Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės, Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuotieji asmenys – viešoji įstaiga Rokiškio psichiatrijos ligoninė, D. V., atstovaujamas globėjos V. V.) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos 2019-08-07 įsakymo Nr. T4-179-(1.34.), kuriuo nustatyta, jog pacientui D. V. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje 2019-02-20 buvo gautas advokato Arvydo Penelio prašymas dėl informacijos apie gydymo metodus ir vaistus. Advokatui buvo atsakyta 2019-02-27 raštu Nr. (Li:91/2012)599, pateikiant prašomą informaciją apie pacientui D. V. taikomus gydymo metodus bei skiriamus vaistus (e. b. t. II, b. l. 706).

Tarnyboje buvo gautas V. V. atstovo advokato Arvydo Penelio 2019-04-04 skundas ir 2019-04-15 patikslintas skundas dėl pareiškėjos sūnui D. V. 2018-04-10 – 2019-04-30 teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (e. b. t. II, b. l. 333-338). Skunde nurodyta, kad 2013 metais D. V. patalpintas RPL ir čia gydomas. V. V., būdama D. V. mama ir oficiali jo globėja, turi teisę žinoti, koks konkrečiai gydymas yra taikomas jos sūnui. Skunde pareiškėjos advokatas teigia, jog kyla pagrįstos abejonės dėl nurodytų vaistų naudojimo pagrįstumo, jo teigimu, nurodyti vaistai visiškai netinka D. V. gydymui, nes pacientas 2018-04-23 teismo pripažintas neveiksniu dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tuo tarpu Rokiškio psichiatrijos ligoninė pacientui skiria gydymą minėtais vaistais, nepagrįsdama, kokio rezultato siekia, o tai reiškia, jog pacientas kankinamas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, toks gydymas tik blogina jo sveikatą.

Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius, atsižvelgęs į pareiškėjos atstovo 2019-04-04 skunde ir 2019-04-15 patikslintame skunde nurodytus argumentus, atliko neplaninį pacientui D. V. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje laikotarpiu nuo 2018-07-10 iki 2019-04-30 suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir surašė 2019-08-06 asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą Nr. D17-140-(1.27.) (toliau – ir Patikrinimo ataskaita) (e. b. t. 1, b. l. 8-12), kurioje konstatavo, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pacientui laikotarpiu nuo 2018-07-10 iki 2019-04-30 asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Tarnybos direktorius, be kita ko, vadovaudamasis Patikrinimo ataskaita, priėmė skundžiamą Įsakymą (e. b. t. 1, b. l. 7), kurio 1 punktu nustatė, kad 2018-07-10 iki 2019-04-30 pacientui D. V. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Nesutikdama su Įsakymu, pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo advokato Arvydo Penelio 2019-04-04 skundą ir 2019-04-15 patikslintą skundą (e. b. t. 1, b. l. 14-18).

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, be kitų funkcijų, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, 2 punkte nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. Pagal šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę taikyti šiame straipsnyje nustatytas kontrolės priemones, viena iš jų - įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį.

SPIĮ 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, jog pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai, priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte numatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Šių Nuostatų 11 punkte, numatančiame Tarnybos funkcijas įgyvendinant veiklos tikslus, nustatyta, jog Tarnyba, vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo planinę ir neplaninę valstybinę priežiūrą (Nuostatų 11.38 punktas), vykdo pacientų teisių priežiūrą, tiria pacientų skundus (Nuostatų 11.39 punktas), taip pat pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus (Nuostatų 11.46 punktas).

Neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Tvarkos aprašas. Šio Tvarkos aprašo 2.1 punkte nustatyta, kad neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas – Tarnybos atliekamas neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, kurio metu nustatoma Įstaigų veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad vienas iš neplaninio patikrinimo tikslų yra nustatyti, ar Įstaigos veikla, susijusi su asmens sveikatos priežiūra, atitinka teisės aktų reikalavimus (4.1 papunktis). Tvarkos aprašo 12 punkte numatyta, kad Tarnyba neplaninį patikrinimą atlieka esant bent vienam iš šių pagrindų: gavus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą (12.1 papunktis); jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Vyriausybės priimtas teisės aktas (12.2 papunktis). Šio Tvarkos aprašo 13 punkte numatyta, kad Tarnyba gali atlikti neplaninį patikrinimą: jei yra gauta rašytinės informacijos ar kilo pagrįstų įtarimų dėl įstaigos veiklos, kuri gali neatitikti teisės aktų reikalavimų (13.1 papunktis); siekiant užtikrinti, kad būtų pašalinti ankstesnio Tarnybos atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai dėl įstaigos veiklos ir įgyvendinti priimti sprendimai (13.2 papunktis). Tvarkos aprašo 27 punkte numatyta, kad neplaninio patikrinimo atlikimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įforminant Tarnybos direktoriaus įsakymą. Įstaiga, nesutinkanti su šio aprašo 27 punkte nurodytu Tarnybos direktoriaus įsakymu, turi teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Tvarkos aprašo 38 punktas).

Pacientų skundų Tarnyboje priėmimo tvarką, skundo įforminimo reikalavimus, jo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo įforminimą bei apskundimo tvarką reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137, kurio 4.1 papunktyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas yra suprantamas kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Asmuo – pacientas ar jo atstovas, kuris kreipiasi į Tarnybą su rašytiniu skundu, nesusijusiu su žalos atlyginimu (Aprašo 4.2 papunktis). Aprašo 4.4 papunktyje numatyta, kad skundas – su žalos atlyginimu nesusijęs asmens rašytinis kreipimasis į Tarnybą, neatsižvelgiant į jo pavadinimą (antraštę), kuriame nurodoma, kad yra pažeistos teisės aktuose nustatytos paciento teisės ar teisėti interesai. Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėdama skundą privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Patikrinimą (Aprašo 23 punktas). Aprašo 32 punkte numatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Patikrinimo ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Asmuo, pateikęs skundą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkantys su šio aprašo 18, 21 ir 32 punkte nurodytais Tarnybos sprendimais, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Aprašo 35 punktas).

Vadovaujantis Akreditavimo tarnybos nuostatų 12.12 papunkčiu, atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo priežiūrą, Akreditavimo tarnyba turi teisę kviesti dalyvauti tinkamos kompetencijos asmens sveikatos priežiūros medicinos specialistus – konsultantus, prašyti jų pateikti klinikines išvadas. Šios išvados tampa neatskiriama kontrolės ataskaitos dalimi ir jos pagrindu priimamas atitinkamo turinio įsakymas.

Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Tarnybos Ataskaitoje net neužsiminta apie pareiškėjos skunde keliamus klausimus dėl D. V. gydymo kokybės, jo tinkamumo ir su tuo susijusių jo teisių pažeidimu.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, paciento klinikinį atvejį išnagrinėjo Akreditavimo tarnybos medicinos specialistas konsultantas - Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro I (ūmaus) skyriaus Vyrų poskyrio vedėjas, Vilniaus universiteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinikos lektorius L. B. (e. b. t. II, b. l. 36-37). Medicinos specialistas nurodė, jog pagal pateiktą medicininę dokumentaciją įvertinus paciento būklę ir taikytą gydymą, jam skirtas gydymas (duomenys neskelbtini) epizodiškai, esant poreikiui - (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pokalbiais, užimtumo terapija, buvo adekvatus jo sveikatos būklei. Specialistas pažymėjo, jog ligos istorijoje gausu duomenų, kad paciento impulsų kontrolė yra labai silpna, išreikšti pykčio afektai. Tokių impulsyvumo protrūkių, pykčio afektų išraiškai koreguoti, psichomotoriniam sujaudinimui slopinti klinikinėje praktikoje kaip tik ir skiriami (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (jiems priklauso ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)), turintys raminantį, slopinantį, impulsų kontrolę gerinantį poveikį. Specialistas nurodė, kad iš ligos istorijos duomenų matyti, jog toks gydymas buvo efektyvus ir paciento atveju visiškai pateisinamas.

