Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamajame akte nurodyta, kad šiuose D. R. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo parodymai ir paaiškinimai

Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino. Parodė, jog civilinių ieškovų bei jų atstovų niekuo neapgavo ir nesukčiavo, miltų nei pasisavino, nei kaip kitaip įgijo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti vadybininku, tad buvo atsakingas už produkcijos pardavimus. 2015-2017 m. dirbo direktoriumi, tai yra vadovavo bendrovei, kol savininkai nusprendė įmonę parduoti. 2017-04-06 jis įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Žinojo įmonės padėtį, ji turėjo skolų, bet aiškiai matė viziją, kaip galima veiklą atgaivinti ir toliau sėkmingai dirbti. Dar būdamas vadybininku, plačiai dirbo su viešaisiais pirkimais, turėjo stiprius partnerius, kaip UAB „Grūstė“, UAB „Kompensa“, UAB „Sanitex“. Žinojo, kad kooperuojantis su stambesnėmis bendrovėmis galima laimėti pirkimo – pradavimo konkursus ir sėkmingai dirbti. Tam turėjo patirties, todėl matė perspektyvą. Turėjo vilčių plėsti produkciją, paleisti naujas linijas, kas buvo ir daroma. Visa tai dėl įmonės atgaivinimo ir sustiprinimo. Tvirtai tikėjo, kad pamažu įmonė atsigaus ir galės sėkmingai dirbti. Dėl miltų įsigijimo iš Latvijos įmonės Rigas Dzirnavnieks parodė, jog šios įmonės atstovų jis neieškojo ir nekvietė bendradarbiauti. Jie buvo eiliniai tiekėjai, kaip ir kiti, kurie tiekė žaliavas. Pasiūlymų gaudavo kas dieną, vieni sudomina, kiti ne ir tai yra natūralus gamybinis procesas. Pas jį atvyko įmonės Rigas Dzirnavnieks atstovas U. O. su pasiūlymu, kad nori tiekti miltus. Apie 4 valandas laiko tarėsi ir derėjosi. Jis (U. O.) pasakojo, kad visai neturi rinkos Lietuvoje. Jam (kaltinamajam) pasiūlė tapti distributoriumi Lietuvoje, nes turėjo ryšių ir patirties toje sferoje. Su jų siūlomomis kainomis nesutiko, nes buvo pakankamai aukštos. Jie išsiskyrė, tačiau santykiai nenutrūko. Tolesnis bendravimas dar vyko apie porą savaičių. Rigas Dzirnavnieks siūlė savo sąlygas, kainas, žodžiu vyko derybos, kol galiausiai, susitarė. Liudytoja B. G., pateikė neteisingą informaciją, kad, neva, jis pats jų ieškojo. Tai yra absoliuti netiesa. Jie buvo eiliniai tiekėjai, kurių pastoviai atsirasdavo kasdien. Jis su liudytoja nebuvo susitikęs, ji nedalyvavo jokiose derybose. Jis bendravo tik su U. O. ir su juo tarėsi. Miltai kurį laiką nuo pirkimo dienos buvo tiekimai be sutarties. Sutartį tiekimo ir laidavimo atvežė tik 2018-09-20. Laidavimo sutartį jie pasirašėme atgaline data, kadangi buvo primygtinai reikalaujama ją pasirašyti. Faktas yra tas, kad nei jis siūlė Latvijos įmonei Rigas Dzirnavnieks tiekti miltus, nei prašė to daryti, nei buvo suplanavęs juos apgauti. Tiesiog vykdė eilinį pirkimo ir gamybos procesą, niekuo neišsiskiriantį iš kitų. Jie patys buvo labai suinteresuoti savo miltus parduoti, kad net nesiteiravo, ar įmonė pajėgi atsiskaityti, ar ne. Niekada neturėjo jokių tikslų nei ką apgauti, nei ką nuslėpti. Kad naudos miltus sau ir dalį perpardavinės, tai buvo visiems žinoma. Jeigu pasižiūrėti jų vykdomą miltų pardavimą, tai dokumentai rodo, jog niekada nebuvo nuostolio, visada buvo tik į naudą. Jis turėjo didelių planų tiekti miltus UAB Sanitex“, kur buvo didžiulė paklausa ir jiems reikėjo atskiros rūšies miltų, kokių jis nenaudojo. Jiems buvo reikalinga po 60-70 tonų per savaitę. 2018-08-15 miltų krovinys buvo pristatytas Kauno rajone, Kampiškių kaime, Alšėnų gatvėje. Jis pats tą krovinį priėmė nuvykęs į vietą. Norėjo žinoti, kiek ir kaip užtrunka iškrovimas, bendravo su vairuotoju, susitiko su UAB „Sanitex“ vadybininku. Adreso vairuotojui nenurodė, nežino, kas perdavė vairuotojui adresą. Jis tik paprašė U. O., kad jam atsiųstų vairuotojo telefono numerį, norėjo pats pasitikti pirmą partiją miltų ir sužinoti, kiek laiko užtrunkama pasikrovime. Taip buvo formuojama darbo praktika. Jis važiavo į Kauną susitikti su vairuotoju. Kartu išsikrovė, kartu pridavė. Perdavė jam savo telefono numerį, kad jei vėl tektų jam vežti krovinį, kad praneštų man. Žodžiu, ruošėsi sklandžiam bendradarbiavimui. Viskas vyko kaip suplanuota, be jokių trikdžių. Iš teisinės ir buhalterinės pusės viskas buvo tvarkinga, tai parodė ir įmonės bankroto procedūra, nes niekas neturėjo ko prikišti. Dėl pardavimo užsakymo S470567, kada buvo pristatyta miltų partija į „Sanitex“ paaiškino, kad sąskaita – faktūra buvo išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pristatymo adresu Alšėnų g. 10, Kampiškių k., Kauno r. Tai buvo Sanitex logistikos centras. Jie pasidarė užskaitą, viskas vyko tvarkingai. Buvo realūs planai, kad toliau dirbs, kad norimi kiekiai bus pristatyti. Niekas nenumatė, kad nutrūks miltų tiekimas, kad nebus galima pristatyti reikiamo kiekio. Jis niekada net minties neturėjo, kad imti su kuo nors ir neatsiskaityti. Jo tikslai buvo iškelti įmonę iš skolų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl žlugo „(duomenys neskelbtini)“, buvo darbo jėgos, tai yra, žmonių trūkumas. Vien šakočių kepimo linijoje buvo 30 laisvų darbo vietų. O tai buvo brangiausiai išlaikoma linija, kuri gamino geriausiai apmokamą produkciją. Kad ir kaip stengėsi, bet įmonės išgelbėti nepavyko. Atlyginimams irgi pritrūko pinigų. Norėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, bet tam reikėjo laiko, o to laiko nebebuvo, todėl įmonė bankrutavo. Su Latvijos įmone Rigas Dzirnavnieks tiek pirkimo pardavimo, tiek laidavimo sutartis buvo apsirašyta tada, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nebepajėgi atsiskaityti. Primygtinai buvo reikalaujama pasirašyti sutartis ir jis tai padarė, nors dar nebuvo praradęs vilties išgelbėti savo įmonės. Netgi jau atleisti darbuotojai dar tikėjo juo, jie sakė, kad palauks, kol įmonė atsigaus ir sugrįš į darbą. Deja, įmonė sužlugo. Palaiko savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu ir savo pozicijos nekeičia.

