Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byla pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei A. A. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, E. K., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad komercinį pasiūlymą atsakovė atsiuntė jos vyrui A. M.. Į kainą įėjo ir montavimo darbai. Kondicionierių perdavė A. A.. Parodė, kaip įjungti, išjungti, padavė instrukciją anglų kalba. Jei kils neaiškumų, taip pat dėl aptarnavimo ir valymo nurodė kreiptis į jį. Po sumontavimo kondicionierius buvo įjugtas tik maždaug penkioms minutėms. Po to pirmą kartą kondicionierių įjungė 2020 m. birželio viduryje ieškovės kabinete. Veikė apie 15 min. Pradėjo lašėti vanduo. Išjungė ir laukė kol atvyks A. A.. Jis kondicionierių apžiūrėjo ir pripažino, kad reikia keisti detalę. Jau keičiant detalę buvo matyti, kad stalas išburkęs. Be to, nuo vandens tekėjimo išsikreipė lentyna. Baldai nauji, pirkti prieš įsikeliant į kirpyklą, t.y. 2020 metais, todėl nusidėvėjimo skaičiuoti nėra pagrindo. A. A. nurodė, kad žalos neatlygins. Išsiuntė pretenziją atsakovei. Atsakymo nesulaukė.

8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Artūras Jucevičius ieškinį palaikė. Paaiškino, kad atsakovės atsakomybė kyla iš netinkamos kokybės prekės (brokuoto alsuoklio) pardavimo. Kadangi už montavimą buvo atsakingas atsakovės vyras, todėl ieškovė, pradėjus bėgti vandeniui, į jį ir kreipėsi. Jis atvyko, remontavo, pareigos taisyti neneigė. Ieškovė nei anglų, nei rusų kalbos, ypač techninės, nesupranta. Nei ieškovės, nei jos sutuoktinio nieks apie tai, ką reikia daryti pradėjus kondicionieriaus eksploatavimą, neinformavo.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė A. A. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad kondicionavimo komplektą pardavė A. M.. Į kainą įėjo kondicionierius, rekuperatorius, jo įrengimo darbai. Suteikė 12 mėnesių garantiją. Pirkėjas galėjo kreiptis tiek į ją, tiek į jos vyrą. Darbų organizavimą patikėjo vyrui. Jis pristatė kondicionierių. Montavimo darbus turėjo atlikti E. K.. Jam nemokėjo, nes jis jai buvo skolingas. Kokia tiksliai suma sumažino jo skolą, neprisimena. Birželį vyras pasakė, kad iš parduoto kondicionieriaus laša, jis defektą pašalino. Pasiūlė ieškovei pakeisti lentyną, tačiau ji norėjo visos kirpyklos remonto. Dėl reikalavimų neadekvatumo neatsakė ir į pretenziją. Dėl ieškovės piktumo nevyko apžiūrėti sugadinimų. Mano, kad kondicionierius nesugadino tiek turto, kiek nurodo ieškovė. Sutiktų kompensuoti nuostolius už lentyną 50-80 Eur.

10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad jis – UAB „Vėdinimo meistrai“ darbuotojas, konsultantas. Konsultuoja dėl montavimo darbų ir pats juos atlieka. Dėl ginčo įrangos praeitais metais A. A. paskambino ir pasakė, kad yra darbo. Atvažiavo į objektą. Įranga jau buvo atvežta. Vieną savaitę viską paruošė, kitą – pakabino įrangą. Kai paleido, ji veikė pusdienį. Po to savininkai tvarkėsi, dažė sienas. Iš kondicionieriaus galėjo bėgti vanduo tik jam dirbant. Išbandant vanduo netekėjo. Kad išbrinktų medis, reikia poros savaičių ir pripilti reikia gerokai daugiau nei puslitrį (tiek šiuo atveju buvo kondicionieriuje). A. M. laikė užsakovu. Matė ir ieškovę. Ji montuojant įrangą tvarkėsi patalpose. A. A. padėjo užkelti bloką, išgręžti skyles. Atsakovė jam už darbus nesumokėjo, nes jis iš UAB „Vėdinimo meistrai“ buvo nuomojęsis įrankius ir nesumokėjęs.

