Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-25 nutarties, kuria, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 6 p., buvo nutrauktas baudžiamasis procesas byloje, kurioje Z. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. B. buvo kaltinamas pagal BK 183 str. 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-05-25 nutartimi, vadovaudamasis BPK 3 str. 1 d. 6 p., nutraukė baudžiamąjį procesą byloje, nustatęs, jog baudžiamasis procesas prieš Z. B. pradėtas, nesant įstatyme numatyto pagrindo – šiuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pareiškimo.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad ši teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė neteisingą išvadą ir nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą Z. B.. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus J. J. pareiškimą dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos direktorius Z. B. per du kartus pagal kasos išlaidų orderius gavo 3400 Lt ir 1200 Lt, jų panaudojimą pateisinančių dokumentų nepateikė, į kasą pinigų negrąžino, juos pasisavino. UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius J. J., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad 3400 Lt jam buvo priteista civilinio proceso tvarka, tačiau išieškojimas nevykdomas, nes Z. B. yra išvykęs iš Lietuvos. J. J., kaip įmonės atstovas, pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažintas civilinio ieškovo atstovu. Jis neprašė nutraukti procesą Z. B., todėl baudžiamoji byla, kurioje Z. B. kaltinamas pagal BK 183 str. 1 d., buvo perduota teismui. BPK 167 str. nenurodyta, kokia forma turi būti gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, todėl, prokurorės teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus J. J. pareiškimas dėl civilinio ieškinio vertintinas kaip bendrovės teisėto atstovo pareiškimas, ir baudžiamasis procesas prieš Z. B. pradėtas pagrįstai. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-25 nutartį ir priimti nuosprendį: Z. B. pripažinti kaltu pagal BK 183 str. 1 d. ir už 3400 Lt pasisavinimą paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą, už 1200 Lt pasisavinimą paskirti 5 MGL (650 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 12 MGL (1560 Lt) dydžio baudą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašo jos apeliacinį skundą tenkinti, asmuo, kuriam byla nutraukta, bei jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti, panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs gautą bylos medžiagą, daro išvadą, kad, priešingai nei teigia prokurorė, apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai taikė BPK 3 str. 1 d. 6 p., 167 str. 1 d. nuostatas ir jų pagrindu nutraukė baudžiamąjį procesą. Prokurorė pati netinkamai aiškina minėtas BPK nuostatas.

Prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus J. J. pareiškimą dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Tačiau prokurorės minimame pareiškime kalbama apie kito asmens galbūt padarytą visai kitą nusikaltimą ir būtent dėl to prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, apie Z. B. ir galbūt jo padarytas nusikalstamas veikas šiame pareiškime net neužsimenama (t. 1, b. l. 5). Tai, kad, pasak prokurorės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius J. J., apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, kad 3400 Lt jam buvo priteista civilinio proceso tvarka, tačiau išieškojimas nevykdomas, nes Z. B. yra išvykęs iš Lietuvos, taip pat tai, kad J. J., kaip įmonės atstovas, pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažintas civilinio ieškovo atstovu, nesuteikia jokio teisinio pagrindo laikyti, kad taip buvo išreikšta valia pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl Z. B. veikų. Byloje pareikšto civilinio ieškinio negalima tapatinti su skundu (pareiškimu) pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš tikrųjų BPK nenumatyta nei formos, nei turinio reikalavimų nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui BPK 167 str. prasme, tačiau atkreiptinas prokurorės dėmesys į tai, kad visais atvejais turi būti aiški nukentėjusiojo (jo teisėto atstovo) valia pradėti baudžiamąjį procesą dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nė viename iš byloje esančių dokumentų nebuvo išreikšta, kad J. J., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, norėtų, jog Z. B. būtų pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Pareikštu civiliniu ieškiniu tik prašoma priteisti atitinkamą sumą iš Z. B., kurios, kaip nurodoma, šis neišmokėjo darbuotojams ir įmonei negrąžino (b. l. 73). Be to, J. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog į policiją dėl Z. B. nesikreipė, neprašė jam pradėti ikiteisminio tyrimo (t. 1, b. l. 188). Apeliacinės instancijos teisme gautas dabartinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus K. Ū. pareiškimas, kuriuo jis prašo nutraukti baudžiamąją bylą Z. B. dėl pinigų pasisavinimo, nurodo, kad Z. B. jokių pretenzijų neturi. Taigi, įvertinus visus duomenis, darytina išvada, kad šioje byloje nebuvo gautas nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Z. B. veikų, nors būtent šiuo atveju iniciatyva dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo priklauso nukentėjusiajam ar jo teisėtam atstovui.

Esant aptartoms aplinkybėms, apylinkės teismas teisingai konstatavo BPK 3 str. 1 d. 6 p. numatytos aplinkybės egzistavimą ir jos pagrindu nutraukė baudžiamąjį procesą byloje, kurioje Z. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsprendė Z. B. paskirtų kardomųjų priemonių klausimą – nurodė jam paskirtas kardomąsias priemones panaikinti, įsiteisėjus nutarčiai. Todėl nėra teisinio pagrindo iš naujo spręsti šį klausimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.