Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1786-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-18
Bylos Nr.
2A-1786-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04562-2012-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Atsakovas
A. A.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1786-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04562-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 74.2.4; 78.2.1; 99.5; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-130-301/2013 pagal R. Ž. ieškinį atsakovui A. A. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, priteisti iš atsakovo sūnui K. Ž. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 425 Lt nuo ieškinio padavimo iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas, išlaikymo įsiskolinimą už 8,5 mėnesius, iš viso 3 612,5 Lt, bylinėjimosi išlaidas.

Prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui ir išlaikymo įsiskolinimą, nurodė, kad nuo 2012 m. kovo 1 d., kuomet Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta, kad R. Ž. nėra K. Ž. tėvas, atsakovas neteikia sūnui K. Ž. materialinio išlaikymo. Bendra išlaidų, būtinų sūnaus K. Ž. išlaikymui, suma per mėnesį sudaro 860 Lt. Atsakovui neprisidedant prie vaiko išlaikymo, ieškovė negali užtikrinti tinkamų vaiko gyvenimo sąlygų. Manė, kad atsakovas gali vaiko išlaikymui skirti po 425 Lt per mėnesį, nes yra darbingas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Pripažino atsakovą K. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu, o K. Ž. atsakovo sūnumi, priteisė iš atsakovo sūnui K. Ž. 1 700 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. imtinai, išlaikymo lėšas uzufrukto teise paskiriant tvarkyti ieškovę, taip pat materialinį išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos (2012 m. lapkričio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas uzufrukto teise paskiriant tvarkyti ieškovę, priteisė iš atsakovo ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas: 143 Lt žyminį mokestį, 1 000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 1 050 Lt genominės daktoloskopinės ekspertizės išlaidas, valstybei – 72 Lt žyminį mokestį ir 48,55 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad atsakovo darbingumo lygis – 40 procentų, jam mokama 563,98 Lt dydžio invalidumo/netekto darbingumo pensija. Sprendė, kad atsakovo išlaidų – 5 000 Lt dydžio baudos – atsiradimas yra sąlygotas kaltais atsakovo veiksmais, todėl šios išlaidos negali būti laikomos objektyvia priežastimi šalinančia ir/ar mažinančia atsakovo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Nustatydamas atsakovo turtinę padėtį, neatsižvelgė į atsakovo pateiktus 2011 m. rugpjūčio 25 d. ir 2012 m. birželio 21 d. skolos raštelius, motyvuodamas tuo, kad skolų raštelių originalai yra pas atsakovą, todėl abejotina dėl šių paskolų egzistavimo apskritai, o atsakovo įrodinėjamų paskolų (pagal raštelius) davėjų – atsakovo tėvo S. A. ir atsakovo pusbrolio A. A. nepavyko apklausti, neįteikus jiems siųstų teismo šaukimų, taip pat įvertinęs atsakovo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad jis galintis atnešti ir kokia dešimties tūkstančių skolos lapelį. Atkreipė dėmesį į aplinkybę, jog nors teismas 2012 m. spalio 8 d. nutarimu atsižvelgė į atsakovo nurodytus argumentus dėl sunkios turtinės padėties, kurią jis argumentavo neįgalumu bei gyvenimu atskirai nuo sutuoktinės, ir sumažino jam skirtiną baudą, praėjus 20 dienų po nurodomo teismo nutarimo priėmimo, t. y. 2012 m. spalio 29 d., atsakovas įsigijo automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. laidos. Vadovaudamasis surinktais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, iš atsakovo priteisė išlaikymą sūnui K. Ž. periodine išmoka po 200 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat išlaikymo įsiskolinimą už 8,5 mėn. Bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir valstybei priteisė iš atsakovo, vadovaudamasis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93, 96 straipsniais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalys dėl išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Netinkamai įvertintos atsakovo gaunamos pajamos ir jo galimybės prisidėti prie vaiko išlaikymo, nukrypta nuo proporcingumo principo. Nuo 2011 m. sausio 11 d. atsakovui nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Jo mėnesines pajamas sudaro 563,98 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensija. Už jas tenka išlaikyti būstą ir prasimaitinti. Kadangi atsakovas yra nedarbingas, jam praktiškai neįmanoma susirasti darbą. Atsakovas turi skolintis iš pažįstamų ir draugų, kad galėtų sumokėti skolas už komunalinius patarnavimus. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu nutraukus atsakovo santuoką, jam buvo priteista 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), už kurį reikia mokėti mokesčius. Nutraukus santuoką, atsakovas turėjo išsinuomoti būstą, kadangi negali su buvusia sutuoktine gyventi tame pačiame bute. Atsakovas yra invalidas, todėl jam tenka nuolat pirkti įvairius medikamentus, pagerinančius jo sveikatos būklę, tam jis išleidžiantis apie 150 Lt per mėnesį.

