- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-18
- Bylos Nr.
- 2A-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00144-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Rasa Gudžiūnienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“
- Kategorijos
- 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-486-194/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Žemkasa“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Testama“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo; tretieji asmenys: bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Helsina“, akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „Litectus“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, komunikacijas ir daiktus (darbų rezultatus), esančius pastate – metalo gaminių surinkimo įmonėje (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į buitinių nuotekų tinklus F1, lietaus nuotekų tinklus L1, geriamojo vandentiekio tinklus V1, atlikto gerbūvio darbų rezultatą, įrengtą 8 cm storio trinkelių dangą su žvyro-skaldos pagrindais, kiekis – 1 070 m², įrengtą 10 cm storio trinkelių dangą su žvyro-skaldos pagrindais, kiekis – 2 286 m², įrengtą 10 cm storio trinkelių dangą su žvyro-skaldos pagrindais, kiekis – 2 286 m², įrengtus 327 tiesinių metrų kelio bortus, įrengtus 60 tiesinių metrų įvažiavimo bortus, įrengtus 217 metrų vejos bortus. Ieškovas reikalavimą grindė su atsakovu 2008 m. lapkričio 1 d. ir 2008 m. lapkričio 28 d. sudarytomis statybos rangos sutartimis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo įrengti vandentiekio, ūkio buities ir lietaus nuotekų tinklus, atlikti gerbūvio darbus ir įrengti 6 000 m² pagrindus. Ieškovo teigimu, darbų užsakovu buvo trečiasis asmuo UAB „Helsina“, generaliniu rangovu – atsakovas, o subrangovu – ieškovas. Rangos sutarčių 8.3 punkte numatyta, kad inžineriniai tinklai tampa užsakovo nuosavybe, kai įvykdomi visi finansiniai įsipareigojimai ieškovui. Atsakovas už ieškovo atliktus darbus su ieškovu neatsiskaitė, todėl, ieškovo nuomone, pagal minėtas statybos rangos sutartis atliktas darbų rezultatas yra ieškovo nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino visiškai.
Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi pagal trečiojo asmens BUAB „Helsina“ prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu byloje atnaujintas procesas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, 2013 m. vasario 6 d. sprendimu panaikino Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą už akių ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad CK 6.645 straipsnis imperatyviai nustato, jog tuo atveju, jeigu rangos sutarties vykdymo metu pagamintas daiktas buvo perduotas užsakovui, pastarasis įgyja visas teises į šį daiktą. Dėl šios priežasties teismas padarė išvadą, kad statybos rangos sutarčių 8.3 punkte numatyta sąlyga, jog inžineriniai tinklai tampa atsakovo nuosavybe tik po to, kuomet įvykdomi visi finansiniai įsipareigojimai ieškovui, yra niekinė, nes prieštarauja CK 6.645 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytoms imperatyvioms normoms (CK 1.80 str.). Pažymėjo, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio, todėl atsakovui ar tretiesiems asmenims nebūtina reikšti tokio reikalavimo. Iš 2008 m. lapkričio 13 d. ir 2008 m. lapkričio 19 d. atliktų darbų priėmimo aktų teismas nustatė, kad ieškovas visus atliktus darbus perdavė atsakovui, todėl neteko nuosavybės teisės į darbų rezultatą. Jei šie darbų rezultatai priklausytų ieškovui nuosavybės teise, ieškovui nereikėtų reikšti reikalavimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo. Teismo vertinimu, tokiu atveju turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Pagal šalių sudarytas statybos rangos sutartis ieškovas atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Helsena“ atžvilgiu buvo tik subrangovas. Teismas nustatė, kad atsakovas visus ieškovo jam perduotus darbus, remdamasis 2007 m. spalio 4 d. statybos rangos sutartimi, perdavė trečiajam asmeniui UAB „Helsena“, kuris su atsakovu visiškai atsiskaitė. Be to, atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas ieškinio padavimo metu buvo bankrutuojanti įmonė, kuriai taikomos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos, pagal kurias atsakovas negalėtų ginčo turto perduoti ieškovui, nes tokiu atveju pažeistų kitų kreditorių teises.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl termino prašymui atnaujinti procesą atnaujinimo ir proceso atnaujinimo. Prašymas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 str. 2 d.). Skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas vien šiuo pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai. Teismas privalo patikrinti, ar prašymas paduotas įstatyme numatytu terminu. Pagrindinė procesinio termino atnaujinimo sąlyga yra svarbi priežastis, dėl kurios dalyvaujantis byloje asmuo šį terminą praleido. Nagrinėjamu atveju teismas terminą atnaujino nenustatinėdamas svarbių jo praleidimo priežasčių. Tiek termino, tiek proceso atnaujinimo klausimai išspręsti pažeidžiant imperatyvias civilio proceso normas ir nukrypstant nuo aukštesnės instancijos teismų suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos sprendžiant procesinių terminų ir proceso atnaujinimo klausimus.
