Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Šalies argumentai

2. A. U. pateikė skundą dėl 2025-10-09 Institucijos nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, prašydama jį panaikinti ir grąžinti medžiagą iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui.

3. Skunde A. U. (toliau – ir Pareiškėja) nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad jos vertinimu skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, priimtas formaliais pagrindais iš esmės net preliminariai nesiaiškinus bei netyrus skunde nurodytų aplinkybių ir faktų, neatlikus būtinų procesinių veiksmų aplinkybių patikslinimui, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti skunde išdėstytus faktus dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, pareigūnas nepakankamai išsamiai išanalizavo ir neįsigilino į skunde nurodytas faktines aplinkybes bei pateikė nepagrįstą išvadą dėl pagrindų administracinei teisenai pradėti neegzistavimo, todėl Nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Pareiškėjos vertinimu, skunde buvo nurodytos aiškios faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą pradėti administracinę teiseną šio asmens atžvilgiu. Pareiškėja nurodė, kad yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Gretimo sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas R. F., darbui taip pat pasitelkęs trečiuosius asmenis, nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d. savavališkai vykdo žemės darbų veiklą – keičia sklypo aukštį, reljefą, nukasinėja žemes, panaikino esamą servitutą, kuris skirtas gretimiems žemės sklypams aptarnauti, išpjovė medžius. Šie darbai atliekami neturint jokių statybą leidžiančių dokumentų ar suderinto projekto, neturint kaimynų rašytinio sutikimo ar pritarimo. Dėl šių veiksmų kreiptasi į policiją, įvykis policijoje fiksuotas 2025 m. rugpjūčio 22 d. Dėl tokių veiksmų yra pažeidžiami Pareiškėjos, kaip gretimo sklypo savininkės, teisės ir teisėti interesai: (i) deformuojama žemės riba, kinta reljefo aukščiai; (ii) kyla pavojus Pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiam sklypui (galimos grunto slinktys, nuotekų kaupimasis, erozija); (iii) yra naikinamas įregistruotas servitutas, neteisėtai pakeičiant jo aukštį bei apribojant patekimo į sklypą galimybes, kuris Pareiškėjai suteikia teisę naudotis dalimi gretimo sklypo. R. F. taip elgiasi įsitikinęs, kad jis turi teisę tai daryti, nors iš tikrųjų jis tokios teisės neturi. ANK 518 str. nustatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Pagal šio straipsnio nuostatas savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, CK, kituose įstatymuose). Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Taigi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021). Nutarimas priimtas nepagrįstai nesiaiškinant visų esminę reikšmę turinčių aplinkybių, kurios leistų daryti pagrįstą išvadą dėl aplinkybių pradėti administracinę teiseną egzistavimo. Skunde nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad galimai R. F. padarė administracinį nusižengimą, kuris užtraukia administracinę atsakomybę, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 22 d. savavališkai vykdė žemės darbų veiklą – keičia sklypo aukštį, reljefą, nukasinėja žemes, panaikino esamą servitutą jį nukasdamas, kuris skirtas gretimiems žemės sklypams aptarnauti, išpjovė medžius. Dėl tokių veiksmų yra pažeidžiami Pareiškėjos, kaip gretimo sklypo savininkės, teisės ir teisėti interesai: (i) deformuojama žemės riba, kinta reljefo aukščiai; (ii) kyla pavojus Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam sklypui (galimos grunto slinktys, nuotekų kaupimasis, erozija); (iii) yra naikinamas įregistruotas servitutas, neteisėtai pakeičiant jo aukštį bei apribojant patekimo į sklypą galimybes, kuris Pareiškėjai suteikia teisę naudotis dalimi gretimo sklypo. Nepradėjus administracinės teisenos šiuo atveju nebuvo surinkta ir visa reikiama medžiaga apie reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas nepradėti administracinės teisenos. Tokias išvadas būtų galima daryti tik surinkus visą įmanomą medžiagą ir ją tinkamai išanalizavus, t. y. atlikus išsamų tyrimą ir nustačius, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nesurinkęs visų galimų duomenų ir skunde nurodytos informacijos neįvertinęs visumos kontekste, pareigūnas šiuo atveju negalėjo spręsti, yra ar ne R. F. veikoje administracinio nusižengimo sudėties požymių. Tai galima būtų patikimai nuspręsti tik atlikus tyrimą, tačiau pirminė pateikta medžiaga akivaizdžiai suponuoja administracinio nusižengimo egzistavimą konkrečiu atveju.