- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- A2.6.-1532-935/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-12710-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- J. K.
- Advokatai
- Mindaugas Kukaitis
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkė, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2015 m. birželio 18 d., apie 10.00 val., P. Baublio g. 2A, Vilniuje, vairuodama automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį BMW 520D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Šiais veiksmais J. K. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu J. K. su pažeidimais nesutiko ir parodė, kad 10.00 val. Baublio g., Santariškėse, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, ieškojo, kur pastatyti automobilį. Pamatė, kad moteris stato automobilį užimdama dvi vietas. J. K. teigė, jog ji išlipo ir paprašė kito automobilio vairuotojos pasitraukti. Kita vairuotoja dėl tokio prašymo buvo labai nepatenkinta, burbėjo. J. K. nurodė, jog ji pastatė savo automobilį tarp kito ir anksčiau minėtos moters automobilių, pasiėmė dokumentus ir nuėjo į polikliniką. BMW automobilis buvo dešinėje, moters automobilis buvo kairėje pusėje. BMW tikrai nekliudė. Atvažiavusi į aikštelę, darė posūkį į dešinę, paskui į kairę, kai statė automobilį, darė posūkį į kairę. Automobilį pastatė priekiu, berods automobilį pastatė iš karto, jokių lyginimų daryti nereikėjo. Visą laiką, t. y., iki 13.40 val. buvo poliklinikoje, iš eismo įvykio vietos tikrai nebėgo. Iš Santariškių klinikų išvažiavo apie 14.00 val., kadangi po apsilankymo pas medikus dar nuėjo su pažįstamu į kavinę, su šiuo pažįstamu ir išvažiavo. Policija apie įvykį pranešė tik po pusantro mėnesio. J. K. aiškino, jog jos automobilio durelės nebuvo naujos, kadangi pavasarį jai į dešinės pusės abejas dureles buvo įvažiavę. Durelės buvo keistos gegužės mėnesį. Naujos durelės buvo nežymiai nubrozdintos ant užpakalinių dešinės pusės durelių.
Tyrimo metu J. K. parodė, kad 2015 m. birželio 18 d. norėjo pastatyti automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje, esančioje Baublio g., tačiau laisvų vietų nebuvo. Tuomet ji nutarė išvažiuoti atgal ir važiavo pirmyn, tačiau pamatė didelį tarpą tarp stovinčių automobilių. Minėtame tarpe tarp automobilių savo automobilį statėsi kita moteris. Ji moteriai nurodė, kad minėtame tarpe gali tilpti du automobiliai. Moteriai padarius vietos, prisiparkavo ir nuėjo į polikliniką. Apie tai, kad apgadino šalia stovėjusį automobilį, nieko nežino. Į policijos komisariatą greičiausiai buvo iškviesta tik dėl to, kad moteris, kuriai nurodė, jog tarpe tarp dviejų automobilių gali tilpti du automobiliai, buvo labai įžeista tokio elgesio. J. K. automobilio durelės iš dešinės pusės buvo keistos pas meistrą, kuris gyvena Fabijoniškėse. (b. l. 15)