11. Liudytoja N. S. parodė, kad ji nuomojasi kabinetą pas ieškovę adresu Eitminų g. 12 kosmetologės veiklai. Dirba nuo birželio. Jo viduryje, atėjusi į darbą įjungė kondicionierių ir po poros valandų pamatė, kad iš jo laša. Pasakė Anai (ieškovei). Ji paskambino meistrui. Šis apžiūrėjo, pasakė, kad gali lašėti, bet naudotis galima. Iš kondicionieriaus lašėjo ir toliau, vis stipriau. Pasakė Anai. Kitą dieną atvažiavo meistras, pakeitė alsuoklį, parodė, kad sutrūkęs. Kol keitė detalę kondicionieriumi neleido naudotis. Atėjusi į darbą po Joninių, pastebėjo, kad baldai pažeisti (prie krano pasikėlęs baldų paviršius, išbrinkusi lentyna, skylė sienoje). Siena nuo vandens pažeista nebuvo. Esminiai defektai balduose. Iki vandens tekėjimo viskas buvo nauja, baldai nebuvo nei kiek pažeisti.

12. Liudytojas A. M. (ieškovės vyras) parodė, kad dėl ginčo įrangos pardavimo derėjosi jis, o pardavė žmona. A. A. atvažiavo, išmatavo, paskaičiavo, kiek ko rieks. Žmona skaitė elektroninį laišką su pasiūlymu. Ji mokėjo už įrangą. A. A. ir K. įrangą sumontavo. Salonas atsidarė 2019 m. birželį. Žmona pasakė, kad iš kondicionieriaus bėga vanduo. A. A. pripažino, kad gedimą lėmė bloga detalė, kurią jis sakė pakeitęs. Taisydamas kondicionierių A. A. išlaužė sieną. Pažadėjo atsiųsti glaistytoją, bet taip nieko ir nepadarė. Jei būtų susitarę dėl sienos, nebūtų reiškę pretenzijų dėl baldų. Dėl vandens buvo pažeisti sienos dažai.

13. Liudytojas A. A. (atsakovės vyras) parodė, kad jau daug metų dirba kondicionierių srityje, turi apie 20 metų montavimo darbų praktiką. Šiuo atveju ginčo įrangą montavo E. K.. Baigus montavimą, paaiškino ieškovei, kad prieš įjungiant kondicionierių reikia patikrinti. Praėjus maždaug pusmečiui A. M. jam telefonu pasakė, kad įranga sugedo. Atvyko apžiūrėti. Matė, kad bėga vanduo. Įtarė, kad problema – alsuoklis. Po kurio laiko vėl paskambino A. M., skundėsi, kad bėga vanduo. Prapūtė sistemą, pašalino alsuoklį ir tokiu būdu problemą išsprendė. Vandens pratekėjimą sistemoje sąlygojo oro pasipriešinimas. Nutekėjimo kanalas buvo užstrigęs, todėl bėgo per viršų. Tai galėjo sąlygoti ilgas kondicionieriaus nenaudojimas. Paleidžiant kondicionierių, jį reikia patikrinti. Ieškovė turėjo įjungusi patikrinti, ar neteka vanduo. Ji taip ir padarė, bet antrą kartą įjungus bėgo stipriai. Vadinasi, ji turėjo išjungti kondicionierių anksčiau. Dėl vandens nutekėjimo buvo pažeista lentyna. Ji išbrinko. Pasikėlė plokštė. Jokių kitų pažeidimų nesimatė. Kai tvarkė kondicionierių, atsirado įtrūkimas sienoje. Jo taisymas kainuotų apie 30 Eur. Prašė pažįstamo sutaisyti, bet jis taip ir neatvyko. Būtų jam sumokėjęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad 2019-10-01 ieškovė asmeninės nuosavybės teise nusipirko negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Jas įrenginėjo kartu su vyru A. M.. Nusprendė įsigyti kondicionavimo įrangą. Jos įsigjimu ir montavimu be atskiro pavedimo rūpinosi jos vyras A. M., veikdamas ieškovės vardu ir jos interesais be atskiro pavedimo (tai patvirtino pati ieškovė). Pasiūlymą dėl kondicionieriaus 2019-11-05 elektroniniu laišku pateikė atsakovė. Ji nurodė, kad už 3 240 Eur siūlo įsigyti oro kondicionierių su priedais bei du mini rekuperatorius. Į kainą įeitų ir jų montavimo darbai. Ieškovei sutikus pirkti vieną rekuperatorių, atsakovė 2019-11-06 pateikė galutinį pasiūlymą 2 700 Eur sumai. Pakoreguotas pasiūlymas apėmė oro kondicionierių, jo priedus, vieną mini rekuperatorių ir montavimo darbus. Ieškovė nurodė ir ginčo dėl to nėra, kad ji padavė vyrui 1 000 Eur grynais, o jis juos perdavė atsakovei. Pastaroji ant koreguoto (galutinio) pasiūlymo pasirašė, kad pinigus gavo. Likusią sumą ieškovė pervedė atsakovei 2019-12-10.