Nepagrįstai nevertinti atsakovo pateikti skolos rašteliai. Pasiskolinti pinigai buvo skirti sumokėti įsiskolinimus už būsto komunalinius patarnavimus.

Neatsižvelgta į aplinkybę, kad pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą atsakovas moka jam išdėstytą baudą – po 250 Lt kas mėnesį.

Pažeidžiant procesinės teisės normas, iš atsakovo priteistos visos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys buvo patenkintas iš dalies, teismas iš atsakovo turėjo priteisti tik dalį ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Prašo pakeisti sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio priteisimo, nustatant išlaikymo dydį – 1 MGL, ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad apeliantas nėra išnaudojęs visų galimų darbo paieškos būdų. Jis yra iš dalies darbingas, todėl, jei būtų suinteresuotas gauti darbą, jo ieškotų visais galimais būdais. Aplinkybė, kad pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą apeliantas yra baustas už kontrabandą ir moka išdėstytą baudą – 250 Lt kas mėnesį rodo, kad neįgalumo pensija nėra jo vienintelės pajamos, jis turi kitų pajamų, kurias nesuinteresuotas parodyti teismui. Marijampolės rajono apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas, būdamas neįgalus, prastos sveikatos, turi žymiai mažesnes galimybes susirasti darbą nei sveikatos sutrikimų neturintys asmenys, priteisė iš apelianto žymiai mažesnę minimalių vaiko vystymuisi užtikrinti reikalingų lėšų dalį – tik 200 Lt kas mėnesį. Siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ieškovei vaiko išlaikymui teks skirti mažiausia po 800 Lt kas mėnesį. Teismas pagrįstai neatsižvelgė į teismui pateiktus paskolos raštelius, nes paskolos raštelių originalai yra pas apeliantą. Apeliantas turi nekilnojamojo turto – 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 92 800 Lt. Kadangi apeliantas teigia, jog šiuo turtu negali pats naudotis, jis turi galimybę šį turtą realizuoti ar atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, gaunant už jį kompensaciją, ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį. Prieš kreipdamasi į teismą, ieškovė geranoriškai atsakovui pasiūlė pripažinti tėvystę administracine tvarka ir mokėti materialinį išlaikymą, tačiau apeliantas pareiškė, kad jis nesutinkąs. Ieškovė, negalėdama kitokiu būdu apginti vaiko teises, buvo priversta kreiptis į teismą ir turėti bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovo kaltės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydį ir pagrįstai iš atsakovo priteisė visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nustatė CPK 329 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą pagrindą (neteisingą procesinės teisės normų taikymą) skundžiamam sprendimui pakeisti (CPK 320 str.).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie ieškovės turimas išlaidas vaikui išlaikyti, sprendė, kad (duomenys neskelbtini) gimusio sūnaus minimalių poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 860 Lt. Išanalizavęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, iš atsakovo priteisė mažiau nei ketvirtadalį vaiko išlaikymui reikalingos sumos – 200 Lt.

