- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-27
- Bylos Nr.
- 1-781-486/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- V. F. S.
- Advokatai
- Laureta Ulbienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, kaltinamajam V. F. S., kaltinamojo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei, laiduotojui R. S., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. F. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. F. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2022-11-18, apie 16.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį - kliudė ir apgadino automobilį „KIA CEED“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po ko nefiksuodamas minėto fakto, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus, vartojo alkoholį iškart po šio eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai 2022-11-18, policijos pareigūnai alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK0151 nustatė, kad jo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 2022-11-18, 17.57 val., buvo 1,63 promilės, o 18.19 val. buvo 1,54 promilės. Šiais savo veiksmais V. F. S.padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. F. S. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad įvykio dieną jis kliudė kitą automobilį. Tačiau pagalvojo, kad nieko rimto neatsitiko, buvo tikras, kad jis nekaltas ir nesustojęs nuvažiavo namo. Grįžęs namo apžiūrėjo savo automobilį ir pamatė, kad apgadinimai truputi rimtesni nei jis galvojo. Kaltinamasis susinervino ir išgėrė stiklinę alkoholio, tiesiog nepagalvojo, kad atvažiuos pareigūnai. Po kuriuo laiko pas jį atvyko policijos pareigūnai, paaiškino, kad jis eismo įvykio kaltininkas ir patikrino blaivumą. Kaltinamasis prašo nutraukti baudžiamąją bylą, jį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduodant pagal laidavimą broliui R. S.
Tokiu būdu V. F. S., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėja, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.
Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo V. F. S. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad dirbant kartu su Vilniaus aps. VPK RV 4 skyriaus vyriausiuoju patruliu A. J. apie 17.30 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad iš eismo įvykio pasišalino automobilis. OVS jiems pranešė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius, savininką, jo gyvenamąją vietą ir kur stovi pasišalinęs automobilis, tai yra (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu surado V. F. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus ir to neneigė, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti. Jis prisipažino, kad dalyvavo eismo įvykyje, tačiau paaiškino, kad važiuojant iš degalinės pravažiavo posūkį ir jam važiuojant atbuline eiga jį kliudė kitas automobilis, tačiau jis nuvažiavo, nes atseit kaltas buvo tas kitas automobilis, o jis jam pretenzijų neturėjo. Jis prisipažino, kad tada jau vairavo neblaivus, patikrinus jo blaivumą buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės, bet kiek tiksliai neatsimena (b. l. 49, 50).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M. parodė, kad 2022-11-18, apie 16.30 val., važiuojant, jai priklausančiu automobiliu „KIA CEED“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) gatve, prieš ją važiavo „WV PASSAT“ automobilis, bordinės spalvos, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gatve bei privažiavus prie (duomenys neskelbtini) sankryžos minėtas automobilis pasuko į kairę (duomenys neskelbtini) g.), trumpam sustojo bei staiga įjungęs atbulinę automobilio pavarą, pradėjo važiuoti atgal išvažiuodamas vėl į pagrindinę gatvę. Ji pamačius, kad automobilis juda atbuline eiga pradėjo staiga stabdyti, kad išvengti susidūrimo. „WV PASSAT“ vairuotojas atsitrenkęs į jos vairuojamą automobilį iškart pradėjo šalintis iš įvykio vietos. Ji tuo metu buvo sustojusi ir pradėjo skambinti 112 ir papasakojo, kad įvyko eismo įvykis ir kitas vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos. Paskui ją važiavo kitas automobilis, jo markės ir kitų duomenų dėl streso nepastebėjo, kuris pradėjo sekti eismo įvykį padariusi asmenį. Kiek jai yra žinoma „WV PASSAT“ automobilio vairuotojas buvo sulaikytas adresu (duomenys neskelbtini). Ji automobilio vairuotojo nematė, visų pirma buvo tamsu bei automobilio vairuotojas nebuvo išlipęs iš automobilio. Ar buvo minėtas vairuotojas neblaivus ji nurodyti negali. Kitų duomenų apie įvykį ji nežino, nieko daugiau pasakyti negali. Jos automobilis apgadintas, KASKO draudimu nedraustas (b. l. 41-43).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad lapkričio 18 d., kelinta tai buvo tiksliai valanda, neatsimena, bet link vakaro, jau buvo pradėję temti, tai maždaug prieš 17 val., jam važiuojant (duomenys neskelbtini) pamatė kaip automobilis tamsiai raudonos spalvos ties posūkiu į (duomenys neskelbtini) gatvę važiuoja atbuline eiga. Tuo metu keliu priešais ją važiavo kitas automobilis baltos spalvos, kuris pamatęs, kad minėtas automobilis važiuoja atbuline eiga, pradėjo stabdyti, bet susidūrimo neišvengta. Automobilis tamsiai raudonos spalvos, kurio modelio ir valstybinių numerių neįsidėmėjo, galu atsitrenkė į baltą automobilį. Po susidūrimo raudonas automobilis iš karto pradėjo važiuoti į priekį, jis labai smarkiai gazavo, kad net pradėjo rūkti juodi dūmai ir pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jam priartėjus prie balto automobilio, jį tik pristabdė ir pasakė iš balto automobilio išlipusiai moteriai, kad jis paseks įvykį sukėlusį automobilį ir nusekė paskui. Bevažiuojant jam iš paskos pastebėjo, kad jis važiuoja link jo namų, po ko jis sustojo tarp namų, jis sustojo netoliese ir pamatė, kaip iš automobilio išlipa jo kaimynas V., pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Pamatė kaip jis išlipa iš už vairo. Automobilyje jis buvo vienas. Jis visada vaikšto ir elgiasi gan keistai, todėl jam nesukėlė įtarimo, kad jis gali būti girtas. Keista eisena yra natūrali jo elgsena. Išlipęs iš automobilio jis nuėjo namų link. Tuomet jis nuėjo pas moterį, į kurios automobilį V. F. S. atsitrenkė ir paliko savo duomenis, automobilio valstybinį numerį ir sugrįžo namo. Būdamas namuose jis pastebėjo, kad V. F. S. bando išvažiuoti, bet vidury kelio jis užstrigo, tad jis pats paskambino į policiją ir pranešė, kad asmuo padaręs eismo įvykį, vėl bando šalintis. V. F. S. apžiūrėjo savo automobilį ir palikęs šalia kelio nuėjo vėl. Paskiau matė atvažiavusius policijos pareigūnus, bet prie jų priėjęs nebuvo (b. l. 45-47).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „VW PASSAT VARIANT“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam V. F. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 29).
