Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, neregistruota Užimtumo tarnyboje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. T. vairavo motorinę transporto priemonę neblaivi šiomis aplinkybėmis:

ji 2023 m. rugsėjo 9 d. apie 05.18 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu L. T. savo kaltę pripažino ir parodė, kad rugsėjo 7 d. anksti ryte anytai pasidarė bloga, iškvietė greitąją. Greitoji nutarė ją vežti į ligoninę. Nusprendė važiuoti kartu iš paskos greitosios automobiliui. Prieš tai vartojo alkoholį. Gėrė alų, gal keturias skardines. Mažai valgė, todėl matomai ir buvo taip apgirtusi. Tai vyko naktį. Ji kompanijoje buvo mažiausiai išgėrusi, todėl ji ir E. nusprendė, kad ji turi sėsti už vairo. Mašinoje buvo trise, ji, E. ir dar vienas pažįstamas. Sesuo buvo išvykusi greitosios automobiliu su anyta. Tai buvo blogas sprendimas, kurį priėmė paveikta streso, emocijų ir alkoholio. Dėkinga pareigūnams, kad buvo sustabdyta 200 metrų nuo namų ir nieko blogo neįvyko. Sutinka su jai nustatytu girtumo laipsniu. Labai gailisi dėl savo veikos. Šiuo metu nedirba, nutraukė darbo sutartį, nes ruošiasi su vyru grįžti gyventi į (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. L. T. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji L. T. parodė, kad dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta. Anksčiau nėra teista, šiuo metu nedirba, nėra registruota darbo biržoje. Lietuvoje gyvena pusantrų metų, turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Turi tik (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą. 2023 m. rugsėjo 8 d. vakaro metu ji kartu su savo seserimi J. P., jos vaikinu E. G. ir jos vyro K. P. motina buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) ir vartojo alkoholį. Jos vyras miegojo kitame kambaryje. Alkoholį vartojo iki pat 2023 m. rugsėjo 9 d. paryčių. Ji nakties metu išgėrė daugiausiai 4 skardines alaus. Tai buvo nefiltruotas alus „baltas“, nežino, kokio jis buvo stiprumo. Alų pradėjo gerti gal 18.00 val. ir jį gurkšnojo maždaug iki 04.00 val. ryto. Išgertuvių metu mažai valgė. Kiti išgertuvių dalyviai taip pat išgėrinėjo. Apie 05.00 val. ar panašiu metu jos vyro motina nualpo. Ji iškvietė greitąją. Atvykusi greitoji nutarė vežti anytą į ligoninę. Jos sesuo J. į ligoninę išvyko greitosios automobiliu kartu su mama, o jos su E. nutarė važiuoti paskui, jo automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Ji buvo labai susijaudinusi dėl anytos sveikatos. Jos vyras tuo metu miegojo ir įvykių nematė. Kadangi visi buvo išgėrę, o ji alkoholio buvo išgėrusi mažiausiai, buvo pati blaiviausia. Nežino, kaip nusprendė, kad E. automobilį vairuos ji. Negali pasakyti, ar ši mintis kilo jai, ar to paprašė E., tiesiog nutarė, kad vairuos ji. Jautėsi apgirtusi, tačiau situacija susiklostė taip, kad buvo sunerimusi dėl anytos, todėl priėmė sprendimą vairuoti automobilį neblaivi. Ji sėdo už vairo, o E. sėdėjo keleivio sėdynėje. Jiems išvažiavus iš kiemo, maždaug už 200 metrų, juos sustabdė policijos pareigūnai. Jos buvo paprašyta pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu. Prisimena, kad pirmą kartą alkotesteriu buvo nustatyta 5,88 promilės neblaivumas, o tikrinant pakartotinai 1,88 promilės neblaivumas. Po to, kai ją sustabdė policijos pareigūnai, alkoholio daugiau nevartojo. Ji nežinojo, kad Lietuvoje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam. Jei neklysta, (duomenys neskelbtini) tokio įstatymo nėra. Dėl savo elgesio, t. y. dėl to, kad vairavo neblaivi, labai gailisi. Niekam pakenkti nenorėjo, jokios žalos sukelta nebuvo. Iš Lietuvos ketina išvažiuoti rugsėjo 17 dieną, norėtų grįžti į (duomenys neskelbtini) visam laikui (b. l. 50).

Iš policijos registruojamų duomenų išrašo matyti, jog 2023 m. rugsėjo 9 d. 07.05 val. Bendrajam pagalbos centrui pranešta, kad (duomenys neskelbtini) pastebėtas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris blaškėsi po kelią. Automobilis sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie vairo sėdėjo (duomenys neskelbtini) pilietė L. T., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stipus alkoholio kvapas. Moteris aiškino, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas. Kartu su L. T. važiavo automobilio savininkas E. G. Patikrinus vairuotoją, pirmu pūtimu nustatytas 5,88 promilės girtumas, antru – 1,88 promilės girtumas. L. T. dokumentus pasirašyti atsisakė (b. l. 9).

Analogiškos aplinkybės nurodomos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio A. Z. 2023 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 10).