Kaltinamasis teismo posėdyje į klausimus atsakyti atsisakė.

Liudytojų parodymai

Liudytoja B. G. – AS „Rigas Dzirnavnieks“ pardavimų skyriaus pardavimų vadybininkė teismo posėdyje parodė, kad jų įmonė gamina ir parduoda miltus, įvairius produktus iš grūdų. Ji dirba nuo 2003 m., visada turėjo klientų Lietuvoje, kurie pirko miltus. Jos kolega U. O. susipažino su kaltinamuoju D. R., sutarė bendradarbiauti dėl miltų pardavimo. Jos kolega nusiuntė pirmą pasiūlymą D. R., jo netenkino miltų kaina. Po to dar vyko derybos tarp D. R. ir U. O., jie susitarė dėl tinkamos kainos ir dėl pirmo tiekimo. U. O. lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kepykloje, D. R. rodė, kaip dirba jo kepykla, tikino, kad yra tinkamos sąlygos bendradarbiauti, ten viskas dirbo, buvo darbuotojai. Jis sakė, kad dalis miltų bus panaudota kepykloje, o kita dalis buvo perpardavimui, nes jis sakė, kad turi partnerius, kurie taip pat gali panaudoti miltus. Jų įmonės finansų skyrius tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokumą, ten rodikliai nebuvo labai geri, bet tai įprasta kepykloms, finansų skyrius neprieštaravo sutarties pasirašymui. Taip įvyko keletas tiekimų, pirma siunta buvo 2018 m. birželio 28 d., po to sekė kiti pristatymai, siuntų pristatymo adresas buvo (duomenys neskelbtini). Buvo vienas atvejis, kai miltus reikėjo vežti į kitą sandėlį. D. R. užsakydamas produkciją nurodė kitą adresą, kur reikia pristatyti miltus. Užsakymus pateikdavo žodžiu kolegai U. O.. D. R. ambicijos buvo labai didelės, nuo 150 tonų ir daugiau per mėnesį. Realiai 2018 m. birželį buvo patiekta 75 tonos, o rugpjūtį buvo apie 190 tonų, buvo keturi tiekimai. Nė viena iš siuntų nebuvo apmokėta, liko skola 45 513 eurų. Sutartis buvo pasirašyta 2018 m. liepos 31 d. Apmokėjimo terminas pirmo tiekimo suėjo 2018 m. rugpjūčio 12. Kai atėjo apmokėjimo data, D. R. į kai kuriuos skambučius neatsakė, paskui pavyko prisiskambinti, jis ramino, jog apmokėjimas bus po savaitės. Visas šias aplinkybes ji žino iš kolegos U. O. pasakojimų. Šiuo metu U. O. bendrovėje nebedirba. Po to buvo dar dvi miltų siuntos, bet apmokėjimo nesulaukė, tad sustabdė miltų tiekimą ir pradėjo siekti apmokėjimo. Už tiesioginius kontaktus su klientu buvo atsakingas U. O., jam nepavyko susitarti dėl apmokėjimo. 2018 m. rugpjūčio 20 d. ji kartu su U. O. nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“, vizito metu jau matėsi, kad kepykla nedirba, ten nėra elektros. Jie susitiko D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, jo darbo kabinete, pradėjo pokalbį, kodėl nevyksta apmokėjimai. Buvo kažkokie paaiškinimai, po to D. R. pasiūlė pasirašyti laidavimo sutartį, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas garantuoja apmokėti visus įsiskolinimus jų įmonei, kad jų įmonei būtų bent kažkokia garantija, kad atgaus įsiskolinimą. Laidavimo sutartis buvo surašyta Rygoje, jų juristų, ten ir buvo atspausdinta. Jie tą sutartį rusų kalba atsivežė į Mažeikius, D. R. ranka įrašė asmens duomenis, geranoriškai pasirašė, niekas jo nevertė to daryti. Jų įmonė inicijavo kreipimąsi į teisėsaugos įstaigas.

