Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas G. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimo administracinėje byloje Nr. II-31-760/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus viršininkas Kęstutis Lukošius 2012 m. balandžio 23 d. nutarimu G. D. pripažino kaltu pagal ATPK 169 str. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 700 Lt dydžio baudą.

G. D. nubaustas už tai, kad 2012-03-25 14 val. 20 min. Šiaulių r. sav., kelyje Ryga–Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas, 76 km vairavo automobilį „Seat Toledo“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, neturėdamas laikino (vienos dienos) leidimo šios transporto priemonės dalyvavimui eisme.

Šiaulių apskrities VPK pareigūnas, kuris surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą, pateikė melagingus duomenis bei bandė jį suklaidinti. Surašinėdamas jau minėtą protokolą T. J. perspėjo, kad yra daromas vaizdo (garso) įrašas ir jis bus perduotas Tauragės apskrities VPK. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nei pareigūnas K. L., nei Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja L. B. šios medžiagos neturėjo. Minėtam pareigūnui bei teisėjai tai nesukėlė jokių abejonių dėl pareigūno pateiktos informacijos tikrumo. Nebuvo reaguojama ir į tai, kad T. J. tarnybiniame pranešime nurodyta vaizdo medžiaga nebuvo pateikta teismui kartu su kita administracinės bylos medžiaga. Apeliantas mano, kad tai svarus argumentas, kuris verčia abejoti pareigūnų gebėjimais ir teisingumu bei tuo, kad bylos nagrinėjime teisme teisėja objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes.

Apeliantas pažymi, kad pareigūnas K. L. neturėjo teisės nagrinėti jo administracinės bylos. Tokie netinkamai atlikti veiksmai visiškai neatitinka ATPK 257 str. išdėstytų normų, kurios turi užtikrinti teisingą sprendimo priėmimą. Minėtą ATPK normą pažeidžia ir tai, kad nė vienas pareigūnas nepažymėjo, kad jis, G. D., važiavo ne vienas. Tinkamam bylos aplinkybių vertinimui ir objektyviam ištyrimui pareigūnai galėjo apklausti asmenį, vykusį kartu su juo.

Nebuvo išgirstas jo bandymas paaiškinti, kad dėl žmogiškojo faktoriaus, t. y. klaidos paimant ne tą dokumentą, įvyko šis nesusipratimas. Prioritetu sprendžiant jo pažeidimo padarymo ar nepadarymo esmę, buvo jo darbas, jo kelionės tikslas ir pan., o ne esminės įvykio aplinkybės. Mano, kad buvo suvaržytos jo teisės, kurias suteikia ATPK 272 str. bei iš esmės pažeistos ATPK 257 str. nuostatos. Iš esmės vertinant neva tai padarytą pažeidimą, reikėtų atsižvelgti į tai, kaip ir kokiu aspektu pažeidimas yra vertinamas. Jam taikoma ATPK 169 str. norma, šios normos pažeidimo esmė yra aiškiai išdėstyta minėtame straipsnyje. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją jo konkrečiu atveju, ši teisės norma negali būti taikoma, nes policijos pareigūnams buvo pateikti visi reikalingi dokumentai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas, ar apeliantas G. D. vairuodamas automobilį turėjo su savimi prekybininko įgalioto asmens išduotą galiojantį leidimą trumpalaikiam (vienos dienos) motorinės transporto priemonės dalyvavimui eisme.

ATPK 169 str. numatyta atsakomybė už prekybos transporto priemonėmis tvarkos pažeidimus. Prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais arba laikinųjų valstybinio numerio ženklų joms išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų (ATPK 169 str.).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 5 d. 6 p. numatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos nustato leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarką (2000 m. spalio 12 d. Nr. VIII-2043).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2008 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 1V-353 patvirtino Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme motorinei transporto priemonei išdavimo ir tokio dalyvavimo tvarkos aprašą.

