- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-09
- Bylos Nr.
- II-2-402/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Natalja Zeliokienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Linas Meškys
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams - Romualdui Stalauskui ir Gražinai Urbonavičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. B. skundą dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Kauno - RAAD) vyresniojo specialisto - vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2009-12-15 nutarimu Nr. 205 AM040394 G. B. paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹³str. 1 d., padarymą.
Administracinė nuobauda G. B. paskirta už tai, kad 2009-11-05 buvo nustatyta, jog jis, būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, organizavo firmai priklausančiuose žemės sklypuose Kauno m., ,,(duomenys neskelbtini)“, esančiuose Neries upės pakrantės apsaugos zonoje, žemės planavimo, tranšėjos kasimo, geotekstilės plėvelės ir gelžbetoninių konstrukcijų klojimo ir įleidimo į žemę darbus. Kadangi nurodyti darbai pagal LR statybos įstatymo 2 str. atitinka statinių statybos apibrėžimą, todėl galėjo būti vykdomi tik pagal suderintus projektus. Tokiais veiksmais G. B. pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 16 str. 2-3 d., 17 str. 1-2 d., LR saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d., Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XXIX skyriaus 126.1. p., 126.4. p reikalavimus.
Šalies argumentai
G. B. skundu prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad nubaustas nepagrįstai, nes jis neatliko veiksmų, sudarančių pagrindą kilti administracinei atsakomybei ATPK 51¹³str. 1 d. pagrindu. Žemės sklypuose, esančiuose ,,(duomenys neskelbtini)“, nebuvo atliekama ūkinių ar kitokių objektų statyba, atliekamiems darbams nebuvo reikalinga projektinė dokumentacija. 2009 m. vasarą-rudenį VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, vadovaudamasi suderintų Kauno miesto agentūros su UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ priklausančių žemės sklypų detaliųjų planų sprendiniais, į minėtus sklypus supylė ir juose sandėliavo gruntą. Pylimo vieta suderinta su Kauno RAAD. Supilus žvyrą, buvo kreiptasi į UAB ,,Hidroprojektas“ dėl techninių rekomendacijų, kurios užtikrintų tinkamą sandėliuojamo grunto pylimo apsaugą nuo išplovimo. Rekomenduota, grunto išplovimui jautriose vietose, padengti geotekstile ir užsloginti ažūrinėmis gelžbetoninėmis plokštėmis. UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““, vykdydama UAB ,,Hidroprojektas“ rekomendacijas, sandėliuojamą gruntą padengė geotekstile, o grunto praplovimui jautriose vietose geotekstilę užslogino ažūrinėmis gelžbetoninėmis plokštėmis. Nei geotekstilės plėvelė, nei ažūrinės gelžbetoninės plokštės nėra tvirtai sujungtos su žeme. Pagal LR statybos įstatymo 2 str. -statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, t.y. statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę ar remiasi į žemės paviršių. Sandėliuojamo grunto sąvoka netenkina LR statybos įstatymo 2 str. pagrindinių sąvokų ,,statyba“ ir ,,statinys“ bei STR 1.07.02:2005 ,,Žemės darbai“ III skyriaus ,,Sąvokos ir apibrėžimai“ 7.1. p. reikalavimų. Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos miestuose, miesteliuose ir kaimuose tvarkomos pagal miestų, miestelių ir kaimų planavimo projektus, t.y. Kauno mieste galioja Kauno miesto bendrasis planas bei minėtų žemės sklypų detalieji planai. Pagal patvirtintus detaliuosius planus žemės sklypuose ,,(duomenys neskelbtini)“, Kaunas, numatytas jos urbanizavimas, pėsčiųjų ir dviračių takai, upės krantinė. UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ upės krantinei su dviračių taku 2009-03-14 išduotas projektavimo sąlygų sąvadas, adresu ,,(duomenys neskelbtini)“, Kaunas, kuris atitinka miesto bendrojo plano sprendinius. Projektavimo sąlygų sąvade pažymėta, kad Kauno RAAD