15. Nors pirkimo pardavimo sandorio sudaryme (susirašinėjat, perduodant įrangą) dalyvavo ir šalių sutuoktiniai, visgi įvertinus tai, kad kondicionavimo įranga priklausė atsakovei, o už ją sumokėjo ieškovė, kuri įrangą įsigijo jos asmeninės nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, laikytina, kad pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta tarp ieškovės A. M. ir atsakovės A. A., juo labiau, kad nei vienas iš šalių sutuoktinių neteigė, kad sandorio šalimis buvo ir jie.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo - pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę.

17. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

18. Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pagal CK 6.338 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ilgesnio termino.

19. CK 1.125 str. 5 d. 2 p. numato sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Reikšmingas dėmesys sprendžiant dėl ieškinio senaties termino turi būti skiriamas nustatyti momentui, nuo kurio jis pradedamas skaičiuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.127 str. 1 d. nuostatas, yra konstatavęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti savo teisę ginti pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t.y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie savo pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-34/2011, 2015 m. liepos 24 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-460-915/2015).

20. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. birželį vandens tekėjimas iš kondicionieriaus įvyko garantiniu laiku, tačiau atsakovė teigia, kad ieškovė praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl parduoto daikto (kondicionieriaus) trūkumų pareikšti.

21. Teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Bylos duomenys patvirtina, kad kondicionierių ieškovė įsigijo 2019 m. gruodžio 10 d., kai buvo už jį galutinai atsiskaityta ir jis sumontuotas jos patalpose (atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pirko ir prekę, ir jos montavimo darbus). Kondicionierius buvo sumontuotas žiemą, todėl nereikia papildomai įrodinėti, kad nei žiemą, nei pavasarį jo naudoti nebuvo jokio poreikio. Be to, nuo kovo mėnesio 16 d. Lietuvoje buvo įvestas karantinas, kurio metu kirpyklos ir grožio salonai negalėjo vykdyti veiklos. Atsižvelgiant į tai, nekelia abejonių ieškovės nurodyta aplinkybė, kad kondicionierius pirmą kartą buvo įjungtas birželio viduryje. Kadangi iš jo pradėjo lašėti vanduo, laikytina, kad tuo metu ieškovė ir sužinojo apie kondicionieriaus defektą. Ieškinys teismui pateiktas 2020-07-30, t.y., praėjus vos mėnesiui nuo pirmo vandens tekėjimo iš kondicionieriaus pastebėjimo dienos. Darytina, išvada, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

22. Ieškovė reikalauja atlyginti žalą jos patalpoms dėl vandens, tekėjusio iš kondicionieriaus. Vandens tekėjimo fakto neginčija ir pati atsakovė. Jos vyras liudytojas A. A. patvirtino, kad jam birželio mėnesį skambino ieškovės vyras dėl vandens tekėjimo iš kondicionieriaus. Pirmą kartą jis atvyko iš karto po skambučio, matė, kad vanduo teka, bet negausiai. Įtarė, kad gali būti blogas alsuoklis, tačiau tą dieną nieko netaisė. Po kurio laiko vėl sulaukęs ieškovės skambučio, pastebėjo, kad teka jau smarkiau. Tuomet prapūtė sistemą, pašalino alsuoklį ir tokiu būdu problemą išsprendė. Sutinka, kad dėl vandens tekėjimo iš kondicionieriaus buvo pažeista lentyna, o išimant alsuoklį, įtrūko gipsas sienoje.

