Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-07-20 · Civilinė byla Nr. 2A-289-154/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-20
Bylos Nr.
2A-289-154/2012
Teisminio proceso Nr.
2-07-3-03872-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Matiukienė (pirm.), Laisvė Aleknavičienė, Jolanta Badaugienė
Atsakovas
E. Š., D. K.
Ieškovas
UAB „Nostrada“
Pranešėja D. Matiukienė Civilinė byla Nr. 2A-289-154/2012

Teisėjas A. Martinavičius Teisminio proceso Nr. 2-07-3-03872-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija

(S)

16.5.4.;16.5.8.;16.7.;121.21.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Danutės Matiukienės,kolegijos teisėjų: Laisvės Aleknavičienės, Jolantos Badaugienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. Š. ir D. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-0635-632/2012 pagal ieškovo UAB „Nostrada“ ieškinį solidariems atsakovams E. Š. ir D. K. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Nostrada“ kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. Š. ir D. K. 69 881,45 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4 742,00 Lt bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Nurodė, kad ieškovas UAB „Nostrada“ su atsakovais buvo sudaręs darbo sutartis, taip pat buvo sudarytos individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Bendrovė „Grotex Finance Inc.“ užsakė ieškovo transportą pervežti augalus iš Italijos į Rusiją, UAB „Nostrada“ priėmė šį užsakymą vykdyti. UAB „Nostrada“ sunkvežimį vairavo du vairuotojai – E. Š. ir D. K.. 2009 m. liepos 30 d. nugabenus krovinį į galutinę CMR nustatytą gavėjo vietą, Vladikaukazą, paaiškėjo, kad didžioji dalis vežtų augalų supuvo ir sudegė, t. y. krovinys buvo sugadintas. Krovinio gavėjas nustatė, kad pervežimo metu atsakovai vairuotojai – E. Š. ir D. K. nesilaikė tarptautiniuose krovinių transportavimo važtaraščiuose CMR nurodyto temperatūros rėžimo, todėl didžioji dalis augalų žuvo. Gavėjo papildomų pastangų ir lėšų dėka pavyko išgelbėti tik mažą krovinio dalį. Transporto užsakovas „Grotex Finance Inc.“, atlyginęs nuostolius gavėjui, surašė pretenziją dėl pervežimo metu padarytos žalos iš vežėjo UAB „Nostrada“. „Grotex Finance Inc.“ skaičiavimu buvo patirtas 23747,08 EUR (atitinkamai 81 993,92 Lt) nuostolis. Vežėjas UAB „Nostrada“ 2009-09-18 atlygino įmonei „Grotex Finance Inc.“ patirtus nuostolius skolų užskaitymo būdu.

Dalį žalos savanoriškai atlygino vienas atsakovų D. K., į UAB „Nostrada“ kasą įnešęs 12 112,42 Lt, todėl ieškovo patirti nuostoliai sumažėjo iki 69 881,45 Lt ir atsakovų skola ieškovui yra 69 881,45 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 10 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui UAB „Nostrada” solidariai iš atsakovų E. Š. ir D. K. 69 881,45 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 69881,45 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-06-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 4742,00 Lt bylinėjimosi išlaidas (t.1, b. l. 172-173).

A. E. Š. ir D. K. pateikė prieštaravimus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. preliminaraus sprendimo ir prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą bei priimti galutinį sprendimą, kuriuo UAB „Nostrada“ ieškinį atmesti. A. E. Š. nurodė, kad ieškinys buvo priimtas ir byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles, nes pagal atsakovų gyvenamąją vietą byla teisminga Jurbarko rajono apylinkės teismui (t. 2, b. l. 3-4, 8-11).

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. sausio 24 d. galutiniu sprendimu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 10 d. preliminarų sprendimą pakeitė.

Priteisė ieškovui UAB „Nostrada” iš atsakovo E. Š. 40 996,94 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 40 996,94 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-06-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo D. K. priteisė ieškovui 25 770,09 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 25 770,09 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2011-06-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui UAB „Nostrada” iš atsakovo E. Š. bylinėjimosi išlaidas: 643,48 Lt žyminio mokesčio, 782,23 Lt už vertimo paslaugas, 3343,23 Lt už advokato paslaugas. Priteisė ieškovui UAB „Nostrada” iš atsakovo D. K. bylinėjimosi išlaidas: 404,52 Lt žyminio mokesčio, 491,77 Lt už vertimo paslaugas, 2 101,77 Lt už advokato paslaugas. Priteisė Valstybei už procesinių dokumentų siuntimą: iš atsakovo E. Š. 15,29 Lt, o iš atsakovo D. K. - 9,61 Lt.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovo UAB „Nostrada“ ir atsakovų E. Š. ir D. K. buvo sudarytos Darbo sutartys, jie priimti dirbti vairuotojais-ekspeditoriais, sudarytos visiškos materialinės atsakomybės sutartys. Pažymėjo, kad byloje yra pateiktas atsakovų pasirašytas aktas, kuriame užfiksuotas sugedusių augalų kiekis bei komisijos išvada dėl sugedimo priežasčių ir pačių vairuotojų paaiškinimai. Nurodė, kad buvo atliktas automobilio šaldymo agregato patikrinimas, kurio metu nustatyta, jog gedimų nėra. Pažymėjo, kad atsakovas D. K., bylą nagrinėjant teisme, papildomai padengė ieškovui 3 114,43 Lt žalą, todėl ieškovas UAB „Nostrada“ bylos nagrinėjimo teisme metu šioje dalyje ieškinio atsisakė. Teismas nustatė, kad krovinys buvo vežamas iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Kartu vairuotojai važiavo nuo Latvijos, dalis krovinio buvo iškrauta (duomenys neskelbtini), bet ten nebuvo nustatyta jokių krovinio pažeidimų, todėl pripažino, jog krovinys sugedo tarp (duomenys neskelbtini) ir galutinio krovinio pristatymo vietos - (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tą kelio atkarpą krovinį vežė abu atsakovai, atsakovai su ieškovu tuo metu buvo susiję darbo santykiais, abiejų atsakovų pareigos buvo lygios, todėl už krovinį jie yra atsakingi abu. Teismas konstatavo, kad Civilinio kodekso normos darbo santykiams yra taikytinos tiek, kiek jų nereglamentuoja Darbo kodekso normos. Nurodė, kad materialinės atsakomybės sąlygas ir dydį reglamentuoja Darbo kodekso normos, o ne Civilinio kodekso normos, kurios reglamentuoja solidarią atsakomybę, todėl solidari atsakomybė šiuo atveju nėra numatyta, abu atsakovai buvo darbo santykiuose su ieškovu, todėl ieškovo prašymą priteisti žalą solidariai atmetė, pripažindamas atsakovų dalinę nuosavybę. Nurodė, kad abu atsakovai žinojo, kokia temperatūra turi būti krovinio pervežimo metu, tai buvo ne pirmas tokio krovinio, kuriam turi būti palaikoma tam tikra temperatūra, gabenimas, atsakovai buvo patyrę ir tinkamai instruktuoti. Teismas atsakovų veiksmus, kuomet šaldymo kameros viduje temperatūra pasiekdavo daugiau nei 30 laipsnių pagal Celsijų, vertintino kaip tyčinius, veikiant netiesiogine tyčia. Pažymėjo, kad atsakovų kaltė yra įrodyta, nes jie, būdami instruktuoti, žinodami, kokio temperatūros režimo reikia laikytis, žinodami, jog režimą reikia kontroliuoti, to nedarė, ir net visai išjungdavo šaldymo sistemą. Priteisdamas ieškovui žalą iš atsakovų lygiomis dalimis, teismas sumažino atsakovo D. K. dalį tomis sumomis, kurias jis geranoriškai sumokėjo į ieškovo UAB „Nostrada“ kasą.

