Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovas patikslintu ieškiniu (II t. b. l. 107-109) prašo priteisti iš atsakovės 86116,21 Lt žalos atlyginimo ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2010-09-29 nutartimi UAB „Dobilas-4“ iškėlė bankroto bylą (nutartis įsiteisėjo 2010-10-12), administratore paskyrė V. Š.. Teismas 2010-12-30 nutartimi patvirtino VSDFV Kauno skyrių kreditoriumi su 345318,38 Lt kreditoriniu reikalavimu. VSDFV Kauno skyrius 2010-04-26 su UAB „Dobilas-4“, kurio vadovė tuo metu buvo atsakovė, sudarė įmokų įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartį, pagal kurią bendrovei iki 2011-03-31 buvo atidėta 92315 Lt bendrovės įmokų skola. UAB „Dobilas-4“ nurodytos prievolės įvykdymui užtikrinti 2010-05-21 susitarimu VSDFV Kauno skyriui įkeitė 165758 Lt vertės bendrovės apyvartoje esančias prekių atsargas pagal sąrašą, kurių balansinė vertė 2010-02-18 buvo 136993,08 Lt. Bankroto administratorė kreditorių komiteto nariams prieš 2011-05-20 įvyksiantį kreditorių komiteto susirinkimą pateikė BUAB „Dobilas-4“ prekių (atsargų), perduotų administratorei, analizę už laikotarpį nuo 2010-02-18 iki 2010-10-12 ir nurodė, kad VSDFV Kauno skyriui įkeisto turto sąrašas tiek vertine, tiek kiekine išraiška skiriasi nuo bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai perimto turto sąrašo. Tai reiškia, kad bankroto administratorei nebuvo perduota 370 įkeisto turto prekių vienetų už 86116,21 Lt sumą. Bankroto administratorė nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-10-22 administratorei neperduotas turtas buvo arba realizuotas, arba nurašytas. Kad dalis turto buvo nurašyta ir tai padaryta be įkaito turėtojo VSDFV Kauno skyriaus sutikimo, patvirtina 2010-06-01 UAB „Dobilas-4“ gaminių nurašymo aktas. V. N., būdama UAB „Dobilas-4“ direktore ir atsakinga už įkeisto turto saugojimą, netinkamai vykdė vadovo pareigas, nevykdė sutartinio įkeitimo lakšto sąlygų saugoti įkeistą turtą, be įkaito turėtojo sutikimo nurašinėjo VSDFV Kauno skyriui įkeistą turtą, o iškėlus UAB „Dobilas-4“ bankroto bylą, bankroto administratorei V. Š. neperdavė 370 įkeisto VSDFV Kauno skyriui turto prekių vienetų už 86116,21 Lt sumą, todėl dėl šių nesąžiningų ir neteisėtų vadovo veiksmų atsirado žala VSDFV Kauno skyriui. Pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2013-06-28 nutartimi pasisakė, kad atsakovės elgesys negali būti pripažintas paprastu neatsargumu ir ji privalo atlyginti įkaito turėtojui padarytą žalą dėl įkeisto turto neišsaugojimo ir jo neperdavimo bankroto administratoriui. Dėl 12693 Lt sumokėjimo pagal atidėjimo sutartį ginčo nėra. Pabrėžė, kad VSD įmokų atidėjimo sutartys sudaromos vadovaujantis VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, kurių 63 punktas imperatyviai nurodo, kad sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas privalo mokėti visas einamąsias socialinio draudimo įmokas. Todėl sudarius įmokų atidėjimo sutartį UAB „Dobilas-4“ privalėjo mokėti ir einamąsias įmokas, ir pagal atidėjimo sutartį privalomus mokėjimus. Tik tokiu atveju sutartis būtų vykdoma tinkamai, nes nuo dokumentų pateikimo Fondo valdybai dienos socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimo taikymas sustabdomas (61.4 Taisyklių punktas). Iš teismui pateiktų BUAB „Dobilas-4“ ataskaitų matyti, kad įmonė per 2010 m. balandžio mėnesį priskaičiavo 28345,23 Lt VSD įmokų, kurios buvo sumokėtos gegužės mėnesį, per gegužės mėnesį - priskaičiuota 29246,15 Lt, o sumokėta tik 5625,63 Lt, t.y. jau gegužės mėnesį skola už einamąsias įmokas padidėjo 23620,52 Lt, per vėlesnius mėnesius pradelsta skola tik didėjo - ir pagal atidėjimo sutartį, ir už einamąsias įmokas. Būtent dėl to, ieškovas nesutinka, kad žalos dydis dėl įkeisto turto praradimo būtų mažinamas iki 79622 Lt. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad jokia apskaita dėl prekių pakeitimo nebuvo vedama ir tik niekuo nepagrįstu įmonės vadovės manymu, naujai pagamintos prekės „automatiškai“ tapdavo įkeistomis. Liudytoja V. Š. patvirtino, kad jai perduodant BUAB „Dobilas-4“ turtą nebuvo perduoti jokie dokumentai, įrodantys, kad įkeistos realizuotos prekės buvo pakeistos kitomis, taip pat ir žodžiu įmonės vadovė bankroto administratorės neinformavo, kad perduotos prekės yra pagamintos vietoje įkeistų realizuotų prekių. Kreditorių susirinkimų metu V. N. apie tai nepranešė nei bankroto administratoriui, nei VSDFV Kauno skyriui, nei kitiems kreditoriams, nors klausimą apie neteisėtą įkeistų prekių realizavimą VSDFV Kauno skyrius kėlė kiekvieno kreditorių susirinkimo metu. Taip pat liudytoja V. Š. atsakydama į ieškovo klausimą paaiškino, kad visas bankrutuojančios įmonės turtas buvo parduodamas įstatymo nustatyta tvarka. LR Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Bankroto administratorė perėmusi visą turtą, dalį prekių, t.y. įkeistas VSDFV Kauno skyriui, kaip numatyta ĮBĮ pardavinėjo iš varžytynių, viso likusio turto pardavimo varžytynės skelbiamos nebuvo. Tai įrodo, kad administratorė perėmė turtą kaip neįkeistą, įmonės vadovė jį perduodama taip pat nenurodė, kad parduotos/ nurašytos prekės yra pakeistos kitomis. Pažymėtina, kad net VSDFV Kauno skyriui pareiškus ieškinį teisme, atsakovė atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į apeliacinį skundą ne kartą pabrėžė, kad „realizuotos prekės nebuvo pakeistos kitomis dėl trečiųjų asmenų neveikimo. Kadangi įkeistos prekės buvo apyvartoje, o reikiamas prekių kiekis atstatyti realizuotoms prekėms nebuvo pagamintas“ , t.y. atsakovė pati pripažino, kad realizuotų prekių kitomis nekeitė. Vėliau atsakovė savo nuomonę pakeitė ir teismui paaiškino, kad pasirašant įkeitimo lakštą 2010-05-21 dalies įkeičiamų prekių įmonė nebeturėjo. Įkeitimo lakštas pasirašytas V. N. ir patvirtintas notarės V. V.. Teismui sutinkant su atsakovės prielaida, kad įkeitimo metu dalis prekių jau buvo realizuota, tai tik patvirtintų faktą, jog atsakovė dar iki įkeitimo sąmoningai klaidino ieškovą, notarą, siekė išvengti įmokų sumokėjimo, įsipareigojimų vykdymo ir tokie atsakovės veiksmai turėtų būti kvalifikuojami ne tik kaip didelis neatsargumas, bet tyčinis siekimas padaryti žalą ieškovui. Ieškovo nuomone, sprendžiant žalos dydžio klausimą reikėtų vadovautis bankroto administratorės pateikta ataskaita, kurioje aiškiai ir vienprasmiškai nurodyta, kad nebuvo perduota 370 įkeistų prekių vienetų už 86 116,21 Lt sumą. Įkeistos prekės buvo likvidžios, jas buvo įmanoma parduoti ir atgauti bent dalį skolos. Vienašališkai nusprendusi likvidų paltą ar kitą pasiūtą gaminį pakeisti į medžiagos atraižas, užtrauktuką ar siūlų ritinėlį, kurių pelningai parduoti ne tik bankroto proceso įmetu, bet net ir vykdant įmonei įprastinę veiklą yra neįmanoma, V. N. sudarė prielaidas žalai kilti. Ieškovas nebūtų sutikęs gamybos likučių įkeisti vietoj pagamintų prekių ir siekdamas apsisaugoti nuo tokios situacijos specialiai įkeitimo lakšte numatė sąlygą, kad keičiant prekes kitomis būtų gautas kreditoriaus sutikimas. Kaip parodė liudytoja N. B., ir atidėjimo sutartis, ir įkeitimo lakštas sudaryti atsakovės iniciatyva, žodinio leidimo realizuoti prekes nebuvo.

