Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei Dianai Voskoboinikovai, kaltinamajam E. M., nukentėjusiajai M. L., jos atstovei advokatei Jovytai Piekienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui, psichologei K. Č.-L.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Mažeikių mėsinė“, cecho darbuotoju, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. M. 2018 m. gegužės 30 d. apie 3 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nepilnametės M. L., gim. 2000-12-27, bejėgiška būkle dėl girtumo ir dėl to, kad ji miegojo, taip atimdamas jai galimybę priešintis, numovė miegančiai nukentėjusiajai jos kelnes ir kelnaites, užgulė ją savo kūnu ir tokiu būdu lytiškai santykiavo prieš nepilnametės nukentėjusiosios M. L. valią, t. y. ją išžagino.

2. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. M. savo kaltę pripažino iš dalies. Nepripažino, kad naudojo prieš nukentėjusiąją smurtą. Bute liko jis, L. ir M.. Miegant jis pradėjo glamonėti M., numovė kelnaites. Ji prabudo. Neprisimena įvykio aplinkybių dėl girtumo, nemąstė ką darė. Pakankamai buvo apsvaigęs. Girtumas turėjo įtakos veiksmams, blaivas taip nepasielgtų, nepagalvotų tokių dalykų. Jis lytinį aktą atliko, bet tiek ten truko, nes ji pasakė: „ne“, po to ji apsivėmė ir jis jas išvarė iš savo namų. Yra draugavęs su M. seserimi S.. Su S turėjo lytinių santykių, o su M. anksčiau neturėjo lytinių santykių. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

17. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo E. M. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.

18. Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

19. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. M. padarė vieną nusikalstamą veiką žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, ji padaryta tiesiogine tyčia, pasinaudojus nukentėjusiosios bejėgiškumu dėl jos girtumo ir miegojimo. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad E. M. anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai.

20. BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vieni svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų. Vadovaujantis šiais pagrindais, už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tos rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

21. BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostata, teismas, nustatęs, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Iš ko seka, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei kitas bylos aplinkybes, nustačius tokią baudžiamosios bylos aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės ir (ar) padarytos veikos pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį ar situacinį pobūdį ir pan. gali motyvuotai paskirti kaltininkui švelnesnę nei numatytą sankcijoje bausmės rūšį. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. Kaip minėta, šios minėtos nuostatos taikymas yra susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė yra teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

22. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnis, numatantis bausmės paskirtį, greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės teisingumas yra vienas iš pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

23. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir pritariant mokslinei doktrinai bausmių skyrimo klausimais akcentuotina, kad teisingumas reiškia, jog „<...> pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2005, 2K-7-45/2007, 2K-128/2008, 2K-428/2009). Taigi teisingos bausmės turinį reikėtų interpretuoti plačiau, nes, be minėtų aspektų (nusikalstamos veikos pavojingumo ir kaltininko asmenybės), jis apima ir teisėtumą (gali būti skiriama tik įstatyme numatyta bausmė; jos dydis privalo atitikti įstatyme numatytas ribas; ji skiriama laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų ir t. t.), ir humanizmą (skiriama bausme negalima žmogaus kankinti, siekti sukelti fizinių kančių ar žeminti jo orumą ir t. t.), ir individualizavimą (bausmė ir jos dydis skiriamas konkrečiam asmeniui atsižvelgiant į jo savybes; ji skiriama siekiant įstatyme nustatytų bausmės tikslų ir t. t.), ir ekonomiškumą (turi būti skiriama minimali bausmė, būtina bausmės tikslams pasiekti, ir t. t.). Be to, teisinga bausmė turi būti siejama ir su visuomenės interesu, kuris leistų į skiriamą bausmę pažiūrėti ne vien per nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės prizmę, bet leistų įvertinti ir visuomenėje vyraujančias moralines nuostatas bei visuomenės teisingumo jausmą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018).

24. Taigi, kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, E. M. asmenybės pavojingumas, atsižvelgus į tai, jog praeityje, kaip minėta, jis niekada neteistas ir neturėjęs jokių reikalų su teisėsauga, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos jis būtų nusižengęs įstatymams, bandęs kaip nors paveikti nukentėjusiąją, vertinamas kaip mažesnis, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pastarasis nusikalto, susiklosčius tam tikroms nepalankioms gyvenimo aplinkybėms. Nusikaltimas padarytas po išgertuvių, kai nukentėjusioji nepilnametė, būdama neblaivi liko pas jį miegoti. Anksčiau kaltinamasis E. M. nors ir neturėjo lytinių santykių su nukentėjusiąja M. L., tačiau jų turėjo su jos seserimi S. L., nes su ja draugavo. Pačiai M. L. tai nebuvo pirmi lytiniai santykiai, pati veda aktyvų ir nepilnamečiui nepriimtiną gyvenimą, vartoja alkoholį, gyveno su pilnamečiu vyru. E. M. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 3 dalyje, pavojingumas, atsižvelgiant į padarytos veikos vietą, laiką, būdą ir motyvus, taip pat kitas aplinkybes, yra mažesnis negu rūšinis šių nusikalstamų veikų pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijoje. Byloje nustatyta, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, prieš nukentėjusiosios valią buvo padaryti vienu iš šių straipsnių dalyse numatytu būdu, t. y. pasinaudojus miegančia neblaivia nukentėjusiąja, taip atimant pastarajai galimybę priešintis. Dėl nuteistojo atliktų veiksmų nukentėjusiosios fizinei sveikatai jokių pasekmių sukelta nebuvo, specialisto išvada konstatuota, kad M. L. padarytas odos nubrozdinimas dešiniame skruoste, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau nenustatyta, kad šį sužalojimą padarė E. M.. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų smurtavęs prieš M. L.. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad E. M. su nukentėjusiąja lytiškai santykiavo trumpai, glamonės prasidėjo gulint su dvejomis merginomis lovoje, dėl girtumo nevisiškai suprato ką daro ir neįsitikino M. L. valios lytiškai santykiauti nebuvimu, kas rodo mažesnį jo pavojingumą. Visuma aplinkybių, teismo vertinimu, įtakojo kaltinamojo susijaudinimą ir elgesį, vertinant santykius su nukentėjusiąja ir siekiant jų, todėl tokia nusikalstamos veikos padarymo išraiška, motyvai, atsižvelgiant ir į veiksmus, kuriuos E. M. atliko nukentėjusios atžvilgiu, nepaneigiant jos neteisėtumo, vertintina kaip mažiau pavojinga. Šių aplinkybių pagrindu manytina, kad E. M. už BK 149 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama švelnesnė, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė.