Liudytojas U. O. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2006 m. iki 2019 m. dirbo AS „Rigas Dzirnavnieks“, pardavinėjo prekes. Jo pareigos buvo regioninis pardavimų vadovas, lietuviškai „vadybininkas“. Su kaltinamuoju buvo tik darbiniai santykiai, susipažino tuo laiku, kai jis buvo „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Su D. R. susipažino 2018 m. ar 2019 m., tai galėjo būti dvi savaitės iki sutarties sudarymo. Gavo D. kontaktus, paskambino jam ir pradėjo bendrauti. D. pasakė, kad yra interesas dėl miltų pirkimo ir pasiūlė atvažiuoti. Mažeikiuose D. parodė gamybą, kiek miltų naudoja, kalbėjo apie kainas, kokie metai bus. Susitiko Mažeikiuose. Tais metais augo grūdų kainos ir jų įmonė turėjo neblogas kainas. Tuo laiku dar buvo darbuotojų, po to ten nieko nebebuvo. Mažeikiuose matė kepant nacionalinius lietuviškus kepinius. D. sakė, kad viskas įmonei yra gerai, viskas vyksta gerai ir kad įmonė neužsidarys, nes vykdo darbuotojų socialinę apsaugą. Apie įmonės finansines ataskaitas jis D. neklausė. Klausė, kur panaudos miltus. Jis sakė, kad kažkiek tonų panaudos savo gamykloje, o likusį kiekį parduos. D. R. minėjo, kad turi daug pažįstamų, draugų, kurie taip pat gali būti suinteresuoti ir gali toliau pardavinėti produkciją kitur. Todėl su D. sudarė sutartį dėl produkcijos pardavimo, parduodavo miltus tokiomis sąlygomis, kad apmokėjimas vyko po prekių pristatymo. Tuo laiku su „(duomenys neskelbtini)“ buvo viskas gerai. Pardavinėjo trumpą laiką, gal 45 dienas. Už pirmus krovinius, kai baigėsi nustatytas atsiskaitymo terminas, nebuvo apmokėta nei cento. D. apetitas buvo didelis, jis pradėjo imti po mašiną, kurioje 24 tonos telpa. O kai atėjo laikas susimokėti, prasidėjo nesusipratimai, bet jis dar norėjo imti ir daugiau prekių. Paskui nustojo kelti telefono ragelį. Jis (liudytojas) nuvažiavo pas jį, rado D. sėdintį „(duomenys neskelbtini)“. Jis dievagojosi, kad viskas bus apmokėta, kad jį kažkas pavedė. Iki rugpjūčio 12 d. buvo nesumokėta už 23,200 tonas miltų, tačiau tiekė prekes ir toliau, kadangi buvo atidėtas apmokėjimas, turbūt D. prižadėjo, kad tikrai bus apmokėjimas, todėl ir vežė. Jau į pabaigą D. sakė, kad tuoj apmokės, mes visi žmonės, turbūt juo patikėjo. Jie dar palaukė apmokėjimo, praėjo kažkiek laiko, bet apmokėjimo nebuvo. Su savo buvusia viršininke, kuri prieš tai teismo posėdyje dalyvavo, kartu nuvažiavo su D.. Su savimi turėjo laidavimo sutartį, sudarytą kolegų iš Lietuvos. Buvo tokia sutartis, kad jis įsipareigojo kaip fizinis asmuo sumokėti visas skolas. AS „Rigas Dzirnavnieks“, šeimininkai UAB „Malsena plius“, pasiūlė, kad reikia parašyti su D. laidavimo sutartį. D. pasirašė tą sutartį ir viskas baigėsi. Žino, kad D. dar kitiems pardavinėjo produkciją. Vyriškis pasakojo, kad pirko iš D. tuos pačius miltus, kuriuos D. įsigijo iš jų įmonės. Atsimena, kad iškrovimas būdavo kitose vietose. Kai būdavo pristatymas, vežimas, D. visada sakydavo, kad skambintų vairuotojas dėl vietos adreso patikslinimo, bet visada būdavo Mažeikių teritorijoje. Taip gavosi, kad D. R. iš jų miltus paėmė, viską pardavė, o jiems užmiršo sumokėti. Kai lankėsi paskutinį kartą įmonėje, ten jau nebuvo net elektros. Tiksliai neprisimena, per kiek dienų turėjo sumokėti už produkciją pagal tiekimo sutarties dokumentą, bet galėjo būti ne daugiau 30 ar 45 dienų. 2018-08-15 ar 16 d. krovinio gabenimo važtaraštį išrašė AS „Rigas Dzirnavnieks“ sandėlyje. AS „Rigas Dzirnavnieks“ vežimą apmokėjo. Mano, kad prieš sudarant sutartį jų įmonės buhalteriai tikrino (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį, bet jis abejoja, ar jie gali Lietuvos įmonės finansinę padėtį patikrinti. Kartu su vadovu sutartyje surašė visus duomenis abiejų įmonių, ant sutarties tuo laiku yra jo parašas, kaip įmonės atstovo, ir D., nežino, ar dar turėjo būti B. G. parašas. Tokių probleminių klientų su tokiomis didelėmis sumomis nėra buvę. Mano, kad sutartyje nėra tokio punkto, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsiskaičius su jų įmone, negalėtų parduoti kitiems produkciją. Nebuvo tokio punkto, kad negalėtų kitiems pardavinėti, kol neapmokėjo.