Teismas nurodė, kad vertinant žalos atsiradimą, pripažintina, jog žala atsirado ieškovui sumokėjus užsakovui dėl krovinio patirtus nuostolius, todėl žala atsirado ieškovo buveinės vietoje. Žala padaryta ieškovo turtui, todėl ieškinys gali būti pareikštas pagal ieškovo pasirinkimą (LR CPK 30 str. 6 d.). Žalos dydžio atsakovai neginčija.

Šalies argumentai

A. D. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nurodo, kad civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant teismingumo taisykles. Ieškovas prašė atlyginti nuostolius dėl netinkamo sutarties (materialinės atsakomybės sutarties) vykdymo, t. y. reiškė reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo. Tokiu atveju alternatyvaus teismingumo galimybės įstatymas nenumato, o byla teisminga Jurbarko rajono apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutinka su teismo išvada, kad jis ir vairuotojas E. Š. nesilaikė temperatūrinio režimo refrižeratoriuje, nes visi žinojo, jog temperatūrinis režimas turi paklaidą, dėl to buvo nustatoma mažesnė temperatūra. Teismas pasirėmė tik pažyma, jog įranga veikė gerai, ir nepagrįstai atmetė argumentus, kad atsakovai nedalyvavo įrangos patikrinime, ir visiškai neįvertino fakto, kad tuo metu, kai galėjo būti vykdomas patikrinimas, šaldymo patalpa buvo pakrauta mediena.

3. Nurodo, kad atsakovas D. K. į bylą pateikė atspausdintą termografo išklotinę, kuri nesutampa su ieškovo pateiktais duomenimis (temperatūrų skirtumas yra apie 5 laipsnius). Tai atsakovas padarė būtent todėl, kad pastebėjo gedimą, apie tai pranešė administracijai, todėl ir buvo atliekamas šaldymo įrangos patikrinimas. Pirmosios instancijos teisme nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp atspausdintos ir elektroninės laikmenos parodymų apie temperatūrą, buvusią priekaboje. Pagal pateiktus ieškovo duomenis, liepos 29 d. temperatūra rodoma buvusi pakilusi net virš 20 laipsnių, o atsakovo pateiktoje išklotinėje,- neviršija 15 laipsnių. Tai rodo ieškovo pateiktų duomenų nepatikimumą.

4. Sprendimas priimtas visiškai neįvertinus darbdavio - ieškovo kaltės, nes jis privalėjo užtikrinti, kad atsakovams – darbuotojams perduota technika dirbs patikimai. Ieškovas nepateikė teismui nei kolektyvinės sutarties, nei darbo tvarkos taisyklių, o tai numato LR DK 256 straipsnis. Be to, ieškovas nepateikė apelianto vidutinio atlyginimo dydžio pažymos, kad teismas galėtų įvertinti aplinkybę, jog darbuotojui mokamas minimalus atlyginimas, o atsakomybė tenka dešimtitūkstantinė, ir tai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.

5. Teismas visiškai nevertino ir nenustatė kiekvieno iš abiejų atsakovų kaltės individualiai, nors tai padaryti galėjo. Ieškovas ieškinio netikslino, o teismas pasirėmė prielaida, nurodydamas, kad vairuotojai nuo Latvijos vairavo kartu, o Maskvoje nebuvo pastebėta medelių sugadinimų, todėl nuostolius padalijo pusiau. Tačiau su atsakovais nebuvo sudaryta kolektyvinė materialinės atsakomybės sutartis.

6. Teismas nevertino aplinkybės, kad pats ieškovas nurodė, jog D. K. prisijungė prie krovinio vežimo vėliau, t. y. krovinys jau buvo gabenamas 10 dienų. Mano, jog dėl to jo atsakomybė turi būti mažesnė.Be to, teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad vairuotojai su kroviniu turėjo ilgai stovėti muitinėse. Ieškovas UAB „Nostrada“ neprotingai pripažino visas pretenzijas dėl padarytos žalos, nors abu atsakovai (vairuotojai) buvo nurodę, jog buvo išgąsdinti krovinio gavėjų, pasirašė tik ant dviejų aktų lapo ir žala buvo nurodoma tik virš 100 eurų. Tuo tarpu teismui pateiktas septynių lapų aktas, akto lapai nenumeruoti, nėra atsakovų parašų ant kiekvieno lapo, pasirašytame akto lape nėra įvardinta žalos suma ar sugadintų medelių skaičius. Todėl ieškovas, besąlygiškai priimdamas pretenziją dėl krovinio trūkumų, elgėsi neatsakingai, neapdairiai, neprašė papildomų paaiškinimų, netikrino pateikto akto, todėl dali rizikos turėjo prisiimti sau.