Aprašo 17.2. punkte numatyta, kad leidimą išduodantis prekybininko įgaliotas asmuo išrašo VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos leidimą; jame įrašo valstybinio numerio ženkluose, kuriais bus paženklinta transporto priemonė, įrašytą valstybinį numerį, transporto priemonės markę, modelį, identifikavimo numerį, spalvą, transporto priemonę vairuosiančio asmens vardą, pavardę, leidimo išrašymo dieną ir laiką.

Aprašo 18 punkte nustatyta, kad leidime įrašyti duomenys tvirtinami prekybininko įgalioto asmens parašu ir prekybininko antspaudu (jei pastarąjį prekybininkas privalo turėti). Leidimas galioja jo išrašymo dieną iki 24.00 val. arba iki kito leidimo išrašymo momento (tuo atveju, kai tuo pačiu valstybinio numerio ženklų rinkiniu tą pačią dieną paženklinama ne viena transporto priemonė).

Transporto priemonę vairuojantis asmuo kartu su kitais Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530), nurodytais dokumentais privalo su savimi turėti prekybininko įgalioto asmens išduotą galiojantį leidimą (Aprašo 21 punktas).

Apeliantas teigia, kad laikinasis (vienos dienos) leidimas jo vairuojamai transporto priemonei yra, tik dėl neapsižiūrėjimo leidimas buvo paimtas ne tos dienos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią apelianto versiją atmeta kaip nepagrįstą ir konstatuoja, kad G. D. vairuodamas automobilį neturėjo su savimi prekybininko įgalioto asmens išduoto galiojančio leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui eisme. Pažeidėjo pateikiami argumentai neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, numatytos ATPK 169 str.

Byloje esantis Leidimo trumpalaikiam (vienos dienos) dalyvavimui motorinei transporto priemonei nuorašas patvirtina, kad leidimas buvo išduotas transporto priemonei „Seat Toledo“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 13). Tačiau neginčijama yra tai, kad šiame dokumente nėra užpildyta leidimo išrašymo diena ir laikas, taip pat ant dokumento nėra prekybininko įgalioto asmens parašo. Todėl Apygardos teismo įsitikinimu, laikyti, kad toks leidimas atitinka anksčiau išvardytus teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo.

Be to, pažeidėjas pirmosios instancijos teisme parodė, kad UAB „Bravada“ įmonėje yra vedamas žurnalas, kuris yra pildomas, ir į žurnalą buvo įrašytas automobilio „Seat Toledo“ išvykimo data, valstybinis numeris, automobilio markė, kėbulo numeris, naudotojo vardas ir pavardė, maršrutas (b. l. 40). Tačiau Apygardos teismas pastebi, kad iš byloje esančios UAB „Bravada“ įmonėje vedamo žurnalo kopijos galima matyti, jog automobilis „Seat Toledo“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, G. D. yra reguliariai naudojamas įvairiems maršrutams (Tauragė, Šiauliai, Šilalė, Kaunas) (b. l. 4). Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia manyti, kad pažeidėjas minėtą automobilį galbūt naudoja asmeniniais tikslais. Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad pažeidėjas neatsitiktinai 2012-03-25 14 val. 20 min. Šiaulių r. sav., kelyje Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, 76 km neturėjo laikinojo (vienos dienos) leidimo jo vairuojamai transporto priemonei. Dėl išvardytų motyvų Apygardos teismas daro išvadą, kad G. D. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ATPK 169 str.

Pažeidėjas skunde akcentuoja, kad pareigūnas K. Lukošius neturėjo teisės nagrinėti jo administracinės bylos, pareigūnų ir teismo veiksmai visiškai neatitinka ATPK 257 str. Tačiau apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą daro išvadą, kad tokie apelianto teiginiai yra nepagrįsti.

ATPK 257 str. numatyta, kad Organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors leidimas buvo įregistruotas trumpalaikių (vienos dienos) leidimų dalyvauti eisme motorinei transporto priemonei registracijos žurnale, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nustatyto fakto, jog G. D. vairuodamas automobilį su savimi galiojančio leidimo neturėjo. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti G. D. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 169 str. numatytą pažeidimą ir skyrė jam 700 (septynių šimtų litų) Lt dydžio baudą.

Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pažeidėjui skirta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 169 str. sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-07-02 nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

G. D. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.