Liudytoja R. L. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė nuo 2015 m. iki 2018-09- 17, teismo posėdyje parodė, kad į buhalteriją buvo pateiktos sąskaitos, jog nupirktos prekės, jos buvo įtrauktos į apskaitą. Taip pat buvo pasirašytas suderinimo aktas dėl skolos mokėjimo. Tai buvo tiekėjas iš Latvijos, įmonės pavadinimo nepamena, buvo pirkti miltai. Tuo metu įmonėje padėtis buvo bloga, sąskaitos buvo blokuojamos Sodros ir VMI, apmokėjimai jau nebebuvo vykdomi. Visus sprendimus dėl mokėjimo vienasmeniškai priiminėjo direktorius, ji net neturėjo prieigos prie bankinės sąskaitos atlikti pavedimus. Kai atėjo terminas apmokėti Latvijos tiekėjo sąskaitą, jų įmonės sąskaita buvo blokuota. Įmonė negalėjo sumokėti mokesčių nei Sodrai, nei VMI. Tuo metu jau buvo tiekėjų, kurie kreipėsi į antstolius. Sąskaita buvo blokuota beveik visą laiką, ten įkrisdavo nedidelės sumos ir iš karto jas nusirašydavo Sodra ir VMI proporcingomis dalimis. Būdavo, kad pasidengdavo skola ir sąskaita atsiblokuodavo kažkuriam laikui, po vėlavimo ir vėl užblokuodavo. 2017 m. nebuvo požymių, kad įmonė gali bankrutuoti ar tapti nemokia; stipriai pradėjo blogėti 2018 m. Direktorius sakydavo, kad nemoka mokesčių dėl apyvartinių lėšų trūkumo, buvo labai sumažėję pardavimai. Ji išėjo iš darbo, nes nemokėjo atlyginimo, kitiems darbuotojams irgi nemokėjo atlyginimų. Už produkciją buvo atsiskaitoma, buvo atvejų, kai atsiskaitydavo ir grynais, vykdavo atsiskaitymai ir per įmonės kasą. Direktorius pats neturėjo galimybės išrašyti kasos pajamų išlaidų orderio. Įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino, nes direktorius iš ten nuomojosi darbuotojus UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius buvo D. R.. Už darbuotojų nuomą mėnesio pabaigoje buvo išrašoma sąskaita.

Liudytoja V. K. teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ šakočių ceche, kepė šakočius. Dirbo du metus, iki 2018-08-24, kai įmonė bankrutavo. Tuo metu direktorius buvo D. R.. Anksčiau vadovavo G. Š., buvo savininkas. Įmonės situacija prieš bankrotą buvo normali, buvo mokami atlyginimai, avansai. Kai pradėjo nemokėti atlyginimų, tada suprato, kad kažkas negerai. Negavo atlyginimų gal pusę metų. Su ja įmonė atsiskaitė išeinant iš darbo, po kelių mėnesių, sakė, kad tai bankroto pinigai.

Liudytoja L. R. teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ formuotoja nuo 2004 m. iki 2018 m. Išėjo iš darbo dėl to, kad įmonę uždarė. Direktoriai buvo V., po to buvo D. R., dar buvo G. Š.. Kai direktoriumi tapo G. Š., D. R. dar nebuvo, jis parėjo vėliau, dirbo vadybininku, gal apie 5 metus. Įmonę uždarė rugpjūčio mėnesį, tuo metu ji buvo atostogose, jai nebuvo sumokėti atostoginiai. Atlyginimo buvo negavusi gal nuo birželio mėnesio. Vėliau pinigai buvo sumokėti iš garantinio fondo. Sumokėjo už tris mėnesius ir atostoginius. Ji buvo atleista iš darbo lapkričio mėnesį, nes turėjo nedarbingumą po atostogų.

