- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 1-359-655/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00193-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ainora Kornelija Macevičienė
- Nukentėjusysis
- A. K.
- Kaltinamasis
- M. D.
dalyvaujant prokurorėms Rasai Lukaševič, Neringai Pačėsaitei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. D., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis VšĮ “(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2009-06-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 str. 1d. -9 MGL (1170 Lt) bauda, bauda sumokėta, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 str. 1 d., 235 str. 1d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir ikiteisminio tyrimo metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju, davė melagingus parodymus, nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus. Nusikalstamos veikos padarytos šiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: 2010-12-22, 09.30 val., Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros patalpose, esančiose Vilniuje, Rinktinės g. 7, M. D., Pirmojo nusikalstamų veikų skyriaus prokurorės R. M. įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 str., pranešė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad 2010-12-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai R. U., A. K. ir I. U., atlikdami jo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010-06-11 nutartimi sankcionuotą kratą, iš jo buto paėmė 2 vyriškas striukes, 3 sidabrinius antikvarinius portsigarus, UAB „A." bei VšĮ „V. E." priklausančius pinigus - 100 000 Lt, kurių neįrašė į kratos protokolą. Šio pranešimo pagrindu, pagal nusikaltimo, numatyto BK 228 str. l d. požymius, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje 2010-12-22 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-910-10, nors pagrindo tam nebuvo, nes kratos metu nurodytų pinigų bei daiktų pareigūnai nerado ir jų nepaėmė.
Atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-910-10, 2011-01-26, nuo 14.15 val. iki 15.45 val., Vilniaus apskrities VPK patalpose, esančiose Vilniuje, Birželio 23-osios g. 10, Nusikaltimų tyrimo valdybos Ypatingų nusikaltimų tyrimo ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. M. įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., apklausiamas liudytoju, M. D. parodė, kad 2010-12-06 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai R. U., A. K. ir I. U., jo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikdami Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2010-06-11 nutartimi sankcionuotą kratą, paėmė 2 vyriškas striukes, 3 sidabrinius antikvarinius portsigarus bei UAB „A." ir VšĮ „V. E." priklausančius 100 000 Lt, grynųjų pinigų, tačiau to pareigūnai neįrašė į 2010-12-06 kratos protokolą. Apklausos metu M. D. melagingai teigė, kad nurodytą pinigų sumą jis prieš kelias dienas iki kratos paėmė iš UAB „A." kasos pagal kasos išlaidų orderį, išduotą UAB „A." apskaitą tvarkančios UAB „V. F." vyriausiosios finansininkės L. P.. Pinigus iš bendrovės kasos paėmė todėl, kad 2010-12-02 gavo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymą 2010-12-06 atvykti į mokesčių inspekciją su bendrovės UAB „A." dokumentacija ir kasa (grynaisiais pinigais).
Tęsdamas nusikalstamą veiką 2011-02-28, nuo 08.50 val. iki 9.45 val., Vilniaus aps. VPK patalpose, esančiose Vilniuje, Birželio 23-osios g. 10, NTV YNTVOS vyriausiojo tyrėjo L. M. įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 str., M. D. papildomos liudytojo apklausos metu nurodė, kad negali pateikti kasos išlaidų orderio, išduoto jo vadovaujamų įmonių apskaitą tvarkančios UAB „V. F." vyriausios finansininkės L. P. dėl 99 000 Lt paėmimo iš UAB „A." kasos, nes nurodytą dokumentą turėjo minėta finansininkė. Po to, jis šį orderį perdavė naujajam UAB „A." ir UAB „V. E." vadovui Kinijos piliečiui J. Z..
