Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Aušrinei Kudžmienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui, kaltinamajam A. J., specialistei A. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB „X“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str.

2 d., 222 str. 1 d., 209 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. J. laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-04 dirbdamas UAB „M“ (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir tuo pat metu atlikdamas kasininko pareigas:

iš UAB „M“ kasos sau kaip avansą išsimokėjo 503 292,58 Lt grynųjų pinigų; iš UAB „M“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB „SEB bankas“, ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios UAB „Medicinos“ bankas išėmė 354 725 Lt grynųjų pinigų; iš UAB „M“ banko kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB „SEB bankas“ išėmė 1 173 250 Lt grynųjų pinigų;

taip iš viso paėmė 2 031 267,58 Lt grynųjų pinigų, iš kurių 869 313,32 Lt nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB „M“ veikloje bei jų į įmonės kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino 869 313,32 Lt UAB „M“ piniginių lėšų;

po bankroto bylos iškėlimo UAB „M“ bankroto administratoriui – UAB „X“ įgaliotajam asmeniui 2008-12-04 neperdavė UAB „M“ kasoje buvusių 239 406,17 Lt grynųjų pinigų, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą bei jas paėmė, tokiu būdu pasisavino 239 406,17 Lt UAB „M“ piniginių lėšų;kasos pajamų orderiais: 2006-06-03 (duomenys neskelbtini), 2006-06-14 (duomenys neskelbtini), 2008-09-01 (duomenys neskelbtini) įformino, kad jis įneša į kasą 30 200 Lt, tačiau į UAB „M“ kasą įnešė tik 4000 Lt, tuo būdu pasisavino 26 200 Lt UAB „M“ piniginių lėšų;2007-02-09 - 2007-10-17 laikotarpiu pagal kasos pajamų orderius: 2007-02-09 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 20 000 Lt sumai, 2007-02-14 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 15 000 Lt sumai, 2007-02-19 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 3 500 Lt sumai, 2007-03-01 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 15 000 Lt sumai, 2007-03-05 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 5 800 Lt sumai, 2007-03-30 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 10 000 Lt sumai, 2007-04-02 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 3 000 Lt sumai, 2007-04-04 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 2 300 Lt sumai, 2007-05-18 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 9 000 Lt sumai, 2007-05-25 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 18 000 Lt sumai, 2007-05-28 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 1 300 Lt sumai, 2007-06-08 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 40 000 Lt sumai, 2007-06-14 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 10 000 Lt sumai, 2007-06-19 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 400 Lt sumai, 2007-06-29 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 5 000 Lt sumai, 2007-07-27 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 200 000 Lt sumai, 2007-10-17 (duomenys neskelbtini) (be numerio) – 7 000 Lt sumai iš UAB „A“ direktorės E. B. gavo 365 300 Lt grynųjų pinigų, tačiau šių grynųjų pinigų neįnešė į UAB „M“ kasą, juos paėmė bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą, tokiu būdu pasisavino 365 300 Lt UAB „M“ piniginių lėšų;

taip A. J. iš viso pasisavino, jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės – 1 500 219,49 Lt vertės svetimą turtą, tuo UAB „M“ padarė 1 500 219,49 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d.

Be to, kaltinamasis A. J., laikotarpiu nuo 2004-06-25 iki 2008-12-04 dirbdamas UAB „M“ (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir tuo pat metu vykdydamas kasininko pareigas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bendrovėje, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, 2006-01-01 – 2008-12-04 laikotarpyje organizavo bei pats apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą pažeisdamas:

- 2006-06-03 kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 4000 Lt priėmimą į kasą, tačiau kasos knygoje apskaitė 2 000 Lt, 2006-06-14 kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 14 000 Lt priėmimą į kasą, tačiau kasos knygoje apskaitė tik 2000 Lt sumą;

- vyr. buhalterei S. Z. nepateikė 2008 m. balandžio – gegužės mėnesių banko sąskaitų išrašų, dėl ko UAB „M“ apskaitos registruose nebuvo apskaitytas 2008-04-10 89 000 Lt pervedimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB Parex banke, bei 2008-05-09 109 000 Lt pervedimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB Ūkio banke įmonei UAB „A“;

