Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens duomenys neskelbtini, kaltinamas pagal BK 24 str. 5 d. ir 184 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. M. buvo kaltinamas palenkęs UAB „duomenys neskelbtini“ direktorių Ž. A. iššvaistyti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą – 250000 Lt:

2008 metų pradžioje, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“ steigėju ir akcininku, tyčia, iš anksto žinodamas, kad UAB „duomenys neskelbtini“ 2008-01-01 buvo nemoki, jos pradelsti įsipareigojimai (905 452 Lt) viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (1 029 524 Lt), žinodamas, kad UAB „duomenys neskelbtini“ įsiskolinimas už prekes UAB „duomenys neskelbtini“ 2008-06-27 sudarė 914 411,35 Lt, žinodamas, kad UAB „duomenys neskelbtini“ neturi pakankamai nuosavų lėšų pirkti žemės sklypus už 600 000 Lt ir neturėdamas kredito įstaigų teigiamo sprendimo dėl žemės sklypų pirkimo kreditavimo sąlygų, siekiant iššvaistyti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą, teigdamas, kad Islandijos pilietis A. S. taps UAB „duomenys neskelbtini“ akcininku –nupirks akcijas ir Rusijos piliečio I. D. ir tokiu būdu dalyvaus bendrovės veikloje, finansuos statybų projektą, supažindino su juo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorių Ž. A.. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką D. M. patvirtino, kad turi pakankamai lėšų projektui ir jas investuos, be to, bankas finansuos statybų projektą ir tokiu būdu palenkė Ž. A. uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas 300111085, įregistruotos 2005 m. gegužės 2 d., adresu Kooperacijos g. 3–5, Klaipėda, direktorių, atsakingą už įmonės ūkinę finansinę veiklą, privalėjusį užtikrinti buvusio jo žinioje svetimo – UAB „duomenys neskelbtini“ – turto saugumą, 2008-06-27 Klaipėdoje nepagrįstai sudaryti UAB „duomenys neskelbtini“ vardu su V. K. ir V. K. preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „duomenys neskelbtini“ vardu Ž. A. įsipareigojo nupirkti iš V. K. ir V. K. du žemės sklypus, esančius Aušros g. 33 ir 35, Palangoje, už 600 000 Lt, sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2008-07-31, bei įsipareigojo sumokėti avansą ir sutarties sąlygų neįvykdymo atveju netesybas 250 000 Lt. Pagal 2008-06-27 preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitos LT91 0075 80000 4646 7269, esančios AB banke „Snoras“, 2008-07-09 mokėjimo pavedimu Nr. 07092147 į V. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, buvo pervesta 50 000 Lt, 2008-07-10 tarptautiniu nurodymu Nr. 69 į V. K. sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, buvo pervesta 39 000 eurų (39 000 EUR x 3,4528 Lt/EUR = 134 659,20 Lt) bei iš UAB „duomenys neskelbtini“ kasos V. K. buvo išmokėta grynaisiais 2008-07-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 24 3190,40 Lt ir 2008-07-10 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 23 18 000 eurų (18 000 EUR x 3,4528 Lt/EUR – 62150,40 Lt), iš viso V. K. buvo sumokėta 250000 Lt (53190,40 Lt+57000 eurų) avanso. Ž. A. iki 2008-07-31 žemės sklypų Aušros g. 33 ir 35, Palangoje, dėl piniginių lėšų trūkumo, pirkimo–pardavimo sutarties UAB „duomenys neskelbtini“ vardu nepasirašė, 2008-08-13 raštu V. K. ir V. K. informavo apie sutikimą nutraukti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir sutikimą sumokėti netesybas – 250 000 Lt – užskaitant jas iš sumokėto avanso, ir tokiu būdu D. M. sukurstytas Ž. A. iššvaistė UAB „duomenys neskelbtini“ turtą – 250000 litų.