Teismo posėdžio metu liudytoja J. I. parodė, kad atvažiavo į Santariškių klinikas su motina. Parkavosi gatvėje, kuri yra iš dešinės pusės, įvažiavus į Santariškes, tikslaus pavadinimo pasakyti negali. Automobilių stovėjimo aikštelė yra siaura ir ilga, automobiliai parkuojami galu arba priekiu, kiti automobiliai statomi iš eilės šonu. Liudytoja negalėjo prisiminti, ar statymo vietos buvo subraižytos. Vieni automobiliai stovėjo stačiai, kiti išilgai. Visos vietos išilgai buvo užimtos, o ten, kur statomi automobiliai stačiai, buvo keturios laisvos vietos. J. I. nurodė, jog supratusi, kad automobilio nepastatys statmenai, parkavosi galu. Šalia jos automobilio liko dvi ar trys, tiksliai nurodyti negali, laisvos vietos, toliau stovėjo BMW automobilis. Ji išlipo iš automobilio ir pamatė, kad šalia, tarp jos ir BMW automobilio, parkuojasi moteris. Ji pasakė moteriai, kad nesiparkuotų priekiu, nes neįvažiuos, pasiūlė parkuotis galu. Moteris nepaklausė ir prisispaudė prie BVM automobilio savo galiniu sparnu. Kai moteris iš automobilio neišlipo, liudytoja nurodė moteriai, kad ji prisispaudė prie kito automobilio. Moteris pavažiavo atgal, tuo metu matėsi, kad jos automobilis yra apdraskytas, buvo apgadintas ir BMW automobilis, t. y., BMW automobiliui buvo nubrozdintas dešinės pusės sparnas ir bamperis. Moteris pasakė: „Kas čia tokio, mano visa mašina apdraskyta“. J. I. teigė, jog girdėjo trintį tarp automobilių, kai moteris prisispaudė prie kito automobilio. Ji nufotografavo moters automobilio valstybinius numerius ir nuėjo. J. I. aiškino, jog matė, kad, kai moteris susilietė su kitu automobiliu, ji pavažiavo atgal, net neprisiparkavo, išvažiavo iš stovėjimo vietos, bet kur toliau nuvažiavo, nesekė. Jokio konflikto su moterimi nebuvo. Atgal į aikštelę grįžo apie 11.00 val. Aikštelėje moters automobilio jau nebuvo, automobilis BMW vis dar stovėjo. J. I. ant nukentėjusiojo automobilio paliko raštelį.
Teismo posėdžio metu liudytojas K. B. parodė, kad 2015 m. birželio 18 d. su BMW automobiliu atvežė sesę į Santariškių klinikas. Mašiną statė galu, kadangi buvo labai siaura, aikštelė maža, priešais stovėjo kiti automobiliai. Nepamena, ar statymo vietos buvo subraižytos. Grįžęs už valytuvo rado raštelį, tuomet pamatė, kad nežymiai apgadintas jo automobilio priekinės dešinės pusės buferis. Anksčiau ant automobilių apgadinimų tikrai nebuvo, kadangi automobilis iš automobilių salono buvo paimtas tik prieš porą dienų. Automobilį stovėjimo vietoje pastatė apie 10.00 val. Policiją iškvietė radęs raštelį, t. y. apie 11.00 val. Radęs raštelį nežiūrėjo, ar kaltininkės automobilis yra kur nors šalia. Automobilio dažai po įvykio buvo nubraukti, kaltininkės automobilio dažų likučių nebuvo.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. parodė, kad gavo BMW vairuotojo pranešimą, jog jo automobilis Santariškėse buvo apgadintas. Vairuotojas nurodė, kad rado raštelį, kuriame buvo nurodyta, kas apgadino jo automobilį. Raštelyje nurodyto automobilio įvykio vietoje nebuvo, jei būtų buvęs, būtų paliktas šaukimas. Schemoje užfiksavo aikštelėje realiai buvusius automobilius. Kai automobilis pasišalina iš eismo įvykio vietos, tuomet per duomenų bazę ieškomas savininko telefono numeris, jei, jo nėra, gyvenamosios vietos adresas, dažnai pas jį nuvykstama. D. K. negalėjo nurodyti, ar stovėjimo vietos aikštelėje buvo subraižytos. Jeigu tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad buvo susisiekta su kaltininku, reiškia su juo nepavyko susisiekti.