- apskaitos registre „243511 A. J. apyvartos žiniaraštis“ apskaityta, kad 2007-02-01 A. J. iš UAB „A“ gavo 30 000 Lt paskolą, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių paskolos išdavimą A. J. arba UAB „M“ jis nepateikė;

- 2007-02-09 – 2007-10-17 laikotarpiu iš UAB „A“ direktorės E. B. pagal 17 kasos pajamų orderių priėmė 365 300 Lt, tačiau jų neapskaitė kasoje;

- tyrimui nepateikė 2008 m. 9 - 10 mėnesių kasos knygos, 2007-02-01 – 2008-10-31 kasos registro; 2007-06-22 UAB „M“ kasos knygoje užpajamavo 70 000 Lt sumą – grynųjų pinigų įnešimą iš UAB Medicinos bankas“, tačiau šiai sumai kasos pajamų orderio tyrimui nepateikė;

- 2008-09-01 kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) įformino, kad jis įneša 12 200 Lt į kasą, tačiau jų neapskaitė kasoje;

- pagal 2008-10-28 Pinigų priėmimo kvitą (duomenys neskelbtini) už paslaugas UAB „M“ sumokėjęs 1 000 Lt, jis UAB „M“ kasos išlaidų orderio neišrašė, dėl ko į kasininko apyskaitą nebuvo įrašyta 1 000 Lt išlaidų;

- dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasos knygoje 2007-12-31 dienos pabaigoje įrašė 33 089,87 Lt, o perkeliant į 2008-01-01 dienos pradžią įrašė 36 589,87 Lt, t. y. dokumentais nepagrindė 3 500 Lt skirtumo;

- 2008 m. balandžio - birželio mėnesių kasos knygoje įrašė dokumentinį grynųjų pinigų likutį 1 000 Lt, kuris neatitinka su šio laikotarpį kasininko apyskaitomis, t. y. į kasininko apyskaitą 2008-04-30 neįrašytas kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt sumai;

- 2008 m. liepos mėnesio kasos knygoje dokumentinį grynųjų pinigų likutį laikotarpio pabaigai įrašė 1 000 Lt, kasininko apyskaitoje įrašytas 13 863,66 Lt, t. y. į kasininko apyskaitą neįtraukta 11 456 Lt pagal 2007-07-31 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 402,71 Lt pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini). Į kasininko apyskaitą dokumentinis grynųjų pinigų likutis laikotarpio pabaigai įrašytas 12 863,66 Lt didesnis;

- 2008 m. rugpjūčio mėn. 1 d. - 2008 m. rugpjūčio mėn. 31 d. laikotarpio kasos knygoje kasininko bei buhalterio parašų nėra, dokumentinis grynųjų pinigų likutis 2008-08-31 įrašytas 6 634,42 Lt, tuo tarpu 2008 m. rugpjūčio mėn. kasininko apyskaitoje 2008-08-14 įformintu kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) į kasininko apyskaitą įrašyta – A. J. grynųjų pinigų įnešimas 24 000 Lt sumoje ir 2008-08-22 kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta - V. M. kontoros grynųjų pinigų įnešimas 52 450 Lt sumoje. Minėtų kasos pajamų orderių į kasos knygą neįtraukė. Dokumentinis grynųjų pinigų likutis laikotarpio pabaigai kasininko apyskaitoje įrašytas 83 084,42 Lt, t. y. 76 450 Lt (6 634,42 – 83 084,42) didesnis negu kasos knygos lape. Apyskaitoje kasininko bei buhalterio parašų nėra;

UAB „M“ vardu įformintų kasos pajamų orderių iš GSEB „V.“ (pateikti KPO kvitai iš GSEB „V.“) laikotarpiu nuo 2007-03-23 iki 2008-08-22 neįrašė į kasos knygą: 2007-03-23 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – gautas avansas 10 000 Lt, 2007-04-27 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) - gautas avansas 10 000 Lt, 2008-07-18 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – atsiskaitymas už darbus 246,24 Lt.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nut. 2008-04-17 Nr. 370) 3 punktą, kuriame nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, (duomenys neskelbtini)žiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą ir kitas atsargas, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą...“, 51 punktą, kuriame nurodyta, kad „Inventorizacijai įforminti sudaromi inventorizavimo aprašai..“, nesudarė (tyrimui nepateikė) turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašų už 2007 finansinius metus bei 2008-12-04 finansinei atskaitomybei. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ - 2008-12-04 finansinės atskaitomybės stulpelyje „praėję finansiniai metai“ t.y. 2007 metai, įrašyti duomenys, nesutampa su 2007 m. finansinių atskaitomybių duomenimis. Sudarytos dvi finansinės atskaitomybės už 2007 metus, tačiau nei vieni 2007 m. duomenys tarpusavyje nesutampa. Balansų duomenys nesutampa ir su 2007-12-31 datai sudaryto suvestinio apskaitos registro (Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis) duomenimis.

