Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolės A. R. Ž. ir suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Žemaitijos keliai“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. R. Ž., UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė A. R. Ž. 2015-10-16 patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirieji skundai atmetami.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Antstolė skunde nurodė, kad per raginime nustatytą terminą skolininkė gera valia vykdomojo dokumento neįvykdė, todėl iš skolininkės pagrįstai buvo išieškotos visos vykdymo išlaidos. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė A. R. Ž. 2015-08-19 patvarkymu priėmė vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2015-07-23 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-218-124/2014 dėl 829 101,28 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Žemaitijos keliai“ išieškotojai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (vykd. b. l. 4, t. 1). Byloje nustatyta, kad 2015-08-21 skolininkei įteiktas antstolės 2015-08-19 raginimas įvykdyti sprendimą, juo skolininkė įpareigota per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 829 101,28 Eur skolą, 161 674 Eur palūkanų ir 411,77 Eur vykdymo išlaidų. Raginime skolininkei buvo išaiškinta, kad vykdymo išlaidų dydis nesikeis, jeigu raginimas bus įvykdytas iki jame nurodyto termino pabaigos (vykd. b. l. 5, 17, t. 1). Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad per raginime nustatytą terminą skolininkė vykdomojo dokumento neįvykdė. Pažymėtina, kad pareiškėja neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties ir joje padarytų išvadų dėl to, jog teismo sprendimas per raginime nustatytą terminą nebuvo įvykdytas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nevertina atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos nurodytų argumentų apie tai, jog skolininkei nebuvo sudarytos sąlygos per nustatytą terminą tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismas atsižvelgia į tai, kad skolininkui per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdžius, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (LR CPK 624 str. 1 d.). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad 2015-09-01 buvo priimti patvarkymai dėl arešto piniginėms lėšoms, esančioms skolininkės banko sąskaitose, taip pat patvarkymas išieškoti vykdymo išlaidas, apskaičiuotas 2015-09-01 (vykd. b. l. 19-22, 23, 24, t. 1). Sprendimo vykdymo instrukcijos 67 p. nustato, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos, išskyrus vykdymo išlaidas, susijusias su skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimu. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 68 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos. Taigi galima sutikti su antstolės skundo nuostata tuo aspektu, kad skolininkei neįvykdžius vykdomojo dokumento per raginime nustatytą terminą, ji privalo sumokėti visas vykdymo išlaidas, iš jų ir atlyginimą antstolei. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skolininkės pareiga sumokėti visas vykdymo išlaidas neapriboja jos teisės įstatymo nustatyta tvarka ginčyti antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydį, jeigu skolininkė mano, kad vykdymo išlaidų dydis yra nepagrįstas. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors skolininkė šioje vykdomojoje byloje turi pareigą sumokėti vykdymo išlaidas, tačiau visų rūšių vykdymo išlaidų dydis nustatyta tvarka galėjo būti ginčijamas pateikiant skundą dėl antstolės veiksmų.

Antstolė ir suinteresuotas asmuo savo skunduose nurodė ir tai, kad vykdymo išlaidų dydis šioje vykdomojoje byloje buvo nustatytas pagal 2015-09-01 ir 2015-09-09 vykdymo išlaidų skaičiavimus, kurie įstatymo nustatyta tvarka nebuvo apskųsti, todėl šioje byloje vykdymo išlaidų dydis nebegalėjo būti ginčijamas. Su šiomis skundų nuostatomis teismas nesutinka. Vykdymo išlaidų išieškojimo tvarka yra reglamentuota LR CPK 611 str., pagal kurį vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis kartu su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais turi išsiųsti skolininkui. Patvarkymas dėl vykdymo išlaidų išieškojimo ir vykdymo išlaidų skaičiavimai gali būti skundžiami LR CPK 510 str. nustatyta tvarka. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, jog nagrinėjamu atveju 2015-09-01 vykdymo išlaidų apskaičiavimu skolininkei buvo nustatyta pareiga sumokėti iš viso 40 027,48 Eur vykdymo išlaidų, iš jų 39 564,71 Eur atlygis antstoliui, o 2015-09-09 vykdymo išlaidų apskaičiavimu vykdymo išlaidų dydis buvo patikslintas ir nustatyta iš viso 40 651,83 Eur vykdymo išlaidų, iš jų 39 614,46 Eur atlygis antstoliui. Nors šie vykdymo išlaidų skaičiavimai nebuvo apskųsti, tačiau iš pareiškėjos pateikto skundo turinio akivaizdu, jog skųsdama 2015-09-17 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą skolininkė iš esmės nesutinka su šioje vykdomojoje byloje apskaičiuotu antstolės atlyginimo dydžiu. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad LR CPK 510 str. nuostata siekiama paprastesne tvarka apginti asmens teisę, kurią pažeidė antstolis – ji apginama pripažinus, kad antstolio veiksmai neatitinka įstatymo reikalavimų, ir tuo pagrindu juos panaikinus, o jeigu pripažįstama, jog antstolis neteisėtai atsisakė juos atlikti – įpareigojus tuos veiksmus atlikti. LR CPK XXXI normose nedetalizuota, kaip formuluojamas reikalavimas skunde dėl antstolio veiksmų, bet pareiškimą paduodantis asmuo turi atsižvelgti į paduodamo skundo esmę, išsprendimo pagrindą ir asmens teisių apgynimo būdus. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų asmuo siekia apginti savo teisę, kuri pažeista antstolio neteisėtais veiksmais. Vadinasi, teismas turi išnagrinėti ir nustatyti, ar antstolio veikimas – atlikti veiksmai ar atsisakymas juos atlikti – atitinka įstatymo nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-488/2013). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą LR CPK V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (LR CPK 443 str. 8 d.). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus (LR CPK 179 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Dėl to gavęs skundą, kuriuo skolininkė nesutiko su antstolės apskaičiuotu vykdymo išlaidų dydžiu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumą. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog pateikdama skundą skolininkė neprašė panaikinti 2015-09-01 ir 2015-09-09 vykdymo išlaidų apskaičiavimų nagrinėjamu atveju negali apriboti jos teisės ginčyti vykdymo išlaidų dydį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kitoks šios situacijos teisinis vertinimas reikštų formalų LR CPK nuostatų taikymą ir neužtikrintų realios asmens pažeistų teisių gynybos. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino vykdomojoje byloje antstolės apskaičiuotų vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumą.

Antstolė skunde taip pat nurodė, kad vykdomoji byla 2015-10-07 patvarkymu buvo užbaigta, o pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų buvo pateiktas tik 2015-10-09. Antstolė pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką užbaigus vykdomąją bylą, antstolio veiksmai nebegalėjo būti skundžiami LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka, o pareiškėja savo teises turėjo ginti bendrąja ginčo teisenos tvarka pateikdama ieškinį, todėl skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kaip teisingai nurodė antstolė, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-05-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2005 išaiškino, kad tais atvejais, kai antstolis vykdomąjį dokumentą jau yra įvykdęs, jo veiksmai nebegali būti skundžiami LR CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Tokios pozicijos yra laikomasi ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi formaliai, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-15 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-225/2009 išaiškino, kad pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta LR CPK 510 str., realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę. Taigi kasacinio teismo pateikti išaiškinimai dėl negalėjimo skųsti antstolio veiksmus pagal LR CPK 510 str. nuostatas po vykdomosios bylos užbaigimo yra siejami su tuo, jog antstolis realiai nebegali ištaisyti skundo nagrinėjimo metu nustatytų trūkumų, nes vykdomąjį dokumentą grąžinus ją išdavusiai institucijai, be vykdomojo dokumento draudžiama atlikti bet kokius vykdymo veiksmus (LR CPK 586 str. 2 d., 631 str. 6 d.). Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos matyti, jog 2015-10-07 antstolė priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, juo buvo nuspręsta užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0075/15/00754 ir vykdomąjį dokumentą grąžinti Šiaulių apygardos teismui (vykd. b. l. 154, t. 2). 2015-10-09 antstolei buvo pateiktas pareiškėjos skundas dėl 2015-09-17 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-8307 (vykd. b. l. 158-162, t. 2). Pažymėtina, kad šis skundas buvo pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino bei laikantis LR CPK 510 str. nustatytos antstolio veiksmų apskundimo tvarkos. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad nors antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo buvo priimtas 2015-10-07, tačiau realiai vykdomasis raštas Šiaulių apygardos teismui registruotu laišku išsiųstas tik 2015-10-13, tai yra jau esant pateiktam skundui dėl antstolės veiksmų (vykd. b. l. 155-157, t. 2). Pažymėtina, kad gavusi skolininkės skundą antstolė turėjo įvertinti, jog šio skundo nagrinėjimo metu gali būti nustatyti antstolės veiksmų trūkumai, kuriuos gali tekti pašalinti vykdomojoje byloje atliekant atitinkamus vykdymo veiksmus. Akivaizdu, jog skundo pateikimo metu vykdomasis raštas dar nebuvo grąžintas jį išdavusiai institucijai, todėl tuo metu buvo visos galimybės realiai ištaisyti antstolės veiksmų trūkumus, jeigu tokie trūkumai būtų nustatyti išnagrinėjus skolininkės skundą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolė neatsisakė priimti pareiškėjos pateikto skundo ir jį išnagrinėjo bei netenkinusi skundo, kartu su vykdomąja byla perdavė jį nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėja turėjo teisę skųsti antstolės veiksmus LR CPK 510 str. nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo skolininkės pateiktą skundą.