specialiųjų išduotų sąlygų parengti projektui nereikia. Ginčijamame nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo suformuluotas kaltinimas yra visiškai nekonkretus, neleidžia nustatyti pažeidimo padarymo laiko, kaltinimo turinio, o darant tik prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeistos ATPK 7 str. ir 248 str. nuostatos. Ginčijamame nutarime nėra administracinio teisės pažeidimo apimties, neįvardyta kurie ir kurioje vietoje padėti gelžbetoniniai blokai ir geotekstilės plėvelė bei išardytos velėnos. Nutarimas nemotyvuotas, neaišku, kuo remiantis nustatyta, kad UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ žemės sklypai patenka į pakrantės apsaugos zoną. Klausimas turėjo būti keliamas tik dėl tų blokų ir plėvelės dalių bei velėnų, kurie patenka į upės apsaugos zoną. Ginčijamame nutarime nėra suformuluotas kaltinimas, nutarimas nėra motyvuotas ir pagrįstas. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija su skundu nesutiko, kadangi ginčijamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra jokio įstatyminio pagrindo jį naikinti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2009-11-05 buvo patikrinta Neries upės, Kaune, dešiniajame krante, netoli Neries ir Nemuno upių santakos, UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ priklausantys sklypai, esantys adresu ,,(duomenys neskelbtini)“. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtuose sklypuose vykdomi žemės planavimo, tranšėjos kasimo, geotekstilės plėvelės ir gelžbetoninių plokščių klojimo ir įleidimo į žemę darbai. Kadangi atlikti darbai patenka į LR statybos įstatyme nustatytą statinių statybos apibrėžimą, jie turėjo būti atlikti pagal įstatymų nustatyta tvarka suderinus statinių projektus ir gavus statybos leidimus. 2009-12-15 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 205 AM 040394, UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ direktoriui G. B. paskirta 750 Lt bauda už ATPK 51¹³str. 1 d. pažeidimą. LR saugomų teritorijų įstatymo 20 str. nustato paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos dalyje ir veiklos jose reglamentavimą, t.y. paviršinio vandens telkinių apsaugos dalyje prie vandens telkinio nustatoma pakrantės apsaugos juosta, kurioje draudžiama dirbti žemę, ardyti velėną. Taip pat pažeistos LR vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 125 p., 126 p. nuostatos, kuriose nurodoma, kad vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos pažymimos ūkinės veiklos apribojimų planuose ir jos tvarkomos pagal planavimo projektus. Pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, dirbti žemę, arti velėnas. Neries pakrantės apsaugos juostoje ekskavatoriumi buvo kasama tranšėja, klojama plėvelė, ant jos klojamos gelžbetoninės akytos plokštės, kurios įgilinamos į iškastą tranšėją žemės paviršiuje ir įtvirtinamos armatūrinio plieno kabėmis. Bendrovė suformavo grunto pylimą ir jo kraštą nuo Neries upės sustiprino geotekstilės plėvele ir gelžbetoninėmis plokštėmis neturėdama patvirtintos projektinės dokumentacijos ir pažeisdama specialiąsias žemės, miško, vandens telkinio naudojimo sąlygas. 2009-03-14 projektavimo sąlygų sąvade pažymėta, kad specialiųjų sąlygų projektavimui upės pakrantės su dviračiu taku nereikalaujama, tačiau tai nereiškia, kad nereikia techninio projekto aplinkos apsaugos daliai. Ginčo santykius reglamentuoja LR aplinkos ministro 2005-12-21 įsakymu Nr. D-629 patvirtintas STR 1.07.01:2005 ,,Žemės darbai“. Posėdžio metu nutarimą priėmusios institucijos atstovai paaiškino, kad ginčo objektas, kuriame buvo atliekami statybos darbai ir ardoma velėna, patenka į pakrantės apsaugos juostą. LR aplinkos ministro 2007-02-14 nutarimu patvirtintos pakrančių apsaugos juostų nustatymo aprašas, kuris reglamentuoja pakrančių apsaugos juostų režimą. Vandens telkinio juostoje nustatyta 20 metrų saugoma teritorija, kurioje be specialių leidimų negali būti vykdomi jokie darbai.