Atsakovas, neginčydamas nustatytos vaiko poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio, nesutikimą su priteisto išlaikymo dydžiu grindžia tuo, jog jis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Apeliacinės instancijos teismas šį apelianto argumentą vertina kaip teisiškai nepagrįstą, nesudarantį vados konstatuoti teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas 200 Lt išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis, neteisėtumą CK 3.192 straipsnio aspektu.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo vaikui dydžio, atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra neįgalus, jo pajamos sudaro 563,98 Lt, taip pat įvertino aplinkybę, kad atsakovas kartu su sutuoktine turi nekilnojamojo turto – 92 800 Lt vidutinės rinkos vertės butą, atsakovo vardu yra registruotas automobilis Ford Galaxy. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2050-374/2013 pagal pareiškėjų A. A. ir V. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4 punkte atsakovas ir jo sutuoktinė susitarė, kad butą jie pasidalina lygiomis dalimis, 6 punkte nurodė, kad santuokos metu A. A. vardu įgyta transporto priemonė Ford Galaxy, kurios vidutinė rinkos vertė 5 000 Lt, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka A. A., o V. A. nereikalauja piniginės kompensacijos iš A. A. už jam paliekamą transporto priemonę, nes pripažįsta, jog transporto priemonė buvo įsigyta už jo asmenines lėšas.

Apeliantas teigia negalintis mokėti priteisto dydžio išlaikymo vaikui, nes nebegali gyventi su buvusia sutuoktine viename bute, dėl to turėjo išsinuomoti būstą, yra įsiskolinimų už komunalinius patarnavimus, be to, privalo mokėti mokesčius ir už jam priteistą ½ buto dalį. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Apeliantas nepateikė įrodymų apie nuomojamą būstą, už jį turimus įsiskolinimus. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame apeliantas nurodo nebegalintis gyventi, yra dalus, atsakovui jame gyventi techninių kliūčių nėra. Nenorint gyventi viename būste su buvusia sutuoktine, atsakovas turi galimybę realizuoti jam priklausančią buto dalį ir tokiu būdu gauti papildomų pajamų. Byloje nepateikta duomenų, jog atsakovui priklausantis turtas yra nelikvidus. Atsakovo nurodomas aplinkybes apie turimus įsiskolinimus paneigia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punktas, kuriame atsakovas su sutuoktine nurodė, kad nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu kaip sutuoktiniai kreditorių neturi. Atsakovo argumentai apie negalėjimą dirbti, gauti papildomų lėšų dėl sveikatos būklės taip pat vertintini kritiškai. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo darbingumo lygis yra 40 proc. Šis darbingumo lygis jam nustatytas nuo 2011 m. sausio 11 d. (t. 1, b. l. 30). Automobilį Ford Galaxy atsakovas įsigijo 2012 m. spalio 29 d. (t. 1, b. l. 80). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendime konstatuota, kad minėtas automobilis buvo įsigytas už asmenines atsakovo lėšas, todėl yra pagrindas manyti, kad atsakovas gauna ne tik invalidumo/netekto darbingumo pensiją, bet ir kitų pajamų. Taip pat pažymėtina, kad, nors apeliantas yra neįgalus ir dėl to jo galimybės susirasti darbą mažesnės, jis nepateikė įrodymų, kad bandė susirasti darbingumo lygį atitinkantį darbą. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte atsakovas ir jo sutuoktinė patvirtino, kad abu yra darbingi ir neturi sveikatos sutrikimų. Išvardinti faktiniai duomenys leidžia manyti, kad atsakovas nėra išnaudojęs visų galimybių rasti jo darbingumo lygį atitinkantį darbą, galimai gauna pajamų iš kitos veiklos, todėl aplinkybė, jog atsakovas šiuo metu nedirba, nesudaro pagrindo dar labiau sumažinti iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį.