2022-11-18 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajam V. F. S. 2022-11-18 d. 17.57 val. buvo nustatytas 1,63 promilių girtumas, 18.19 val. 1,54 promilių girtumas. Prie patikrinimo akto pridėtas alkotesterio Alcotest 7510 patikros sertifikatas Nr. 1713734, bei patikros rezultatai (b. l. 11-14).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 19-25).
Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas iš pareigūno „Body“ kameros pavadinimu 2022_1118_172216_002, kurio trukmė yra 5 minutės ir 7 sekundės. Vaizdo įrašas fiksuoja, kaip pareigūnai įeina į namus. Nuo 2 vaizdo įrašo minutės, pareigūnas paklausia V. F. S. kodėl šis pasišalino iš įvykio vietos, V. F. S. atsakė, kad jis nepajuto įvykio. Po to V. F. S. pasakė, kad pagalvojo, kad tai į jį atsitrenkė. Paklaustas kada vartojo alkoholį jis atsakė, kad neseniai, paprašytas patikslinti, kada buvo tas „neseniai“ įvardijant minutėmis ar valandomis, V. F. S. atsakė, kad prieš valandą. Daugiau informacijos reikšmingos tyrimui vaizdo įraše neužfiksuota (b. l. 36-37).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. F. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tai įrodo paties kaltinamojo parodymai, BIRT ataskaitos žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia taip elgtis, todėl jo veiksmai buvo tyčiniai. Kaltinamojo V. F. S. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Kaltinamojo V. F. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisme buvo gautas kaltinamojo V. F. S. brolio R. S. prašymas dėl kaltinamojo V. F. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavimo jį broliui pagal laidavimą (b. l. 119-120).
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. K. V. F. S. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nuobaudos galiojančios, turi neįgalumą, duomenų, kad būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose dėl priklausomybės ligų, nėra.
Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja laidavimą pagrįstu.
Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas yra kaltinamojo V.F. S. brolis. Iš gautų duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas (b. l. 127), nebaustas administracine tvarka (b. l. 125), dirbantis MB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju. Darbovietės charakterizuojamas kaip patikimas, principingas, kruopštus. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas turi pagrindo manyti, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, tikėtina, kad jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Teismas netikėti juo neturi pagrindo, todėl sprendžia, kad jis objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju byloje nėra.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. F. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 metų laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamosios atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla V. F. S. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise (LR BK 68 straipsnis).
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su bausme.
Šiuo atveju V. F. S. iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholį kai pareigūnai nustatė, kad iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 2022-11-18, 17.57 val. buvo 1,63 promilės, o 18.19 val. buvo 1,54 promilės, todėl siekiant užtikrinti tinkamą elgesį bausmės vykdymo metu bei siekiant visuomenės saugumo, kaltinamajam skirtina Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Analizuojamu atveju kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, anksčiau jis neteistas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis iš karto po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki įvykio aplinkybių nustatymo, teismo vertinimu 1 metų teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.
Dėl automobilio konfiskavimo.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad V. F. S. vartojo alkoholį po eismo įvykio, dėl to jam ir pareikštas kaltinimas. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonę kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus. Dėl to V. F. S. byloje nėra pareikšti jokie kaltinimai. Esant šioms aplinkybėms, nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo teigti, kad automobilis „Volkswagen Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo nusikaltimo padarymo priemone, todėl konfiskuoti paminėta automobilį nėra teisinio pagrindo.
Dėl kardomųjų priemonių, kitų klausimų.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paskirtas automobiliui VW „PASSAT VARIANT“, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BK 40 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi, 308 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. F. (V. F.) S., gim. (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, perduoti jį R. S., atsakomybėn pagal laidavimą, 1 (vieneriems) metams be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-781-486/2023 V. F. S. atžvilgiu nutraukti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. F. S. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. V. F. S. paskirtą draudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti VĮ „Regitra“
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą automobiliui „VW PASSAT VARIANT“, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui R. S. kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.