Apeliantai savo skunduose taip pat nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės mažinti antstolio atlygį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atlyginimo antstolei dydį ir tuo pažeidė jos teisėtus interesus. Su šia skundų nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad antstolis, pradėjęs priverstinį vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (LR CPK 610 str., 611 str.), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdymo dokumento įvykdymą (LR CPK 609 str., Sprendimų vykdymo instrukcijos 43 p.). Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje reglamentuoti vykdymo išlaidų dydžiai, iš jų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis, o 51 p. nustatyta, kad 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Šios lentelės 16 p. nurodyta, kad, kai išieškotina suma yra nuo 28 962 Eur, atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 4 proc. nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 737,72 Eur. Nagrinėjamu atveju pagal antstolei pateiktą vykdomąjį dokumentą išieškota suma sudarė 829 101,28 Eur skolos suma bei 6 proc. metinės procesinės palūkanos. 2015-09-01 vykdymo išlaidų apskaičiavimu skolininkei buvo nustatyta pareiga sumokėti iš viso 40 027,48 Eur vykdymo išlaidų, iš jų 39 564,71 Eur sudarė atlygis antstolei, o 2015-09-09 vykdymo išlaidų apskaičiavimu vykdymo išlaidų dydis buvo patikslintas ir nustatyta iš viso 40 651,83 Eur vykdymo išlaidų suma, iš jų 39 614,46 Eur sudarė atlygis antstolei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teisės aktuose ir nėra tiesiogiai numatyta galimybė mažinti atlyginimo antstoliui dydį, tačiau tokia teismo teisė kyla iš LR CPK 510 str. nuostatų, pagal kurias teismui gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, iš jų ir antstolio atlyginimo dydžio nustatymas. Pažymėtina, jog teismo teisė mažinti antstolio atlyginimo dydį yra pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-371-701/2016). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vykdomojoje byloje antstolė priėmė patvarkymus, susijusius su vykdomojo dokumento priėmimu vykdyti, raginimo išsiuntimu skolininkei, vykdymo išlaidų apskaičiavimu, areštavo skolininkės sąskaitas, taip pat atliko veiksmus, susijusius su skolininkės vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamo turto nustatymu, jo areštu, priėmė patvarkymus dėl išieškotų lėšų paskirstymo, skolininko sąskaitos arešto panaikinimo ir patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad vykdymo procesas truko neilgai, tai yra nuo 2015-08-19 iki 2015-10-07, jo metu vykdant išieškojimą nebuvo reikalingos itin didelės antstolės laiko ir darbo sąnaudos. Įvertinus šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagal Sprendimų vykdymo instrukciją leistino atlyginimo antstoliui dydžio nustatymas nagrinėjamu atveju neatitiktų proporcingumo, vykdymo proceso dalyvių ir antstolės interesų pusiausvyros, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino vykdomojoje byloje antstolės apskaičiuotą atlyginimo dydį iki 10 000 Eur ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad kiti suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų plačiau nepasisako.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirųjų skundų motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėja teismo prašo priteisti 910,26 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija LR CPK 98 str. 2 d. numatytose rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl atmetus atskiruosius skundus, pareiškėjai iš apeliantų lygiomis dalimis priteistina 910,26 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti, tai yra po 455,13 Eur iš kiekvieno apelianto (LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai UAB „Žemaitijos keliai“ iš antstolės A. R. Ž. 455,13 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Priteisti pareiškėjai UAB „Žemaitijos keliai“ iš suinteresuoto asmens UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 455,13 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.