Suinteresuoto asmens UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ atstovas posėdžio metu paaiškino, kad ginčijamas nutarimas nėra aiškus, iš jo turinio nesuprantama, kas konkrečiai pagrindžia, kad visos plokštės patenka į pakrantės apsaugos juostą. Iš brėžinių nematyti ryšio tarp plokščių ir apsaugos juostos. FAK protokolo tikslas buvo parodyti, kad plokštės nėra tvirtai sujungtos su žeme, o yra padėtos ant žemės. Prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Tai, kad G. B. savo veiksmais (neveikimu) padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nustatyta 2009-11-17 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 205 AM 038967 (b.l. 39-40), 2009-11-05 patikrinimo aktu Nr. 284 (b.l. 43-49), VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-09-18 pažymėjimu Nr. 301050 (b.l. 50-51), žemės sklypo planais (b.l. 16, 52, 53, 54, 95,101, 117, 143), grunto pateikimo sutartimi Nr. 09051401 (b.l.27-29), 2008-12-09 atrankos išvada KR12-5309/156 (b.l. 69), 2009-12-21 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b.l.73-82), UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ 2010-02-01 raštu (b.l. 90), nuotraukomis (b.l. 102-116), paties G. B. skunde nurodytais argumentais bei kitais byloje esančiais objektyviais įrodymais, kurie patvirtina, kad pareiškėjas, būdamas UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ direktoriumi, Neries upės pakrantės apsaugos juostoje įmonei priklausančiuose sklypuose Kauno m., ,,(duomenys neskelbtini)“, organizavo žemės planavimo, tranšėjos kasimo, geotekstilės plėvelės klojimo ir gelžbetoninių konstrukcijų įleidimo į žemę darbus. Minėtais veiksmais G. B. pažeidė ATPK 51¹³str. 1 d. nuostatas.
ATPK 51¹³str. 1 d. reglamentuota asmens atsakomybė už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimus ar nevykdymą, kuri užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad teisės norma yra blanketinio pobūdžio, nukreipianti į kitus – specialiuosius teisės aktus.
Neteisėtais veiksmais G. B. pažeidė LR aplinkos apsaugos įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., kuriame apibrėžiama saugomų teritorijų sąvoka, t.y. apsaugančios - įvairios paskirties apsaugos zonos. To paties įstatymo 16 str. 2-3 d. dalyse reglamentuoti ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikio aplinkai, projektavimo aspektai, t.y. juridiniai ir fiziniai asmenys, projektuojantys objektų, galinčių turėti poveikio aplinkai, statybą, rekonstravimą ar plėtimą, rengiantys bendruosius ir specialiuosius teritorinio planavimo projektus, projektinėje dokumentacijoje privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, neigiamam poveikiui aplinkai išvengti (2d.) Projektinė dokumentacija nustatyta tvarka suderinama su vietos savivaldos institucijomis ir Aplinkos ministerija (3 d.). Ginčo teisinį santykį taip pat reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d., kurioje nustatytas sąrašas veiksmų, draudžiamų atlikti apsaugos zonoje. Draudimą statyti statinius (išskyrus hidrotechninius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, paplūdimių įrangą), tverti tvoras (126.1. p.) dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis), ganyti gyvulius (126.4.) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ .
Teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, summa summarum vertina ginčo santykį reglamentuojančių teisės aktų visumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. B. skundu nesutinka, kad atlikti geotekstilės klojimo ir gelžbetoninių plokščių įleidimo į žemę darbai priskirtini statybos darbams. Nurodo, kad pagal LR statybos įstatymą 2 str. - statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Kadangi atlikti darbai nėra sujungti su žeme, jų negalima priskirti statinio ar atliktos statybos sąvokoms, todėl projektinė dokumentacija ir leidimas jiems nereikalingi. Tačiau šis pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas.
STR 1.07.02:2005 ,,Žemės darbai“ nustatyta, kad žemės darbai teritorijose, kurioms yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atliekami vadovaujantis reikalavimais (žemės naudojimo apribojimais), nustatytais Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos kelių įstatyme, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ir kituose teisės aktuose, taip pat šio Reglamento reikalavimais (3 p.). Žemės darbai teritorijoje, kuriai yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, atliekami (išskyrus šio Reglamento VI skyriuje išvardytus darbus) tik gavus statinio statybos leidimą arba įgaliotų savivaldybės ir valstybės tarnautojų pritarimus – kai šie dokumentai yra privalomi, gavus žemės savininko arba valdytojo raštiškus pritarimus (sutikimus, sutartis) (kai jie yra reikalingi), turint su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, susisiekimo komunikacijų ir žemės savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintą žemės darbų vykdymo aprašą ir schemą – kai nereikalingas statinio projektas (4.1.-4.3.p.).