Šalies argumentai

A. E. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. galutinį sprendimą panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtu.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškinys priimtas ir išnagrinėtas, pažeidžiant teismingumo taisykles. Ieškovas siekia žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, atlyginimo ir savo reikalavimus grindė LR CK 6.245 str., 6.246 str., 6.264 str. nuostatomis. Taigi, reikalavimo dalyką sudaro nuostolių padarymo faktas. Ieškinys dėl nuostolių atlyginimo negali būti traktuojamas, kaip ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, kuris suteiktų galimybę ieškovui pasirinkti teismą, į kurį kreiptis.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio ribų (LR CPK 265 str.), nes sprendime konstatavo, kad solidarus reikalavimas iš atsakovų yra negalimas ir tokį reikalavimą atmetė, tačiau šiuo atveju teismas privalėjo ieškinį pilna apimtimi atmesti. Teismas pakeitė ieškinio dalyką, t. y. vietoje ieškovo prašomos solidariosios atsakomybės, ieškovams pritaikė dalinę atsakomybę, tačiau net ieškovui CPK draudžia dokumentiniame procese keisti ir ieškinio pagrindą, ir dalyką (LR CPK 430 str. 4 d). Darbo bylose teismas gali viršyti ieškinio ribas tik pagal darbuotojo pareikštą ieškinį darbdaviui (LR CPK 417 str.).

3. Darbdavys yra stipresnioji teisinio santykio šalis, jam taikomi aukštesni atsakomybės standartai tiek organizuojant darbą, tiek didesni reikalavimai kilus darbo ginčui įrodinėjimo procese, todėl iškilę prieštaravimai turi būti aiškinami darbuotojo (atsakovo) naudai. Ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl materialinės žalos atlyginimo priteisimo, privalo įrodyti ne tik žalos faktą ir dydį, bet ir kaltus darbuotojo veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo. Į bylą buvo pateikti šaldymo agregato veikimo išrašai, kurie iš esmės skiriasi. Ieškovo pateikti duomenys rodo, kad šaldymo renginys veikė tinkamai, tuo tarpu atsakovo pateikti duomenys rodo, kad įrenginys dirbo neefektyviai ir buvo sugedęs. Pagrįstų abejonių kelią ir ieškovo į bylą pateikti patikros duomenys, kurią atliko UAB „Sadomaksa“, kadangi tikrinama transporto priemonė buvo pakrauta mediena, kurios šaldymas padarytų jai nepataisomos žalos. Todėl yra pagrįstų abejonių, ar apskritai buvo daromas patikrinimas, nes atsakovai į tokį patikrinimą nebuvo kviesti, nors tuo metu buvo darbo vietoje. Patikros pažyma yra išduota UAB „Sadomaksa“, kuri yra visiškai finansiškai priklausoma nuo ieškovo, be to, neatsirado asmens iš UAB „Sadomaksa“, kuris paaiškintų patikros aplinkybes, tai leidžia daryti išvadą, kad iš esmės jokios patikros nebuvo, o pažyma surašyta netikrinus šaldymo agregato ieškovui prašant.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas nepagrįstai priteisė atlyginti materialinę žalą remdamasis visiškos materialinės atsakomybės sutartimis. Pagal LR DK 256 str. 1 dalį visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma tik su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas Kolektyvinėje sutartyje. Sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Todėl visiškos materialinės atsakomybės sutarčiai su konkrečiu darbuotoju sudaryti būtinos dvi sąlygos: 1) to darbuotojo darbo pobūdis turi pasižymėti konkrečiais rūšiniais požymiais: darbas turi būti tiesiogiai susijęs su materialiniu vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu arba pagal šį darbo pobūdį darbuotojui perduodamos darbdaviui priklausančios priemonės, būtinos naudotis darbe; 2) atsižvelgiant i lokalinę specifiką, turi būti nustatytas konkrečių darbų ir pareigų, kurių pobūdis atitinka LR DK 256 str. 1 dalį, sąrašas. Šios dvi sąlygos neatsiejamos viena nuo kitos, todėl nesant Kolektyvinėje sutartyje ar kitame lokaliniame akte nustatyto konkrečių darbų ir pareigų sąrašo, negalima pripažinti, kad teisingai nuspręsta priskirti vieną ar kitą darbą prie materialiai atsakingų, vadovaujantis vien DK 256 str. 1 dalyje nurodytais požymiais. Todėl nagrinėjamu atveju negalima visiška atsakovų materialinė atsakomybė.

5. LR DK 257 str. 1 dalis numato, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Tuo tarpu ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų (tai galėjo būti įskaitymo aktai, buhalterinės apskaitos dokumentai, įmonės finansinis balansas ir kt.) apie tiesioginius nuostolius. Tokiu įrodymu nelaikytina ieškovo į bylą pateikta abstrakti pretenzija.

Ieškovas UAB „Nostrada“ pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, kuriuo prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Žala ieškovui UAB „Nostrada“ atsirado sumokėjus krovinio užsakovui patirtus nuostolius. Tokiu būdu žala atsirado ieškovo buveinės vietoje, t.y. Šiaulių mieste, žala padaryta ieškovo turtui, todėl ieškinys gali būti pareikštas vadovaujantis LR CPK 30 str. 6 dalimi, pagal ieškovo pasirinkimą. Ieškinys buvo pateiktas Šiaulių miesto apylinkės teismui pagal ieškovo buveinės vietą. Mano, kad nebuvo pažeistas teritorinis teismingumas. Be to, net pažeidus teritorinį teismingumą, svarbiausia nepažeisti rūšinio teismingumo, nes tik rūšinio teismingumo pažeidimas yra laikomas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, o šiuo atveju rūšinis teismingumas tikrai nebuvo pažeistas (LR CPK 346 str. 2 d. 6 p.).

Šalies argumentai

2. Nurodo, kad galutiniu sprendimu ieškinio dalykas nebuvo pakeistas. Ieškovas šiuo ieškiniu kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas nieko kito nereikalavo iš atsakovų, kaip tik atlyginti jo patirtą žalą. Todėl teismas, pakeisdamas preliminarų sprendimą ir priteisdamas žalą iš kiekvieno atsakovo individuliai, o ne solidariai, neišėjo už ieškinio ribų ir nepakeitė ieškinio dalyko, nes priteisė tuos pačius nuostolius, t. y. nepriteisė daugiau nuostolių nei buvo reikalaujama.

3. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad krovinio pervežimo metu šaldymo įrengimas ar jo valdymas būtų sugedęs. Ieškovas pateikė autorizuoto gamintojo atstovo Lietuvoje - UAB „Sadomaksa” defektacijos aktą, kuriame aiškiai nurodoma, jog 2009-08-06 buvo atliktas automobilio šaldymo agregato, sumontuoto ant puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), patikrinimas ir patikrinimo metu buvo nustatyta, jog šaldymo įranga dirba gerai visuose režimuose. UAB „Sadomaksa” nėra priklausoma nuo ieškovo, byloje tokių įrodymų nėra.

4. Atsakovai netinkamai aiškina DK 256 str. 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2006, išaiškinta, kad DK 256 str. 1 dalyje nustatyta, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių perduotų darbuotojui naudotis darbe. Esant tokiam darbo pobūdžiui, darbdavys pagrįstai sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį su darbuotoju. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys su atsakovais buvo sudarytos, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad visiška materialinė atsakomybė yra negalima.

5. Atsakovas D. K. neprašė teismo išreikalauti iš ieškovo pažymos apie vidutinį jo darbo užmokestį. CPK 178 str. numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl atsakovo D. K. apeliacinio skundo motyvai, jog ieškovas nepateikė pažymos apie D. K. vidutinį darbo užmokestį, yra visiškai nepagrįsti.

6. Atsakovo pateikiamoje termogramoje laiko tarpai padalinti lygiomis dalimis, tai atitinka 15 minučių, kurias savo ruožtu atitinka du su puse milimetro. Naudojantis liniuote ir skaičiuokle, galima apskaičiuoti, kad pusė milimetro atitinka trijų minučių laiko tarpą. Žemiausi grafiko taškai sužymėti antrame milimetre, tai atitinka dvyliktą minutę iš penkiolikos laiko tarpo minučių, kadangi temperatūra matuojama kas 15 minučių. Taigi, iš D. K. atspausdintos termogramos matyti, kad temperatūros fiksavimo laikas yra tikslūs intervalai kas 15 minučių 12, 17, 42 ir 57 valandų minutėmis. Dėl to ir pateikiamoje termogramoje žemiausi temperatūros taškai, kai temperatūra nukrisdavo žemiau +15C ir termografas galėdavo brėžti grafiką, yra užfiksuoti tomis valandų minutėmis. Ieškovo pateikiamoje termogramoje vienoje dalyje temperatūros fiksavimo laikas yra 10, 25, 40 ir 55 minutėmis, tiksliais laiko intervalais kas 15 minučių, o kitoje dalyje 9, 24, 39 ir 54 minutėmis, taip pat tiksliais laiko intervalais kas 15 minučių. Skirtingu laiku spausdinama termograma rodo skirtingu laiku fiksuotą temperatūrą. Todėl 12, 27, 42 ir 57 valandų minutėmis fiksuota temperatūra, kuri parodyta atsakovo teikiamoje termogramoje nebūtinai turi sutapti su ieškovo pateiktos termogramos 9, 10, 24, 25, 39, 40, 54 ir 55 fiksuotais temperatūros rodmenimis, temperatūra automatiniu režimu dirbančiame šaldymo agregate svyruoja kas sekundę, o laiko tarpai tarp atsakovo ir ieškovo pateiktos termogramos liepos 29 d. ir kitomis D. K. termogramos dienomis yra trys minutės, todėl natūralu, kad temperatūra to paties termografo spausdintose termogramose skiriasi. Jei būtų buvęs palaikomas pastovus, o ne automatinis temperatūrinis režimas, temperatūrinių svyravimų nebūtų buvę, o termogramos duomenys sutaptų net ir skirtingomis minutėmis.

7. Nustatytu maršrutu važiavo abu atsakovai, abiejų pareigos buvo lygios, todėl jie abu vienodai atsakingi už tinkamą krovinio pervežimą. Dėl to padarytų nuostolių sumą teismas tarp atsakovų padalino po lygiai.

8. Ieškovas neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik sutikti su užsakovo pretenzijomis, kadangi ant 2009-07-31 ako Nr. 1 buvo būtent atsakovų, kurie buvo ieškovo darbuotojai, parašai.

9. Automobilyje įrengta šaldymo įranga skirta naudoti ne tik kelionės metu, bet ir transporto priemonei stovint, todėl nepriklausomai nuo to, ar automobilis važiuoja, ar kur nors stovi, taip pat ir muitinėje, šaldymo įranga turi būti įjungta. Esant įjungtai įrangai, temperatūra dėl automobilio stovėjimo nekinta. Be to, tokio argumento nei vienas iš vairuotojų nebuvo nurodęs nei procesiniame dokumente, nei teismo posėdžio metu, todėl teismas ir negalėjo tokio argumento vertinti.

Motyvuojamoji dalis

E. Š. ir D. K. apeliacinai skundai tenkintini iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė LR CPK 329 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, kad atsakovas E. Š. darbo sutarties pagrindu nuo 2002 m. rugsėjo 20 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d. ir nuo 2008 m. birželio 17 d. iki 2010 m. sausio 6 d. dirbo vairuotoju – ekspeditoriumi ieškovo įmonėje UAB „Nostrada“. A. D. K. darbo sutarties pagrindu ieškovo įmonėje UAB „Nostrada“ vairuotoju – ekspeditoriumi dirba nuo 2001 m. gruodžio 17 d. iki šiol (t.1, b. l. 24-26, 29-30, t.2, b. l. 30, 31).

„Darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 20080517“ su E. Š. buvo sudaryta 2008-06-11 (t.1, b. l. 27-28), o „Visiškos materialinės atsakomybės sutartis Nr. 222“ su D. K. buvo sudaryta 2001-12-17 (t.1, b. l. 31).

Su „Automobilio vairuotojo, vežančio krovinius tarptautiniais maršrutais, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija Nr.13“ E. Š. pasirašytinai supažindintas 2009-03-04, o D. K. – 2009-03-16 (t.1, b. l. 32-40, 41, 42).

