Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2013-12-10 · Civilinė byla Nr. 2-730-880/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-10
Bylos Nr.
2-730-880/2013
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00522-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Irina Kizina
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2–730-880/2013(Proceso Nr. 2-44-3-00522-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 125.2; (S) 116.1; 116.4; 78.2.1
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 10 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovui advokatui Jaroslavui Mikšai,atsakovui A. B., jo atstovei advokatei Irinai Kizinai,Širvintų VTAS atstovei Rasai Dragūnienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija Širvintų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama:

nutraukti santuoką, sudarytą 1990 m. gegužės 19 d. tarp ieškovės A. B. ir atsakovo A. B., dėl atsakovo kaltės;po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – Bereznauskienė;sūnaus D. B. gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina A. B.;priteisti iš atsakovo sūnaus D. B. išlaikymą po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės;priteisti iš atsakovo sūnaus D. B. 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už du metus;po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei ½ gyvenamojo namo, ½ klojimo, ½ sandėlio, ½ garažo, ½ 0,47 ha ploto žemės sklypo ir ½ 1,69 ha žemės sklypo, esančių Bartkuškio kaime, Širvintų rajone;priteisti 3000 Lt kompensaciją už traktorių su puspriekabe;kreditorinius įsipareigojimus UAB „General Financing“ ir AB bankui Swedbank priteisti vykdyti šalims solidariai;priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 1990 m. gegužės 19 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje susituokė su atsakovu. Santuokoje jie susilaukė trijų vaikų, iš kurių vienas D. B. yra nepilnametis. Ji nurodė, kad pastaruosius du metus atsakovas visiškai nesirūpina šeima ir neteikia šeimai jokio išlaikymo. 2012 m. gruodžio mėnesį atsakovas išėjo iš namų ir gyvena su kita moterimi. Atsakovas, gyvendamas šeimoje, ieškovės atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, vadino ją necenzūriniais žodžiais, nevykdė sutuoktinio pareigų rūpintis šeima, todėl santuoka turi būti nutraukiama dėl atsakovo kaltės. Ieškovė taip pat nurodė, kad po santuokos apsigyveno atsakovo tėvų namuose, dirbo ūkyje ir padarė pastatų pagerinimus. 2006 m. atsakovas paveldėjo gyvenamąjį namą, kurio vertė 55300 Lt, viralinę, kurios vertė 1810 Lt, tvarką, kurio vertė 1880 Lt, daržinę, kurios vertė 1400 Lt, ūkio pastatą, kurio vertė 271 Lt, ūkio pastatą, kurio vertė 198 Lt ir tualetą. Gyvendami santuokoje ieškovė ir atsakovas pastatė naują klojimą šienui, persistatė ūkinį pastatą, garažą ir sandėlį grūdams laikyti. Šie pastatai yra neregistruoti. Ieškovė nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad ji šiame ūkyje gyveno nuo 1990 m., jį prižiūrėjo, atliko esminius pagerinimus (pakeitė namo grindis, įstatė naujus langus, atliko vidaus kapitalinį remontą, padarė naują vonios kambarį, įmontavo dušo kabiną ir boilerį), teismo prašo priteisti po ½ minėtų pastatų ir gyvenamojo namo. Ji taip pat nurodė, kad santuokoje įgijo du žemės sklypus, kuriuos teismo prašo padalinti po ½ tiek ieškovei, tiek atsakovui. Ieškovė taip pat nurodė, kad gyvenant santuokoje ji su atsakovu įsigijo traktorių, kurio šiuo metu vertė yra apie 6-7 tūkstančius litų. Traktorius nėra registruotas. Ji prašo šį traktorių priteisti atsakovui, o jai 3000 Lt kompensaciją. Ieškovė taip pat nurodė, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiu sūnumi Donatu daugiau rūpinasi ieškovė, todėl jo gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su ieškove. Be to, atsakovas nepadeda išlaikyti sūnaus, todėl ieškovė prašo priteisti iš jo sūnaus išlaikymą po 400 Lt per mėnesį ir 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už du metus. Ieškovė taip pat nurodė, kad santuokos metu ji paėmė du kreditus UAB „General Financing“ ir AB banke Swedbank ir prašo šiuos kreditus palikti mokėti solidariai, nes jie buvo paimti šeimos poreikiams tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašo ieškinį tenkinti iš dalies. Jis nurodo, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoką, kur kas anksčiau nei atsakovas išėjo iš namų, nutraukė ieškovė prieš tris metus išeidama gyventi atskirai į kitą kambarį. Jo manymu, santuoka iširo dėl nuolatinių konfliktų šeimoje. Atsakovas taip pat nesutinka, kad ieškovei būtų priteista ½ jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kurį jis paveldėjo po tėvo mirties. Atsakovas nurodo, kad santuokoje buvo bendrai įsigyta du žemės sklypai (0,47 ha ir 1,69 ha ploto), esantys Bartkuškio kaime, Širvintų rajone, ir 2007 metais pirkti baldai: miegamojo komplektas (dabartinė vertė 400 Lt), svetainės baldų komplektas (dabartinė vertė 200 Lt), sekcija „Viktorija“ (dabartinė vertė 500 Lt), virtuvės baldų komplektas (dabartinė vertė 100 Lt). Atsakovas nurodė, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad padarė esminius namo pagerinimus, nes per visą gyvenimo laiką ieškovė ir atsakovas už bendras lėšas dviejuose kambariuose pakeitė laminuotas grindis, iškalė koridoriaus sienas lentelėmis, įstatė plastikinius langus. Iš viso namo pagerinimui buvo išleista 5500 Lt, todėl atsakovas sutinka, kad iš jo ieškovei būtų priteista 2750 Lt kompensacija. Atsakovas taip pat nurodė, kad du kreditus UAB General Financing ir AB banke Swedbank ieškovė paėmė savo reikmėms ir jis nežino kur ji išleido gautus pinigus, todėl prašo prievolę šiems skolininkams palikti ieškovei. Atsakovas nesutinka, kad traktoriaus vertė yra 6000 Lt, nes jis buvo pirktas už 2500 Lt ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovas nurodė, jog šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į vaiko nuomonę. O dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad sutinka dėl 400 Lt išlaikymo priteisimo, tačiau nesutinka, kad būtų priteistas išlaikymo įsiskolinimas, nes jis sūnų išlaikė.