Remiantis byloje esančių duomenų visetu nustatyta, kad G. B. už neteisėtai atliktus darbus surašytas 2009-12-15 savavališkos statybos aktas Nr. SA-60 ir 2009-12-15 statybos sustabdymo aktas Nr. SU-24. Minėtus aktus pareiškėjas skundė Kauno apygardos administraciniam teismui, nurodydamas, kad atliktų darbų negalima laikyti statybos darbais, o rezultato - statiniu, kuriam reikalinga projektinė dokumentacija ir statybos leidimas. Kauno apygardos administracinis teismas 2010-11-15 sprendimu nustatė (adm. byla I-342-353/2010), kad savavališkos statybos aktas ir statybos sustabdymo aktas yra teisėti administraciniai aktai, konstatuojant, kad atlikti darbai ,,(duomenys neskelbtini)“yra atlikti pažeidus įstatymus. Galiojusi LR statybos įstatymo redakcija statinį apibrėžė kaip visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, reiškiančia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Teismas nustatė, kad ginčo atveju gelžbetoninių plokščių sąlytis su žeme yra patvarus, t.y. neleidžia be gana didelių sąnaudų jį perkelti į kitą vietą žmonėms, pasižymi atsparumu, neleidžiančiu statiniui atsidurti kitoje vietoje veikiant įprastoms gamtos jėgoms (pvz.: vėjui). Darytina išvada, kad krantinės įrengimo ir tvirtinimo darbai gelžbetoninėmis plokštėmis, kurios sukabintos tarpusavyje panaudojus statybinę armatūrą, priskirtini statybos darbams, kuriems atlikti reikalinga statybos leidimas. Ši faktinė aplinkybė nekvestionuotina, atliktos neteisėtos statybos faktas konstatuotas LVAT 2011-10-20 nutartyje, kuria apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo nutartį.
G. B. skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo nutarime suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, jame neužfiksuota, kurie ir kokioje vietoje padėti gelžbetoninių plokščių blokai ir geotekstilės plėvelė bei išardyta velėna. Nurodo, kad nėra aišku, kuo remiantis padaryta išvada, kad UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ priklausantys žemės sklypai patenka į pakrantės apsaugos zoną ir nėra konkrečių įrodymų, jog statyba atlikta pakrantės apsaugos juostoje. Suinteresuoto asmens UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ atstovas, posėdžio metu palaikė administracinėn atsakomybė traukiamo asmens poziciją, paaiškino, kad nėra dokumento, pagrindžiančio, kad visos plokštės patenka į apsaugos zoną, nes tik daliai jų patekus į apsaugos zoną būtų galima švelninti atsakomybę, nes pagal ATPK 51¹³str. 1 d. atsakomybė kyla tada, kai vykdoma statyba pakrantės apsaugos zonoje.
Aukščiau nurodyti argumentai nėra pagrįsti, nes vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2008-09-18 Nr. pažymėjimu 301050 (b.l. 50), ATP protokolu (b.l. 39-40), planu (b.l 117) ir Kauno RAAD 2009-11-05 patikrinimo aktu Nr. 284 (b.l. 43-49) nustatyta, kad UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ nuosavybės teise priklausančiuose ir Neries upės pakrantėje esančiuose žemės sklypuose ,,(duomenys neskelbtini)“nustatyta vandens telkinių apsaugos juosta ir zona. Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Jis skundą motyvuoja tuo, kad ginčijamame nutarime nėra suformuluotas kaltinimas, t.y. nenurodyta kokiais konkrečiais veiksmais buvo padarytas administracinio teisės pažeidimas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad 51¹³str. 1 d. reglamentuota nuostata atsakomybę numato už specialiųjų žemės, miško naudojimo sąlygų pažeidimą ar nevykdymą. Pareiškėjui, atlikus neteisėtus statybos darbus, buvo pažeistos LR saugomų teritorijų įstatymo ir LR aplinkos apsaugos įstatymo specialiąsias sąlygas reglamentuojančios nuostatos. UAB „,,(duomenys neskelbtini)““, turėdama aiškiai išreikštą valią nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose ,,(duomenys neskelbtini)“Kaune, įrengti upės krantinę su dviračių taku, pradėjo ją realizuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad buvo vykdomi žemės planavimo, tranšėjos klojimo, gelžbetoninių plokščių įleidimo į žemę ir geoplėvelės klojimo darbai, kurių atlikimo fakto neginčijo ir pats pareiškėjas.