Nuo 2009 m. liepos 16 d. iki 2009 m. liepos 30 d. transporto priemone – refrižeratoriumi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ieškovas UAB „Nostrada“ pagal įmonės „GROTEX FINANCE INC“ užsakymą vykdė tarptautinį krovinių (augalų) pervežimą iš Italijos į Rusiją. Iki 2009 m. liepos 22 d. krovinį vežė vairuotojas – ekspeditorius E. Š., o nuo 2009 m. liepos 22 d. prie jo prisijungė vairuotojas – ekspeditorius D. K. (t.1, b. l. 43, 45). Pakrovus augalus Italijoje, CMR važtaraštyje buvo nustatytas krovinio pervežimo temperatūrinis rėžimas plius 13C/plius 14 C, o po papildomo pakrovimo Latvijoje, CMR važtaraštyje buvo nustatytas krovinio pervežimo temperatūrinis režimas plius 10C/plius 12 C (t. 1, b. l. 136-162). Dalis pervežamų augalų buvo iškrauta Maskvoje, tačiau dėl jų kokybės pretenzijų nebuvo.

2009-07-30 iškrovus augalus pas galutinį gavėją buvo nustatyta, kad didelė dalis augalų sugedusi. 2009-07-31 krovinio gavėjo Ribotos atsakomybės bendrovės (RAB) „GREEN-D“ sudaryta komisija surašė „Medžiagų sugadinimo aktą Nr.1“, kuriame nustatytas sugadintų augalų kiekis bei suma. Akte Komisija padarė išvada, kad: „Transportavimo metu augalai patyrė temperatūros svyravimus. Buvo gabenami esant akivaizdžiai per aukštai temperatūrai. Atsižvelgiant į padidėjusią drėgmę, jie paprasčiausiai supuvo ir sudegė“. Šį Aktą be pastabų pasirašė atsakovai E. Š. ir D. K. ( t.1, b. l. 84-96). Įmonė „GROTEX FINANCE INC“ 2009-09-13 vežėjui UAB „Nostrada“ pareiškė pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti dėl sugadinto krovinio padarytą žalą, kurią sudarė: krovinio savikaina -14604 EUR, mokesčiai už krovinio išmuitinimą -5200 EUR, krovinio transportavimas ir samdomi darbuotojai, sugadinto krovinio perrūšiavimas – 3943,08 EUR. Iš viso 23 747,08 EUR (t. 1, b. l. 82, 83).

UAB „Nostrada“ pretenziją patenkino ir pagal 2009-09-18 „Pinigų sumų užskaitymo aktą“ 23 747,08 EUR (kurie sudaro 81 993,92 Lt) užskaitė kaip atsiskaitymą su įmone „GROTEX FINANCE INC“ (t.1, b. l. 119, 120).

Pagal 2011-03-07 Kasos pajamų orderį atsakovas A. K. ieškovui UAB „Nostrada“ sumokėjo 12 112,42 Lt, pagal 2011-09-23 Kasos pajamų orderį sumokėjo 3 114,43 Lt (t.1, b. l. 163, t.2, b. l. 64).

Dėl ginčo teritorinio teismingumo

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl šios bylos teritorinio teismingumo.

A. D. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad byla buvo nagrinėjama dėl netinkamo visiškos materialinės atsakomybės sutarties vykdymo, todėl, vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostatomis, turėjo būti nagrinėjama pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t.y. Jurbarko rajono apylinkės teisme.

A. E. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad byla buvo nagrinėjama dėl nuostolių padarymo, o nuostolių padarymas negali būti tapatinamas su žalos padarymu, todėl, vadovaujantis CPK 29 straipsnio nuostatomis, turėjo būti nagrinėjama pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t.y. Jurbarko rajono apylinkės teisme.

Šiaulių miesto apylinkės teismas galutiniame sprendime nurodė, kad byla nagrinėjama dėl ieškovui UAB „Nostrada“, kurio buveinės vieta Šiaulių mieste, padarytos žalos. Teismas pripažįsta, kad žala atsirado ieškovui sumokėjus užsakovui dėl krovinio sugadinimo patirtus nuostolius, todėl žala atsirado ieškovo buveinės vietoje, žala padaryta ieškovo turtui, todėl ieškinys gali būti pareikštas pagal ieškovo pasirinkimą jo buveinės vietoje (LR CPK 30 str. 6 d.), (t. 2, b. l. 99).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad nagrinėjama byla nėra dėl žalos atlyginimo, kad nuostoliai nėra žala. LR CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos“. Ieškovas UAB „Nostrada“, įvykdęs prievolę įskaitymo būdu (LR CK 6.130 str.) pervežimo organizatoriui (užsakovui) „GROTEX FINANCE INC“ už sugadintą krovinį, t. y. sumokėjęs 81 993,92 litų (t.1, b. l. 119, 120), patyrė 81 993,92 litų žalą (nuostolį), todėl turėjo pasirinkimo teisę pareikšti ieškinį atsakovams pagal ieškovo buveinės vietą arba pagal žalos atsiradimo vietą, t.y. Šiaulių miesto apylinkės teisme (LR CPK 30 str. 6 d.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik rūšinio teismingumo (CPK 26-28 straipsniai), o ne alternatyvaus teritorinio teismingumo, taisyklių pažeidimas laikytinas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str. 2 d. 6 p.).

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti sprendimo dėl teismingumo nėra pagrindo.

Dėl ieškinio dalyko pakeitimo

A. E. Š. apeliaciniame skunde nurodė, kad galutinis teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl to, kad teismas, priimdamas galutinį sprendimą, pažeidė LR CPK 430 str. 4 dalies nuostatas, nes pakeitė ieškinio dalyką: ieškovas UAB „Nostrada“ nuostolius iš atsakovų prašė priteisti solidariai, o teismas pritaikė dalinę atsakovų atsakomybę.

Teisėjų kolegija visiškai nesutinka su šiais argumentais, nes teismas, pakeisdamas preliminarų sprendimą ir priteisdamas žalą iš kiekvieno atsakovo individuliai, o ne solidariai, nepakeitė ieškinio dalyko, priteisė tokius pat nuostolius, kurių reikalavo ieškovas, tik pakeitė atsakomybės rūšį. LR CPK 430 str. 4 dalis draudžia dokumentiniame procese keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ieškinio reikalavimus.

Galutiniame sprendime, nustatydamas dalinę atsakovų atsakomybę, teismas pasielgė teisingai, nes pagal LR CK 6.6 str. 1 dalį solidarioji skolininkų pareiga atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Solidarioji atsakomybė Darbo kodekse nenumatyta, žalą padariusių asmenų piktavališko susitarimo nenustatyta, prievolės dalykas yra dalus. Pažymėtina, kad atsakovai E. Š. ir D. K. nagrinėjamoje byloje pasisakė dėl dalinės atsakomybės.