Liudytoja J. Š. teismo posėdyje parodė, kad kepykla UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jos su vyru ir D. R. verslas. Pelnas nebuvo didelis, todėl nusprendė parduoti tą verslą. D. R. norėjo pirkti, jis matė perspektyvą. Ji buvo akcininkė nuo 2009 m., jos sutuoktinis buvo darbininkas. Vadovas buvo D. R.. Akcijas pardavė D. R. gal 2017 m. ar 2018 m. Jos sutuoktinis tuo metu net nedirbo įmonėje. Ji kažkiek domėjosi įmonės veikla, dirbo vadybininke. Tuo pačiu metu kai buvo akcininkė, dirbo ir vadybininke. Su G. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini); santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). 2016-2017 m. gamyboje apie 15 žmonių dirbo. Įmonės situacija buvo tokia, jog buvo skolų, į pliusą tikrai nedirbo, dirbo į minusą, bandė viską. Jai nėra žinoma, ar VMI tikrino. Ji nesidomėjo įmonės buhalteriniais reikalais. Apie įmonės balansą nieko negali pasakyti. Įmonėje buvo įranga, pastatas; kai ji buvo, tai tas pastatas buvo jos kaip fizinio asmens. Viską buvo pirkęs vyras. Nežino, kam priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ši įmonė susijusi su žmonių įdarbinimu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, kaip buvo priimami darbuotojai į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo tiesiogiai priimta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmė tik gamyba. Neatsimena pavadinimų, kur pirko žaliavas, buvo keli tiekėjai. Už tai buvo atsakingas technologas. Nusprendė parduoti įmonę, nes nebematė perspektyvos. D. R. turėjo daug planų – naujas linijas paleisti, naujus produktus gaminti. Kai pardavė akcijas, ji iš darbo išėjo. D. R. nusipirko tik verslą, kai D. R. nebeliko, tai tada pastatus pardavė, liko skolos. Jai akcijas padovanojo A. B., jos tėvas. R. S. jai girdėtas. Jos sutuoktinis yra įdėjęs pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kažkokia skola yra. Nežino, kodėl nėra įrašyti į kreditorių sąrašą. Jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolinga. Apie miltų pirkimą 2018 m. ji nieko nežino. Nežino, kokį atlyginimą gaudavo D. R.. Reikėjo mokėti žmonėms atlyginimus, tai jie savo pinigus nešė iš santaupų. Visus klausimus ji spręsdavo su D. R., su juo bendrai viską aptardavo, kas liečia gamybą, kokybę. Už akcijas jai buvo atsiskaityta. Sutartyje yra nurodyta teisinga kaina.

Liudytojas G. Š. teismo posėdyje parodė, kad pardavė akcijas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akcijos buvo jo ir sutuoktinės J. Š.. Akcijos buvo įsigytos gal prieš 15 metų, jas padovanojo jo sutuoktinės tėvas A. B., padovanojo jo žmonai. Kai padovanojo akcijas, buvo daug direktorių - R. P., ilgai buvo M. V., ir jo žmona buvo, ir jis kurį laiką. Tuo metu D. R. įmonėje nebuvo. D. R. pradėjo dirbti prieš 5 metus iki akcijų pardavimo. Akcijas sutuoktinė pardavė 2017 m. D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti vadybininku, dirbo vairuotoju, tuo metu direktorius lygtai buvo žmona. Jis yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, lyg ir direktorius yra buvęs, UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra buvęs direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ randasi (duomenys neskelbtini). Pastatai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vyko reorganizacija, buvo dvi įmonės, pastatai priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo reorganizuota įmonė. Tuo metu direktorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ - M. V., o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – A. M., tuo metu, kai vyko reorganizacija. Prieš parduodant akcijas jie bendrovėje nedirbo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrutavo. Nežino, dėl ko yra ši byla, kurioje duoda dabar parodymus. Jis yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, bet nepamena datų, nes ten dirbo ir vairuotoju, ir vadybininku. 2015 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ viskas buvo normalu, įmonė dirbo. Įmonė turėjo skolų ir įmonei buvo skolingi. Vieni metai būdavo nuostolingi, kiti pelningi. Buvo parduotos akcijos, nes reikėjo investicijų, padėtis nebuvo labai gera, reikėjo atnaujinti, o lėšų neturėjo. Akcijas pardavė D. R. todėl, kad jis prašė, akcijos buvo siūlomos daug kam, įmonėms, žmonėms. Jis norėjo pirkti, norėjo investuoti, turėjo planų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo socialinis statusas, buvo projektai, žmonės su negalia įdarbinti, nekilnojamo turto nuoma užsiiminėjo. Darbuotojai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimami tiesiogiai. Nežino apie darbuotojų įdarbinimą per UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. R. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vairuotoju, vadybininku. Ar jis buvo direktorius, tiksliai nepamena. Kas vyko po akcijų pardavimo, nežino. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis 2015 m. įdėjo 10 tūkstančių eurų, tai buvo paskola, tie pinigai nebuvo grąžinti. Neįsirašė į kreditorių sąrašą, nes matė, kad jų neatgaus, nebus galimybės.