Kaltinamasis D. M. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažino ir parodė, kad dirbo UAB „duomenys neskelbtini“ generaliniu direktoriumi, sudarinėjo sutartis su tarpininkais, vienas jų buvo S. P., kuris turėjo ryšių su užsieniečiais. Važinėdamas po Rusiją susitiko verslininkų grupę, kurie turėjo įmonę ir pardavinėjo metalo laužą. Sutarė, kad jie galėtų metalo laužą eksportuoti į Lietuvą. Todėl buvo nuspręsta steigti atskirą bendrą įmonę Lietuvoje. Pasak kaltinamojo, Ž. A. pasiūlė padėti įsteigti įmonę ir būti jos direktoriumi. Taip buvo įsteigta UAB „duomenys neskelbtini“. Po kurio laiko vienas iš tų verslininkų grupės asmuo – I. D. – iš Ž. A. persirašė akcijas. Verslas nesisekė, UAB „duomenys neskelbtini“ pradėjo gauti labai mažai užsakymų iš Islandijos įmonės, kuriai gamino tralines lentas, todėl buvo nutarta pardavimus įforminti per kitą atskirą įmonę – UAB „duomenys neskelbtini“, kad būtų lengviau ir aiškiau skaičiuoti pajamas, bet visas bendravimas: užsakymai, brėžiniai, medžiagos, kainos buvo derinama su UAB „duomenys neskelbtini“. Vėliau UAB „duomenys neskelbtini“ buvo parduota Norvegijos įmonei. Buvo sutarta, kad jis lieka įmonės valdybos nariu. D. M. teigimu, kadangi per laiką UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos nebebuvo, su Ž. A. nutarė kartu vystyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklą. Tapo UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininku. Kadangi pats turėjo sklypų ir nutarė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ galėtų statyti namus ir juos pardavinėti. Tada susitiko su Islandijos piliečiu A. S., papasakojo savo idėją ir sutarė, kad pastarasis galėtų į įmonę investuoti ir įsigyti 50 proc. akcijų. Tuo pačiu metu rado V. K. parduodamus du žemės sklypus Palangoje, už kuriuos jis norėjo 900000 litų. Kadangi V. K. skubiai buvo reikalingi pinigai, sklypų kainą sutiko sumažinti iki 600000 Lt, jei iškart bus sumokėtas 250000 Lt avansas. Anot kaltinamojo, Ž. A. jo klausė, gal galima būtų įnešti įnašą iš UAB „duomenys neskelbtini“ lėšų, bet konkrečiai to nesutarė. Tarp Ž. A. ir V. K. pasirašyti sutarties neinicijavo, įtakos nedarė. Ž. A. sumokėjo avansą 250 000 Lt be jo žinios. Dar vėliau iš Ž. A. sužinojo, kad UAB „duomenys neskelbtini“ turtas pagal UAB „duomenys neskelbtini“ ieškinį dėl 914 000 Lt skolos priteisimo yra areštuotas. 914000 litų skola galėjo atsirasti, kadangi pardavimai buvo vykdomi per UAB „duomenys neskelbtini“ išrašant sąskaitas faktūras ir pagal apskaitą UAB „duomenys neskelbtini“ nuperka ir parduoda, bet visą laiką buvo traktuojama, kad įsiskolino UAB „duomenys neskelbtini“ ir dėl tokio įsiskolinimo nekels problemų. UAB „duomenys neskelbtini“ susitarė su K. P., kad „palieka“ UAB „duomenys neskelbtini“, įsisteigia naują įmonę, pagal apskaitą UAB „duomenys neskelbtini“ lieka skolinga 900 000 Lt.

