- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-576-932/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34615-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė, Ugnius Trumpulis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kurio turtas konfiskuotas, E. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. T. paskirta 33 MGL (1 650 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 9 d., 05.18 val., iki 2023 m. rugsėjo 9 d., 12.47 val., t. y. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, L. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 9 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu (past. – nuosprendyje klaidingai nurodyta 5 dalis), konfiskuotas E. G. priklausantis automobilis „BMW 3 ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini).
Kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o dokumentų (leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), Ukrainos piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. T. pripažinta kalta dėl to, kad vairavo motorinę transporto priemonę neblaivi šiomis aplinkybėmis: ji 2023 m. rugsėjo 9 d., apie 05.18 val., Vilniuje, Dūmų gatvėje, ties pastatu Nr. 3, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais L. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu E. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria konfiskuotas jam priklausantis automobilis „BMW 3 ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2.1. Apeliantas nurodo, jog byloje nėra nustatyta esminė sąlyga, sudaranti pagrindą konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, o, būtent, nėra nustatytas trečiojo suinteresuoto asmens žinojimas (turėjimas ir galėjimas žinoti), kad automobilis bus naudojamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytai nusikalstamai veikai daryti. Jis negalėjo žinoti ir suprasti, kad nuteistosios blaivumo laipsnis atitinka būtent tą, už kurį gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Nurodyta aplinkybė apie suvoktą nuteistosios neblaivumo ir sutrikusios koordinacijos būseną nuteistajai jau vairuojant, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto numatytą sąlygą.
2.2. Taip pat akcentuojama, jog nuteistajai nustatytas neblaivumas santykinai nežymiai viršija ribą, nuo kurios yra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Be to, nuteistoji buvo sustabdyta prie pat namų, nuvažiavusi tik 300 m atstumą. Taigi, apelianto tikinimu, jis objektyviai neturėjo pakankamai laiko sutrukdyti nuteistajai naudotis transporto priemone, po to kai paaiškėjo jos apsvaigimo laipsnis, viršijantis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą. Be to, ir pati nuteistoji parodė, kad nebuvo įsitikinusi dėl savo neblaivumo, nes išgėrė nedaug alkoholio, todėl teismo išvada, kad jis perdavė transporto priemonę, aiškiai žinodamas ir suprasdamas, kad šis turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai, yra nepagrįsta ir neįrodyta.
2.3. Apeliantas, cituodamas kitas teismų išnagrinėtas bylas, tvirtina, jog automobilio konfiskavimas yra akivaizdžiai neproporcinga, teisingumo ir protingumo principo neatitinkanti bausmė jokios nusikalstamos veikos nepadariusiam asmeniui. Pažymi, jog šiuo atveju yra baudžiamas ne tas asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką. Nuteistoji su juo neturi jokio tiesioginio ryšio (nėra šeimos narys, jie nesusiję darbo ar kitokiais santykiais), dėl šios priežasties turto konfiskavimas ne tik nedaro jokio baudžiamojo poveikio nuteistajai, bet, priešingai, nepagrįstai padeda jai išvengti neigiamų pasekmių už nusikalstamos veikos padarymą ir sukuria nebaudžiamumo jausmą. Tokiu būdu svetimo asmens turto konfiskavimas yra nekalto asmens nubaudimo priemonė, bet ne baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajai. Anot apelianto, automobilio konfiskavimas yra neproporcinga priemonė ir dėl to, kad nuteistajai paskirta bausmė (bauda) net tris kartus yra mažesnė už konfiskuoto automobilio vertę. Tai reiškia, kad jis yra baudžiamas tris kaltus didesne bausme nei nuteistoji, kuriai pritaikyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą veiką.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorė Renata Augutavičienė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą.
3.1. Prokurorė nurodo, kad automobilio savininkas E. G. visą naktį vartojo alkoholį vienoje kompanijoje kartu su L. T., matė, kad ir ji vartojo alkoholį, kas leidžia daryti išvadą, kad automobilio savininkas žinojo ir suprato nuteistosios neblaivumą. Prokurorė pažymi, jog nusikalstamos veikos padarymo metu E. G. sėdėjo automobilyje šalia neblaivios vairuotojos, matė, kad jai nepavyko tvarkingai vairuoti automobilį, kuris blaškėsi po kelią. Kiekvienam automobilyje buvusiam asmeniui turėjo būti akivaizdu, kad vairuotoja yra paveikta suvartoto alkoholio ir negali vairuoti. Automobilio savininkas, nesiėmęs priemonių, kad jo turtas nebūtų naudojamas nusikalstamai veikai daryti, atitinkamai turi prisiimti šio turto netekimo riziką. Prokurorės vertinimu, nėra jokio pagrindo spręsti, kad automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas ar neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Apeliaciniu skundu asmuo, kurio turtas konfiskuotas, E. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendį ginčija tik dalyje dėl automobilio konfiskavimo, pabrėždamas, kad jis nežinojo, jog automobilis bus naudojamas daryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Be to, apelianto teigimu, turto konfiskavimas nagrinėjamoje byloje yra neproporcinga priemonė. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Teismų praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).
