Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, Linas Šiukšta, susipažinęs su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi, kuria prašoma nuteistojo E. V. gynėjos advokato padėjėjos Gabijos Ročytės prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, ir su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Nutartyje taip pat nurodyta, kad patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, buvo nustatyta, jog vėliausias nuosprendis, kuris E. V. buvo priimtas bei gali būti peržiūrėtas yra Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-2055-1132/2020). Nutartyje pažymėta, kad nors E. V. buvo priimti keli vėlesni nuosprendžiai, tačiau Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs. O Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio nėra pagrindo peržiūrėti atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatas. Pažymėtina, kad E. V. minėtu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalis, kurie pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymą Nr. XIV-1925 nepasikeitė, o BK 178 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi veikos padarymo metu) įtvirtintas kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į saugyklą (transporto priemonę) nepasikeitė ir atitinkamai neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai. Nutartyje padaryta išvada, kad, vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio 1 dalimi ir Teisėjų tarybos rašte „Dėl 2023 m. balandžio 27 d. baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1925 įgyvendinimo“ išdėstytais pasiūlymais, teikimus dėl nuteistojo padėtį švelninančio įstatymo taikymo, siekiant teisingumo principo įgyvendinimo, turėtų nagrinėti vėliausiai nuosprendį, kuris gali būti keičiamas atsižvelgiant į padėtį švelninantį įstatymą, priėmęs teismas, kurio pagrindu asmuo šiuo metu atlieka bausmę, todėl prašoma nuteistojo E. V. gynėjos advokato padėjėjos Gabijos Ročytės prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Skundas perduodamas nagrinėti ne Kauno apylinkės teismui, o Plungės apylinkės teismui.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai neturi įtakos nuteistojo teisinės padėties lengvinimui dėl jo pripažinimo kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu, kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatos jokia apimtimi nepakeitė BK 259 straipsnio.

5. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartyje teisingai teigiama, kad, vadovaujantis Teisėjų tarybos pasiūlymais, nustačius, jog nuteistojo atžvilgiu yra priimta kitų nuosprendžių, kuriuos yra pagrindas peržiūrėti, vadovaujantis BPK 347 straipsniu, 362¹ straipsniu, nuteistojo prašymas turi būti perduotas nagrinėti tam pirmosios instancijos teismui, kurio apkaltinamasis nuosprendis pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatas gali būti peržiūrėtas ir yra įsiteisėjęs bei pradėtas vykdyti vėliausiai. Tačiau teismas neteisingai konstatavo, kad toks nuosprendis yra būtent Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendis.

6. Iš LITEKO duomenų matyti, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu E. V. pripažintas kaltu, be kita ko, ir pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nors nutartyje nurodyta, kad minėto straipsnio dispozicijoje įtvirtintas kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į saugyklą (transporto priemonę) nepasikeitė, tačiau šiuo atveju atkreipiamas dėmesys į tai, kad minėtu įstatymu buvo pakeista ir šio straipsnio dispozicija (nustatyta alternatyvi bausmės rūšis, taip pat nustatytos kitokios laisvės atėmimo bausmės sankcijos ribos), todėl yra pagrindas peržiūrėti šį nuosprendį BPK 362¹ straipsnio pagrindu. Šiame kontekste pažymima, kad šioje proceso stadijoje, sprendžiant prašymo teismingumo klausimą, nėra sprendžiamas prašymo pagrįstumo klausimas, nes jis gali būti išspręstas tik prašymą išnagrinėjus iš esmės.

7. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nuteistojo E. V. gynėjos advokato padėjėjos Gabijos Ročytės 2023 m. birželio 14 d. prašymas dėl bausmių peržiūrėjimo ir sušvelninimo turėtų būti perduodamas nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams. Tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BPK 229 straipsnio 2 dalį Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, turi kompetenciją perduoti bylą iš vienos apygardos apylinkės teismo kitos apygardos apylinkės teismui (ne apylinkės teismo rūmams), todėl nuteistojo gynėjos prašymas perduotinas spręsti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo Plungės apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, teisėjas, laikinai einantis Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas,

nutaria:

nuteistojo E. V. gynėjos advokato padėjėjos Gabijos Ročytės 2023 m. birželio 14 d. prašymą dėl bausmių peržiūrėjimo ir sušvelninimo iš Vilniaus miesto apylinkės teismo perduoti nagrinėti Plungės apylinkės teismui.

laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas Linas Šiukšta