Kaltinamasis M. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir teismui paaiškino, kad 2009 metais pagal jo pareiškimą buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtos veikos UAB „A. s.“, kurioje jis tuo metu dirbo teisininku. Šios įmonės vadovu buvo paskirtas psichikos negalią turintis M. A., kuris tuo pačiu metu vadovavo dar kelioms bendrovėms. Šio asmens paaiškinimo, kad dalis bendrovės dokumentų yra pas kaltinamąjį pakako, jog jo namuose būtų padaryta krata. Šios kratos metu, t.y. ieškant UAB „A. s.“ dokumentų buvo paimti ir kaltinamojo įmonių dokumentai, nors M. A. nei UAB „A.“, nei UAB „V. s.“ nedirbo. Kratos jo namuose metu pareigūnai peržengė ribas, toks jų elgesys buvo neteisėtas, kadangi jie ėmė viską iš eilės. Pareigūno A. K. elgesys buvo visai neadekvatus, būtent tai jis ir nurodė savo pareiškime. Pranešime nurodė apie tikrą, realų nusikaltimą ir jo parodymai duoti pasirašius priesaikas yra teisingi, kadangi iš jo tikrai buvo paimti pareiškime nurodyti daiktai ir pinigai. Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų nutrauktas, o jo atžvilgiu dėl melagingo pranešimo pradėtas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad jis asmeniškai dalyvavo atliekant kratą ir matė, kaip buvo paimti portsigarai, pinigai, striukės ir dedami į dėžes. Į kaltinamojo klausimą, kodėl paimami šie daiktai, jam buvo atsakyta, kad jie yra reikalingi, o jeigu kaltinamajam tai nepatinka, reikia važiuoti aiškintis į skyrių. Kaltinamojo manymu, tai buvo užuomina, kad jis bus suimtas. Pastabų apie neteisėtus veiksmus į kratos protokolą neįrašė, kadangi jam buvo pasakyta, jog turi aiškintis su prokurore. Kratos metu A. K. buvo prisisegęs kovinį ginklą, todėl jis bijojo smurto. Daiktus į dėžes dėjo A. K., o R. U. juos padavinėjo. Atsakydamas į prokuroro klausimą, kokiu tikslu namuose laikė bendrovės pinigus, kaltinamasis nurodė, kad jie buvo skirti atsiskaitymui su tiekėjais.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės dėl įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino, teismo vertinimu, jo kaltė yra įrodyta baudžiamoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Tokiais įrodymais teismas pripažįsta nukentėjusiojo A. K. parodymus, kuris teismui paaiškino, kad dalyvavo atliekant kratą M. D. namuose. Prisimena, kad atvykus jo gyvenamosios vietos adresu juos pasitiko pastarojo tėvas, kuris pakvietė M. ir pasakė, kad jo kambarys yra namo antrame aukšte. Supažindintas su nutartimi M. D. neturėjo jokių pretenzijų, atsisakė, kad būtų pakviesti kviestiniai, pasirašė kratos nutartį. Kratos metu M. D. atsakinėjo į klausimus, paaiškindamas, kokie tai dokumentai. Dokumentus į kratos protokolą surašinėjo I. U.. Baigus kratą, M. D. ne tik perskaitė kratos protokolą, bet ir patikrino kiekvieną paiimamą dokumentą ir be jokių pastabų pasirašė kratos protokolą. Kaltinamasis fiziškai netrukdė kratos eigai, bet jos metu įžeidinėjo nukentėjusiįjį, primindamas iš spaudos sužinotą faktą, kad vienos iš kratų metu nusišovė žmogus. Nukentėjusysis neatsimena, kad būtų apžiūrimi asmeniniai kaltinamojo daiktai, nes kratos tikslas buvo dokumentai. Asmeniškai nukentėjusysis peržiūrinėjo dokumentus, kurie buvo sudėti į plastmasinę dėžę. Tarp dokumentų jokie pinigai rasti nebuvo, niekas jų nerodė. Nukentėjusysis teigia, kad neprisimena, jog kaltinamojo kambaryje būtų matęs kažkokias striukes, nes jo manymu, striukes jis matė kabančias pirmame aukšte. Dėl melagingo M. D. pranešimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nukentėjusysis turėjo atsakinėti į klausimus apie turimas ir dėvimas striukes, buvo atliekama nukentėjusiojo striukės apžiūra. Dėl melagingo pranešimo apie neva padarytą nusikaltimą nukentėjusysis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, kurie neigiamai atsiliepė ne tik nukentėjusiojo, bet ir jo šeimos narių sveikatai. Nukentėjusiojo vertinimu, dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100000 Lt, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo (b.t.2, b.l. 87-89, 101-102).