Iš vaizdo įrašų ir 2023 m. rugsėjo 11 d. Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų Body kameros vaizdo įrašai. Atidarius 2023 m. rugsėjo 8 d. Body kameros vaizdo įrašą, pavadintą „PSS-20230909- 050458UTC+0300“, matyti, kad filmuojama važiuojančio policijos automobilio viduje. Automobiliui sustojus ir išlipus pareigūnui, policijos automobilio priekyje ant kelio matyti sustojęs automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie kurio kairės pusės prieina pareigūnas. Matoma už vairo sėdinti moteris, kaip nustatyta – L. T. Ant priekinės keleivio sėdynės sėdi vyriškis ir ant galinės sėdynės sėdi kitas vyriškis. Pareigūnas prašo duoti automobilio raktelius. L. T. išjungia variklį, iš užvedimo spynelės išima raktelius ir duoda juos pareigūnui. Pareigūnas klausia, ar turi prie savęs dokumentus, ar yra Lietuvos pilietė. L. T. rusiškai sako, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Paprašyta prieina prie policijos automobilio, užrašo jos asmens duomenis – L. T. Aiškina, kad važiavo į ligoninę paskui motiną. Pareigūnas bando tikrinti jos blaivumą. L. T. ne iš pirmo karto, tik po kelių bandymų tinkamai pučia į alkotesterį. Pirmu pūtimu jai nustatomas 5,88 promilės girtumas. Pareigūnas sako, kad pakartos patikrinimą po 15 minučių, pildo procesinius dokumentus. Po to, įrašo 28.40 minutę, pareigūnas vėl pasikviečia prie policijos automobilio L. T., kuriai šį kartą nustatomas 1,88 promilės girtumas (b. l. 28-30).

2023 m. rugsėjo 9 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad L. T. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, įvertinus bendrą asmens būklę konstatuota, jog eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkusi ir užsimerkusi) negali. 2023 m. rugsėjo 9 d. 05.18 val. pirmu pūtimu L. T. nustatytas 5,88 promilės girtumas; 05.35 val. antru pūtimu – 1,88 promilės girtumas (b. l. 11).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0685 kvituose užfiksuota, 2023 m. rugsėjo 9 d. pirmo tikrinimo metu 05.18.00 val. nustatytas 5,88 promilės girtumas, antro patikrinimo metu 05.35.24 val. L. T. nustatytas 1,88 promilės girtumas. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galioja iki 2023 m. gruodžio 7 d. (b. l. 12-14).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis (2023 m. rugsėjo leidinys), vidutinė automobilio BMW 3ER REIHE, 2007 m., vertė su PVM 4862 eurai (b. l. 25).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „BMW 3 ER REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra E. G. (b. l. 23).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog L. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jos iškvėptame ore yra mažiausia 1,88 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pati kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog nuo rugsėjo 8 d. vakaro iki rugsėjo 9 d. paryčių namuose vartojo alkoholį – alų, išgėrė jo apie keturias skardines. Paryčiais anytai pasidarė bloga, ji nualpo, iškviestos greitosios medicininės pagalbos ekipažas išvežė ją į ligoninę. Nusprendė važiuoti greitosios automobiliui iš paskos, todėl ji kaip blaiviausias asmuo kompanijoje ėmėsi vairuoti sesers vaikino automobilį (pastarasis sėdėjo šalia). Pakeliui į ligoninę buvo sustabdyta policijos pareigūnų, kurie nustatė jai girtumą. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0685 rodmenys objektyviai patvirtina, kad L. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo neblaivi, jai nustatytas vidutinis girtumas – 1,88 promilės. Prietaisas metrologiškai patikrintas, pagrindo abejoti jo duomenimis nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Neblaivumo nustatymo akte nurodoma aplinkybė, kad eiti tiesia linija vairuotoja nesugebėjo, liudija, kad dėl išgerto alkoholio kaltinamosios koordinacija buvo gerokai sutrikusi, vairuodama tokios būklės ji kėlė akivaizdų pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų turtui. Būdama visą naktį vartojusi alkoholį, kaltinamoji turėjo suvokti, kad ji yra apgirtusi ir transporto priemonės vairuoti negali, bet sąmoningai ignoravo šį faktą, t. y. darydama nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės skyrimo

L. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Girtumas yra jos veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas L. T. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad ji padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra viena kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia, jog L. T. anksčiau neteista (b. l. 74-75), per pastaruosius penkerius metus iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 73).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. L. T. teisiama pirmą kartą ir jos atžvilgiu taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kaltinamoji yra darbinga, jos teigimu, šiuo metu nedirba ir nėra registruota darbo biržoje tik todėl, kad artimiausiu laiku grįžta gyventi į (duomenys neskelbtini). Teismui nėra abejonių, kad ji bus pajėgi vykdyti finansinę prievolę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes kaltinamajai skirtina minimali bauda, įstatymų leidėjo numatyta už nesunkius nusikaltimus.

Kadangi baudžiamoji byla nagrinėta pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu, gautą MGL dydį apvalinant iki sveiko skaičiaus.

Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. 05.18 val. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. 12.47 val. (viena diena) (b. l. 33-36, 53), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Taip pat, įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, L. T. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui bei pašalinti sąlygas padaryti nusikalstamą veiką. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

L. T. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad L. T. pirmą kartą teisiama už nusikalstamą veiką (b. l. 67), niekada nebausta administracine tvarka (duomenys tikrinti už penkerius metus). Tačiau kita vertus, kaltinamoji pasielgė itin lengvabūdiškai, nevertindama, kad po neseniai vartoto alkoholio jos reakcija ir koordinacija gali būti sutrikusi, vairuodama neblaivi pavojingai manevravo ir kėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko teko reaguoti pravažiuojančiam policijos ekipažui. Šios aplinkybės rodo pakankamai neatsakingą kaltinamosios požiūrį į eismo saugumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, tačiau nesiekiančiam šio termino vidurkio – dvejiems metams. Terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugsėjo 9 d.

BK 72 straipsnyje numatyta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

L. T. vairavo sesers vaikinui E. G. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, kuri nagrinėjamu atveju yra nusikaltimo padarymo priemonė, taigi – konfiskuotinas turtas pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Prokurorė prašė iš kaltinamosios konfiskuoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Kaltinamosios vairuota transporto priemonė nuosavybės teise jai nepriklauso, tačiau BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Iš bylos metu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad automobilio savininkas E. G. nusikalstamos veikos padarymo metu sėdėjo šalia neblaivios vairuotojos, visą naktį kartu su ja vartojo alkoholį ir neabejotinai žinojo, kad ši yra neblaivi ir vairuoti negali. Teismas kritiškai vertina E. G. aiškinimą, kad jis, leisdamas savo automobilį vairuoti, nemanė, jog kaltinamoji bus neblaivi. Neblaivumo nustatymo aktas liudija, kad moters koordinacija buvo aiškiai sutrikusi, ji negalėjo nei eiti tiesia linija, nei pataikyti pirštu į nosies galą. Jai nepavyko tvarkingai vairuoti automobilio, kuris, pareigūnų liudijimu tarnybiniame pranešime, blaškėsi po kelią, tad kiekvienam automobilyje buvusiam asmeniui turėjo būti akivaizdu, kad vairuotoja yra paveikta suvartoto alkoholio ir vairuoti negali. Automobilio savininkas, nesiėmęs priemonių, kad jo turtas nebūtų naudojamas nusikalstamai veikai daryti, turi prisiimti šio turto netekimo riziką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, faktas, kad kaltinamosios vairuota transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, nėra kliūtis jį konfiskuoti.

Lietuvoje analogiškos transporto priemonės „BMW“ vidutinė vertė su PVM yra 4862 eurai. Ši automobilio vertė nėra tokia didelė, kad jo konfiskavimas būtų neproporcingas padarytos veikos ir kaltinamosios asmenybės pavojingumui bei neatitiktų šios priemonės prevencinės paskirties.

Teismo įsitikinimu, aptartos baudžiamojo poveikio priemonės motyvuos kaltinamąją ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių ir eismo saugumo reikalavimų.

Ikiteisminio tyrimo metu L. T. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-61). Leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini) piliečio paso paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintini nuo nuosprendžio paskelbimo; o vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

USB laikmena su vaizdo įrašais iš įvykio vietos įrašu paliktina saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pritaikytas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas į nusikaltimo priemone esantį turtą – automobilį „BMW 3 ER REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Siekiant užtikrinti minėto automobilio konfiskavimą, nuo nuosprendžio paskelbimo skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), automobilį „BMW 3 ER REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant E. G.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2016-04-13 nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.1, 20 punktais, valstybės naudai iš kaltinamosios L. T. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 113,33 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tokia nuostata įtvirtinta įsigaliojus 2020-06-26 įstatymui Nr. XIII-3180 (nuo 2020-07-15). Tačiau BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju kaltinamajai gynėjas skirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. esant būtinajam gynėjo dalyvavimo pagrindui. Be to, kaltinamoji nemoka proceso kalbos.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji vengė pati pasisamdyti gynėją. Kaip jau buvo minėta, kaltinamoji yra kitos šalies pilietė, nemokanti valstybinės kalbos, jai gynėjas buvo skiriamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas ne dėl to, kad šito pageidauja kaltinamasis, o kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamas veikas, teisę į gynybą, todėl nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesinėmis kaltinamojo teisėmis į gynybą. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Kompiuterinė plokštelė su vaizdo įrašu (prisegta prie bylos viršelio) paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. T. paskirti galutinę bausmę – 33 MGL (1650 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. rugsėjo 9 d. 05.18 val. iki 2023 m. rugsėjo 9 d. 12.47 val., t. y. vieną dieną, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudai, ir nustatant, kad mokėtina bauda yra 31 MGL (1550 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti L. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 9 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti E. G. priklausantį automobilį „BMW 3 ER REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), turtą: automobilį „BMW 3 ER REIHE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje. Nustatyti šias apribojimo sąlygas: taikyti dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant E. G.

Kardomąsias priemones – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus L. T. (duomenys neskelbtini) airuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.

Kardomąsias priemones – dokumentų (leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Kompiuterinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.