Dėl vairuotojų- ekspeditorių materialinės atsakomybės darbdaviui taikymo

Apeliantas E. Š. nurodė, kad atsakovams negalėjo būti taikomas visiškos materialinės atsakomybės principas pagal jo ir D. K. pasirašytas visiškos materialinės atsakomybės sutartis.

Materialinė atsakomybė – turtinės atsakomybės rūšis, numatyta darbo teisėje. Ši atsakomybė suprantama kaip pareiga atlyginti žalą, kuri padaroma vieno darbo santykio subjekto kitam neatlikus arba netinkamai atlikus darbo pareigas (DK 245 straipsnis). Darbuotojo materialinės atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytus nuostolius. Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos DK 246 straipsnyje nustatytos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-446/2009). Kasacinės instancijos teismas materialinės atsakomybės sąlygas yra aiškinęs taip. Žala reiškia tiesioginę žalą ir negautas pajamas, kurias nukentėjusi šalis būtų gavusi, jei pažeidėjas būtų tinkamai įvykdęs savo darbo pareigas. Neteisėta veika – suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – lokalinių, nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Darbuotojo teisinė pareiga – tinkamai atlikti pareigas, dirbti sąžiningai, dorai, tausoti darbdavio patikėtas materialines vertybes ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams; jo neveikimas gali būti neteisėtas, kai jis buvo įpareigotas atlikti tam tikrus veiksmus. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti.

Šioje byloje teismas tinkamai kvalifikavo materialinės atsakomybės sąlygas: atsakomybės prievolės šalys teisės pažeidimo metu buvo saistomos darbo santykių, žalos atsiradimas buvo susijęs su tiesiogine darbine veikla, t.y. atliekamomis vairuotojo - ekspeditoriaus funkcijomis, kurios buvo susijusios su materialinių vertybių priėmimu, gabenimu ir perdavimu krovinio gavėjui. Byloje buvo nustatyta, kad dėl vežėjo UAB „Nostrada“ kaltės buvo sugadintas pervežamas krovinys (augalai), dėl ko UAB „Nostrada“ pervežimo užsakovo įmonei „GROTEX FINANCE INC“ turėjo atlyginti padarytą 81 993,92 Lt žalą, tuo pačiu pati patirdama tokio pat dydžio žalą (nuostolį) (LR DK 257 str. 4 d.). Remdamasis pateiktais įrodymais pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovai E. Š. ir D. K., pagal „Automobilio vairuotojo, vežančio krovinius tarptautiniais maršrutais, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija Nr.13“ būdami įpareigoti „sekti pakrovimo ar iškrovimo darbų eigą, žiūrėti, kad automobilis, priekaba ir puspriekabė nebūtų perkrauta, kad kroviniai būtų teisingai sukrauti ir patikimai įtvirtinti“ (4.12.1.p.); nuolat tikrinti ir palaikyti šaldymo agregato temperatūrinį rėžimą“ (4.12.3. p.), turėdami didelę pervežimų naudojant šaldymo įrengimus patirtį, tinkamai nevykdė šių pareigų, nesilaikė CMR važtaraštyje nustatyto temperatūrinio režimo, dėl to buvo sugadintas vežamas krovinys. Konstatuota darbuotojų kaltė ir priežastinis ryšys dėl padarytos žalos.

LR DK 256 straipsnio 2 dalis reguliuoja darbdavio ir darbuotojų santykius, kai sudaroma su darbuotojais visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Pagrindas tokiai sutarčiai sudaryti – darbo veiklos pobūdis, kai darbas tiesiogiai yra susijęs su materialinių vertybių išsaugojimu, t. y. darbuotojas atlieka tokias darbo funkcijas, nuo kurių tinkamo atlikimo priklauso materialinių vertybių apsauga (LR DK 256 straipsnio 1 dalis). Abu atsakovai buvo priimti dirbti vairuotojais – ekspeditoriais ir į jų pareigas, be transporto priemonės vairavimo, įėjo vežamo krovinio priėmimas iš siuntėjo, saugus gabenimas ir perdavimas gavėjui. T. y. darbo pobūdis atitiko LR DK 256 straipsnio 1 dalį, kai galima sudaryti visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Apeliaciniais skundais prašoma netaikyti visiškos materialinės atsakomybės, nes darbdavys nagrinėjamoje byloje sudarė individualios visiškos atsakomybės sutartis, o ne grupės visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kad Kolektyvinėje sutartyje nebuvo nenustatytas konkrečių darbų ir pareigų sąrašas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai darbovietėje nėra sudarytos kolektyvinės sutarties arba joje tokių darbų sąrašas nenurodytas, kilus ginčui, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus, tačiau tai nedaro sudarytą sutartį negaliojančia. Nagrinėjamoje byloje su atsakovais (vairuotojais – ekspeditoriais) buvo sudarytos individualios visiškos materialinės atsakomybės sutartys nes, jie dirbdavo ir kartu, ir atskirai. Teismas nustatė, kad tarptautinį krovinį (augalus) vežant iš Italijos iki Šiaurės Kaukazo (Rusija), nuo Latvijos kartu abu vairuotojai važiavo iki Vladikaukazo. Kadangi dalis krovinio (augalų) buvo iškrauta Maskvoje, ir ten nebuvo nustatyta jokių krovinio pažeidimų, teismas pagrįstai pripažino, jog krovinys sugedo tarp Maskvos ir galutinio krovinio pristatymo vietos - Vladikaukazo. Todėl pripažino, kad atsakovų pareigos ir atsakomybė buvo vienodi, ir už krovinį jie buvo atsakingi lygiomis dalimis pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Patys atsakovai pirmosios instancijos teisme, nesutikdami su ieškovo reikalaujama solidaria prievole ir nurodydami, kad jų atsakomybė turėtų būti skirtinga priklausomai nuo vairavimo laiko, teismui nepateikė duomenų, kaip konkrečiai kiekvieno atsakomybė turėjo būti paskirstyta, šią pareigą perkeldami teismui, nors LR CPK 178 str. numato pareigą atsakovui pateikti motyvuotus ir pagrįstus atsikirtimus į ieškinį.