25. Motyvuojant šią išvadą, pažymėtina tai, kad, kaip buvo minėta, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kas suponuoja išvadą, kad teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į BK nustatytus bausmės skyrimo reikalavimus, bet ir įvertinti, ar paskirta bausmė atitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus. Atsižvelgus į E. M. asmenybę, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo elgesį iki nusikaltimo padarymo, veiksmus nusikalstamos veikos padarymo metu bei elgesį po nusikalstamos veikos, pritaikius kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirtinos švelnesnė bausmės rūšis nei numatyta baudžiamojo įstatymo. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė leistų pasiekti bausmės tikslus, padaryti kaltinamajam pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą kitiems asmenims, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamos veikos padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Tokia bausmė ne tik nubaus E. M. už jo padarytus nusikalstamus veiksmus, bet ir sulaikys jį nuo naujų nusikaltimų darymo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistajam už BK 149 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis parinktinas atsižvelgus į byloje esančias atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

26. Į paskirtąją bausmę įskaitytinas kaltinamojo E. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, t. y. nuo 2018-05-30 08.00 val. iki 2018-05-31 15.55 val. (I t., 130, 135 b. l.), t. y. dvi dienos. Pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad E. M. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo dienas.

27. Nukentėjusioji M. L. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos. Taip pat valstybė patyrė 258,62 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų už advokatės Jovytos Piekienės teisines paslaugas suteiktas nukentėjusiajai M. L..

28. Bylos nagrinėjimo teisme metu iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos gauta pažyma, jog dėl nukentėjusiosios atstovės advokatės Jovytos Piekienės dalyvavimo byloje valstybė patyrė 258,62 Eur išlaidų (II t., 53 b. l.), kurias prašė pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš E. M.. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, valstybės patirtos išlaidos nukentėjusiajai suteikiant antrinę teisinę pagalbą, kurią suteikė advokatė, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. M..

29. Nukentėjusioji, kaip minėta, pateikė ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl E. M. nusikalstamų veiksmų, atlyginimo.

30. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Pažymėtina ir tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

31. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą. Akcentuotina, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad prieš nukentėjusiąją tiesiogine tyčia padarytas sunkus, prievartinis nusikaltimas prieš žmogaus seksualinį apsisprendimą. Nukentėjusioji dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų neabejotinai patyrė skausmą, stresą, išgąstį, pažeminimą, stiprius emocinius išgyvenimus tiek nusikalstamos veikos darymo metu, tiek ir po jos. Faktą, jog nukentėjusioji patyrė didžiulį stresą, išgyveno dėl įvykio, patvirtina jos bei liudytojų parodymai. Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, taip pat tai, jog nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, M. L. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina, tačiau prašomos priteistinos sumos dydį mažina iki 1000 Eur.

32. E. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

33. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kelnaitės, moteriškos kelnės, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinos M. L.. Marškinėliai, marškinėlių skiautės, vyriškos kelnaitės, vyriškos sportinės kelnės, pledas – paklodė, užvalkalas, pledas (saugomi Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (I t., 25-28 b. l.)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini E. M.. Du vokai su DNR ėminiais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Du kompaktiniai diskai (2018-05-30 nepilnametės M. L. apklausos protokolo priedas (I t., 68-69 b. l.); du kompaktiniai diskai (priedas prie 2018-05-30 nepilnametės S. L. apklausos protokolo (I t., 116-117 b. l.)), laikoma prie bylos voke, paliktini kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

E. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą ir uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąja M. L..

Į bausmės laiką įskaityti E. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-05-30 08.00 val. iki 2018-05-31 15.55 val., t. y. dvi dienas, ir laikyti, kad E. M. yra atlikęs keturias laisvės apribojimo dienas.

E. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. M. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios M. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. M. M. L. priteisti 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. M. 258,62 Eur Valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kelnaites, moteriškas kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. L.; marškinėlius, marškinėlių skiautes, vyriškas kelnaites, vyriškas sportines kelnes, pledą – paklodę, užvalkalą, pledą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti E. M.; du vokus su DNR ėminiais (saugomus Telšių apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje (I t., 27, 28 b. l.)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Keturis kompaktinius diskus (nepilnametės M. L. apklausos protokolo priedas ir nepilnametės S. L. apklausos protokolo priedas (I t., 68-69; 116-117 b. l.)), palikti prie bylos kaip baudžiamosios bylos medžiagą.

Išaiškinti E. M., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.