Atsakovė kartu su atstove teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti arba tenkinti iš dalies priteisiant ieškovo naudai dalį prašomos priteisti žalos sumos, t. y. 5000 Lt ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad analizuojant priežastis, lėmusias šiuos pokyčius, matyti, jog įkeistas ir bankroto administratorei neperduotas turtas (prekės) buvo arba realizuotas, arba nurašytas dėl prekinės išvaizdos praradimo, tačiau vietoje nurašytų prekių buvo pagamintos kitos prekės ar kiti gaminiai, taip pat buvo stengiamasi atstatyti įkeistų prekių kiekį. BUAB „Dobilas-4“ pagamintų prekių pardavimo kainą įtakojo sezoniškumas, mados tendencijos, pirkėjų poreikiai. Taip pat kai kurios ilgiau neparduotos prekės, prarado prekinę išvaizdą, atsirado audinių nuspalvėjimų, todėl prekės, atsižvelgiant į sezoniškumą, į jų prekinę išvaizdą, buvo perkainuojamos. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas žinojo ir sutiko, kad įkeičiamos prekės būtų realizuojamos apyvartoje. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog ieškovas realiai neperėmė iš UAB „Dobilas-4“ konkrečių prekių, esančių apyvartoje, nebuvo pasirašytas prekių perdavimo - priėmimo aktas. Prekės buvo įkeistos tik pagal prekių sąrašą, kuris buvo pateiktas ieškovui 2010-02-19 prie prašymo dėl įsiskolinimo atidėjimo. Prekių sąraše buvo nurodyti apyvartoje esančių prekių 2010 metų sausio mėnesio likučiai, kurių balansinė vertė buvo 136990,00 Lt, tai yra suma su PVM 165758,00 Lt. BUAB „Dobilas-4“ gamybiniai pajėgumai buvo visiškai išnaudoti, tačiau, dėl laiku nemokamų atlyginimų, bendrovės darbuotojai pradėjo streikuoti, atsisakė vykdyti minėtus užsakymus, buvo išleisti į prastovas, todėl niekas nedirbo, dėl to užsakymai nebuvo atlikti ir tokiu būdu nebuvo atstatytas įkeistų prekių kiekis. Pažymėjo, jog buvo susitarta dėl šių užsakymų atlikimo su konkrečiais užsakovais. Atkreipė dėmesį, jog nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad dėl atsakovės veiksmų BUAB „Dobilas–4“ patyrė žalą ar nuostolius, kadangi pinigai, gauti už realizuotą produkciją, atsispindi finansiniuose dokumentuose. Pastebėjo, kad bankroto administratorė nustatė, jog atsakovė būdama įmonės direktore, sąžiningai atliko jai pavestas funkcijas bei siekė išlaikyti įmonės finansinį stabilumą bei, siekiant užtikrinti įkeistų prekių kiekio atstatymą, buvo rūpinamasi naujų užsakymų pateikimu gamybai bei tinkamu užsakymų įvykdymu. Atkreipė dėmesį, kad BUAB „Dobilas-4“, pagal įmokų atidėjimo sutartį yra sumokėjęs dalį įsiskolinimo, t.y. 12693 Lt, dar atsakovei būnant bendrovės direktore. Bankroto administratorei perdavimo - priėmimo aktu buvo perduota prekių, kurių balansinė vertė viršijo likusio įsiskolinimo sumą VSDFV Kauno skyriui pagal įmokų atidėjimo sutartį. Atsakovė visada siekė, jog nurašytos ar realizuotos įkeisto turto prekės nedelsiant būtų pakeistos naujomis, tokiu būdu siekdama atstatyti įkeisto ir perimto turto skirtumą. Ieškovas neteisingai vertina byloje esantį dokumentą - 2010-02-18 prekių sąrašą. Skirtingai nei kitiems įkeitimo objektams, kai keičiami individualiais požymiais apibūdintini daiktai, prekių atsargoms neturėjo būti sudaromas atsargų sąrašas. 2010-02-18 prekių sąrašas galėtų būti vertintinas tik kaip inventorizacinis sąrašas, įrodantis kokios vertės prekių atsargų įkeitimo metu yra bendrovėje. Ieškovas, sutikdamas, kai keitimo objektas yra prekių atsargos, turėjo suprasti, kad šios prekės savo esme yra apyvartinės ir įkaito davėjas turės teisę keisti įkeistų prekių atsargų sudėtį ir formą, jei nemažins bendros jų vertės (pagal galiojusią CK 4.202 str. redakciją). Per visą įkeitimo laiką ieškovas netikrino prekių atsargų kiekio ir jų vertės bei neužfiksavo, kad prekių atsargų kiekio nepakanka. Tiek faktiškai perimto turto sąrašas - BUAB „Dobilas-4“ prekių (atsargų) analizė už laikotarpį nuo 2010-02-18 iki 2010-10-12 dienos, tiek liudytojos parodymai 2014-07-04 teismo posėdyje įtvirtina, kad sutarties su ieškovu nutraukimo dienai, t.y. 2010-10-04, prekių atsargų bendrovėje buvo už 86116,21 Lt. Ta aplinkybė, kad jos buvo apskaitoje išskiriamos į įkeistą ir ne, neturi teisinės reikšmės. Ta aplinkybė, kad nurašomos atskiros prekės, kurios jau neturėjo vertės, tuo būdu ir jomis negalėjo būti užtikrinamas įkeitimas, rodo ne atsakovės nesąžiningumą, o bendrovės vadovo pareigų vykdymą. Įvertinant prekių pobūdį - drabužius (didelė nuvertėjimo