Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. ir jam paskirta 8 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal BK 290 str., jam paskirtas 45 parų areštas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 65 str. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas, bausmę atliekant areštinėje. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas suėmime nuo 2012-09-01 iki 2012-09-02.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasipriešino ir įžeidė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados vyresnįjį patrulį R. T. ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (duomenys neskelbtini) policijos nuovados patrulį V. S. atliekančius tarnybines pareigas - viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, t.y. 2012 m. rugsėjo 1 d., apie 00:25 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) kultūros namų, sulaikant jį įtariant esant neblaivų viešoje vietoje, M. K. aktyviais veiksmais jiems priešinosi, tampė patrulius už tarnybinės uniformos dėl to buvo panaudotos ašarinės dujos ir uždėti antrankiai. Vežamas tarnybiniu automobiliu į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą girtumo ir asmenybės nustatymui, M. K. tris kartus užsimojo alkūne trenkti šalia jo sėdinčiam patruliui V. S., iškeikė juos necenzūriniais žodžiais, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojams ir juos įžeidė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė M. K. paskirta teisingai.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Paskirdamas bausmę nuteistajam M. K., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), tinkamai įvertino jo asmenybę. M. K. padarė du nesunkius nusikaltimus, būdamas teistas. M. K. naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 19 d. nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d., paskirtos 6 mėnesių viešųjų darbų bausmės. Minėtu nuosprendžiu M. K. buvo nuteistas pagal BK 284 str. 1 d., už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą ir savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Akivaizdu, jog ankstesniu nuosprendžiu M. K. paskirta bausmė jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus. M. K. teisiamas ne pirmą kartą, todėl BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. BK 56 str. 1 d. numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis M. K. padarė tyčinius nusikaltimus, kurie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str., kurio sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 49 str. numatyta, kad už nusikaltimą nustatytas areštas nuo 15 iki 90 parų. Todėl galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už padarytą nusikaltimą paskyrė vieną iš švelniausių bausmės rūšių, kurią galėjo skirti recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 str. 1 d. ), trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, bei jos dydį (45 paras) nustatė mažesnį, negu tos bausmės rūšies vidurkis (BK 49 str. 3 d.). BK 286 str. sankcija numato šias alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Pagal BK 286 str. M. K. paskirta 8 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Ši bausmė yra pati švelniausia iš sankcijoje numatytų bausmių. Be to, paskirtos bausmės buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu. Įvertinus M. K. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, matyti, kad švelnesnė negu teismo paskirtoji arešto bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, bausmės paskirties – sulaikyti M. K. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. M. K. buvo teistas, be to baustas už administracinius teisės pažeidimus, kuriuos padarė, būdamas neblaivus (b. l. 47-50). Teisėjų kolegijos nuomone, M. K. padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, nebuvo nulemtos nepalankiai susiklosčiusių jo gyvenimo aplinkybių, o buvo jo nusikalstamo elgesio pasekmė. Nors M. K. pagal 2013-03-01 darbo sutartį priimtas dirbti 3 mėnesių išbandymo laikui nuo 2013-03-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku už minimalų atlyginimą (b. l. 91), bet įsidarbino tik apeliacinio skundo padavimo dieną, todėl jo ketinimai sumokėti baudą, kuri už jo padarytus nusikaltimus galėtų būti skiriama iki 500 MGL dydžio, yra nerealūs. Apeliacinio skundo motyvai, kad nuteistasis ateityje vengs daryti nusikalstamas veikas, sieks pasikeisti ir gyventi teisėtą socialinį gyvenimą, o paskyrus arešto bausmę praras darbą, kuris padėtų atsiriboti nuo žalingų įpročių yra deklaratyvūs, nėra ir negali būti pagrindu skirti jo pageidaujamą bausmę – baudą, kurios paskyrimas aiškiai prieštarautų BK 41 str. 2 d. nuostatoms.

Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.