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad tokiais atvejais, kai individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties šalis – darbuotojas atlieka tuos pačius kaltus veiksmus kaip ir kitas darbuotojas, visiškai materialiai atsakingas pagal individualią sutartį, ir dėl jų kaltų veiksmų atsiradusios žalos negalima priskirti atskirai kiekvienam iš jų, teismai, nustatydami kiekvieno iš šių darbuotojų atlygintinos žalos dalį, gali taikyti kriterijus, nustatytus DK 256 straipsnio 2 dalyje (grupės darbuotojų atsakomybę) bei kitus kriterijus, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

Dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo.

Abu apeliantai skunduose nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos, nes netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų dėl šaldymo agregato darbo trūkumų krovinio pervežimo metu, nes rėmėsi tik suinteresuotos įmonės UAB „Sadomaksa“ surašytu aktu, bei tinkamai neįvertino atsakovo D. K. pateiktos atspausdintos termografo išklotinės, kad temperatūros nesutapo apie 5 laipsnius; abejoja, ar apskritai buvo atliekamas šaldymo agregato patikrinimas; neįvertino atsakovų argumentų, kad šaldymo įrenginys turėjo temperatūros paklaidą ir apie tai visiems buvo žinoma; gali būti, kad šaldymo įranga buvo tikrinama esant lentomis pakrautam automobiliui; mano, kad visi prieštaravimai byloje turėjo būti vertinami darbuotojų, kaip silpnesnės šalies, naudai.

Teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal LR CPK 185 str. nuostatas.

Byloje buvo pateiktas šaldymo įrangos gamintojo „Carrier TRANSICOLD“ oficialaus atstovo UAB „Sadomaksa“ 2009-08-06 defektavimo aktas Nr. 0608/09, kuriame nurodoma, kad 2009-08-06 buvo atliktas automobilinio šaldymo agregato „C. M. 1300” patikrinimas ir nustatyta, kad “šaldymo įranga dirba gerai visuose rėžimuose”; “Temperatūra puspriekabės viduje atitinka temperatūros registracijos prietaiso DATACOLD, serijos Nr.10415009, parodymus” (t.1, b. l. 99). Atsakovams pareiškus abejones dėl vykusio patikrinimo, teismas išreikalavo papildomus įrodymus, kuriuose UAB „Sadomaksa“ patvirtino, kad ji yra oficialus „Carrier TRANSICOLD“ atstovas Lietuvoje ir jai suteiktos teisės automobilinių šaldymo agregatų pardavimui, techninei priežiūrai bei garantiniam remontui (t.2, b.l. 27), kad automobilinio šaldymo agregato „C. M. 1300” ir temperatūros registracijos prietaiso DATACOLD, serijos Nr.10415009, prietaiso patikrinimas buvo atliktas 2009-08-06 UAB “Nostrada” bazėje (duomenys neskelbtini), o Defektacijos aktas surašytas tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l. 28). Apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad UAB “Sadomaksa” apskritai neatliko patikrinimo, kad yra priklausoma nuo ieškovo ar kaip nors kitaip suinteresuota šios bylos baigtimi.

Priešingai nei teigia atsakovai, pirmosios instancijos teismas priėmė ir analizavo atsakovų pateiktus įrodymus - atspausdintas termografo išklotines, teismo posėdyje išklausė ieškovo darbuotojo Z. M. parodymus (t. 2, b.l. 70-73), buvusio UAB “Nostrada” darbuotojo šaltkalvio, tvarkiusio vilkikų priekabų šaldytuvus, šaldymo įrangą, R. A. parodymus (t. 2, b. l. 86-87). Pastarasis paaiškino, kad galima patikrinti šaldymo įrangą, nepriklausomai nuo to, kad automobilis yra pakrautas; kad UAB „Sadomaksa“ ir anksčiau tikrindavo šaldymo įrangą; kad šaldymo įrangą taisydavo gavęs vairuotojų pranešimus; kad iš pateiktos termografo išklotinės (juostos) matyti, jog temperatūra buvo 15 laipsnių, kad šaldymas buvo išjungtas ir vėl įjungtas, kad aparatas fiksuoja kas 15 min., jei temperatūra siekia 16-17 laipsnių, tai aparatas nurodo: tose vietose kur nerodo, buvo didesnė nei 15 laipsnių temperatūra arba buvo šaldymas buvo išjungtas (t.2, b.l. 86-87). Kitų objektyvių įrodymų dėl šaldymo įrangos gedimo ar temperatūros registracijos prietaiso parodymų neatitikimo faktinei temperatūrai refrižeratoriuje krovinio (augalų) pervežimo metu, byloje nepateikta.

Be to, atsakovai, būdami pakankamai atidūs ir žinodami (kaip jie patys teigė) šaldymo įrenginio temperatūros paklaidą, turėjo atidžiau stebėti temperatūros rėžimą refrižeratoriuje, o esant pavojui, kad dėl per aukštos temperatūros augalai gali žūti, turėjo nedelsiant apie tai pranešti darbdaviui, tačiau įrodymų apie tokius atsakovų pranešimus byloje nėra. Todėl teigti, kad ieškovas darbuotojams nesudarė tinkamų darbo sąlygų, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu atsakovų skundo argumentą, kad ieškovas UAB “Nostrada” byloje nepateikė įrodymų apie patirtų nuostolių dydį, nes be pretenzijos byloje yra skolų užskaitymo aktas, iš kurio matyti, kad UAB “Nostrada” pagal 2009-09-18 „Pinigų sumų užskaitymo aktą“ 23 747,08 EUR (kas sudaro 81 993,92 Lt) užskaitė kaip atsiskaitymą su įmone „GROTEX FINANCE INC“ (t.1, b. l. 119, 120). Skolos sudėtis yra nurodyta „GROTEX FINANCE INC“ pretenzijoje (t.1, b. l. 82-83), kurią ieškovas patenkino. Taip pat byloje yra pateikti kiti finansiniai dokumentai, patvirtinantys pervežimo faktą ir sumokėtas sumas (t.1, b. l. 84-163). Be to, kaip galutiniame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovai byloje žalos (nuostolių) dydžio neginčo. Šis klausimas buvo iškeltas tik apeliaciniame skunde.