Patikrinimo ataskaitoje nurodyta, jog gydytojas konsultantas savo išvadoje pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) skyrimas paciento atveju pagal jo būklę yra neišvengiamas bei konstatavo, jog paslaugos pacientui buvo teikiamos tinkamai.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos parengta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos įsakymo sudėtinė, t. y. motyvuojamoji dalis, tad pareiškėjui apskundus Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos įsakymą, kuris buvo priimtas atsižvelgiant į kontrolės ataskaitą, vertinant minėto įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, kontrolės ataskaitoje nustatytos (išdėstytos) aplinkybės bei joje pateikta kontrolės išvada laikytinos neatsiejama įsakymo dalimi (pvz., LVAT 2015-09-30 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015).

Pareiškėja teigė, jog skunde buvo keliamas esminis klausimas – ar RPL D. V. duodami vaistai turi kokią nors įtaką jo sveikimui ir kodėl būtina D. V. duoti vaistus išimtinai tik stacionarinėmis sąlygomis ir nesudarant galimybės D. V. tuos pačius vaistus gauti būnant jam artimoje šeimos aplinkoje.

Nagrinėjamu atveju Tarnybos Patikrinimo ataskaitoje nurodyta, jog pacientui D. V. priverstinė hospitalizacija yra skirta teismo sprendimu, vadovaujantis baudžiamojo kodekso nuostatomis. Pažymėta, jog pagal įrašus ligos istorijoje pacientas D. V. Panevėžio apygardos teismo 2012-11-14 nutartimi ir 2012-11-16 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus siuntimu, taikant priverčiamąsias medicinos poveikio priemones – priverstinį stebėjimą ir gydymą psichiatrijos ligoninėje griežto stebėjimo sąlygomis ekstra tvarka 2012-11-16 buvo stacionarizuotas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, siuntimo diagnozė – (duomenys neskelbtini), reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo. Paciento būklė – blogo kontakto, neatsako į klausimus, ryškus kalbos defektas, defektinis intelektas, nemoka skaityti, rašyti, suskaičiuoja iki 3, veido išraiška žiopliška, nesupranta užduotų klausimų prasmės, nesiorientuoja laike, situacijose. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-06-04 nutartimi pacientui D. V. griežto stebėjimo sąlygos pakeistos į sustiprinto stebėjimo sąlygas. RPL direktoriaus 2006-12-12 įsakymu Nr. 82 yra patvirtinta Suvaržymo priemonių taikymo sujaudintam pacientui procedūra. Panevėžio apylinkės teismo 2019-01-14 nutartimi palikta galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-12-19 nutartis, kuria pacientui D. V. sustiprinto stebėjimo sąlygos pratęstos (e. b. t. I, b. l. 8-12).

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Baudžiamojo kodekso 98 str. 6 d. ir Baudžiamojo proceso kodekso 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.) bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata; 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Vadovaujantis BK 405 straipsnio 2 dalimi, teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Pareiškėja neginčija Ataskaitoje nurodytų aplinkybių, jog sprendimas dėl priverčiamosios priemonės taikymo pacientui D. V. yra peržiūrimas kas pusę metų. Taip pat pažymėtina, jog Akreditavimo tarnyba negali konstatuoti, ar pacientui priverstinis hospitalizavimas yra taikomas pagrįstai, kadangi tai yra teismo paskirta poveikio priemonė, kurios skyrimą lemia ne vien tik paciento sveikatos būklė, bet ir kiti veiksniai, dėl kurių spręsti yra išimtinai tik teismo kompetencija.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas teisėtumo ir pagrįstumo, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar skundžiamas aktas (jo dalis) savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; ar jis priimtas kompetentingo subjekto; taip pat ar jį priimant buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016 ir kt.).

Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, jog administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimas, kuris priimtas remiantis atitinkama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaita, ir tik ta apimtimi, kuria išreikšti viešojo administravimo institucijos valdingi patvarkymai (kontrolės priemonės ar sankcijos) (pvz., LVAT 2012-04-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1195/2012, 2015-10-07 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1241-146/2015 ir kt.).

Taigi, teismas sutinka su atsakovės argumentu, jog Akreditavimo tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, nenustato ir nevertina bei nėra kompetentinga nustatinėti priežastinio ryšio tarp asmens sveikatos priežiūros specialisto atliktų ar neatliktų veiksmų ir paciento sveikatos būklės rezultatų. Akreditavimo tarnyba gali konstatuoti, jog asmens sveikatos priežiūros paslauga suteikta kokybiškai ar nekokybiškai, laikantis ar nesilaikant teisės aktų ir įstaigos veiklą reglamentuojančių vidaus dokumentų reikalavimų.

Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

LVAT, aiškindamas šį straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką, savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (pvz., 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., LVAT 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014).

Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas. <...> Jei atitinkamas individualus administracinis aktas, kuris asmeniui sukelia teisines pasekmes, yra priimamas tam tikros anksčiau atliktos procedūros ir jos metu parengto dokumento pagrindu, tokiame individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti procedūriniame dokumente išdėstytus motyvus, toks dokumentas laikomas individualaus administracinio akto motyvuojamąja dalimi, o teismas, nagrinėdamas ginčą dėl tokio individualaus administracinio akto pagrįstumo ir teisėtumo, turi vertinti ne tik skundžiamo akto, bet ir jo sudedamosios dalies turinį (pvz., LVAT 2017 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-60-552/2017).

Aprašo 27 punktas nustato, kad neplaninio patikrinimo atlikimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įforminant Tarnybos direktoriaus įsakymą.

Taigi, atsižvelgiant į LVAT praktiką, kontrolės ataskaita vertintina kaip ginčijamo Įsakymo motyvuojamoji dalis, t. y. Įsakymas ir kontrolės ataskaita laikytini vientiso atsakovės priimto (pareiškėjos skundžiamo) administracinio akto dalimis.

Nagrinėjamu atveju, Tarnyba, atsižvelgdama į Akreditavimo tarnybos medicinos specialisto gydytojo psichiatro išvadą dėl paciento D. V. klinikinio atvejo ir paskirto gydymo, Ataskaitoje konstatavo, jog RPL pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos tinkamai, paskirtas gydymas buvo adekvatus paciento sveikatos būklei, paslaugos teiktos laikantis teisės aktų reikalavimų. Tarnybos direktorius, be kita ko, vadovaudamasis Patikrinimo ataskaita, priėmė skundžiamą Įsakymą, kuriuo nustatė, kad 2018-07-10 iki 2019-04-30 pacientui D. V. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog priimtas Įsakymas tam įgalioto viešojo administravimo subjekto, t. y. neperžengiant Tarnybai suteiktos kompetencijos ribų. Atsakovė teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimą atliko tinkamai, išsamiai patikrino visas reikšmingas aplinkybes, t. y., ar asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos nepažeidžiant šios srities teisės aktų nuostatų, laikantis medicininių dokumentų pildymo tvarkos. Įsakymas, kaip baigiamasis (galutinis) administracinis sprendimas, nagrinėjant jo tarpusavio ryšį su Ataskaita, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reguliavimą, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, kurių pagrindu šiuo atveju buvo padaryta konstatuojamojo pobūdžio išvada, jog VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė nepažeidė paciento teisių.

Įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad ginčijamu Įsakymu yra pagrįstai pripažinta, jog pacientui D. V. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.