Teismo posėdžio metu Vytautas A. Ž. parodė, kad 2016 m. birželio 18 d. buvo pas daktarus Santariškių klinikose. Apie 13.00 val. išėjo iš daktaro, nuėjo į kavinę, kur susitiko su J. K.. Apie 13.30 val. J. K. nuėjo pasiimti automobilio. Vytautas A. Ž. J. K. palydėjo iki posūkio į Baublio g. J. K. išvažiavo iš aikštelės, jis įsėdo į automobilį ir jie nuvažiavo prie autobuso stotelės. Vytautas A. Ž. apžiūrėjo J. K. automobilį, ar jis nerūdija, ant automobilio jokių įlenkimų, nubrozdinimų nematė. J. K. automobilis stovėjo viduryje aikštelės, kažkas šalia jos automobilio stovėjo. Įvažiavus į aikštelę ir pasukus į dešinę automobiliai buvo statomi priekiu. J. K. jam apie jokį įvykį ar konfliktą nepasakojo. Analogiškas aplinkybes liudytojas nurodė ir savo paaiškinime. (b. l. 43)
Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų matyti, jog Bendrasis pagalbos centras 2015 m. birželio 16 d. 11.11 val. gavo pranešimą, kad neaptvertoje aikštelėje į automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė automobilis VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. (b. l. 7)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 18 d., apie 12.10 val., gavo pranešimą, jog P. Baublio g. 2a, Vilniuje, apgadintas automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įvykio vietoje policijos pareigūnus pasitiko BMW vairuotojas, kuris nurodė, kad automobilį paliko stovėti apie 9.45 val., o sugrįžęs rado automobilį apgadintą. Už automobilio valytuvo vairuotojas rado raštelį, kad jo automobilį apgadino automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir iš įvykio vietos nuvažiavo. (b. l. 6)
Eismo įvykio schemoje yra užfiksuotos esminės eismo įvykio aplinkybės bei įvykio metu automobiliui BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti sugadinimai. (b. l. 8-9)
Iš K. B. paaiškinimo matyti, kad 2015 m. birželio 18 d., apie 9.45 val., atvyko į stovėjimo aikštelę, esančią P. Baublio g. 2a, Vilniuje. Palikęs savo automobilį BMW, nuėjo į ligoninę. Prie automobilio grįžo maždaug apie 11.00 val. ir rado už valytuvo užkištą raštelį, kad automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurėžė jo automobiliui priekinio bamperio dešinės pusės kampą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apžiūrėjęs savo automobilį, K. B. rado apgadinimus, nurodytus paliktame raštelyje. (b. l. 10)
Iš liudytojos J. I. paaiškino matyti, kad 2015 m. birželio 18 d., apie 10.00 val., pasistatė automobilį P. Baublio g. 2a, Vilniuje. Sėdėdama automobilyje, J. I. pamatė, kaip pagyvenusi moteris parkavo automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. I. pasiūlė minėtai moteriai parkuotis atbulai, bet ji į perspėjimą nereagavo ir atsitrenkė į šalia stovėjusį automobilį BMW. Išlipusi moteris iš automobilio nurodė, kad nieko baisaus neatsitiko, paskui su automobiliu pavažiavo atgal. Abu automobiliai buvo įbrėžti. Ant automobilio BMW matėsi priekinio bamperio dešinės pusės apgadinimai, o ant kaltininkės automobilio matėsi apgadinimai ant galinių dešinės pusės durelių. Moteris iš eismo įvykio vietos išvažiavo. J. I. paliko automobilio BMW vairuotojui raštelį dėl įvykusio eismo įvykio. J. I. nufotografavo pažeidėjos automobilio valstybinius numerius. (b. l. 12-13, 25)
Iš liudytojo H. S. paaiškinimo matyti, kad jis yra „(duomenys neskelbtini)“ įmonės savininkas. Į jo įmonę gegužės mėnesį kreipėsi J. K. su prašymu pakeisti abi automobilio dešinės pusės dureles į naujas, nudažyti dešinės pusės sparną, slenkstį. H. S. neprisimena, kad automobilio durelės būtų buvusios apibraižytos. H. S. taip pat nurodė, kad perdažius automobilio dureles, ant jų įbrėžimų nebesimatė. (b. l. 17)