Tokiu būdu A. J. organizavo UAB „M“ apgaulingos apskaitos tvarkymą bei pats ją apgaulingai tvarkė, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2006-01-01 - 2008-12-04 laikotarpio UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis A. J., laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-04 dirbdamas UAB „M“ (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ bei UAB „M“ įstatų (įregistruotų 2004-06-10) 6.6 punktą „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingu už UAB „M“ veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas - pasisavindamas 1 500 219,49 Lt įmonės apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB „M“ bankrotą bei padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: Kauno apskrities VMI – 469 034,90 Lt, VSDFV Prienų skyriui - 348 267,02 Lt, UAB „M“ darbuotojams – 345 121,15 Lt ir kitiems juridiniams asmenims - 1 049 535,29 Lt, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 209 str. 1 d.

Kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino iš dalies.

Dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 183 str. 2 d. paaiškino, kad 2006 m. dirbo UAB „M“ direktoriumi. Bendrovė užsiėmė statybomis. Keitėsi buhalterės, programų parodymai, mano, kad tai yra apskaitos klaidos. 503 292,58 Lt jis tikrai neišsiėmė. Visus pinigus naudojo įmonės reikmėms, t. y. mokėjo atlyginimus, mokesčius, atsiskaitydavo už paslaugas. 1 500219,49 Lt nepasisavino, mano, kad viena iš buhalterių padarė netikslią suvestinę. Tokios sumos jis tikrai negalėjo pasisavinti. Pinigais disponavo laisvai, juos pasiimdavo iš banko pagal čekius. Taip pat paaiškino, kad turi dokumentus, kurių negalėjo priduoti bankroto administratoriui dėl piniginių lėšų panaudojimo. UAB „A“ buvo rangovai ir subrangovai. Su jais buvo atsiskaitoma grynais pinigais, nes kaltinamasis per bankus mokėti jau negalėjo. E. B. yra UAB „A“ akcininkė, ją su kaltinamuoju sieja bendri vaikai. Šioje bendrovėje kaltinamasis dirbo direktoriumi, ją kontroliavo 2011-2012 metais. Grynųjų pinigų iš UAB „A“ negavo, buvo nupirktas butas (duomenys neskelbtini) gatvėje ir tą butą kaltinamasis norėjo parduoti aukcione. Taip pat paaiškino, kad jis buvo kasininkas, piniginėmis lėšomis disponavo vienas. Visus dokumentus tvarkė buhalteriai, ką jie atnešdavo, tą jis ir pasirašydavo. Gali būti, kad per aplaidumą ko nors ir nėra pasirašęs.

Dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 222 str. 1 d. paaiškino, kad bendrovėje buvo buhalterės, tačiau jos nesugebėjo dirbti. Kvalifikuotoms buhalterėms samdyti neužteko pinigų, todėl jis samdė tokias, kurios sutiko dirbti už mažesnį atlyginimą. Šios pridarė daug klaidų, nesuvedė dokumentų. Pripažįsta, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma blogai. Tai aiškina savo aplaidumu, nes jis pasitikėjo žmonėmis.

Dėl jam pareikšto kaltinimo pagal LR BK 209 str. 1 d. paaiškino, kad dėl bankroto savo kaltės nepripažįsta. Bendrovės, kurioms jie vykdė statybos darbus, pilnai neatsiskaitė. Būdavo sutarta didesnė statybos kaina, tačiau vėliau nesusitarus, kainą tekdavo mažinti. Jis visus ieškinius skolininkams atidavė administratoriui, darė viską, kad bankroto byla nebūtų iškelta. Apie finansinius įsipareigojimus UAB „ M“ sužinojo iš administratoriaus. Apie VMI surašytą aktą, kad buvo nepanaudotų lėšų virš milijono litų, nieko nežino. Jokių mokesčių neslėpė, jie buvo deklaruojami. Kai VMI areštavo sąskaitas, tada kaltinamasis pradėjo prašyti, kad už atliktus darbus būtų atsiskaitoma grynais pinigais. Būdavo užaktuojami pinigai, atliekami darbai, po to apmokama, o per tą laiką kol apmoka, reikėdavo atlyginimus išmokėti, atsiskaityti už kurą, buvo kitos sąnaudos. Jokių pinigų jis nepasisavino, savo kaltės dėl bankroto iškėlimo neįžvelgia.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas patvirtina šie įrodymai:

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p., 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojo K. V. parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog UAB „M“ dirbo apie dvejus metus direktoriaus pavaduotoju, kelis mėnesius laikinai ėjo direktoriaus pareigas. UAB „M“ per jo darbo laiką buhalterės keitėsi dažnai, buhalterinė apskaita buvo vedama UAB „M“ buveinėje. Visus grynus pinigus bendrovėje tvarkė A. J.. Kai jam ar tiekėjui išduodavo avansu A. J. pinigus, pasirašydavo kasos išlaidų orderius, juos išrašydavo buhalterė. Jis nežino ar buvo bendrovėje įsakymas dėl tvarkos per kiek laiko atskaitingi asmenys turi atsiskaityti už panaudotą avansą su buhalterija. Kiek atsimena už paimtą avansą reikėdavo atsiskaityti per mėnesį – pristatyti buhalterijai dokumentus, pinigų likutį grąžindavo direktoriui, pasirašydavo apyskaitose. Jis UAB „M“ neliko skolingas už avansus. Atlyginimus UAB „M“ tam tikru metu pervedinėdavo į bankines korteles, vėliau pradėjo mokėti grynais, atlyginimas vėluodavo kelis mėnesius. Kadangi atlyginimo nebemokėjo keletą mėnesių, jis pradėjo ieškotis darbo. Maždaug tuo metu UAB „A“ direktorė E. B. pasiūlė jam pereiti dirbti į jos bendrovę direktoriumi, nes ši bendrovė Vilniuje buvo gavusi statybos užsakymą ir jai reikėjo padėti tvarkyti su sutarties vykdymu susijusius dokumentus: atliktų darbų aktus, pirkimo, pardavimo sutartis ir pan.. Jis dar nebuvo suradęs kito darbo, todėl sutiko. Kasininke UAB „A“ liko E. B.. Ji kartu buvo ir bendrovės direktorė, ir akcininkė. Su kaltinamuoju A. J. ji buvo kaip ir šeima. Šioje bendrovėje jis piniginių reikalų netvarkė. Kai dirbo UAB „M“ tai A. J. buvo ir direktorius, ir kasininkas. Darbininkams atlyginimus jis išmokėdavo grynais. Apie 2007 m. vasario – spalio mėnesių laikotarpyje grynųjų pinigų išėmimą nieko nežino ( t. 17., b. l. 48-51, 163-164).