Liudytoja V. L. (V. J.) teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, apie metus, tai buvo 2018 m. Rado skelbimą, siuntė CV į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kalbėjo su direktoriumi, direktorius buvo D. R.. Jai buvo pasakyta, kad ji dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji suprato, kad faktiškai dirbs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pasakyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdo darbuotojus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasirašė sutartį su D. R.. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Produkcija buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Juos samdėsi kaip darbuotojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atlyginimą mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas buvo pervedamas į banko kortelę. Jos darbas buvo ieškoti naujų kontaktų pardavimui, važiuodavo į parduotuves. Išėjo iš darbo, nes buvo paskelbtas bankrotas. Ji tikrai nebūtų išėjusi, darbas patiko, vadovas patiko, D. buvo žmogiškas. Ji tik viena vadybininkė buvo, prieš tai dirbo P.. Jis rūpinosi žaliavų pirkimu. Vėliau P. tapo komercijos direktoriumi, tai ji liko viena vadybininkė. Darbo užmokestis, atrodo, kad buvo minimumas. Kartais būdavo vėlavimų. Išėjo iš darbo, nes buvo bankrotas, įmonė baigė veiklą. Ji gavo iš Valstybės išmoką. Miltai buvo pirkti iš Latvijos įmonės, buvo panaudoti kepimui, nežino, ar miltai buvo panaudoti kitiems tikslams. Ji prižiūrėjo gamybą. Ji miltų iš Latvijos įmonės nėra užsakiusi, nes nemoka rusų kalbos, užsakydavo iš Lietuvos tiekėjų. Pirko iš Mūšos malūno, kitų nepamena pavadinimų. Žaliavos buvo laikomos sandėlyje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dažnai pats vadovas užsakinėdavo žaliavas, kai buvo A. P., tai jie visada viską derino su direktoriumi. Kai direktoriaus nebūdavo, tai ji pati užsakydavo. Dar buvo „Minordija“ įmonė, iš kurios užsakinėdavome žaliavas. Ji suskaičiuodavo, kiek ko reikia, pasakydavo direktoriui ir jis užsakydavo. Kas rytą buvo peržiūrima, kas sunaudota, ko reikia. Viskas buvo suderinta su direktoriumi ir nebuvo neaiškumų. Nežino tokių atvejų, kad įmonė perparduotų žaliavas. UAB „Žemytės malūnas“ toks buvo, bet ar buvo jam kas nors parduodama, ji nežino. 2018 m. vasaros pabaigoje buvo atjungta elektra dėl skolų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo pastatytas generatorius ir duoną kepė. Dėl sąskaitų apmokėjimo buvo problemų, vienur suvėluodavo, kitur apmokėjo.

Liudytoja V. L. teismo posėdyje parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlininke gatavos produkcijos sandėlyje iki 2017 m. 2017-08-08 D. R. konflikto metu, dėl kažkokių gandų išvarė ją iš kabineto ir pasakė dingti. Oficialiai atleista (duomenys neskelbtini). D. R. tuo metu buvo direktorius, vadovas, jis ją ir priėmė į darbą. Darbo sutartį pasirašė su D. R.. Žaliavų tiekimu, įsigijimu rūpinosi vadybininkai, buvo A. ir V. L.. Nežinojo iš kur įsigyjamos žaliavos. Ji buvo įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teko matyti dokumentuose, kad tokia įmonė yra. Pusė darbuotojų, kurios kepė šakočius, buvo darbuotojos UAB „(duomenys neskelbtini)“, kita pusė darbuotojų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jos visos kepė šakočius UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kai ji atėjo dirbti tai buvo daug ir didelių užsakymų, bet po to stipriai apmažėjo sąskaitų ir užsakymų, gal dėl konkurencijos. Tokios įmonės Rigas Dzirnavnieks nežino ir apie miltų pirkimą nieko nežino.

Liudytojas E. R. teismo posėdyje parodė, kad jų įmonė UAB „Žemytės malūnas“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo darbinius santykius. D. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o jis buvo UAB „Žemytės malūnas“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iš jų miltus, vėliau 2018 metais ir jie iš jų pirko miltus, tai buvo geras pasiūlymas, tuo metu buvo grūdų stygius. Kiek suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau nelabai dirbo, turėjo miltų, tai iš jų ir nusipirko. Kiek ir už kiek pirko dabar nepamena. 2018 m. nusipirko nuo 20 iki 30 tonų miltų. Už miltus buvo atsiskaityta grynais. Reikėjo skubiai, atsiskaitant grynais gavo geresnę kainą. Miltai buvo maišuose. Etiketės buvo ne ant visų, miltai buvo latviški. Pirko miltus todėl, kad nebeturėjo grūdų, tuo metu grūdų kainos kilo, todėl pirko miltus. Juos pardavinėjo savo klientams ir savo gamybai. Jie patys pasiėmė miltus iš kepyklos, tai yra (duomenys neskelbtini). Nematė, kad kas ką nors keptų tuo metu. Pinigus už miltus perdavė grynais, buvo pasirašytas pinigų priėmimo kvitas, ar kasos orderis, pats D. R. paėmė pinigus savo kabinete. Pinigus padavė direktoriui, o kvitas buvo išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Suprato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sunki padėtis, jei patys pardavinėja miltus.