Iš transporto priemonių techninės apžiūros akto matyti, kad BMW automobiliui, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įbrėžtas priekinės dešinės pusės bamperis 31-32 cm ir 41-45 cm aukštyje. Ant automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinių durelių matosi dažymo-taisymo žymės, įbrėžtos dešinės pusės galinės durelės 40-41 cm aukštyje, galinės dešinės pusės durelės 31-33 cm aukštyje. Apgadinimų pobūdis ir aukštis ant automobilio VW Golf dešinio šono ir automobilio BMW priekinio dešinio kampo sutampa. (b. l. 18-24)
Žemesnės instancijos teismas
Iš VŠĮ „Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos“ informacijos skyriaus vedėjos surašytos pažymos matyti, kad J. K. 2015 m. birželio 18 d. pradėta konsultuoti 10.20 val., konsultacija baigta 13.40 val. 10.30 val. – 10.48 val. darytos automatinės perimetirjos, 13.05 val. – 13.23 val. OCT tyrimai. Maždaug nuo 11.15 val. iki 12.30 val. pacientė turėjo galimybę išeiti, tačiau įprastai pacientai, laukiantys tyrimų, norėdami kur nors nueiti atsiklausia personalo. Kadangi J. K. to nedarė, tikėtina, kad ji nebuvo išėjusi. (b. l. 38)
Iš ekspertizės akto Nr. 11-2068 (15), 11-225 (16) matyti, kad ant automobilio VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užpakalinių dešinių pusių durelių yra įbrėžimai, kurie staigiai nukrypsta žiūrint automobilio galo kryptimi, tikėtina, kad jų kryptis taip pat link galo, tačiau dėl to, kad šie pėdsakai ant viršaus yra uždažyti nauja dažų danga, maskuojančia didžiąją dalį šių įbrėžimų pirminių požymių, negalima kategoriškai spęsti nei apie šių pėdsakų padarymo kryptį, nei apie šiuos pėdsakus suformavusių objektų. Atlikus tiesioginę transporto priemonių apžiūrą galima teigti, kad pėdsakai ant abiejų automobilių yra mažai informatyvūs, neturi pakankamai identifikuojančių požymių, dalis požymių buvo sunaikinta natūraliai, eksploatacijos metu, dalis pėdsakų ant automobilio VW „Golf“ dešiniųjų užpakalinių durelių sunaikinta padengiant nauju dažų sluoksniu, todėl apžiūrų metu rastų pėdsakų visuma yra nepakankama spręsti buvus kontaktą tarp automobilių (duomenys neskelbtini) ir VW Golf. Ant automobilio BMW 520, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekinio bamperio dešiniojo kampo pavydžių ir ant automobilio VW „Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užpakalinės dešinės pusės durelių, užpakalinių rato arkos dažų dangos pavyzdžių, ant užpakalinių dešinės pusės durelių apdailos juostelės pavyzdžio pašalinių autotransporto priemonei būdingų dažų ir plastiko pėdsakų bei mikrodalelių nėra. Nustatyti, ar minėti automobiliai tarpusavyje kontaktavo, negalima. (b. l. 67-72)
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad J. K. 2015 m. birželio 18 d., apie 10.00 val., P Baublio g. 2A, Vilniuje, vairuodama automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį BMW 520D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y., padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. neneigė buvusi eismo įvykio vietoje bei pasistačiusi automobilį tarp J. I. ir kito automobilio, tačiau kategoriškai neigė, kad kliudė kurį nors iš aikštelėje stovėjusių automobilių. J. K. pažymėjo, kad automobilio dešinės pusės dureles keitė gegužės mėnesį, įdėtos naujos durelės buvo nežymiai nubrozdintos. Vis tik J. K. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodo byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