Nuteistasis Ž. A. parodė, kad 2004 m. D. M. paprašė padėti įkurti naują įmonę – UAB „duomenys neskelbtini“, sutvarkyti steigimo dokumentus bei tapti direktoriumi. Įmonė turėjo verstis juodojo metalo laužo supirkimu iš Rusijos. Bendrovės akcininkais buvo D. M. ir I. D.. Tačiau veiklai nesisekant, 2005 m. buvo sudaryta sutartis su UAB „duomenys neskelbtini“ dėl tralinių lentų „atkrovimo“ Danijos įmonei ir Maltos įmonei, kurias gamino UAB „duomenys neskelbtini“, o UAB „duomenys neskelbtini“ buvo tarpininkė, kuriai už atliktą darbą buvo mokami procentai. Nuteistojo teigimu, 2008 m. jo vadovaujama bendrovė pradėjo verstis nekilnojamojo turto pirkimu ir pardavimu. Jis ieškojo sklypų namui statyti Klaipėdos rajone ir Klaipėdos regione, rado žemės sklypą Palangoje, Aušros g. Šiam sklypui buvo padarytas projektas dviejų kotedžų statybai. D. M. minėjo, kad jis turi partnerį A. S. iš Islandijos, kuris norėtų Lietuvoje užsiimti nekilnojamuoju turtu, statyti ir pardavinėti namus. Buvo sutarta, kad A. S. taps UAB „duomenys neskelbtini“ akcininku, nupirkęs akcijas iš I. D.. Finansuoti statybų projektą turėjo D. M. ir A. S.. Buvo svarstoma, iš kur finansuoti projektą, ar iš įmonės skolinti pinigus kaip įstatinį kapitalą, ar imti iš banko paskolą. 2008 m. į Lietuvą atvažiavo A. S.. Liudytojo Ž. A. teigimu, jis iš D. M. žinojo, kad A. S. patiko projektas, namas ir sklypas, ir jis norėjo jį pirkti. Su sklypo pardavėju V. K. buvo sutarta sklypą parduoti už 600 000 litų, bet su sąlyga, kad UAB „duomenys neskelbtini“ sumokės 250 000 Lt avansą. Pasak Ž. A., jis kaip įmonės direktorius, nors ir be akcininkų sutikimo, pasirašė preliminarią žemės pirkimo sutartį ir sumokėjo avansą – 250 000 Lt. D. M. A. S. pranešė, kad sklypas bus perkamas už 600 000 Lt, ir A. S. pasakė, kad žada atvykti į Lietuvą prieš pat pasirašant sutartį. Buvo sutarta, kad visi kreipsis į banką dėl tolimesnio statybos finansavimo. Tačiau žinojo, kad tiek A. S., tiek D. M. turi pakankamai pinigų šiam sandoriui. Anot nuteistojo D. M., jo paklausė, ar įmonė turi tiek pinigų iki to laiko, kol atvyks A. S. ir bus išspręstas projekto finansavimas. Kaltinamasis jam nesiūlė pasinaudoti UAB „duomenys neskelbtini“ pinigais, kurie buvo gauti pavedimu iš Danijos įmonės. D. M. tik paklausė, ar šiuo metu įmonė turi tiek pinigų, nes V. K. kuo greičiau norėjo parduoti sklypą, jam skubiai reikėjo pinigų, todėl jis paprašė tokio didelio avanso. UAB „duomenys neskelbtini“ V. K. pervedė 250 000 Lt, kurie buvo gauti iš Danijos įmonės. Tikėjosi, kad per kelias savaites A. S. atvyks ir sumokės pinigus, tada gautus pinigus perves UAB „duomenys neskelbtini“. Po kiek laiko iš buhalterės sužinojo, kad yra areštuotos įmonės sąskaitos. Prasidėjo ginčai dėl įsiskolinimo su UAB „duomenys neskelbtini“. Kai UAB „duomenys neskelbtini“ iškėlė reikalavimą ir buvo areštuotos sąskaitos, D. M. apie tai pasakė A. S., ir šis pareiškė, kad kai viskas išsispręs, tik tada jis atvyks. Nuteistojo Ž. A. teigimu, jis žinojo įmonės finansinę būklę, įmonė dirbo pelningai, įmonė atsiskaitydavo laiku. Ir sutarties sudarymo dieną įmonė turėjo „laisvų pinigų“ apie 70 000 litų. UAB „duomenys neskelbtini“ sumokėjo 250 000 Lt, o A. S. ir D. M. turėjo su V. K. atsiskaityti, baigiant pasirašyti sutartį. Tačiau tokių rašytinių dokumentų apie tai, kad A. S. ir D. M. atsiskaitys su V. K., nėra, buvo tik žodinis susitarimas, bet susitarimo iššvaistyti turtą nebuvo. Teigia, kad jo niekas nekurstė, tai buvęs tik verslo planas.

Liudytojas S. P. (S. P.) parodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ D. M. dirbo plėtros vadybininku. Kartu ieškojo galimybių dėl naujų kontraktų, projektų, dėl tolimesnio „duomenys nesklebtini“ vystymosi. Visus paruoštus kontraktus pasirašinėjo Ž. A.. D. M. rinko visą informaciją dėl namų, kotedžų statybos, buvo pasirašytos dvi sutartys. Viena sutartis buvo pasirašyta 2007 m. pabaigoje, kita 2008 m. pradžioje. Abu kontraktai buvo pasirašyti ir įvykdyti. Sutartis pasirašinėjo Ž. A..