Kreditoriai UAB „General Financing“ ir AB bankas Swedbank atsiliepimų į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį buvo informuoti, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 1990 m. gegužės 19 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovės A. B. ir atsakovo A. B. buvo sudaryta santuoka (registracijos įrašo Nr. 33) (b.l. 10). Ieškinyje ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis netinkamai elgėsi jos atžvilgiu, nesirūpino šeima ir išėjo gyventi pas kitą moterį.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad santuoka iširo dėl nuolatinių konfliktų, pinigų šeimoje trūkumo ir tik visiškai jai iširus, jis susirado kitą moterį, todėl prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje apklausta ieškovės ir atsakovo dukra I. J. paaiškino, kad tėvai nemokėjo vienas su kitu bendrauti, nebuvo susikalbėjimo. Jie ginčijosi dėl menkniekių, konfliktai prasidėjo, kai trūko pinigų, pradėjo skaičiuoti kiek kuris atneša ir tai buvo pagrindinė skyrybų priežastis.

Teismo posėdžio metu šalys sutiko, kad santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės, todėl santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. gruodžio 9 d. D. B. suėjo 18 metų, t.y. jis tapo pilnamečiu. Atsižvelgiant į tai, kad pilnamečiai asmenys gali laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, jo gyvenamoji vieta teismo nenustatoma.

Dėl D. B. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal šio straipsnio 6 dalį tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Šios konstitucinės normos yra detalizuotos CK trečiosios knygos straipsniuose, reglamentuojančiuose tėvų valdžios turinį (3.155 straipsnis), tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus (3.192 straipsnis), išlaikymo priteisimą (3.194 straipsnis), išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą (3.201 straipsnis) ir kt. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti sūnaus išlaikymui po 400 Lt per mėnesį ir nurodo, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikia 800 Lt. Tokio dydžio sūnaus išlaikymą sutinka mokėti ir atsakovas, todėl šis ieškinio reikalavimas yra tenkintinas ir D. B. iš A. B. priteisiama nuo bylos iškėlimo dienos iki pilnametystės išlaikymas po 400 Lt per mėnesį.

Ieškovė ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimą D. B.. Ieškovė nurodo, kad atsakovas du metus nepadeda išlaikyti vaiko, todėl prašo už šį laikotarpį priteisi po 400 Lt per mėnesį išlaikymo įsiskolinimą.

Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad nuolat teikė išlaikymą savo vaikams.

Teismo posėdžio metu D. B. nurodė, kad po tėvo išėjimo iš namų jis yra gavęs iš jo 1500 Lt. Jis taip pat nurodė, kad tėvas kartais nupirkdavo maisto produktų.