Iš liudytojos J. I. teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, jog ji matė, kaip J. K. statė automobilį stovėjimo aikštelėje. J. K. siūlė statyti automobilį galu, nes priešingu atveju ji gali kliudyti kitą automobilį, tačiau ši nepaklausė, prisispaudė prie šalia stovinčio automobilio. Liudytoja girdėjo automobilių susilietimo garsą. J. K. pavažiavus atgal, pamatė, kad J. K. automobilis ir BMW automobiliai buvo apgadinti. J. I. duoti parodymai teismo posėdžio metu atitinka jos paaiškinime užfiksuotus duomenis. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti J. I. parodymais, kadangi ji nepažįsta nei J. K., nei kito automobilio savininko, ji nėra suinteresuota bylos baigtimi, jos parodymai neprieštarauja jokiems kitiems byloje esantiems duomenims, išskyrus J. K. parodymams ir iš dalies Vytauto A. Ž., kurį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu sieja draugiški santykiai, parodymams. K. B. teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad jis pasistatė automobilį prie Santariškių klinikų, automobilis buvo visai naujas, jokių apgadinimų ant automobilio iki tol nebuvo. Po kiek laiko grįžęs prie automobilio pamatė, kad jis yra apgadinimus, t. y. buvo apgadintas priekinės dešinės pusės bamperis, nubraukti dažai. K. B. duoti parodymai atitinka jo parašytą paaiškinimą tyrimo metu bei paaiškinimus, duotus policijos pareigūnui, todėl jais netikėti nėra jokio pagrindo. Teigtina, jog pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo faktą bei J. K. kaltę padarius šį pažeidimą iš dalies patvirtina ir duomenys, užfiksuoti eismo įvykio schemoje, BIRT ataskaitų žiūryklėje, transporto priemonių techninės apžiūros akte, iš kurio matyti, jog apgadinimai ant automobilių VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal aukštį ir pobūdį sutampa. Taigi anksčiau aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma patvirtina, jog būtent J. K. 2015 m. birželio 18 d., apie 10.00 val., P. Baublio g. 2A, Vilniuje, vairuodama automobilį VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama nepaliko tarpo iš šono, kliudė automobilį BMW 520D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.
Teismas konstatuoja, jog J. K. parodymai nesutampa ir su H. S. tyrimo metu duotais paaiškinimais. H. S. nurodė, jog pakeitus ir sutvarkius automobilio duris, ant jų apibraižymų nebuvo matyti. Kaip jau buvo minėta, apibraižymų egzistavimo po eismo įvykio faktą patvirtina tiek transporto priemonės techninės apžiūros akte, tiek liudytojos J. I. parodymai. Čia pastebėtina, jog ekspertizės akte yra nurodoma, kad nėra galimybės nustatyti, ar automobiliai VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kontaktavo. Vis tik tokia išvada nepaneigia J. K. kaltės padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kadangi ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad negalima konstatuoti, ar automobiliai kontaktavo, kadangi automobilio VW Golf ant užpakalinių dešinės pusės durelių esantys įbrėžimai yra uždažyti, be to dalis požymių, likusių po eismo įvykio ant automobilių sunaikinta natūraliai, t. y. eksploatacijos metu. Čia pabrėžtina, jog ekspertizės akte apgadinimų faktas nėra paneigiamas, o tik nurodoma, jog užfiksuoti pėdsakai yra mažai informatyvūs. Teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog ant automobilio BMW nustatyti apgadinimai buvo padaryti J. K. veiksmais.