Liudytojas V. R. parodė, kad nuo 2009 metų kaip administratorius iš UAB „duomenys neskelbtini“ perėmė visą buhalterinę dokumentaciją. Turėjo patikrinti žemės pirkimo–pardavimo sandorį. Pamatė, kad yra „nepabaigta skola“, balanse atsispindėjo, kaip gautas avansas iš pardavėjo V. K. pagal 2008 m. rugpjūčio mėn. sutartį, ir nurodyta, kaip UAB „duomenys neskelbtini“ skolininkas. Pasak liudytojo, jam susidarė vaizdas, kad sandoris neįvyko, todėl pradėjo domėtis, kodėl neįvyko, pinigai sumokėti, o apskaitoje tai nėra užfiksuota. Kreipėsi į vadovą Ž. A., prašė paaiškinti, ar tai yra buhalterine klaida, kad žemės sklypas nenupirktas, avansas sumokėtas, ir tai nėra nurodyta. Direktorius jam paaiškino, jog sandoris dar nepasibaigė. Liudytojo V. R. teigimu, kai jam buvo grąžinti dokumentai, jis informavo direktorių ir akcininką, kad reikia išspręsti klausimą dėl pinigų. Vyko pokalbis su pardavėju, buvo pasakyta, kad tas klausimas nėra pabaigtas, nes bendrovė neturės lėšų sumokėti, buvo pasiūlyta sutvarkyti geranoriškai. Lėšos buvo sugrąžintos. Pavedime buvo nurodytas avansas, po to atėjo pardavėjo atstovo V. K. raštas, kad šalys pretenzijų neturi. Visos lėšos, 250 000 litų, buvo sugrąžintos į bendrovės sąskaitą. Pabendravęs su Ž. A. ir su D. M., sužinojo, kad šie norėjo statyti namus, bet vienas iš kreditorių jam užblokavo sąskaitas, nebegalėjo iš banko gauti paskolų.

Liudytojas J. L. parodė, kad su D. M. teko kartu dirbti UAB „duomenys neskelbtini“, Ž. A. pažinojo kaip UAB „duomenys neskelbtini“ direktorių. 2008 m. kovo mėn. pabaigoje–balandžio mėn. pradžioje D. M. pasiūlė padirbėti statybos klausimais. Buvo pristatytas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius Ž. A., suprato, kad D. M. yra jo pavaldinys. Pasak liudytojo, jam buvo pasiūlyta koordinuoti ir apskaičiuoti dviejų namų sąmatą Palangoje.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių UAB „duomenys neskelbtini“ dokumentų (t. 1, b. l. 43–92) matyti, jog UAB „duomenys neskelbtini“ buvo įregistruota 2005-05-02, jos direktoriumi paskirtas Ž. A., bendrovės įstatinis kapitalas – 10000 litų, bendrovės akcininkai buvo D. M. ir I. D., gyvenantis Rusijos Federacijoje. Klaipėdos apygardos teismo 2009-04-20 nutartimi pagal ieškovo UAB „duomenys neskelbtini“ ieškinį UAB „duomenys neskelbtini“ iškelta bankroto byla konstatavus, jog bendrovės skolos viršija turimo turto vertę. Pagal bendrovės įstatus bendrovės organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Bendrovės įstatų 112 punkto 6 papunktis ir 113 punktas nustato, jog prieš priimdamas sprendimą įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, bendrovės vadovas turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, tačiau šis pritarimas nepanaikina bendrovės vadovo atsakomybės už priimtus sprendimus.

Iš V. K. pateiktų dokumentų (t. 1, b. l. 16–18) matyti, jog 2008-06-27 buvo sudaryta preliminari pirkimo–pardavimo sutartis tarp pardavėjų V. K., V. K. ir pirkėjo UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujamos Ž. A., dėl dviejų sklypų pirkimo už 600000 Lt ne vėliau kaip iki 2008-07-31 ir 250000 Lt avanso sumokėjimo, kuris, pirkėjui neįvykdžius sutarties sąlygų, lieka pardavėjams kaip netesybos. 2008-08-13 pareiškime dėl preliminarios pirkimo– pardavimo sutarties nutraukimo nurodyta, jog UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius Ž. A. sutinka nutraukti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį ir užskaityti sumokėtą 250000 Lt avansą netesyboms. 2010-03-02 V. K. ir V. K. grąžino BUAB „duomenys neskelbtini“ 250000 litų, gautus pagal minimą sutartį, ir šalys viena kitai atsisakė bet kokių pretenzijų ateityje.

Aptarti bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis D. M. sukurstė Ž. A. iššvaistyti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą – 250000 Lt.