Liudytojų ir šalių parodymais nustatyta, kad atsakovas su šeima negyvena nuo 2012 metų gruodžio mėnesio, t.y. 10 mėnesių iki ieškinio patekimo dienos. Atsakovas papjovė tris kiaules ir davė tris kartus po pusę kiaulės vaikams. Šiemet atsakovas pasirūpino malkomis, davė vaikams daržovių, vištienos.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas iš dalies teikė išlaikymą sūnui pinigais ir maisto produktais, daugiau kaip metus iš laikotarpio, už kurį prašoma priteisti išlaikymą, gyveno kartu su ieškove ir sūnumi, todėl tikėtina, kad tuo metu tikrai padėjo išlaikyti sūnų, į tai, kad sūnus ir ieškovė visą laikotarpį gyveno atsakovui priklausančiame name, mano, jog ieškiniu prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra per didelis ir jis turi būti mažinamas. Teismo manymu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus nagrinėjamu atveju atitinka 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimas, todėl ši suma priteisiama D. B. iš atsakovo.

Dėl turto padalijimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. 8997-7007-0015, kurio rinkos vertė 55300 Lt, viralinė, unikalus Nr. 8997-7007-0026, kurios rinkos vertė 1810 Lt, tvartas, unikalus Nr. 8997-7007-0037, kurio rinkos vertė 1880 Lt, daržinė, unikalus Nr. 8997-7007-0048, kurios rinkos vertė 1400 Lt, ūkio pastatas, unikalus Nr. 8997-7007-0059, kurio rinkos vertė 198 Lt, ūkio pastatas, unikalus Nr. 8997-7007-0060, kurio rinkos vertė 271 Lt, ir tualetas, unikalus Nr. 8997-7007-0072, kurio rinkos vertė 11 Lt, esantys Bartkuškio k., Širvintų raj. ir 4,42 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 8907-0001-0020, esantis Kaimynų k., Širvintų raj. Visą šį turtą atsakovas yra paveldėjęs.

Ieškiniu ieškovė prašė minėtą gyvenamąjį namą ir pastatus padalinti lygiomis dalimis, nes ji padarė esminius turto pagerinimus. Teismo posėdžio metu, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl daržinės, ūkinių pastatų, garažo ir kitų pastatų dalies priteisimo ir prašė jai priteisti tik ½ gyvenamojo namo, esančio Bartkuškio k., Širvintų raj. Taigi, ieškovė teismo prašo asmeninę atsakovo nuosavybę į gyvenamąjį namą pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V.; bylos Nr. 3K-3-49/2008). Taigi turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.

Byloje tiek šalių, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad šalys santuokos metu atsakovo tėvo name pakeitė plastikinius langus, svetainėje, miegamajame ir koridoriuje pakeitė grindis, sudėdami laminuotas grindis, suremontavo vonią, pastatė dušo kabiną ir boilerį. Ieškovė teismui nepateikė konkretaus paskaičiavimo, kiek kainavo namo pagerinimas, o tik nurodė, kad už langus sumokėjo 10000 Lt.

Atsakovas teismui nurodė, kad su ieškove buvo paėmę 20000 Lt kreditą remontui, iš jų už langus sumokėjo apie 3500 Lt, buvo pakeisti 7 langai, kurie kainavo maždaug po 500 Lt, nes yra nedideli. Iš to paties kredito bylos šalys pirko miegamojo baldų komplektą už 3000 Lt, svetainės baldų komplektą už 1600 Lt, sekciją už 1600 Lt ir virtuvės baldus už 800 Lt. Atsakovo teigimu šių baldų vertė šiuo metu yra 1200 Lt. Laminuotos grindys kainavo 1500 Lt ir statybinės medžiagos 1000 Lt. Be to, vonioje buvo pastatyta dušo kabina, kuri kainavo apie 1500 Lt, tačiau šiuo metu yra susidėvėjusi, skilęs jos pagrindas.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie namo pagerinimo kaštus ir jų nedetalizavo, teismas vadovaujasi atsakovo pateiktais paskaičiavimais, nes jie, teismo vertinimu, atitinka atliktų pagerinimų kainas, juolab, kad tokioms kainoms teismo posėdžio metu neprieštaravo ir ieškovė. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad ieškovės ir atsakovo padaryti namo pagerinimai nelaikytini esminiais, nes buvo tik pakeista dalis grindų, sudėti plastikiniai langai ir pastatyta dušo kabina. Baldų pirkimas nelaikytinas namo pagerinimu, nes tai atskiri kilnojamieji daiktai, kuriuos šalys gali pasidalinti, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti ½ gyvenamojo namo jos nuosavybe netenkintinas ir visas aukščiau nurodytas turtas lieka atsakovo asmenine nuosavybe.