Nukentėjusiojo parodymus apie kratos, atliktos M. D. gyvenamojoje vietoje, eigą, tikslus ir rezultatus patvirtino kartu su nukentėjusiuoju kratą atlikę pareigūnai R. U. ir I. U.. Liudytojai savo parodymuose akcentavo, kad kratos tikslas buvo surasti ir paimti bendrovių dokumentus, todėl jokie kaltinamojo asmeniniai daiktai, išskyrus kompiuterį, nebuvo ieškomi, apžiūrimi ir juolab paimami.Tarp rastų ir paimtų dokumentų jokių pinigų nebuvo rasta. Liudytojai taip pat teismui nurodė, kad kaltinamasis dalyvavo visą laiką, tikrino protokolo turinį ir vėliau jį pasirašė. Jokių pastabų dėl protokolo turinio M. D. baigus šį procesinį veiksmą nepareiškė (b.t. 2, b.l. 86-87, 89-90 ).
Liudytoja V. D. teismui paaiškino, kad ji šiuo metu tęsia 2010 metais pradėtą ikiteisminį tyrimą, kurioje M. D. įtariamas kelių nusiklastamų veikų padarymu. Įtarimai yra pareikšti dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir pan. 2010-12-06 atliekant kratą M. D. gyvenamojoje vietoje ji nedalyvavo. Tuo metu M. D. įtarimai dar nebuvo pareikšti, todėl ikiteisminiame tyrime jis turėjo liudytojo statusą, nors įtarimų dėl jo galimai padarytų nusikalstamų veikų jau buvo. Gavusi kratos protokolą ji sutikrino visus daiktus, visi paimti daiktai buvo apžiūrėti. Jokių daiktų, kurie nebūtų įrašyti į kratos protokolą, nebuvo. Kratos M. D. gyvenamojoje vietoje buvo atliekamos kelis kartus, todėl šiuo metu negali tiksliai nurodyti kurios kratos metu buvo paimtas kompiuteris ir antspaudai. Praėjus kuriam laikui po kratos, per susirinkimą ,iš viršininko išgirdo, kad M. D. pranešė, jog kratos metu dingo jo portsigaras, striukė, pinigai. Atsakydama į kaltinamojo klausimą, liudytoja paaiškino, kad iš B. A., su kuria dirba viename kabinete, ji nėra gavusi informacijos apie tai, kad M. D. jai būtų skambinęs kratos dieną (b.t.2, b.l. 90-91).
Liudytoja B. A., duodama parodymus teisme ir atsakydama į kaltinamojo bei teismo klausimus, paneigė kaltinamojo teiginius apie tai, kad iš karto po kratos jis skambino tyrėjai V. D., tačiau jos neradęs apie tai, kad į protokolą neįrašyti iš jo paimti asmeniniai daiktai jis pranešė šiai liudytojai (b.t.2, b.l. 91-92).
Liudytojas L. M. teismui paaiškino, kad atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame M. D. buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl kratos metu dingusių daiktų. Atliekant tyrimą nepasitvirtino M. D. teiginiai dėl 100 tūkstančių litų dingimo, kadangi juos visiškai paneigė liudytoja L. P.. Liudytoja nurodė, kad nebuvo jokio M. D. nurodomo kasos išlaidų orderio dėl pinigų paėmimo iš banko, juolab ji kategoriškai neigė reikalavusi paimti grynuosius pinigus. Be dingusių pinigų kaltinamasis buvo nurodęs 2-3 smėlio spalvos striukes ir portsigarą su Kremliaus atvaizdu, kurį jis neva paveldėjo iš senelio. Esant tokiam pranešimui buvo atlikta pareigūno A. K. dėvimos striukės apžiūra, kadangi kaltinamasis nurodė, kad ji yra labai panaši į jo turėtą. M. D. buvo nurodęs, kad ant jo striukės yra uždėtas kažkoks spinduliuojantis antspaudas su jo vardu ir pavarde. Todėl su ekspertu apžiūrėjo pareigūno striukę, apšvietė ją spinduliais, tačiau jokio ženklinimo nebuvo. Buvo apklaustas M. D. tėvas, tačiau jis pasakė, kad nieko nežino apie 100 tūkst. litų ir apie portsigarą. Liudytojas atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus nurodė, kad prieš pradedant apklausas M. D. buvo išaiškintos jo teisės ir jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, jis asmeniškai pasirašė apklausų protokolus. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, liudytojas patikslino, kad M. D. nenuosekliai aiškino apie kasos pajamų orderį, apie tai, kad orderis buvo išrašytas ir pinigai paimti L. P. nurodymu. Pagal tiriamą medžiagą ir šios liudytojos parodymus buvo nustatyta, kad pirminius buhalterijos dokumentus pildydavo pats M. D. (b.t.2, b.l. 92-93).
Liudytoja R. M. teismui paaiškino, kad ji yra apklaususi M. D. dėl jo pranešimo apie tai, kad kratos metu dingo jo 100 tūkst. litų, striukės ir portsigarai. Kadangi buvo pareikšti rimti kaltinimai, ji pastarąjį asmeniškai įspėjo dėl atsakomybės už žinomai melagingą pranešimą. Apklausos metu M. D. patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, sakė, kad savo daiktus žymi, kaip galima tai patikrinti. Atsakydama į kaltinamojo klausimus, liudytoja patikslino, kad prokuroras, kuravęs ikiteisminį tyrimą, negalėjo tirti M. D. skundo dėl daiktų dingimo (b.t.2, b.l. 93-94).
Liudytoja L. P. teismui paaiškino, kad dirba vyriausiąja buhaltere įmonėje, kuri teikia buhalterines paslaugas. M. D. buvo jų įmonės klientas, jis turėjo tris įmones, kurių dokumentai buvo tvarkomi. Jų funkcija yra suvesti pateiktus buhalterinius dokumentus į apskaitą ir pateikti ataskaitas mokesčių inspekcijai. Ūkinių finansinių operacijų M. D. įmonėse neatliko, todėl jokių orderių, pavedimų arba veiklos patikrinimų nedarė ir nurodymų dėl jų išrašymo kaltinamajam nedavė. Juolab negalėjo duoti nurodymo kaltinamajam paimti iš banko grynųjų pinigų. Liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl piniginių lėšų ir sumų judėjimo UAB „A.“ sąskaitose, paaiškindama, kad kviečiama į apklausą buvo pasiėmusi registre išlikusius dokumentus, tačiau dabar datų ir sumų, neprisimena. Atsakydama į kaltinamojo klausimus liudytoja patiksino, kad buvo pateiktas tik dokumentas apie pinigų paėmimą, bet pagal jį negalima vienareikšmiškai teigti, kad pinigai faktiškai buvo paimti iš banko. Liudytoja taip pat paaiškino, kad jų įmonė turėjo nemalonumų, kai mokesčių inspekcija patikrino M. D. įmones, todėl teko aiškintis kodėl kaltinamasis jiems sako vieną, o mokesčių inspekcijai kitą ( b.t. 2, b.l. 94-96).
Kaltinamojo tėvas S. D. sutiko būti apklausiamas ir atsakyti į klausimus. Pasisakydamas teismo posėdyje liudytojas charakterizavo savo sūnų M. nurodydamas jo teigiamas ir neigiamas savybes, apibūdino sveikatos būklę. Patvirtino, kad sūnus yra paveldėjęs močiutės butą ir jos daiktus. Žino, kad sūnus, gyvendamas pas juos, parsivežė kažkokių daiktų : knygų, nuotraukų ir pan. Iki pirmos kratos jų namuose nebuvo kilę jokių įtarimų, kad sūnaus verslas, kuris buvo pakankamas sau išsilaikyti, yra fiktyvus. Gruodžio 6 d. ankstų rytą jis pasitiko pareigūnus, atvykusius daryti kratos, palydėjo juos iki sūnaus M. kambario ir išvyko. Tą dieną turėjo rimtų rūpesčių, todėl išvyko ir kratoje nedalyvavo. Kas buvo paimta kratos metu, tiksliai nežino, kadangi, kai grįžo, pareigūnai jau buvo išvykę. Tą dieną sūnus nieko nesakė, kad būtų dingę jo daiktai, apie tai sužinojo daug vėliau. Neprisimena, ar yra matęs pas sūnų kokius nors portsigarus,bet vėliau žmona sakė, kad tai buvo kolūkio primininko iš kažkur atvežta dovana jo uošvei. Apie tai, kad sūnaus kambaryje būtų laikoma tokia didelė pinigų suma , nežino (b.t.2, b.l. 96-97).