23. Atsakovės sutuoktinis veikė atsakovės vardu ir interesais, jis organizavo kondicionieriaus montavimo darbus, kurie įėjo į bendrą prekės kainą, ir nurodė kreiptis į jį dėl aptarnavimo. Montavimo darbus atliko trečiasis asmuo, tačiau už juos skolos įskaitymo būdu sumokėjo atsakovė. Taigi laikytina, kad tiek dėl paties kondicionieriaus, tiek į jo kainą įėjusių montavimo darbų netinkamos kokybės ieškovė turi teisę reikalavimus reikšti atsakovei.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad kondicionieriaus sistema veikė netinkamai, t.y. dėl užsikimšusio kanalo tekėjo vanduo. Šis defektas laikytinas prekės kokybės trūkumu, sukėlusiu žalą. Atsakovė nuo ieškinio reikalavimo gynėsi tuo, kad ieškovė, prieš pradėdama po ilgo laiko naudoti, turėjo pirmiausiai patikrinti kondicionierių, tačiau, pirma, ieškovei buvo perduota į lietuvių kalbą neišversta instrukcija, o kitų kalbų, kuriomis pateikta instrukcija, ieškovė nemoka, todėl pagrindo teigti, kad ji nevykdė instrukcijoje numatytų reikalavimų, nėra. Antra, net ir nebūdama supažindinta su instrukcija, ieškovė elgėsi rūpestingai, t.y. taip, kaip įprastai vartotojas ir turėtų elgtis pamatęs daikto trūkumą: pastebėjusi vandens tekėjimą skambino atsakovės vyrui. Atkreiptinas dėmesys, kad atvykęs pirmą kartą, pats A. A. konstatavo, kad tekėjimas nedidelis ir jokio remonto neatliko, leido kondicionieriumi naudotis toliau. Jis pats pripažino, kad ieškovės veiksmai paleidus kondicionierių ir pamačius lašėjimą buvo tinkami. Jis nenurodė kaip kitaip ieškovė turėjo elgtis ir kokius papildomus tikrinimo veiksmus atlikti. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad po pusmečio įjungusi kondicionierių ieškovė atliko kokius nors netinkamus, žalą lėmusius veiksmus ar elgėsi nerūpestingai.

25. 2020 m. birželio 22 d. vakare vėl buvo pastebėtas vandens tekėjimas iš kondicionieriaus. Apie tai ieškovė vėl telefonu informavo atsakovės vyrą, kuris kitą dieną atvyko ir gedimą pašalino. Taigi ginčo nėra, kad kondicionierius turėjo trūkumą ir dėl jo tekėjo vanduo. Pats atsakovės sutuoktinis, atvykęs pas ieškovę birželį pirmą kartą, šio trūkumo nepašalino ir dėl to tekėjimas, kondicionierių įjungus pakartotinai, tęsėsi ir net stiprėjo. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė atliko neteisėtus, nerūpestingus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad ji ne tik neturėjo kondicionieriaus instrukcijos lietuvių kalba, bet ir po pirmo atvykimo birželio mėnesį atsakovės sutuoktinis jokių kitų, papildomų nurodymų dėl kondicionieriaus naudojimo nedavė, pats nurodė, kad nepaisant lašėjimo, kondicionieriumi naudotis galima. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tiek atsakovės kaltė, tiek neteisėti veiksmai, tiek priežastinis jų ir kilusios žalos – apgadintų patalpų, baldų ryšys nustatytas. Tačiau siekiant įvertinti nuostolius, kuriuos turi atlyginti atsakovė, būtina nustatyti žalos mastą.

26. Ieškovė reikalauja priteisti jai 1 224,05 Eur žalos atlyginimo ir žalą grindžia jos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, lokaline sąmata. Dalį šių išlaidų sudaro sienos perdažymas ir jos gruntavimas. Vandens nutekėjimo žymės matyti į bylą pateiktose nuotraukose prie žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos (joje matyti ir įtrūkimas sienoje, kurio neginčijo pats A. A., sutiko atsiųsti žmogų, kuris sieną sutvarkytų ir būtų jam sumokėjęs).