6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog L. T. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 3 ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jos iškvėptame ore buvo 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija. Minėtas automobilis priklauso E. G. (b. l. 23). Taigi nėra jokio ginčo, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis kitam asmeniui priklausančiu automobiliu. Visgi teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo pritarti apelianto argumentams, kuriais įrodinėjama, kad jis nežinojo ar negalėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.
7. Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. T. paaiškino iki paryčių (daugmaž iki 4.00 val. ryto) kartu ir su E. G. vartojusi alkoholinius, nurodė išgėrusi daugiausiai 4 skardines alaus. Kai jos vyro motina nualpo, jie iškvietė greitąją ir nusprendė važiuoti iš paskos greitosios automobiliui. Kadangi kiti buvę asmenys buvo daugiau išgėrę, todėl buvo nuspręsta, kad tai ji (L. T.) vairuos E. automobilį, nors taip pat jautėsi apgirtusi. Automobilyje kartu buvo ir E. (b. l. 50). Teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtinusi savo parodymus, L. T. paaiškino kartu su E. priėmusi sprendimą, jog vairuos būtent ji, nes iš visų buvo mažiausiai išgėrusi (b. l. 82-83). Automobilio savininkas E. G. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, jog iki paryčių kartu su nuteistąja vartojo alkoholinius gėrimus, suprato, kad ji yra neblaivi. Teigė kartu nusprendę, kad vairuos būtent nuteistoji, nes ji gėrė tik alų, o jis – vien tik stipriuosius gėrimus (b. l. 83). Pažymėtina, kad pareigūnai pastebėjo po kelią besiblaškantį automobilį (b. l. 9-10), jį sustabdžius nuo vairuotojos L. T. sklido alkoholio kvapas, nustatyta jos neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 11). Iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat matyti, kad nuteistoji ne iš pirmo bandymo sugebėjo tinkamai atlikti neblaivumo patikrą alkotesteriu. Taigi nustatytos aplinkybės, jog automobilio savininkas kartu su nuteistąja vartojo alkoholinius gėrimus iki paryčių, nuo suvartoto alkoholio iki vairavimo buvo praėjęs pakankamai nedidelis laiko tarpas, leidžia teigti, kad nuteistosios būsena niekaip negalėjo staiga pablogėti, o buvo nulemta ilgą laiką vartoto alkoholio. Šios aplinkybės E. G. neabejotinai buvo žinomos, tačiau pastarasis, nepaisydamas tokios situacijos, perleido nuteistajai vairuoti jam priklausantį automobilį.
8. Apelianto teiginiai, kad nuo alkoholio vartojimo buvo praėję pakankamai daug laiko, nuteistoji jautėsi gerai, buvo nedaug išgėrusi, akivaizdžiai prieštarauja tiek nuteistosios, tiek jo paties parodymams bei kitai bylos medžiagai. Tai, kad apeliantas nežinojo tikslaus apsvaigimo laipsnio, nepaneigia baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo. Svarbu, kad dar prieš nuteistajai pradedant vairuoti, apeliantui buvo aiškiai žinoma, kad L. T. dėl išgerto alkoholio, kuris be kita ko, buvo vartojamas kartu ir su apeliantu, o pačios išgertuvės tęsėsi iš esmės visą naktį, yra pakankamai stipriai apsvaigusi. Tokią aplinkybę tik patvirtina tai, kad nuteistoji spėjo nuvažiuoti vos kelis šimtus metrų ir buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie nustatė tiek konkretų apsvaigimo laipsnį, tiek ir kitus stiprų apsvaigimą patvirtinančius neblaivumo požymius. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog E. G., perleisdamas jam priklausantį automobilį, žinojo, kad nuteistoji yra akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio ir automobilis bus naudojamas uždraustai veikai daryti.
9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti ir kitiems apeliacinio skundo argumentams, kuriais tvirtinama neva turto konfiskavimas yra neproporcinga priemonė. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje aktualus turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, 2K-91-303/2021, 2K-201-303/2022). Tad tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1-4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai neatsakingas E. G. elgesys, leidžiant naudotis jam priklausančiu automobiliu kitam asmeniui, kuris yra akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, šias aplinkybes aiškiai suvokiant bei keleivio vietoje kartu važiuojant tuo pačiu automobiliu, turi sukelti atitinkamus padarinius. Priešingai nei teigia apeliantas, turto konfiskavimas nors ir sukels neigiamus padarinius, tačiau tai nėra kriminalinės bausmės paskyrimas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Be to, turto konfiskavimas nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės ir nuteistajai paskirtos baudos bausmės dydžio. Siekiant įstatymų leidėjo tikslų įgyvendinimo, prevencinio poveikio, be kita ko, ir tiems asmenims, kurie būdami apsvaigę nuo alkoholio patys ir nevairuoja jiems priklausančios transporto priemonės, tačiau ją perleidžia vairuoti kitam apsvaigusiam asmeniui, automobilio konfiskavimas yra tinkama ir proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
10. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konfiskuodamas nusikalstamos veikos padarymo priemonę – E. G. priklausantį automobilį „BMW 3 ER REIHE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei nepažeidė proporcingumo principo, dėl to keisti skundžiamą nuosprendį nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
asmens, kurio turtas konfiskuotas, E. G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.