D. K. apeliacinio skundo argumento, kad ieškovas UAB “Nostrada” be pagrindo atlygino visus nuostolius įmonei „GROTEX FINANCE INC“ dėl sugadinto krovinio, nes neįvertino, jog jie (atsakovai) nėra pasirašę visų “Defektavimo akto” lapų, t.y. yra pasirašę tik paskutinį lapą, todėl sugadintų augalų galėjo būti prirašyta, nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme, kaip ir buvo pažymėta galutiniame sprendime, atsakovai neginčijo žalos dydžio. Grįžę iš komandiruotės nekėlė abejonių dėl akto teisėtumo ir teisingumo, jo surašymo aplinkybių. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovai krovinio gavėjo buvo verčiami pasirašyti šį aktą, ar kad aktas yra suklastotas. Priešingai, atsakovai iš dalies pripažino savo kaltę, nurodė, kad augalai galėjo sugesti dėl šaldymo įrangos gedimų ir dėl netinkamo krovinio pakrovimo, patys pasirašė aktą be jokių pastabų (t.1, b. l. 84-86, 97, 98, t.2, b. l. 72), atsakovas D. K. iki ieškinio pareiškimo teisme ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo valia ieškovui atlygino dalį žalos.

Dėl kaltės formos ir LR DK 257 str. 5 dalies taikymo.

Teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama atsakovų E. Š. ir D. K. apeliacinius skundus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog žala darbdaviui buvo padaryta tyčia (netiesioginės tyčios forma), nes, kolegijos manymu, tokių įrodymų byloje nėra. Todėl kolegija konstatuoja, kad žala ieškovui buvo padaryta dėl atsakovų didelio neatsargumo, t.y. neatsakingumo atliekant tiesiogines savo pareigas, kuris pasireiškė bloga pervežamų augalų temperatūrinio režimo kontrole, neatsakingu, aplaidžiu krovinio perdavimu galutiniam gavėjui, nes atsakovai patys nurodė, kad apie komisiją, vertinusia krovinį, jie nieko nežino, apie augalus nelabai suprato, tikėjosi, kad sugedo tik apie 100 vazonėlių rožių, kad pasirašė tik ant pateikto paskutinio akto lapo, kad jiems net buvo grasinama, jei nepasirašys akto (t. 2, b. l. 70-73), (LR CK 6. 264 str. 3 d.).

Nustačius, kad žala padaryta dėl didelio neatsargumo, turi būti nagrinėjama galimybė taikyti LR DK 257 straipsnio 5 dalį, kurios pagrindu žala gali būti sumažinta atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, jos dydį, taip pat dėl sunkios darbuotojo turtinės padėties.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pervežamo krovinio ypatumus (buvo pervežami įvairių rūšių augalai, kuriems išsaugoti gali būti svarbus ne tik temperatūrinis režimas, bet ir pačių augalų atitinkamos savybės), į tai, kad atsakovai nurodė augalus vežę pirmą kartą ir neturėję patirties, į tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatytą ir įvertintą natūralų augalų sugedimą, jų vertės sumažėjimą dėl išvaizdos ar formos pakeitimo (natūralių nuostolių), kurie akivaizdžiai gali atsirasti ilgo pervežimo metu (taip pat ir ilgą laiką transportui stovint muitinėje), taip pat į tai, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovams E. Š. ir D. K. buvo mokamas nedidelis iki 1000 litų darbo užmokestis (t.2, b.l. 32-34, 36-39), nekilnojamojo turto E. Š. neturi, o D. K. turi tik 3300 litų vertės nekilnojamąjį turtą (t.2, b. l. 39 - 51), todėl bus sunku sumokėti po virš 40 tūkstančių iš kiekvieno jų priteistą žalą (įskaitant ir D. K. iš dalies atlygintą žalą), todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimu iš atsakovų E. Š. ir D. K. priteista žala mažintina abiems atsakovams 20 procentų.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. galutinis sprendimas pakeistinas iš dalies (LR CPK 326 str. 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, t.y. iš atsakovų priteisiamos žalos (įskaitant D. K. atlygintos žalos dalį) dydį sumažinus 20 procentų, atitinkamai (20 proc.) sumažintinos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. galutiniu sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 5 d.).

Apeliacinės instancijos teismui iš dalies (20 proc.) patenkinus atsakovų E. Š. ir D. K. apeliacinius skundus, ieškovo UAB „Nostrada“ patirtos 1573 Lt advokato atstovavimo išlaidos (t.2, b. l. 65) sumažintinos 20 proc. t.y. iki 1258,40 Lt ir iš atsakovų priteistinos lygiomis dalimis, t.y. po 629,20 litų.

Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą sunkią atsakovų turtinę padėtį, į tai, kad išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme nebuvo didelės (atitinkamai 24,90 Lt ir 5,10 Lt), ir kiekvienam atsakovui atskirai tik nežymiai viršija Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų Ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalų dydį, jos Valstybei nepriteistinos (LR CPK 96 str.5 ir 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. galutinį sprendimą pakeisti.

Sumažinant ieškovui UAB „Nostrada” (į. k. 145402271, buveinė Žemaitės 96 E, Šiauliuose), iš atsakovo E. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteistą žalos atlyginimą iki 32 797,55Lt (trisdešimt dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt septynių litų 55 ct).

Sumažinti ieškovui UAB „Nostrada” ( į. k. 145402271, buveinė Žemaitės 96 E, Šiauliuose), iš atsakovo D. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteistą žalos atlyginimą iki 17 570,71 Lt (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt litų 71 ct).

Sumažinti ieškovui UAB „Nostrada” iš atsakovo E. Š. priteistas bylinėjimosi išlaidas taip: žyminį mokestį iki 514,78 (penkių šimtų keturiolikos litų 78 ct) Lt , vertimo išlaidas iki 625, 78 Lt (šešių šimtų dvidešimt penkių litų 78 ct), išlaidas už advokato paslaugas iki 2674,58 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt keturių litų 58 ct).

Sumažinti ieškovui UAB „Nostrada” iš atsakovo D. K. priteistas bylinėjimosi išlaidas taip: žyminį mokestį iki 323,62 Lt (trijų šimtų dvidešimt trijų litų 62 ct), už vertimo paslaugas iki 393,42 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt trijų litų 42 ct), už advokato paslaugas iki 1681,42 Lt ( vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno lito 42 ct).

Priteisti ieškovui UAB „Nostrada” iš atsakovų E. Š. ir D. K., iš kiekvieno po 629,20 Lt (šešis šimtus dvidešimt devynis litus 20 ct) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų Valstybei iš atsakovų E. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepriteisti.

Likusioje dalyje Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė MatiukienėTeisėjai Laisvė AleknavičienėJolanta Badaugienė