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p., 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojos L. K. parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog UAB „M“ vyr. buhaltere dirbo nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2007 m. vasario. Prieš jai pradedant dirbti vyr. buhaltere, dirbo kažkokia buhalterė, kuri tuo metu sirgo. Ji pradėjo dirbti be jokio dokumentų perdavimo. Vėliau jai taip pat niekas dokumentų neperdavė. Buvusi vyr. buhalterė vėliau išėjo iš darbo. Ji ją gal vieną kartą ir matė. Jai pradėjus dirbti buhalterinė apskaita buvo labai apleista: dokumentai nesuvesti į kompiuterį, jie išmėtyti ant stalo be tvarkos. Buhalterinė apskaita buvo vedama kompiuterine programa „Būtent“. Ši programa veikė be sutrikimų, tačiau programoje nebuvo suvesti bankai, skolos tiekėjų, pirkėjų. Ji bandė suvesti viską, suderinti programą. Didesnę dalį dokumentų jau buvo suvedusi. Bendrovėje dirbo apie 150 darbuotojų, jų buvo labai didelė kaita. Po kažkiek laiko, direktorius A. J. priėmė kitą darbuotoją, lygtai savo giminaitę dirbti vyr. buhaltere pusę etato, o ją paskyrė buhaltere. Vėliau bendrovės padėtis labai prastėjo, nebuvo mokami laiku atlyginimai ir ji ieškojosi darbo, o jį radusi išėjo iš darbo. Ji dokumentų taip pat neperdavė, nes jos darbo metu jau buvo paskirta kita vyr. buhalterė. Dirbant bendrovėje kasininko pareigas vykdė direktorius A. J.. Buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka nustatyta nebuvo, buhalteriniai dokumentai buvo saugomi lentynose kabinete. 2006 m. pabaigoje bendrovėje buvo bandyta atlikti bendrovės materialinių vertybių inventorizaciją, tačiau direktoriui netiko ūkvedžio, kurio pavardės ir vardo neatsimena, atlikta inventorizacija – neatitiko direktoriaus numanomas medžiagų kiekis su faktiniu, todėl jis ir nepasirašė. Ji neatsimena, ar jai dirbant vyr. buhaltere buvo ir jeigu buvo, tai kokio dydžio A. J. įsiskolinimas UAB „M“. Direktorius pats išduodavo darbuotojams grynus pinigus, o kai darbuotojai pateikdavo už nupirktas prekes dokumentus, ji išrašydavo kasos išlaidų orderį tam darbuotojui. Ji grynųjų pinigų nematydavo, kiek direktorius duodavo darbuotojui grynų pinigų ji nežinodavo. Kasą suvedinėdavo pagal faktinius dokumentus. Iš banko grynus pinigus paimdavo ir įnešdavo direktorius A. J.. Ji suvesdavo į programą duomenis pagal banko išrašus bei direktoriaus turimą čekių knygelę. UAB „M“ kasa nei karto nebuvo perskaičiuota, todėl ji nežino ar gryni pinigai kasoje sutapo su dokumentiniu pinigų likučiu kasoje. Atlyginimus paskaičiuodavo ji, juos mokėdavo direktorius. Pagal jai parodytas UAB „M“ A. J. avansines apyskaitas, mato, kad pagrindinė skola A. J. atsirado 2006 m. rugpjūčio mėnesį. Iš banko direktoriaus paimtus pinigus ji apskaitydavo buhalterinėje apskaitoje kaip pajamas, o direktoriui pristačius pirkimo dokumentus, jo avansinėje apyskaitoje pirkimo sumos atsirasdavo prie išlaidų. 2006 m. rugpjūčio mėnesio gale atsirado A. J. skola bendrovei 458 017,78 Lt. Šio mėnesio A. J. avanso apyskaitoje yra jos bei direktoriaus parašai. Ji direktoriaus neklausė kur dokumentai dėl nepanaudotų lėšų, jis pasirašydamas jos neklausė kodėl toks didelis likutis. Ji apyskaitas kiekvienam atskaitingam darbuotojui sudarinėdavo kiekvieną mėnesį. Spalio mėnesio pabaigoje likutis pas A. J. dar labiau padidėjo - iki 886 689,55Lt. Šioje apyskaitoje taip pat pasirašė ji bei direktorius. Lapkričio mėnesio A. J. avansinėje apyskaitoje trūksta dalies pajamų dokumentų, eilutėje „iš viso gauta“ esantis skaičius neatitinka visų jo pajamų sumą. Kodėl taip yra, ji tiksliai negali paaiškinti. Tai galėjo būti programos klaida, arba nepilnai atspausdintas pajamų dokumentų sąrašas. Programoje paprastai apyvartos žiniaraštis ir avansinės apyskaitos turi sutapti. Taip pat paaiškino, kad trūkdavo dokumentų dėl išlaidų. Visus piniginius klausimus tvarkė direktorius A. J., tik jis gal nežinojo, kad reikia pateikti visus dokumentus dėl išlaidų. Liudytoja reikalaudavo, kad direktorius pateiktų reikalingus dokumentus, jis pažadėdavo, tačiau jų nepateikdavo. Todėl liudytoja negalėjo nieko sutvarkyti ( t. 17., b.l. 58-59, 164 ).