27. Nors atsakovė ginčijo žalą sienai dėl vandens nubėgimo, tačiau žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje nurodyta, kad šie pažeidimai nustatyti apžiūros metu, be to, jie fiksuoti nuotraukose, dėl ko teismas neturi pagrindo nesutikti su šia aplinkybe.

28. Darytina išvada, kad tiek sienos pažeidimo faktas, tiek poreikis ją sutvarkyti nustatytas. Jie tiesiogiai susiję su kondicionavimo įrangos defektu. Teismas neturi pagrindo specialisto paskaičiuotą sienos sutvarkymo kainą laikyti per didele, nes jokių kitų kainų atsakovė į bylą nepateikė. Vien liudytojo A. A. paaiškinimas, kad jo kviestas žmogus sieną galėjo sutvarkyti pigiau, nesant jokių tai patvirtinančių dokumentų, nepaneigia specialisto pateikto sienos remonto darbų kainos.

29. Lentynos pažeidimą ir poreikį ją keisti pripažino tiek pati atsakovė A. A., tiek liudytojas A. A.. Jos sugadinimas konstatuotas ir žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje, todėl darytina išvada, kad jos keitimo išlaidas atsakovė turi padengti. Aplinkybė, kad tiek atsakovė, tiek jos sutuoktinis nesutiko su lokalinėje sąmatoje nurodyta jos kaina, nesant pateiktų jokių kitų įrodymų dėl jos vertės, teismas teisinga kaina laiko nurodytą lokalinėje sąmatoje.

30. Stalo lentos keitimas yra nurodytas žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje, tačiau su juo nesutiko atsakovė, teigdama, kad stalviršis ties kriaukle būna šlapias nuolat, todėl jo susidėvėjimas dėl drėgmės yra normalus. Liudytojas A. A. teigė, kad apskritai stalviršis nepažeistas ir tai matyti iš jo darytų ir į bylą atsakovės pateiktų nuotraukų. Teismas neturi pagrindo su tuo sutikti. Specialisto darytos nuotraukos ryškesnės ir jose stalviršio išbrinkimas matyti. Be to, jis aprašytas. Pagrindo išvadai, kad jis išbrinko dėl kitų priežasčių, nei dėl vandens tekėjimo iš kondicionieriaus, nėra, nes jo išbrinkimas fiksuotas vos pradėjus veikti salonui ir tik pradėjus teikti paslaugas, be to, praėjus vos kelioms dienos po vandens nutekėjimo iš kondicionieriaus, kas būdinga stalviršio pažeidimų pasirodymui (išbrinkimui) ne iš karto, o po kelių dienų. Aplinkybė, kad ant stalviršio būna vandens teikiant paslaugas, dėl ko jis galėjo išbrinkti, tėra prielaidos, kurios niekaip nepagrįstos, juo labiau, kad žalos fiksavimo dieną nuo salono veiklos tebuvo praėjęs mėnuo. Taigi stalviršio išbrinkimas laikytinas vandens iš kondicionieriaus nutekėjimo sąlygota žala. Visgi įvertinęs tai, kad stalviršį ieškovė naudoja ir toliau, fiksuoti pažeidimai nėra tokie dideli, kad stalviršį būtinai reiktų keisti, ir nors jo estetinis vaizdas pablogėjo, tačiau funkcionalumas išliko (juos galima naudoti ir toliau, ką ieškovė ir daro), lokalinėje sąmatoje jo keitimui nurodytą sumą mažina pusiau.

31. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje nurodyta, kad ant pažeistos sienos paviršiaus, po kondicionieriumi ir lentyna yra priklijuotas veidrodis. Kadangi jo viršutinis kraštas nėra specialiai sandarintas, o virš veidrodžio ant sienos paviršiaus matyti vandens nutekėjimo žymės, vanduo pateko už veidrodžio ir, labai tikėtina, tarpe tarp gipso kartono sienos ir veidrodžio susikaupusi drėgmė ir gali veistis pelėsis. Dėl to žalos ištaisymui vertinamas veidrodžio demontavimas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šių darbų būtinumu. Pelėsio veisimasis ataskaitoje nurodytas kaip galimas, todėl poreikis keisti veidrodį grindžiamas ne faktine situacija, o hipoteze. Tai nelaikytina pagrindu nuostoliams priteisti, nes jie nėra pagrįsti (tik tikėtini). Atsižvelgiantį tai, lokalinėje sąmatoje nurodytos išlaidos dėl vidaus paviršių aptaisymo veidrodžiais nepriteisiamos.

32. Kitos išlaidos (rozečių montavimas, siūlių sandarinimas ir kt.) laikytinos susijusiomis su aukščiau nurodytų reikalingais pripažintų darbų atlikimu, todėl vertintinos kaip pagrįstos.

33. Teismas, mažindamas priteisiamos žalos dydį dėl dalies kainos priteisimo už stalviršį bei nepriteisdamas išlaidų už vidaus paviršių aptaisymą veidrodžiais, šią sumą mažina tiek medžiagų ir darbų, tiek papildomų ir netiesioginių išlaidų apimtyje ir ieškovei iš atsakovės priteisia 692 Eur patalpoms padarytos žalos atlyginimo. Teismas nenustatė pagrindo taikyti nusidėvėjimą ir atitinkamai šią sumą mažinti, nes tiek patalpos, tiek baldai buvo nauji, pradėti naudoti tą patį mėnesį, kai buvo aplieti skysčiu iš kondicionieriaus, todėl laikytina ir žalos atstatymo kaštai skaičiuotini kaip daiktų atstatymas į jų pirminę padėtį (kaip naujų).

34. Už specialisto atliktą žalos dydžio paskaičiavimą ieškovė sumokėjo 250 Eur. Šias išlaidas patvirtina tiek pati žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita, tiek 2020-07-09 sąskaita – faktūra už jos atlikimą, tiek 2020-07-09 mokėjimo nurodymas šiai sumai. Darytina išvada, kad šias išlaidas ieškovė patyrė realiai, todėl dalį jų, proporcingą priteisiamai sumai patalpų žalai ištaisyti, t.y. 177,61 Eur, teismas priteisia iš atsakovės.

35. Teismas atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovės pateikta išvada nereiktų vadovautis dėl to, kad Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą parengęs T. M. neturi teisės vertinti baldų. Tesimo vertinimu į bylą pateiktas jo kvalifikacijos atestatas pagrindžia pakankamą kompetenciją įvertinti ne tik žalą sienoms, bet ir baldams. Ginčydama šias vertes atsakovė nepateikė apskritai jokių žalos atstatymo kaštų vertinimo įrodymų.

36. Remiantis LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., iš atsakovės ieškovei priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (869,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos.

38. Ieškovė patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 28 Eur žyminio mokesčio. Atstovavimo išlaidos, įvertinus bylos sudėtingumą ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį, laikytinos objektyviomis, jos atitinka rekomendacijas. Ieškinį tenkinus 71 proc., ieškovei iš atsakovės priteisiama 587,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Atsakovė patyrė 800 Eur atstovavimo išlaidų. Jos, įvertinus bylos sudėtingumą ir suteiktų teisinių paslaugų apimtį, laikytinos objektyviomis, jos atitinka rekomendacijas. Ieškinį atmetus 29 proc. atsakovei iš ieškovės priteisiama 232 Eur atstovavimo išlaidų.

40. Atlikus ieškovei iš atsakovės priteistų ir atsakovei iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 355,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41. Dėl procesinių dokumentų siuntimo teismas patyrė 7,12 Eur pašto išlaidų. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumą, todėl turi būti paskirstomos. Atsižvelgiant į jų nedidelę sumą ir aplinkybę, kad ieškinys didžiąja dalimi tenkintas, visos pašto išlaidos priteisiamos iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 – 286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 869,69 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 69 ct) žalos atlyginimui, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (869,69 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 355,88 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 88 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,12 Eur (septynis eurus, 12 ct) pašto išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.