Kurstymas, kaip veika, turi būti konkretus, t. y. asmuo turi būti kurstomas padaryti konkrečią nusikalstamą veiką, tačiau byloje nustatyta, jog D. M. neatliko jokių veiksmų, kurie būtų įtakoję Ž. A. padaryti nusikaltimą. Tuo tarpu, kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, Ž. A. neturėjo jokio oficialaus D. M. ar A. S. įsipareigojimo dalyvauti minimame projekte. D. M. ketinimai dalyvauti projekte asmeninėmis lėšomis buvo deklaratyvūs, ir Ž. A. tai buvo žinoma. Pats Ž. A. parodė, kad sandorį su V. K. sudarinėjo įvertinęs, kad jis bus pelningas, o jo paties subjektyviu vertinimu vadovaujama bendrovė buvo pajėgi tinkamai įvykdyti susitarimą. Nors žinojo, kad buvo skolingas UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau manė, kad su šia bendrove atsiskaitys, kai gaus pinigus iš kitos įmonės. Be to, iš paties D. M. ir Ž. A. parodymų bei AB SEB banko pažymos matyti, kad Ž. A. pats, kaip UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, kreipėsi į banką konsultacijos dėl kredito suteikimo sąlygų. Vien ta aplinkybė, kad D. M., kaip UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininkas, rado V. K. parduodamus žemės sklypus ir kartu dalyvavo derinant jų pirkimo–pardavimo sąlygas, neleidžia teigti, kad tokiais savo veiksmais jis palenkė Ž. A. daryti nusikalstamą veiką – iššvaistyti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą. Faktiškai sprendimas sudaryti sandorius ar ne priklausė tik UAB „duomenys neskelbtini“ vadovui – direktoriui Ž. A., kuris atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti buvusio jo žinioje svetimo – UAB „duomenys neskelbtini“ – turto saugumą. Ir tik pastarasis turėjo teisę nuspręsti, kiek vadovaujama bendrovė yra finansiškai pajėgi tinkamai įvykdyti sudarytus sandorius, ar šie yra naudingi ir nenuostolingi UAB „duomenys neskelbtini“. Ir, kaip parodė Ž. A., jis pats įvertinęs, kad minėtasis sandoris gali būti pelningas, sumokėjo sutartą avansą V. K., o D. M., kaip UAB „duomenys neskelbtini“ akcininkui bei vadybininkui, tik pranešė apie sutarties sudarymą bei sumokėtą avansą. Pažymėtina, jog, nors Ž. A. ir tikėjosi, kad V. K. parduodamų žemės sklypų pirkimas bus įvykdytas sėkmingai, nes jį finansuos D. M. bei A. S., tačiau, kaip matyti D. M. žodinės garantijos Ž. A., neatitiko tikrųjų ketinimų. Liudytojo A. S. parodymai patvirtina, kad projekto dalyviai planavo imti kreditą tik numatomiems statybos darbams įsigytoje žemėje, žemės įsigijimui imti kreditą nebuvo numatyta. Taigi akivaizdu, kad Ž. A. apsisprendimas UAB „duomenys neskelbtini“ vardu sudaryti preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį su V. K. ir V. K., pagal kurią UAB „duomenys neskelbtini“ vardu Ž. A. įsipareigojo nupirkti iš V. K. ir V. K. du žemės sklypus, esančius Aušros g. 33 ir 35, Palangoje, buvo savarankiškas, subjektyviai įvertinus šios sutarties įvykdymo galimybes. D. M. veikė tik kaip UAB „duomenys neskelbtini“ vadybininkas – surado žemės sklypą, supažindino pardavėjus su Ž. A., tačiau Ž. A. nepalenkė sudaryti žemės sklypų, esančių Aušros g. 33 ir 35, Palangoje, pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad bendro pobūdžio poveikis, kuriuo sukeliamas neteisingas vertinimas, nėra kurstymas baudžiamosios teisės aspektu. Nagrinėjamuoju atveju, kaip matyti, būtent susidarė paminėtoji situacija. Ž. A. neteisingai įvertino D. M. pareiškimus apie jo realią galimybę finansiškai prisidėti prie UAB „duomenys neskelbtini“ įsigytuose žemės sklypuose, esančiuose Aušros g. 33 ir 35, Palangoje, ketinamų statyti kotedžų statybos, bei A. S. susidomėjimą galimybe paminėtuose žemės sklypuose statyti gyvenamuosius namus ir juos vėliau pelningai parduoti.

Todėl, esant aptartų aplinkybių visumai, teismas negali daryti išvados, kad D. M. sukurstė Ž. A. iššvaistyti UAB „duomenys neskelbtini“ turtą – 250000 Lt, todėl D. M. pagal BK 24 str. 5 d. ir 184 str. 2 d. išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos BPK 297 str., 302 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

D. M. dėl kaltinimo pagal BK 24 str. 5 d. ir 184 str. 2 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios inkriminuoto nusikaltimo požymių.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.