Pagal Lietuvos respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinių teisės pažeidimų bylose dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo yra pažymėjęs, kad tokio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-11-2012). Baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad šis asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį ir paties asmens elgesį po eismo įvykio (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Administracinėn atsakomybėn traukiama J. K. nurodė, kad kito automobilio nekliudė, be to, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, kadangi iš stovėjimo aikštelės išvažiavo tik apie 14.00 val. Kaip jau minėta, J. I. teismo posėdžio metu parodė, kad J. K. apgadino BMW automobilį ir išvažiavo iš įvykio vietos, taip pat iš šios liudytojos parodymų yra akivaizdžiai matyti, jog J. K. suvokė, jog pakliuvo į eismo įvykį, t. y. apgadino kitą automobilį. Faktą, jog J. K. automobilis po eismo įvykio buvo patrauktas, patvirtina liudytojo D. K. parodymai, iš kurių matyti, jog, atvykus į įvykio vietą, automobilio VW Golf, kliudžiusio BMW automobilį, įvykio vietoje tikrai nebuvo. Tokie D. K. parodymai akivaizdžiai įrodo, jog J. K. teiginiai, kad ji automobilio iš įvykio vietos nebuvo patraukus, neatitinka tikrovės, kadangi tokiu atveju policijos pareigūnai įvykio vietoje turėjo rasti J. K. automobilį prie BMW automobilio. Čia pažymėtina ir tai, kad K. B. parodymai patvirtina, kad jis automobilio iš įvykio vietos nebuvo patraukęs. Tokie K. B. parodymai taip pat leidžia konstatuoti, jog J. K. automobilis, atvykus policijos pareigūnams, turėjo būti prie BMW automobilio, tačiau byloje yra įrodyta, kad VW Golf automobilio įvykio vietoje nebuvo. Tuo pačiu faktas, jog automobilis buvo patrauktas iš įvykio vietos, iš dalies patvirtina tai, jog J. K. iš tikrųjų suvokė, kad pakliuvo į eismo įvykį ir pasitraukdama iš jo vietos, siekė išvengti su padarytu pažeidimų susijusių rūpesčių. Teismas pažymi, kad iš dalies J. K. paaiškinimus patvirtina Vytauto A. Ž. parodymai. Vytautas A. Ž. nurodė, kad apie 13.30 val. su J. K. nuėjo iki jos automobilio, kuris stovėjo aikštelėje, esančioje Baublio g., ant J. K. automobilio jokių nubrozdinimų, apgadinimų nematė. Vis tik teismas pažymi, kad Vytautas A. Ž. yra J. K. pažįstamas, todėl gali būti suinteresuotas duoti jai naudingus parodymus. Be to, šio liudytojo parodymai prieštarauja liudytojo D. K., kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi, parodymams, taip pat transporto priemonių techninės apžiūros akte, ekspertizės akte užfiksuotiems duomenims, liudytojos J. I. parodymams. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, teismas konstatuoja, jog neabejotinai J. K. suvokė padariusi eismo įvykį, matė jo padarinius, ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo sąmoningai, tyčia neatlikusi veiksmų, numatytų Kelių eismo taisyklių 220 punkte, tokiu būdu ji padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
J. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji pažeidimą padarė sulaukusi 65 metų (Lietuvos Respublikos ATPK 31 straipsnio 1 dalies 10 punktas), pažeidėjos atsakomybę sunkina tai, kad ji per metus laiko padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jai jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Skirdamas nuobaudas už padarytus pažeidimus, teismas atsižvelgia į tai, kad J. K. padarė pakankamai šiurkščius KET pažeidimus, t. y. vairuodama transporto priemonę, apgadino svetimą turtą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Akivaizdu, jog J. K. elgesys, pasišalinant iš įvykio vietos, vertintinas kaip pakankamai įžūlus, kadangi ji net suvokdama, kad kitas asmuo matė jos padarytą pažeidimą, vis tiek pasirinko neteisėtą veikimo būdą. Tuo pačiu pabrėžtina, jog J. K. kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę apgadino pakankamai nežymiai, kitą automobilį kliudė stovėjimo aikštelėje, jos veiksmai nekėlė didesnio pavojaus. J. K. yra bausta administracine tvarka, tačiau jos pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, buvusioje darbovietėje charakterizuojama teigiamai.
Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, J. K. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra skirtina nuobauda šio straipsnio sankcijoje nustatytose ribose.
Teismas mano, jog Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos, t. y. baudos paskyrimas šio straipsnio numatytose ribose J. K. atitiks teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus. Tuo pačiu konstatuotina, jog J. K. nustačius net ir patį trumpiausią Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia nuobauda negalės būti laikoma teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, taiko pažeidėjai Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą, t. y. baudą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, tačiau nustatant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Pažymėtina, jog tuo atveju, kai asmuo yra padaręs kelis administracinius teisės pažeidimus, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju J. K. nėra pateikusi rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti. Vis tik čia pažymėtina, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 27, 30¹, 33 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nutarė:
J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:
už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti ROIK numerį 15049701467.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.