Liudytoja R. A. teismui paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, nėra jo mačiusi, M. D. pavardę žino, kadangi administravo bankrutuojančią įmonę UAB „A.“. Kadangi dokumentuose figūravo vienintelė kaltinamojo pavardė, kaip tebedirbančio darbuotojo, siuntė jam pranešimą apie būsimą atleidimą iš darbo. Vėliau siuntė raštą prašydama įmonės dokumentų, kadangi vadovu buvo kinietis, kurio rasti nepavyko. Dėl prašymo pateikti kokius nors turimus bankrutuojančios įmonės dokumentus, M. D. raštu pasiūlė kreiptis į jo advokatą. Vykdydama bankroto procedūrą tikrino informaciją bankuose, tačiau ten buvo labai mažai duomenų. Bankroto procedūros metu neturėjo jokios informacijos apie nuimtus 100 tūkst. litų., pagal dokumentus, kuriuos ji matė, buvo tik labai mažos sumos. Bankroto bylą šiai įmonei kėlė darbuotojas, įmonė buvo registruota Klaipėdoje, registracijos adresu nurodytas kažkoks garažas. Atsakydama į kaltinamojo klausimus apie firmą UAB „V. f.“ liudytoja paaiškino, kad žino tokios įmonės pavadinimą, kadangi bankroto byloje ši įmonė buvo pareiškusi kreditorinį reikalavimą, tačiau daugiau jokios informacijos apie sandorius ji neturi. Atsakydama į teismo klausimus, liudytoja patikslino, kad jai buvo kilę įvairių įtarimų dėl to, kad yra tik popieriniai dokumentai, kad faktiškai jokios paslaugos nebuvo teikiamos. Jokių bankrutuojančios įmonės buhalterinių dokumentų ji neturėjo, rėmėsi tais, kuriuos gavo iš mokesčių inspekcijos (b.t.2, b.l. 133-134).
Liudytoja S. M. teismui paaiškino, kad dirbo buhalterinių paslaugų įmonėje UAB „V. f.“ ir tvarkė keturių M. D. įmonių buhalterinius dokumentus. Visus dokumentus, pagal kuriuos buvo vedama apskaita, atnešdavo pats M. D.. Pagal pateiktus dokumentus buvo vedami išrašomų ir gaunamų sąskaitų- faktūrų registrai, banko registrai pagal Didžiąją knygą, sudaromos ir pateikiamos ataskaitos. Pasibaigus einamiesiems metams visi pateikti dokumentai pagal priėmimo aktus buvo grąžinami įmonių vadovams. Liudytoja nurodė prisimenanti, kad UAB „A.“, pagal pateiktus dokumentus turėjo verstis teisinėmis paslaugomis ir statybomis. Pagal pateiktus dokumentus buvo nurodyta, kad 100 tūkst. suma iš įmonės kasos išmokėta direktoriui M. D., mokėjimo paskirtis nebuvo darbo užmokestis, tikriausiai buvo nurodyta, kad išmokama atskaitingam asmeniui. Jokių pavedimo operacijų neatlikdavo, neišrašinėdavo jokių orderių, o tik suvesdavo buhalteriją pagal direktoriaus pateiktą banko išrašą ir kitus dokumentus. Atsakydama į nukentėjusiojo klausimus, liudytoja paaiškino, kad jos darbo praktikoje nėra buvę atvejo, kad mokesčių inspekcija reikalautų pateikti grynuosius pinigus (b.t. 2, b.l. 135-136).