Apygardos teismas kaip nepagrįstą atmeta apeliacinio skundo argumentą apie nevertintus atsakovo pateiktus skolos raštelius. Priešingai, nei teigia atsakovas, pirmosios instancijos teismas įvertino skolos raštelius. Apylinkės teismas nustatė, kad skolų raštelių originalai yra pas atsakovą, todėl suabejojo šių paskolų egzistavimu. Sprendime pažymėjo, kad atsakovo įrodinėjamų paskolų (pagal raštelius) davėjų - atsakovo tėvo S. A. ir atsakovo pusbrolio A. A. - nepavyko apklausti, neįteikus jiems siųstų teismo šaukimų. Teismas įvertino ir atsakovo teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad jis galintis atnešti ir kokių dešimties tūkstančių skolos lapelį. Kaip minėta, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 9 punkte atsakovas su sutuoktine nurodė, kad nei kiekvienas atskirai, nei abu kartu kaip sutuoktiniai kreditorių neturi, todėl apylinkės teismo sprendimas neatsižvelgti į atsakovo pateiktus 2011 m. rugpjūčio 25 d. ir 2012 m. birželio 21 d. skolos raštelius, nustatant atsakovo turtinę padėtį, pripažintinas pagrįstu ir teisėtu (CPK 185 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad 5 000 Lt dydžio baudos atsiradimas yra sąlygotas kaltais atsakovo veiksmais, todėl šios išlaidos negali būti laikoma objektyvia priežastimi, šalinančia ir/ar mažinančia atsakovo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimą atsakovas moka jam išdėstytą baudą po 250 Lt kas mėnesį.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl priteistino išlaikymo dydžio yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant išlaikymo dydžio nustatymą reglamentuojančių materialiosios teisės normų, todėl atsakovo apeliacinis skundas dėl sprendimo dalies, kuria iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui, atmestinas.

Pagal bendrąją taisyklę, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos bylos šalims proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad iš jo pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visas ieškovės ir valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidos, nes ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies.

Pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 2 193 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 143 Lt žyminis mokestis (t. 1, b. l. 3), 1 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos (t. 1, b. l. 73), 1 050 Lt genominės daktiloskopinės ekspertizės išlaidos (t. 2, b. l. 13). Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad valstybei mokėtinas žyminis mokestis sudarė 72 Lt, buvo 48,55 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškovė reiškė tris reikalavimus – dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Pirmasis reikalavimas buvo patenkintas 100 proc., antrasis ir trečiasis – po 47 proc., todėl iš viso nagrinėjamoje byloje buvo patenkinta 65 proc. ieškovės reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo, todėl sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeistina, remiantis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija – ieškovei iš atsakovo priteistina 1 425,45 Lt bylinėjimosi išlaidų (92,95 Lt žyminio mokesčio, 650 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų, 682,5 Lt genominės daktiloskopinės ekspertizės išlaidų), valstybei – 31,56 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo valstybei mokėtiną žyminį mokestį - nurodė atsakovui sumokėti 72 Lt žyminį mokestį, nors mokėtinas žyminis mokestis sudarė 123 Lt ((12x200+1700)x3/100) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Kadangi buvo patenkinta 65 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis sudarytų 79,95 Lt. Pagal CPK 313 straipsnį apeliacinės instancijos teismas dėl apelianto negali priimti blogesnio, negu yra skundžiamas, sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo priteistas 72 Lt žyminio mokesčio dydis paliktinas nepakeistas. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimo išlaidų valstybei mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Materialiniai teisiniai atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai yra atmesti, todėl, nors apeliacinės instancijos teismas tenkina apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis atsakovui nepriteistinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, iš atsakovo A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei R. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteistą žyminį mokestį sumažinant iki 92,95 Lt (devyniasdešimt dviejų litų 95 ct), advokato teisinės pagalbos išlaidas – iki 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų), genominės daktiloskopinės ekspertizės išlaidas – iki 682,5 Lt (šešių šimtų aštuoniasdešimt dviejų litų 50 ct), valstybei priteistas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas sumažinant iki 31,56 Lt (trisdešimt vieno lito 56 ct).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Virginija Gudynienė