2. Dėl byloje priimto sprendimo materialinių pagrindų. Teismas savo nuostatą atmesti ieškinį iš esmės sieja su vienintele aplinkybe – šalių sudarytų rangos sutarčių 8.3 punkte nurodytos sąlygos dėl inžinierinių tinklų nuosavybės teisės perdavimo užsakovui tik šiam įvykdžius visus finansinius įsipareigojimus tariamu prieštaravimu imperatyvioms CK 6.645 straipsnio 1 ir 2 dalies normoms. Teismui minėtą sąlygą ex officio pripažinus niekine ir konstatavus, kad rangos būdu pagamintas daiktas (kartu su teisėmis į jį) yra perduotas užsakovui, ieškinys buvo atmestas. Teismas nepagrįstai rangos dalyko perdavimo faktą sieja su šalių 2008 m. lapkričio 13 d. ir 2008 m. lapkričio 19 d. sudarytais atliktų darbų priėmimo aktais. Tokiu būdu teismas sutapatina darbų atlikimo fiksavimą su daiktinių teisių perdavimu, neatsižvelgdamas į CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Visiškai nekorektiška yra ir teismo argumentacija dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo. Esant ginčui dėl daiktų priklausomybės, nėra jokio pagrindo teigti, kad šie daiktai yra neteisėtame valdyme, kadangi, apelianto vertinimu, būtent nuosavybės teisės pripažinimo faktas yra pakankamas jo teisėtiems interesams įgyvendinti. Teismo argumentai, susiję su ĮBĮ reikalavimais nėra aktualūs, nes atsakovas nėra ir niekada nebuvo ieškovo sukurtų nekilnojamųjų daiktų savininku, todėl nėra pagrindo svarstyti daiktinių teisių į šiuos daiktus perleidimo ypatumų šio įstatymo normų kontekste.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą atsakovas ir trečiasis asmuo BUAB „Helsina“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto argumentai dėl proceso atnaujinimo, kuriais apeliuojama dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsakovo ir trečiojo asmens nuomone, teismas šalių santykiams tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias rangovo teises statybos rangos procese. Šalių sudaryta statybos rangos sutartis nesukūrė ir negalėjo sukurti ieškovui nuosavybės teisių į rangos darbų rezultatą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Litectus“ prašo skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, pagrįstai atnaujino procesą ir teisingai konstatavo akivaizdžias sprendime už akių padarytas teisės normų taikymo klaidas, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB „SEB bankas“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad tiek ieškovas, tiek ir sprendimą už akių priėmęs teismas netinkamai aiškino tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius sutartinius santykius, netinkamai taikė rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir netinkamai identifikavo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atsiradimo pagrindus, todėl teismas, atnaujinęs procesą byloje, pagrįstai panaikino sprendimą už akių ir ieškinį atmetė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, atnaujinus procesą, tiek bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Plėtodamas šią praktiką, kasacinės instancijos teismas išaiškino, kad ši taisyklė taikytina ribotai, t. y. draudimas kvestionuoti – buvo ar ne – pagrindas procesui atnaujinti, taikytinas tik proceso atnaujinimo klausimui spręsti, bet ne jo pagrįstumui iš naujo nagrinėjant bylą įvertinti, nes pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).
Nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi procesas byloje atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Apeliantas teigia, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytą naikinamąjį vienerių metų terminą tokiam prašymui paduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžią ir trukmę, t. y. prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai. Šis terminas yra naikinamasis, todėl jam suėjus išnyksta ir pati asmens teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą. Nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti procesą pateiktas 2012 m. spalio 1 d., o Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimas už akių įsiteisėjo 2011 m. liepos 19 d. Tuo metu galiojo kita CPK 368 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią penkerių metų naikinamasis terminas buvo taikomas paduodant prašymus atnaujinti procesą ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Be to, nors Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad procesas byloje atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, tačiau iš nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas procesą atnaujino ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kai sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Trečiasis asmuo BUAB „Helsina“ prašymą atnaujinti procesą taip pat grindė šiuo pagrindu. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė hipotekos kreditorių – AB SEB banką. Pakartotinai nagrinėjant bylą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas ir ginčo turto dabartinis savininkas UAB „Litectus“. Aplinkybę, kad byloje procesas atnaujintas keliais pagrindais, patvirtina ir pakartotinai išnagrinėjus bylą priimtas skundžiamas sprendimas, kuriame teismas pasisakė ne tik dėl netinkamo teisės taikymo, bet ir bylą išsprendė atsižvelgdamas į hipotekos kreditoriaus bei ginčo turto savininko interesus. Dėl šių priežasčių atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad šioje byloje prašymas atnaujinti procesą paduotas praleidus vienerių metų naikinamąjį terminą.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad Šiaulių apygardos teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje nenustatinėjo prašymo atnaujinti procesą padavimo termino praleidimo priežasčių. Šioje nutartyje išsamiai pasisakoma, kad terminas atnaujintinas, nes BUAB „Helsina“, būdama bankrutuojanti įmonė, su sprendimo už akių vykdymu susidūrė tik pradėjusi atlikti bankroto procese turto pardavimo veiksmus ir 2012 m. rugsėjo 17 d. gavusi iš ieškovo prašymą perduoti ginčo turtą.
Proceso atnaujinimo šioje byloje pagrįstumą patvirtina aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimas už akių buvo neįgyvendinamas, t. y. per pakankamai ilgą laiko tarpą ieškovas nesugebėjo įregistruoti šiuo sprendimu ieškovui pripažintų teisių Nekilnojamojo turto registre.
Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovo reikalavimai buvo grindžiami šalių sudarytų rangos sutarčių 8.3 punktu, pagal kurį ieškovo sukurtas darbų rezultatas tampa užsakovo nuosavybe, kai įvykdomi visi finansiniai įsipareigojimai ieškovui. Pirmosios instancijos teismas šią sutarties sąlygą ex officio pripažino niekine, nes ji prieštarauja CK 6.645 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintoms imperatyvioms normoms (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.). Pagal šio straipsnio 1 dalį rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui, o pagal 2 dalį tuo atveju, jeigu rangos sutartis sudaryta daiktui pagaminti, tai rangovas užsakovui kartu su pagamintu daiktu perduoda ir teises į jį. Byloje nustatyta, kad apeliantas pagal su atsakovu sudarytas statybos rangos sutartis atliktą darbų rezultatą atsakovui perdavė 2008 m. lapkričio 13 d. ir 2008 m. lapkričio 19 d. sudarytais atliktų darbų aktais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuo šio momento ieškovas neteko nuosavybės teisės į visus pagamintus daiktus (darbų rezultatą). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino darbų atlikimo fiksavimą su daiktinių teisių perdavimu, nes neatsižvelgė į CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo notarinės formos ir 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatytas sandorio notarinės formos nesilaikymo pasekmes. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus pripažįsta nepagrįstais. CK normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius, nenurodo, kad rangos sutarties pagrindu sukurto daikto (darbų rezultato) perdavimui privaloma notarinė forma. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį ir 6.694 straipsnio 4 dalį atliktų darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Kitų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo rangos sutarčių 8.3 punkto sąlygos pripažinimu niekine, apeliantas nenurodo, todėl darytina išvada, kad apeliantas nepaneigė minėtos pirmosios instancijos teismo išvados.
Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo teiginiais dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo ir ĮBĮ nuostatų taikymo, tačiau šį savo nesutikimą grindžia abstraktaus pobūdžio argumentais, nesusijusiais su byloje kilusio ginčo aplinkybėmis, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.