rizika dėl sparčios mados dinamikos), vadovė privalėjo veikti bendrovės naudai ir imtis visų priemonių kuo pelningiau juos parduoti. Atsakovės sąžiningumą liudija aplinkybė, kad dėl minėtų pardavimų būtent juridinis asmuo turėjo naudos, t.y. gavo pajamų, o ne atsakovė. Išvada - atsakovė, parduodama ir nurašydama prekių atsargas, veikė sąžiningai ir juridiniam asmeniui siekė naudos. Nurodytiems veiksmams atlikti turėjo įgaliojimus pagal darbo sutartį, bendrovės lokalius aktus ir/ar juridinio asmens steigimo dokumentus. UAB „Dobilas-4“ 2010 m. birželio ir liepos mėn. pagal sutartis su UAB „Minetė“, VES DE MODE, Art Trend buvo įsipareigojusi pasiūti 3436 vnt. viršutinių drabužių. Įvertinant šią aplinkybę, atsakovė parduodama dalį prekių atsargų, veikė teisėtai ir ekonomiškai teisingai, nes buvo realios galimybės į parduotų prekių vietą pateikti naujai pagamintas prekes (atstatyti prekių atsargų vertės balansą). Bankroto byloje nėra nustatyta atsakovės neteisėtų veiksmų, aplaidumo ar nesąžiningo elgesio UAB „Dobilas-4“ ar kreditorių atžvilgiu. UAB „Dobilas-4“ tik realizuodama pagamintą produkciją už gautas lėšas galėjo vykdyti finansinius įsipareigojimus: sumokėti mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas ir kt. Kadangi įkeistos prekės buvo apyvartoje, o reikiamas prekių kiekis atstatyti realizuotoms prekėms nebuvo pagamintas, todėl bankroto administratorei perėmus bendrovės turtą ieškovui įkeisto turto kiekiai ir asortimentas skyrėsi. Šios aplinkybės buvo nustatytos bankroto administratorės pateiktose ataskaitose. Sutartys/užsakymai dėl naujos produkcijos pagaminimo buvo neįvykdyti dėl aplinkybių, kurių atsakovė negalėjo valdyti - darbuotojų atsisakymo dirbti. Pats ieškovas nepasinaudojo Lietuvos Respublikos CK 4.208 str. jam suteikta teise patikrinti 2010-05-21 sutartine hipoteka įkeistų prekių kiekio, būklės saugojimo sąlygų ir pan., siekdamas pareikalauti įvykdyti įkeitimu užtikrintą prievolę prieš terminą, nors turėjo pakankamai pagrįstų abejonių dėl UAB „Dobilas-4“ mokumo. Tai reiškia, kad ieškovas nebuvo suinteresuotas įkeistų prekių išsaugojimu bei visiškai nesirūpino, kokiomis prekėmis yra pakeičiamos apyvartoje esančios įkeistos prekės. Atsakovė būdama UAB „Dobilas-4“ direktore, pagal įmokų atidėjimo sutartį yra sumokėjusi dalį įsiskolinimo, t.y. 12693 Lt, t. y. nenutraukus sutarties su ieškovu mokėjo einamuosius mokėjimus ne tik iš įplaukų, gautų už parduotas įkeistas prekes, bet ir iš įplaukų už siuvimo paslaugas -taigi likusi nesumokėta suma pagal minėtą sutartį sudarė 79622 Lt. Taip pat, pagal 2010-10-12 UAB „Dobilas-4“ turto (materialinių vertybių likučių) perdavimo-priėmimo aktą UAB „Dobilas-4“ bankroto administratorei V. Š. buvo perduota prekių už bendrą 83246,65 Lt sumą, kuri padengia likusią įsiskolinimo sumą 79622 Lt. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal priėmimo perdavimo aktą, buvo perduoti bankroto administratorei ir kito asortimento modeliai, todėl negalima jokiomis aplinkybėmis sutikti su ieškovo argumentais, kad jam buvo padaryta 86116,21 Lt dydžio žala. CK 6.282 str. 3 d. numato, jog teismas gali sumažinti atlyginamos žalos dydį, atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovės turtinė padėtis yra sunki ir šiuo pagrindu žalos suma mažintina. Atsižvelgiant į tai, kaip minėta, pats ieškovas nebuvo suinteresuotas įkeistų prekių išsaugojimu bei visiškai nesirūpino, kokiomis prekėmis yra pakeičiamos apyvartoje esančios įkeistos prekės, bei į tai, jog byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę, bei įvertinus šiuos argumentus, vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d., ieškovo prašomas priteisti žalos dydis atmestinas arba mažintinas iki 5000 Lt. Pagrindą mažinti žalos dydį suponuoja ir CK 6.251 str. 2 d., kuriame nurodoma, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.