Liudytoja R. B. –Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos ekonomių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėja teismo posėdyje parodė, kad byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus. Byloje buvo siųstas pavedimas apklausti liudytoją J. K.. Apklausos metu jis paaiškino aplinkybes dėl krovinio pristatymo pagal jam pateiktą CMR ir ten buvo nurodytas adresas, kur pristatyti. Jis davė parodymus ir nurodė, kad tuo adresu buvo pristatyta. Po to buvo papildoma liudytojo apklausa. Jis paaiškino, kaip atrodė ta vieta, kur jis pristatė krovinį. Pagal liudytojo parodymus ten turėjo būti pastatas dviejų aukštų, o pagal tą adresą buvo registruota Logistikos įmonė, neatitiko tie parodymai. Adrese buvo Logistikos įmonė, o pagal pasakojimą, kad tai buvo nedidelis pastatas, be iškabų. Ten jis pristatė krovinį. Todėl buvo nuspręsta atlikti parodymų patikrinimą vietoje, kad patvirtinti tą aplinkybę, kad krovinys tikrai buvo pristatytas ir patikslinti pristatymo vietą. Abejonių dėl pristatymo nebuvo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigė, kad krovinys gautas ir tą pačią dieną jis buvo parduotas kitai įmonei ir įmonė patvirtino. Prieš parodymų patikrinimą su liudytoju buvo susitikta prie Kauno miesto. Pagal jo parodymus atvykta į tą vietą. Tai buvo Kauno rajone, Karmėlavos sen. kaimo pavadinimo dabar nepamena, Debesų gatvė. Užfiksuota vieta, kurioje jis pristatė krovinį, jis buvo apklaustas ir tuo parodymų patikrinimas buvo baigtas. Koks tas adresas buvo, parodymų patikrinimo vietoje protokole adresas nebuvo parašytas, nes ant pastato nebuvo jokios nuorodos. Grįžus, internete buvo patikrinta ta vieta, kiek pamenu adresas yra (duomenys neskelbtini). Kadangi nekilo abejonių dėl tų miltų pristatymo, dėl šios aplinkybės nebuvo kreiptasi. Gavėjas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pristatymo adresas, tiksliai nepamena, Alšėnų. CMR buvo nurodytas kitas adresas. Liudytojas paaiškino, kad būna atvejų, kad eigoje prašo pristatyti kitu adresu, nei nurodyta CMR. Tos aplinkybės liudytojas nelaikė kažkokia išskirtine, kadangi tokių atvejų darbo metu pasitaiko, kai tuos adresus pakeičia. Kas davė tokį nurodymą, jis neprisiminė, kadangi jis krovinių veža daug. Internete įvedus Debesų gatvę, ten nedidelė gatvė, pirmas pastatas, tik įvažiavus į Debesų gatvę pažymėtas (duomenys neskelbtini) numeriu. Ta aplinkybė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tikslinta, kadangi dėl krovinio pristatymo abejonių nebuvo. Iš Latvijos krovinys buvo pirktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir parduotas tą pačią dieną įmonei Sanitex. Pagal dokumentus šita aplinkybė pasitvirtino. Buvo padaryta užskaita už tuos miltus, tiek Sanitex, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, kad krovinys buvo gautas. Ji klausė kaltinamojo dėl miltų pristatymo, kodėl jie buvo pristatyti ne į Skuodo gatvę. Šitas klausimas turėtų būti apklausoje, bet šiuo metu nepamena, bet buvo nurodyta, kad vienas krovinys buvo pristatytas ne į Skuodo gatvę, o į Kauno rajoną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdyje perskaityti liudytojo J. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu:

2019-01-31 liudytojas J. K. parodė, kad jis dirba UAB "Vilktukas" su vilkiku v. n. (duomenys neskelbtini) priekabos numeris (duomenys neskelbtini). 2018-08-15 d. jis vežė krovinį 27 paletes miltų iš Latvijos į Kauno r., Kampiškių k., Alsėnų g. 10.pagal pateiktus dokumentus CMR AZ 2558005, Invoice RDZ 157066. Krovinį kaip ir minėjo nuvežė į Alsėnų g. 10, Kampiškių k., Kauno r. kur randasi kažkokia kepyklėlė. Minėtu adresu yra vežęs krovinius ir anksčiau. Kas priėmė krovinį nežino, bet asmuo uždėjo spaudą ir pasirašė, spaudas buvo Mažeikių rajono, galėjo būti UAB"(duomenys neskelbtini)". Atvykęs jis kreipėsi į sandėlininką ir jis nurodė kur pastatyti automobilį ir kada iškraus krovinį. Pateiktuose dokumentuose yra jo ranka parašytas vardas pavardė ir parašas vidurinėje skiltyje, o šalimais ar jo nėra įsitikinęs. Jeigu buvo be akinių ir jam parodė ranka kur pasirašyti, tai galėjo ir pasirašyti, nes dokumentai yra angliški ir jis ne viską supranta. Jis pateikia prie apklausos protokolo dokumento tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštį, kuriame yra gavėjo spaudas ir parašas. Ant policijoje pateikto dokumento galėjo nebūti gavėjo, nes dokumentas skirtas tik gavėjui. Jis kaip minėjo į minėtą firmą veža ne vieną kartą krovinius, tačiau jokių nesusipratimų nebuvo. Daugiau paaiškinti nieko neturi. (b. l. 102-104, 1 t.)

2019-10-01 liudytojas J. K. papildomai parodė, kad laikosi anksčiau duotų parodymų ir papildomai nurodo, kad 27 paletes miltų nuvežė ankstesnėje apklausoje nurodytu adresu, t. y. Kauno r. Kampiškių k., Alsėnų g. 10. Šį adresą žinojo iš anksčiau, kadangi dirba vairuotoju UAB "Vilktukas". Šiuo adresu buvo viena firma, kurios pavadinimo neatsimena, neįsidėmėjo. Pastatas buvo dviejų aukštų, senos statybos, panašus į rusų kolūkio malūno pastatą. Firmos teritorija yra maža, aptverta metaliniu tinklu, vartai paprasti, ne automatiniai. Kiemas buvo neasfaltuotas, jis buvo išbetonuotas. Jokių kitų teritorijoje veikiančių įmonių nebuvo. Aplink aptvertą teritoriją yra gyvenamieji namai. Jokių firmos nuorodų ar iškabų nebuvo. Tą prisimena gerai, kadangi važiuojant ten pirmą kartą jis firmos nerado, klausinėjo žmonių. Į minėtą teritoriją miltus yra vežęs mažiausiai tris kartus. Miltus galėjo vežti iš Vokietijos arba iš Lenkijos, o paskutinį kartą vežė iš Latvijos Respublikos. Kas buvo krovinių siuntėjai ir gavėjai jis tikrai neatsimena, kadangi į tai nekreipia dėmesio. Pristačius krovinį ant CMR siuntėjai ir gavėjai uždėdavo štampus, kada krovinys išsiųstas, gautas ir, kad nepažeistas. Jam, kaip vairuotojui, svarbiausia, kad būtų uždėti originalūs štampai, parašai ir datos, kad būtų tvarkingi dokumentai, kuriuos vėliau pateikia savo įmonės vadybai. Vadyba sutikrina ar pagal dokumentus sutampa gavėjas ir gavėjo štampai. Pirmą kartą kai vežė į minėtą vietą miltus, tiksliai pamena, kad buvo žiema, gali būti 2017 metais. Antrą kartą vežė maždaug po pusės metų, o paskutinį 2018-08-16 dieną. Būdamas vietoje matė žmones, kurie dėvėjo baltus chalatus, galima daryti prielaidą, kad vyksta kažkokia gamyba, tačiau kas vyksta jis tikrai nežino. Pastato viduje jis nebuvo, kol buvo supildyti dokumentai jis laukė savo vilkike. Kaip minėjo, kas buvo siuntėjai ir gavėjai jis neatsimena, jam svarbiausia, kad sutaptų gavėjo pavadinimas dokumentuose ir uždėtame antspaude (štampe). Po krovinio vežimo iš Latvijos, jo įmonės vadyba jokių pretenzijų jam neturėjo, dokumentuose neatitikimų nebuvo. Daugiau apie tai nieko nurodyti neturi. (b. l. 105-107, 1 t.)

2019-10-17 liudytojas J. K. papildomai parodė, kad nori patikslinti ankstesnius savo duotus parodymus, kad sakydamas, kad 2018-08-15 pristatė miltus Kauno r. Kampiškių k., Alsėnų g 10 jis manė, kad tos vietos į kurią pristatė miltus adresas yra būtent toks, tačiau vėliau pasitikrinęs adresą suprato, kad tai nėra vieta į kurią jis pristatė miltus pagal jam parodytą 2018-08-15 CMR Nr. 2558005, kadangi tuo adresu yra Logistikos įmonė, tačiau miltus jis pristatė kitoje vietoje, kurią jis apibūdino ankstesnės apklausos metu. Negali visko atsiminti tiksliai ir būti garantuotas, kad neklysta, kadangi yra praėjęs ilgas laiko tarpas, tačiau, jis krovinį paėmė iš Latvijos, tai yra pats važiavo ir buvo pakrauta į jo automobilį. Krovinys nebuvo niekur kitur perkrautas ar perduotas, nepamena tiksliai, tačiau vadinasi gavo nurodymą krovinį vežti būtent ten, kur jis nupasakojo, o ne CMR nurodytu gavėjo adresu. Tai nėra neįprasta, kadangi būna tokių atvejų, kai paėmus krovinį keičiasi pristatymo vieta, jis gauna nurodymą iš savo vadybos ir vykdo jų nurodymą. Kadangi 2018-08-15 jis miltus pristatė į kitą vietą apie kurią davė parodymus, vadinasi buvo gavęs tokį nurodymą. Atvykęs į nurodytą vietą, jis krovinį iškrovė, ir cmr grafoje buvo uždėtas antspaudas ir jis buvo (duomenys neskelbtini). Apie tai ar tai tikrai buvo (duomenys neskelbtini) atstovas ir visos kitos aplinkybės jam nėra žinomos, kadangi jis tik perveža krovinį, nes toks jo darbas. Vietą į kurią pristatė miltus jis gali parodyti kadangi tikslaus adreso jis nežino. (b. l. 110-111, 1 t.)

Rašytiniai bylos įrodymai

Pagal Rigas Dzirnavnieks pateiktą sąskaitą 2018-08-16 Nr. RDZ157066, CMR AZ2558005, suma 6091,20 €, pagal 2018-08-16 sąskaitą RDZ157066 pirkti miltai parduoti UAB „Sanitex“ pagal išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą DUŽ Nr. 0517, suma 7817,57 €. 2018-08-21 sudarytas Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymų suderinimo aktas 7817,57 € sumai už UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą DUŽ0517 ir UAB „Sanitex“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras SBL5165101, SVD0156574, SBL5170337, SBL5170338, CC04080007052, SBL5181973, SBL5181974, SVD0167642, CC04080007087, CC04080007089, SBL5193599, SBL5193600, SVD0175947. (b. l. 75-93, 5 t.)