VĮ Vidaus vandens kelių direkcija 2009-04-29 raštu informavo Kauno RAAD, kad 2009 m. gegužės mėnesį vandens kelio ruožo Neries upės žiotyse valymo metu iškastas gruntas bus pilamas Neries upės dešiniajame krante, siekiant, kad supiltas gruntas nebūtų nuplautas atgal į vandens kelią, t.y. statybos darbai atlikti su tikslu apsaugoti supiltą gruntą nuo išplovimų. Iš UAB ,,Kauno komprojektas" 2009-12-17 rašto Nr. 0-1-706 (b.l. 17), Grunto pateikimo sutarties Nr. 09051401 (b.l. 27-29), 2009-11-05 patikrinimo akto Nr. 284 (b.l. 43-44), FAK protokolo (b.l. 73) matyti, kad grunto sąvartos vieta yra žemės sklypai ,,(duomenys neskelbtini)“, Kaunas, unikalus Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“ir ,,(duomenys neskelbtini)“, Kaunas, unikalus Nr. ,,(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę patvirtina UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ direktoriaus 2009-11-17 paaiškinimas ( b.l. 41) bei UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ 2010-10-01 raštas (b.l. 90), kuriuose nurodyta, kad pagal UAB ,,Hidroprojektas“ rekomendaciją sandėliuojamas 40 000 kv.m. gruntas yra apsaugotas uždengus pylimo šlaitą hidrotekstile ir ją užsloginus ažūrinėmis gelžbetoninėmis plokštėmis, t.y. atlikus neteisėtus statybos darbus.
Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ sklypai ,,(duomenys neskelbtini)“ priklauso pakrančių apsaugos zonai, kuriuose buvo sandėliuojamas gruntas. Sandėliavimui apsaugoti nuo gamtos poveikio buvo panaudota geotekstilės plėvele ir ažūrinės gelžbetoninės plokštės, kurios tvirtai sujungtos su žeme armatūrinio plieno kabėmis. LVAT 2011-10-20 nutartyje nekvestionuotinai nustatytas faktas, kad atlikti veiksmai priskirtini statybos darbams, įleistos gelžbetoninės plokštės patenka į pastatytų statinių kategoriją, kuriems atlikti reikalingas statybos leidimas. Atliekant statybos darbus buvo išardyta velėna ir pažeisti pakrantės apsaugos juostoje nustatyti draudimai, reglamentuoti LR saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. ir LR aplinkos apsaugos įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 16 str. 2-3 d., 17 str. 1-2 d. Darbai atlikti neturint projekto ir statybos leidimo, todėl yra neteisėti. Nepagrįstas argumentas, kad tik daliai gelžbetoninių plokščių patekus į pakrantės apsaugos juostą, taikytina švelnesnė atsakomybė. Šiuo atveju teismas vertina pažeidimo faktą, kad gelžbetoninės plokštės, kaip neteisėta statyba, buvo įtvirtintos UAB ,, ,,(duomenys neskelbtini)““ sklypuose, nevertinant jų kiekybinio aspekto, t.y. teismas šį motyvą laiko teisiškai nepagrįstu, nes jis nepatenka į ATPK 30(1) str. dispoziciją.
Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs objektyvius įrodymus (ATPK 257 str.), daro išvadą, kad pažeidimas yra įrodytas, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 51¹³str. 1 d., nuobauda teisėtai paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles (ATPK 297 str.) ir yra adekvati G. B. padaryto pažeidimo pobūdžiui bei atitinkanti ATPK 20 str. numatytus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus.
Skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Skundo netenkinti.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno RAAD Kauno miesto agentūros vyresniojo specialisto 2009-12-15 nutarimą Nr. 205 AM040394, kuriuo G. B. paskirta administracinė nuobauda – 750 litų bauda, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹³str. 1 d., padarymą, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.