- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-480-582/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-06174-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dmitrijus Korsakovas (pirm.), Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- K. O.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorėms Ritai Poškienei, Tomai Laurinaitienei, nuteistajam K. O., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendžio, kuriuo
K. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 15 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir jam skirta galutinė 10 parų arešto bausmė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. O. nuteistas už tai, kad jis 2007 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Airijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens už 300 eurų įgijo žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su įklijuota jo paties fotonuotrauka ir išduotą, jo paties vardu pagamintą, ne pagal Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus, kurį su savimi laikė ir gabeno iki 2014-10-07, 18.57 val., kai atskridus lėktuvo reisu Nr. (duomenys neskelbtini) iš Didžiosios Britanijos Edinburgo oro uosto į Lietuvą, Kauno oro uostą, esantį Kauno rajone, Karmėlavoje, Oro uosto g. 1., pareigūnams atliekantiems dokumentų patikrą, pateikė Lietuvos Respublikos piliečio pasą su aplankale įdėtu netikru dokumentu – vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu gabeno ir laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis K. O. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendį – taikant BK 62 straipsnio nuostatas, paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, – baudą. Skunde nurodoma, kad teismas, paskirdamas jam arešto bausmę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nuosprendyje nustatė apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, davė nuoseklius ir teisingus parodymus apie savo padarytą nusikalstamą veiką, tokį savo elgesį vertino kritiškai ir nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi šiuo metu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei šiuo metu K. O. nevengė atsakomybės, nesislapstė, visomis išgalėmis pats savanoriškai siekė prisidėti prie greitesnio ir objektyvesnio tyrimo, visad geranoriškai grįždavo procesinių veiksmų atlikimui į Lietuvą, be to, ir teistas ankščiau niekada nebuvo. Nors teismas skyrė bausmę sankcijos ribose, tačiau, nuteistojo manymu, jam paskirtoji 10 parų arešto bausmė, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, yra itin griežta. Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad jau šešis metus gyvena Škotijoje, kur turi pastovų darbą (duomenys neskelbtini), į Lietuvą grįžta tik savaitgaliui, kuomet nori aplankyti savo senyvo amžiaus ligotą motiną. Todėl paskirta arešto bausmė neigiamai paveiktų nuteistojo santykius su darbdaviu, jis gali netekti darbo. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta straipsnio sankcijoje.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. O. apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose. K. O. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.
Apeliantas skunde teigia, kad jam pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta 10 parų arešto bausmė yra per griežta, ir prašo, taikant BK 62 straipsnio nuostatas, paskirti jam švelnesnę bausmę – baudą.
Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, tai yra skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos šių nuostatų taikymo sąlygos nenustatytos. Nuteistasis K. O. ne savo noru pranešė apie daromą nusikaltimą – nusikalstama veika nustatyta atsitiktai, oro uoste patikrinus jo asmens dokumentus, todėl vien tik pirmosios instancijos teismo pagrįstai nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nesudaro teisinio pagrindo jam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašydamas sušvelninti bausmę neformuluoja prašymo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau atsižvelgus į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės prašoma skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė, apygardos teismas svarsto ir minėtų nuostatų taikymo klausimą.
BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264/2005, 2K-77/2007, 2K-482/2007, 2K-613/2012).
Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Nagrinėjamu atveju K. O. arešto bausme nuteistas už padarytą tyčinį apysunkį nusikaltimą, pažeidžiantį nustatytą valdymo tvarką (gabeno ir laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą). Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad K. O. administracine tvarka nebaustas ir anksčiau neteistas, kas jį teigiamai charakterizuoja ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis. Kaip jau minėta, nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta dėl nusikaltimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, kas reiškia, kad jis kritiškai vertina savo veiksmus ir prisiima už juos atsakomybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į šias aplinkybes, taip pat vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už <...> apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, taip pat įvertinus tai, kad nuteistojo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Škotijoje, kur jis turi pastovų darbą, teismas sprendžia, kad jam teismo paskirta švelniausia BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, yra per griežta ir neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui bei teigiamai charakterizuojamai asmenybei. Apygardos teismo vertinimu, nuteistajam gali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jų pagrindu skiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį, artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam už apysunkius nusikaltimus skirtinam baudos minimumui. BK 64¹ straipsnyje numatytos sąlygos nepasikeitė, todėl nuteistajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė taip pat mažinama vienu trečdaliu. Apygardos teismas sprendžia, kad tokios rūšies ir dydžio bausmė yra tinkama bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, pasiekti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl neteisingai nuteistajam K. O. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo K. O., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, kurias sudaro advokato užmokestis – 28,95 Eur (b. l. 81-82). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš K. O. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 332 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo K. O. apeliacinį skundą tenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nuosprendį pakeisti:
K. O., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 30 MGL baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis teismo paskirtą baudą jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, esančią banke „Swedbank“, AB, Banko kodas 73000. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.