Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų N. Z. ir A. N. Z. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti jų pasirašytą taikos sutartį dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo, kai civilinė byla dėl taikos sutartimi išspręstų klausimų teisme nėra iškelta, šalys neprivalo. Sudarydamos tokią sutartį šalys gali apsiriboti vien paprasta rašytine sandorio forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 6.983 straipsnio 3 dalis), o prireikus dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys gali kreiptis ir į notarą. Tačiau tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia būdami santuokoje pasidalinti turimą nekilnojamąjį turtą. Teismas pažymi, kad susitarimai, nustatantys sutuoktinių teises ir pareigas santuokos metu, po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium yra vedybų sutarties dalykas (CK 3.101 str.). Tokios sutartys gali būti sudaromos iki santuokos įregistravimo arba bet kurio metu po santuokos įregistravimo (CK 3.102 str. 1 d.). Vedybų sutartyje sutuoktinai gali nustatyti tiek esamo, tiek būsimo turto teisinį režimą (CK 3.104 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.103 straipsnį vedybų sutartis sudaroma raštu ir turi būti patvirtinta notaro. Privalomos notarinės formos nesilaikymas daro vedybų sutartį negaliojančia. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numato ir privalomą vedybų sutarčių, jų pakeitimų ir nutraukimo teisinę registraciją vedybų sutarčių registre.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjų taikos sutartis negali būti tvirtinama teismo, turto teisinį režimą pareiškėjai gali nustatyti notarine tvarka, todėl pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 582 straipsniais, teismas

nutaria:

prašymą patvirtinti tarp pareiškėjų N. Z. ir A. N. Z. pasirašytą taikos sutartį atmesti.

Nutartis neskundžiama.