Įrodymais, patvirtinančiais M. D. kaltę dėl jam įkaltintų nusikalstamų veikų padarymo teismas taip pat pripažįsta 2010 m. gruodžio 22 d. M. D. protokolą- pareiškimą, kuriame matyti, kad M. D. savo parašu patvirtino, kad buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingų įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, o taip pat savo parašais patvirtino surašyto pareiškimo-protokolo turinį, nurodydamas, kad jie yra teisingi (b.t.1, b.l. 15-17). 2012 m. gruodžio 6 d. kratos protokolas patvirtina, kad M. D. savo ranka įrašė, jog atsisako kviestinių dalyvavimo atliekant kratą ir nereiškė pastabų dėl protokolo turinio (b.t.1, b.l. 18-23, 68-71). 2011 m. sausio 26 d. liudytojo M. D. apklausos ir 2011 m. vasario 28 d. liudytojo M. D. papildomos apklausos protokolai patvirtina, kad prieš pradedant apklausas, pastarajam buvo išaiškinamos jo teisės ir pareigos, kad jis buvo įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą. Abiem atvejais kaltinamasis M. D. savo parašais patvirtino, kad teisės ir pareigos buvo išaiškintos ir jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Būdamas įspėtas dėl atsakomybės, M. D. kiekviename lape savo parašais patvirtino duotų parodymų teisingumą (b.t. 1, b.l. 25-26, 28). M. D. rankraštiniai įrašai „susipažinau 2010-12-06“, esantys antrajame Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. birželio 11 d. nutarties lape, patvirtina, kad kaltinamajam prieš pradedant kratą buvo paskelbta teismo nutartis, iš kurios turinio buvo aiškus kratos tikslas bei kratos atlikimo būtinumo motyvai (b.t.1, b.l. 66-67). Byloje esantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pranešimas dėl srauto duomenų patvirtina kaltinamojo teiginius, kad 2010 m. gruodžio 6d., 11.44 val., iš savo mobilaus ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), jis skambino į tyrėjos V. D. tarnybinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), tačiau informacijoje nurodyta skambučio trukmė (00045 sek.) nepatvirtina, kad tuo metu kaltinamasis bendravo su tyrėja B. A. ir pranešė jai apie kratos metu dingusius daiktus, t.y. kad tarp jų vyko pokalbis, kurio turinį nurodė kaltinamasis (b.t.1 ,b.l. 90). Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2011m. vasario 24 d., pateikta informacija, ataskaita ir papildomi dokumentai patvirtina, kad pagal 2010-12-06 pavedimą Nr. 21-450-2987, 2011-01-10 buvo atliktas UAB „A.“ operatyvus patikrinimas už laikotarpį nuo 2010-06-10 iki 2010-31. Operatyvaus patikrinimo metu bendrovė pateikė banko atsiskaitomosios sąskaitos išrašą, kasos knygą, kasos pajamų, išlaidų orderius. Grynųjų pinigų, esančių kasoje, nebuvo pareikalauta, bendrovė jų nepateikė. Pagal pateiktus buhalterinės apskaitos registrus 2010-10-31 Bendrovės skola tiekėjams sudarė 218851,56 Lt. Operatyvaus patikrinimo ataskaitos 23 p. yra nurodyta, kad kito operatyvaus patikrinimo metu bendrovė 2010-12-17 ir 2011-01-07 pateikė patikslintus birželio, rugpjūčio ir spalio mėnesių PVM deklaracijas, kuriose 179421 Lt padidino PVM apmokestinamus teikimus, 37679 Lt padidino pardavimo PVM, 1674 Lt padidino atskaitomo pirkimo PVM ir 36005 Lt padidino mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2010-12-15, teikdamas aiškinamąjį raštą VMI Operatyvinės kontrolės skyriui dėl nustatytų buhalterinės apskaitos trūkumų, M. D. nenurodė, kad iki patikrinimo pradžios, t.y. 2010 m. gruodžio 6 dienos, kuri yra ir kratos atlikimo diena, jis namuose saugojo 100 tūkstančių litų, nors pateikė 2010 m. spalio 29 d. kasos išlaidų orderį KI09, 99450 Lt sumai ( b.t. 1, b.l. 92-142).
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Antrojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorės Rasos Lukaševič 2011-03-17 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-2-910-10 ir pradėti naują ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog nebuvo patvirtintos aplinkybės, kurias nurodė nukentėjusysis M. D. ir nėra padaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1d., požymių (b.t. 1, b.l. 5-11).
Tirdamas įrodymus surinktus ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso metu ir juos vertindamas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis M. D. tiek pranešdamas apie neva padarytą nusikaltimą, tiek ir apklausiamas liudytoju nurodė, kad kratos metu dingę, t.y. į kratos protokolą neįrašyti 100 tūkst. litų priklausė UAB „A.“ bei VšĮ „V. e.“ tačiau 2010 m. spalio 29 d. kasos išlaidų orderyje KI09, nurodyta, kad 99450 Lt yra skirta atsiskaityti su M. D., kaip su atskaitingu asmeniu. Bendrovės kasos knygoje nurodyta kita mokėjimo paskirtis, t.y. kad pinigai išduoti atskaitingam asmeniui atsiskaityti su tiekėjais. Šiuos dokumentus 2010-12-08 M. D. operatyvaus patikrinimo metu pateikė VMI (b.t. 1, b.l. 103, 102), tačiau teismo poėdžio metu kaltinamasis teigė, kad pinigai iš bendrovės buvo kasos buvo paimti tam, kad nuvežtų juos parodyti VMI, nes taip jam patarė finansininkė L. P.. Vertinant M. D. parodymus, o būtent jo pranešimą apie padarytą nusikaltimą, liudytojo apklausų metu ikiteisminio tyrimo metu bei jo parodymus teismui, matosi akivaizdūs prieštaravimai nurodant nusikalstamos veikos padarymo faktą bei aplinkybes.
Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 str., yra pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens (asmenų) neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y., kai pranešantysis asmuo supranta, kad jis valstybės įstaigoms ar pareigūnams, kompetentingiems pradėti baudžiamąjį persekiojimą, pateikia žinomai tikrovės neatitinkančias žinias apie konkretaus asmens neva padarytą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, taip pat numato, kad dėl to gali būti pradėtas melagingai įskųsto asmens baudžiamasis persekiojimas, ir to siekia.
BK 235 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį, kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui, ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Šiame straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formalioji BK 235 str. 1 d. prasme sąvoka „melagingas“ paprastai reiškia visišką ar dalinį neatitikimą tikrovės, jos sąmoningą iškraipymą. Melagingi parodymai gali būti teisinamieji ar kaltinamieji.
Baudžiamoje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad M. D. veiksmai visiškai atitinka BK 236 str. 1d. ir 235 str. 1d. dispozicijas, o būtent: jis, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą ir davė melagingus parodymus nurodydamas tikrovės neatitinkančius faktus. Taip pat pripažintina, kad M. D. jam įkaltintas nusikalstamas veikas padarė tiesiogine tyčia, t.y., aktyviai veikdamas ir sąmoningai siekdamas melagingai įskųstų asmenų baudžiamojo persekiojimo.
Ikiteisminio bylos tyrimo metu M. D. įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 236 str. 1d. ir 235 str. 1 d.
Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į BK 54 str. nuostatas, į nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Įvykdyti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas ( b.t.. 1, b. l. 36), Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus priklausomybės ligų centre nesigydė, į šių įstaigų įskaitas neįrašytas ( b.t. 1, b.l. 43-44). Ikiteisminio tyrimo metu suabejojus M. D. gebėjimu suvokti savo veiksmus ir juos valdyti 2011-07-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam paskirta stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė. 2011-07-17—09-06 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akte Nr. 75U-I-49, nurodyta, kad nėra objektyvių duomenų, kad nusikalstamų veikų padarymo metu M. D. sirgtų lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. D. ekspertizės atlikimo metu diagnozuojamas mišrus asmenybės sutrikimas; adaptacijos sutrikimas, situacinė depresinė reakcija, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (b.t.2, b.l. 22-24). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamajam skiriamos bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo BK 47 str. 2 d., 3 d. numatyto šios bausmės vidurkio.
Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusysis A. K. patirtą neturtinę žalą įvertino 100000 Lt ir nurodo, kad dėl melagingo pranešimo apie jo neva padarytą nusikalstamą veiką jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl melagingo įskundimo patyrė dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.
CK 6.25 str. 2d. nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra sukeltos pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad padaryti tyčiniai nusikaltimai, kuriais sąmoningai buvo siekiama pažeminti nukentėjusįjį. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei nustatytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir motyvais, teismas mano, kad 5000 Lt yra pakankama suma nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Liudytojos R. A. patirtos kelionės išlaidos ir atlyginimas už jos atsitraukimą nuo įprastinio darbo pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103-105 str.).
Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 296, 297, 301, 303, 308 str., teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 236 str. 1 d., ir skirti 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.
M. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d., ir skirti 25 MGL (3250 Lt) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 40 MGL (5200 Lt) baudą.
Nukentėjusiojo A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš M. D. 5000 Lt (penki tūkstančiai litų) A. K. patirtai neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš M. D. 283,96 Lt (du šimtai aštuoniasdešimt trys litai 96 cnt. ) proceso išlaidų Valstybei.
Išaiškinti M. D., kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“ , banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X. Įmokos kodas 5660.
Kardomosios priemonės M. D. neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.