Kadangi atsakovui atitenka pagerintas namas, kuriame už bendras šalių lėšas, t.y. už 6000 Lt buvo atliktas remontas (pakeisti langai už 3500 Lt, grindys už 1500 Lt ir statybinės medžiagos už 1000 Lt), todėl pusė šios sumos priteisiama ieškovei. Už dušo kabiną kompensacija nepriteisiam, nes ji yra sena, su suskilusiu padu, t.y. susidėvėjusi (remiantis atsakovo ir liudytojos I. J. parodymais).

Ieškovei taip pat priteistina iš atsakovo 600 Lt kompensacija už jam atitenkančius baldus, kurių vertė šiuo metu yra 1200 Lt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,47 ha ir 1,69 ha žemės sklypai, esantys Bartkuškio kaime, Širvintų rajone. Atsižvelgiant į tai, jog jie įgyti santuokoje, jie padalinami lygiomis dalimis.

Ieškovė taip pat prašė iš atsakovo priteisti 3000 Lt kompensaciją už traktorių MTZ-82, 1982 metų gamybos, įsigytą santuokos metu, kurio ieškovės vertinimu vertė yra 6000 Lt. Atsakovas su šia kaina nesutiko, nurodė, kad traktorių pirko už 2500 Lt ir pateikė tai patvirtinančią pažymą faktūrą Nr. 0001367. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pateikė rašytinį įrodymą, į tai, kad traktorius yra senesnis nei 30 metų, šalys patvirtino, kad jis yra sugedęs, daro išvadą, jog atsakovo pateikta traktoriaus kaina atitinka realią jo vertę santuokos nutraukimo metu, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 1250 Lt kompensacija.

Kito dalintino turto šalys neturi.

Dėl kreditorinių reikalavimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2008 m. rugpjūčio 14 d. iš AB banko Swedbank paėmė 6000 Lt vartojamąjį kreditą (b.l. 20) ir šiuo metu yra skolinga 2984,69 Lt (b.l. 18). 2009 m. gruodžio 21 d. ji sudarė dar vieną vartojimo kredito sutartį su UAB „General financing“, pagal kurią iš bendrovės gavo 15778,52 Lt kreditą. Šiuo metu ieškovė UAB „General financing“ skolinga 12865,74 Lt.

Nors atsakovas teigia, kad šias paskolas ieškovė paėmė savo reikmėms, bylos medžiaga leidžia daryti priešingą išvadą. Pagal sutarčių datas matyti, kad kreditai gauti santuokos metu, ieškovei ir atsakovui gyvenant drauge. Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek atsakovas ir jų vaikai patvirtino, kad tėvai paskolas ėmė pragyvenimui ir ankstesnių paskolų dengimui, todėl tikėtina, jog šiems tikslams buvo panaudotos ir aukščiau aptartos paskolos. Kadangi paskolos buvo panaudotos šeimos reikmėms, prievolės pagal jas turi būti vykdomos solidariai.

Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo.

Ieškovė iš atsakovo išlaikymo nereikalauja.

Ieškovė teismo prašo po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę, todėl jai paliekama santuokinė pavardė – Bereznauskienė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas 50 proc., todėl šalims vienai iš kitos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 268 straipsniais, 282 str. 2 d. 1 p., 384-385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ir A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1990 m. gegužės 19 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 33), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti sutuoktinę pavardę: Bereznauskienė.

Priteisti D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., iš A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. po 400 Lt kas mėnesį teikiamą išlaikymą iki jo pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 55300 Lt, viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios rinkos vertė 1810 Lt, tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1880 Lt, daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kurios rinkos vertė 1400 Lt, ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 198 Lt, ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 271 Lt, ir tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 11 Lt, esančius (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise 4,42 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Priteisti A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ½ 0,47 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) , ir ½ 1,69 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise ½ 0,47 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ 1,69 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt kompensaciją už namo pagerinimą, 600 Lt kompensaciją už baldus ir 1250 Lt kompensaciją už traktorių MTZ-82, iš viso 4850 Lt.

Priteisti A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) traktorių MTZ – 82 su puspriekabe (1982 metų gamybos, 2500 Lt vertės), miegamojo baldų komplektą (400 Lt vertės), svetainės baldų komplektą (200 Lt vertės), sekciją „Viktorija“ (500 Lt vertės), virtuvės baldus (100 Lt vertės).

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui AB bankas Swedbank pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 08-091970-GV išlieka solidari A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Nustatyti, kad prievolė kreditoriui UAB „General financing“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išlieka solidari A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius