Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Čepukėnienės ir Justo Namavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. H. gynėjo advokato Justo Vilio apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo E. H. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 292 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nuteistas 300 MGL dydžio (15 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2023 m. rugsėjo 22 d. (16 dienų), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, iš viso 32 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatliktoji E. H. bausmės dalis yra 168 MGL (8 400 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuotas E. H. mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 13”, IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Vodafone“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinėje.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. H. valstybei išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Caravelle“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 44 810 Eur.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. H. palikta nepakeista kardomoji priemonė – 10 000 Eur užstatas, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, 10 000 Eur užstatas, įmokėtas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitą LT 18 7300 0101 7113 7317, perduotinas bausmę vykdančiai institucijai 8 400 Eur baudos išieškojimui, o likusi dalis užstato – 1 600 Eur nukreiptina dalies konfiskuotino turto vertės išieškojimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. H. pripažintas kaltu pagal BK 292 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, dėl savanaudiškų paskatų – iš anksto susitaręs dėl 2 500 Eur piniginio atlygio, neteisėtai iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, o būtent: 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 12.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Latvijos Respublikoje, netoli Daugpilio miesto, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, paėmęs aštuonis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Indijos Respublikos piliečius G. S., gim. (duomenys neskelbtini), K. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), H. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini), T. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. S., gim. (duomenys neskelbtini), iš Vokietijos įmonės „duomenys neskelbtini“ išsinuomotu automobiliu „Volkswagen Caravelle“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos numeriai), juos 2023 m. rugsėjo 4 d. apie 19.30 val. neteisėtai pergabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ir toliau neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos teritorija, turėdamas tikslą šiuos užsieniečius pergabenti per Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos valstybių sieną bei nugabenti į Vokietijos Federacinę Respubliką, kol 2023 m. rugsėjo 6 d., apie 18.30 val., Lietuvos Respublikos teritorijoje – Kalvarijos sav., Liubavo sen., Salaperaugio k. ribose, pasienio ruože, buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis E. H. ir jo gynėjas advokatas J. Vilys prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis buvo nuspręsta konfiskuoti E. H. mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13“, IMEI: (duomenys neskelbtini), IMEI2:(duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Vodafone“ Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi buvo nuspręsta iš nuteistojo E. H. išieškoti valstybei konfiskuotino turto – automobilio „Volkswagen Caravelle“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančią pinigų sumą – 44 810 Eur, ir šią sumą proporcingai sumažinti. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais:

2.1. Gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę (baudą), tinkamai įvertino E. H. padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, tačiau visiškai neatsižvelgė į paskirtos baudos ir baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą ir galimybes taisomai veikti E. H.. Teismas neįvertino konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumo, kadangi nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės dydis, t. y. 44 810 Eur, smarkiai ir neproporcingai viršija paskirtos baudos – 10 000 Eur, dydį. Akcentuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-30-788/2017, Nr. 2K-2-693/2019, Nr. 2K-6-489/2019 ir kt. Atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, jog nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-261-489/2018).

2.2. Gynėjas pažymi, kad E. H. nusikalstamą veiką padarė dėl prastos turtinės padėties (savanaudiškų paskatų, t. y. dėl pinigų, kurių suma yra 2 500 Eur) bei nepakankamo suvokimo dėl daromos veikos baudžiamumo. Atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė net nepriklausė nuteistajam nuosavybės teise. Atitinkamai, konfiskuotino turto vertės išieškojimu savaime atimama galimybė dar kartą panaudoti E. H. panaudotą transporto priemonę nusikalstamais tikslais. Be to, konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat daromas atitinkamas prevencinis poveikis taip veikti linkusiems asmenims. Pasak gynėjo, kadangi atidžiai nebuvo įvertintas tokio išieškojimo proporcingumas, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė akivaizdžiai pažeidžia proporcingumo principą, t. y. nebuvo reikalinga tiek BK, tiek ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nurodytiems tikslams pasiekti.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 300 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda atitinka bausmės paskirtį ir teisingumo principą, tačiau papildomai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. konfiskuotino turto vertės – 44 810 Eur išieškojimas, visiškai neatitinka proporcingumo principo, nebuvo reikalingas nustatytiesiems tikslams pasiekti. Pasak gynėjo, skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebuvo individualizuotas. 300 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda ir konfiskuotino turto vertės, t. y. 44 810 Eur, išieškojimas akivaizdžiai nesusiderina tarpusavyje. Be to, abejojama, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimo, kurio suma 44 810 Eur, E. H., kuris dėl prastos turtinės padėties padarė nusikalstamą veiką ir šiuo metu jau visiškai gailėjosi dėl savo elgesio, taikymas veiktų jį pataisomai.

2.4. Gynėjo teigimu, baudos ir turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo skyrimas galimai pažeidžia principą non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą), kadangi paskiriant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą visiškai nebuvo atsižvelgta į bausmės rūšį ir dydį, konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą, byloje esančias svarbias aplinkybes, E. H. turtinę padėtį, konfiskuotino turto nuosavybės teisę, konfiskuoto turto vertę Lietuvos Respublikos rinkoje. Atitinkamai, proporcingumo principo pažeidimas lėmė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principo pažeidimą. Pažymi, kad proporcingumo principas pažeidžiamas, kai konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo suma žymiai viršija pirmosios instancijos teismo paskirtos baudos dydį, kuris teismo nuomone, visiškai atitinka teisingumo principą ir yra pakankamas ne tik nubausti E. H. už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atitinkamai, būtent šiuo konkrečiu atveju konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas praranda savo pagrindinę funkciją, t. y. padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bei tampa atskira bausmės rūšimi.

2.5. Gynėjo įsitikinimu, E. H. panaudotas jo asmeninis telefonas nelaikytinas nusikalstamos veikos darymo priemone, kadangi šis telefonas specialiai nebuvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ir jo panaudojimas tiesiogiai nelengvino jos padarymo. Atkreipiamas dėmesys, kad telefonas pats palengvina kasdienybę, todėl negali būti pagrindas konfiskuoti nuteistojo asmeninį telefoną bei pripažinti kaip nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pasak gynėjo, vien tai, kad E. H. nusikaltimą padarė iš dalies panaudodamas savo asmeninį telefoną, neduoda pagrindo laikyti šio telefono nusikaltimo priemone. Nurodoma kasacinė nutartis Nr. 2K-346/2004. Akcentuojama ir tai, kad E. H. dėl savo veiksmų gailėjosi nuo pat baudžiamojo proceso pradžios ir vis dar gailisi, suprasdamas savo veiksmų reikšmę padėjo atskleisti įvykio aplinkybes, pašalino visas nežinomas aplinkybes, bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis.

3. Teismo posėdyje nuteistasis E. H. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. H. gynėjo advokato J. Vilio skundas tenkinamas iš dalies.

4. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo E. H. gynėjas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų BK 292 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aplinkybių bei jos teisinio kvalifikavimo, sutinka su nuteistajam paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu, tad plačiau dėl to nepasisakytina. Įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad E. H. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 292 straipsnio 2 dalį, o paskirta baudos bausmė savo rūšimi bei dydžiu yra proporcinga. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai asmens kratos metu pas E. H. paimtą mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13“ konfiskavo BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Nusikalstamos veikos priemone pagrįstai pripažintas ir automobilis „Volkswagen Caravelle“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN – (duomenys neskelbtini)), tačiau pirmosios instancijos teismas, BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuodamas visą jo vertę, įvertino ne visus šiam klausimui spręsti reikšmingus duomenis ir nustatė per didelę iš nuteistojo išieškotiną pinigų sumą. Ši nuosprendžio dalis keistina proporcingai sumažinant minėtą sumą (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl konfiskuoto mobiliojo ryšio telefono

5. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Sprendžiant, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, turi būti įvertinta šio turto panaudojimo reikšmė nusikalstamos veikos sudėties požymiams realizuoti. Nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėtos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės. Nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas ir negali būti konfiskuojamas.

6. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo konfiskavo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 13“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele „Vodafone“ Nr. (duomenys neskelbtini). Asmens kratos (t. 2, b. l. 77–79) ir mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolų (t. 1, b. l. 117–120) duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. H. mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 13“ bendravo su nusikalstamos veikos bendrininku (tyrimo metu nenustatytas asmuo) bei gavo iš jo į savo telefoną informaciją, reikalingą nusikalstamai veikai padaryti. Telefono apžiūros metu buvo aptiktas „WhatsApp“ programoje įvestas kontaktas, pavadintas vardu „H.“, o telefono nuotraukų galerijoje aptikta 2023 m. rugsėjo 6 d. 10.17 val. išsaugota navigacijos žemėlapio nuotrauka, gauta iš kontakto „H.“. Nuteistasis E. H. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad į jo mobiliojo ryšio telefoną, kuris paimtas asmens kratos metu, 2023 m. rugsėjo 4 d. paskambino draugas Ch. ir paklausė, ar jis norėtų užsidirbti pinigų. Nuteistajam sutikus, tą pačią dieną, į tą patį mobiliojo ryšio telefoną, į „WhatsApp“ programą jam parašė vyriškis, kuris prisistatė H.. Tęsiant pokalbį, H. jam sakė, jog duos automobilį, kuriuo reikės važiuoti į Latviją ir ten paimti žmones, kuriuos reikės vežti į Vokietiją. Už tai jis gaus 2 500 Eur atlygį. Pasak nuteistojo, H. į „WhatsApp“ programą atsiuntė automobilio „VW Caravelle“ nuomos patvirtinimą. Nuteistasis E. H. taip pat nurodė, kad važiuojant bendravo su H., pastarasis į jo mobiliojo ryšio telefoną atsiuntė koordinates, iš kur nuteistasis turėjo paimti žmones. Vykdydamas H. nurodymus, jis susodino asmenis į vairuojamą automobilį, po ko gavo iš H. koordinates, kur turėjo juos nuvežti Vokietijoje. Pasak nuteistojo, per „WhatsApp“ programėlę jis nuolat palaikė ryšį su H., vėliau H. per „WhatsApp“ Life programą prisijungė prie jo telefono, stebėjo maršrutą, kurioje vietoje E. H. yra, tiesiogiai įdėdavo koordinates, kokiu maršrutu jis turi važiuoti. Nuteistasis pažymėjo ir tai, kad H. buvo liepęs iš karto šalinti jų pokalbius, todėl telefone likę tik paskutinės jo buvimo vietos koordinatės (t. 2, b. l. 27–29, 36–37, 134–138). Tai, kad nuteistasis E. H. važiuodamas su kažkuo labai daug bendravo telefonu, nurodė ir vienas iš automobiliu nelegaliai vežamų užsieniečių S. K., kuris nors ir nesuprato, apie ką buvo kalbama, tačiau patvirtino, jog kalba buvo apie pinigus (t. 1, b. l. 18–19). Aptarti įrodymai patvirtina, kad nuteistojo E. H. mobiliojo ryšio telefono panaudojimas šiuo atveju sudarė sąlygas ir reikšmingai palengvino nusikalstamos veikos padarymą, nes būtent juo bendrininkas teikė nuteistajam nusikaltimo įvykdymui būtiną informaciją bei per nuotolį koordinavo jo veiksmus. Jis atitinka konfiskuotino turto požymius, tad buvo konfiskuotas pagrįstai.

Dėl konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis)

7. Apeliaciniame skunde teigiama, jog baudos ir turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo skyrimas galimai pažeidžia principą non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą). Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. BK nėra numatytas draudimas ar ribojimas turto konfiskavimą taikyti tais atvejais, kai nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką kaip bausmė skiriama bauda. Tai, kad tiek bauda, tiek ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju reiškia turtinio pobūdžio sankcijos pritaikymą, priešingai nei teigiama skunde, nepažeidžia principo, kad už vienos nusikalstamos veikos padarymą galima bausti tik vieną kartą. Pagal BK 72 straipsnį tiek pinigai, tiek materialią vertę turintys daiktai, esant šiame straipsnyje numatytam pagrindui, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kokia BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė paskiriama nuteistajam. Tačiau, remiantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), pažymėtina, jog paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgiama vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Remiantis minėtu išaiškinimu darytina išvada, jog vien tai, kad nuteistajam nagrinėjamoje byloje paskirta bauda, negali lemti išvados, kad tokioje situacijoje turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas savaime tampa neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

8. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y., kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos.

9. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad darydamas nusikalstamą veiką E. H. panaudojo automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos numeris). Nuteistasis minėtu automobiliu iš Latvijos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir Lietuvos Respublikos teritoriją neteisėtai gabeno aštuonis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Indijos Respublikos piliečius. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje situacijoje transporto priemonė užsieniečių gabenimui buvo būtina. Taigi, šis automobilis buvo nusikaltimo padarymo priemonė, o tuo pačiu ir konfiskuotinas turtas.

10. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad nuteistojo E. H. vairuotas automobilis jam nepriklauso. Automobilio savininkė yra Vokietijos įmonė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 73–76), nuomos pagrindais perdavusi automobilį M. A. T., automobilio naudotoju nurodytas – vairuotojas E. H. (t. 1, b. l. 77, 78– 80, 81–83). Byloje nėra duomenų, kad aptariamo automobilio savininkas žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas gali būti ir bus panaudotas darant nagrinėjamą nusikaltimą. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nebuvo teisinio pagrindo konfiskuoti patį nuteistojo E. H. vairuotą automobilį „Volkswagen Caravelle“, todėl šis automobilis pagrįstai grąžintas automobilį išnuomojusiai bendrovei (t. 1, b. l. 94). Kadangi transporto priemonė priklausė kitam asmeniui ir jos paėmimas nebuvo galimas, byloje pagrįstai spręstas šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas taikant BK 72 straipsnio 5 dalį. Apygardos teismas, remdamasis byloje esančiu VšĮ ,,Emprekis“ kainų žinyno išrašu, pagrįstai nustatė, kad E. H. nusikalstamai veikai daryti panaudoto automobilio „VW Transporter Caravelle“ vertė su PVM 2023 m. rugsėjo mėnesiui buvo 44 810 Eur (t. 1, b. l. 128). Ginčijamu nuosprendžiu nuspręsta iš nuteistojo išieškoti būtent šią sumą.

11. Gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išieškoti iš E. H. visą minėtą konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančią pinigų sumą, tai argumentuodamas tuo, kad teismas neįvertino konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumo. Su šiuo argumentu teisėjų kolegija sutinka. Pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti visą pakankamai didelę automobilio vertę buvo priimtas neįvertinus visų šiam klausimui spręsti reikšmingų duomenų ir suvaržo asmens teises daugiau, negu yra būtina. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-72-489/2020). Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2-693/2019).

12. Kokia turto vertės dalis turi būti konfiskuota, sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, kalbant apie turto konfiskavimo proporcingumą nuosavybės apsaugos kontekste (Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis), pabrėžiama, kad tokia priemonė turėtų būti pagrįsta proporcingu santykiu tarp naudojamų priemonių ir siekiamo tikslo, ir kad ši sąžininga pusiausvyra bus pažeista, jei atitinkamas asmuo turės prisiimti individualią ir pernelyg didelę naštą (2018 m. virželio 28 d. Didžiosios kolegijos sprendimas G.I.E.M. S.r.l. ir kiti prieš Italiją, peticijos Nr. 1828/06, par. 300; 2004 m. sausio 22 d. sprendimas Jahn ir kiti prieš Vokietiją, peticijų Nr. 46720/99, 72203/01, 72552/01, par. 81-94; 2011 m. gegužės 31 d. sprendimas Maggio ir kiti prieš Italiją, peticijų Nr. 46286/09, 52851/08, 53727/08, 54486/08, 56001/08, par. 57; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019).

13. Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis neteisėtai gabeno aštuonis užsienio piliečius ir šią nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų – už šiuos veiksmus jam buvo pažadėtas 2 500 Eur atlygis. Visgi jo neteisėtai gabenti asmenys buvo sulaikyti, o pažadėto atlygio nuteistasis negavo. E. H. kaltę pripažino, davė nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė sutikęs pervežti žmones, nes reikėjo pinigų turimoms skoloms apmokėti. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jo nusikalstamus veiksmus lėmė ir lengvabūdiškas požiūris į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamas daromos veikos baudžiamumo suvokimas. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas ar baustas administracine tvarka. Tai leidžia nagrinėjamą nusikalstamą veiką vertinti kaip daugiau atsitiktinio pobūdžio. Nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Svarbu pažymėti, kad ir pirmosios instancijos teismas nesuabejojo nuteistojo E. H. išimtinai teigiama charakteristika, sprendė apie mažesnį jo asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nagrinėjamu atveju pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vietoj BK 292 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės rūšies – laisvės atėmimo iki aštuonerių metų, nuteistajam skyrė baudą, kurios dydį parinko artimą minimaliam. Sprendžiant iš duomenų apie E. H. turtinę padėtį bei vertinant jo realias galimybes sumokėti nuosprendyje nurodytą sumą darytina išvada, jog nustatytos pinigų sumos išieškojimas turės didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir prieštaraus teisingumo bei proporcingumo principams. Bylos duomenimis, iki nusikaltimo padarymo E. H. dirbo draudiku Vokietijos draudimo bendrovėje „duomenys neskelbtini“, tačiau apeliacinės instancijos teisme jis patvirtino, kad prieš du mėnesius neteko darbo, tad neteko ir pajamų. Nuteistasis taip pat nurodė ir tai, kad šiuo metu yra susiradęs kitą darbo vietą, nuo 2024 m. liepos 1 d. dirbs restorane padavėju, sutarta alga – nuo 1 500 Eur iki 1 700 Eur. Kartu nurodė, kad moka 500 Eur būsto nuomos mokestį. E. H. yra jauno amžiaus (22 metai), savo šeimos nėra sukūręs, netekęs abiejų tėvų.

14. Aptartų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad nagrinėjamu atveju turto vertės išieškojimas visa apimtimi prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti pakaks mažesnės turto vertės dalies, o būtent 6 000 Eur išieškojimo, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti.

E. H. (E. H.) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo sumą sumažinti iki 6 000 (šešių tūkstančių) Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.