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p., 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojos A. P. parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog UAB „X“ buvo sudariusi su UAB „M“ sutartį dėl statybos darbų Vilniuje apytiksliai 40 milijonų litų sumai. Sąmatoje prie sutarties buvo numatytas gautinas 5 procentų pelnas. UAB „X“ avansu pervedė į UAB „M“ sąskaitą pagal sutartį apie 0,5 milijono litų. Dalį darbų UAB „M“ atliko, tačiau vėliau UAB „X“ dėl finansinių problemų nutraukė sutartį. Todėl UAB „M“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl žalos priteisimo – 1 950 000 Lt sumai, kurią sudarė negautas pelnas. Ši sumą buvo sumažinta gauto avanso likučiu ir buvo pareikštas ieškinys apie 1 550 000 Lt sumai. Apygardos teismas atmetė BUAB „M“ ieškinį, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo dalinai tenkintas UAB „M“ ieškinys, priteista avanso dydžio žalos atlyginimas kaip kompensacija už nutrauktą sutartį. Tačiau Aukščiausiasis Teismas 2009 m. gruodžio mėnesį panaikino minėtą nutartį ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria netenkintas UAB „M“ ieškinys. To pasėkoje 2010-01-19 buvo patvirtintas UAB „X“ kreditorinis reikalavimas. Kreditorių sąrašą ji sudarė vadovaudamasi A. J. pateiktu kreditorių sąrašu Kauno apygardos teismui bankroto bylos kėlimo metu, bei vadovaujantis jai perduota buhalterine programa „Būtent“, iš kurios atsispausdino kreditorių, sąskaitų likučius. Kreditoriams, kurių nebuvo teismui pateiktame sąraše, tačiau buvo rasti buhalterinėje apskaitoje, ji išsiuntė pranešimus apie bankroto bylos iškėlimą ir prašė pateikti kreditorinius reikalavimus. Didžioji dalis gautų reikalavimų atitiko apskaitoje buvusius duomenis, neskaitant delspinigių, palūkanų. Neatitiko tik kai kurių darbuotojų reikalavimai, vėliau jie buvo patikslinti teisme. Pradžioje pagal UAB „M“ apskaitą, turimus dokumentus ji nustatė, kad UAB „A“ yra skolinga bendrovei „M“, todėl pareiškė civilinį ieškinį, vėliau iš jų gavus atsiliepimą ir papildomus dokumentus, patikslino ieškinio UAB „A“ sumą. Atsiliepdama į patikslintą ieškinį UAB „A“ advokatas pateikė dar papildomų dokumentų, iš kurių matyti, kad reikalaujama pinigų suma iš UAB „A“ buvo sumokėta A. J.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ji patikslino civilinį ieškinį, atsakovu įtraukdama A. J.. A. J. skolą sudaro: dokumentinis grynųjų pinigų likutis bendrovės kasoje, kurio jis jai neperdavė, UAB „A“ išmokėti jam pinigai už UAB „M“ bei skola pagal avanso apyskaitas. Taip pat ji nustatė UAB „M“ debitorius: be A. J. (anksčiau buvo ir UAB „A“) dar yra bankrutavusi UAB „X“ – 263 442,77 Lt sumai, ir UAB „X“ (laiduotojas UAB „X“) – 79 517,47 Lt. Informacija buhalterinėje apskaitoje apie kitus esamus skolininkus nepasitvirtino, nes buvo gauti duomenys, kad šios įmonės, pavyzdžiui AB „X“, UAB „X“, UAB „X“, UAB „X“, UAB „X“, (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) ŽŪB nėra skolingos, nes pateikė atsiskaitymą pagrindžiančius dokumentus. Taip pat paaiškino, kad nežino, ar nors dalį žalos A. J. atlygino, nes išėjo iš tos firmos ir jau pusantrų metų kaip ten nebedirba. Grynųjų pinigų jai perduota nebuvo. Buvo likutis, o dokumentų nebuvo. Pats direktorius sakė, kad negali pateikti dokumentų dėl likučio ( t. 17 ., b. l. 60-61, 164-165 ).

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p., 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojos E. K. parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog nuo 2000 metų dirbo VĮ „X“ vyr. finansininke. 2007 metais per pažįstamą ją susirado UAB „M“ direktorius A. J. ir pasiūlė pereiti į UAB „M“ vyr. buhaltere. Tuo metu VĮ „X“ neturėjo užsakymų, veikla buvo nuostolinga, o A. J. gyrėsi, kad turi labai stambių užsakymų, gera perspektyva, su bendrove „X“ (duomenys neskelbtini) planavo statyti kotedžus. Atlyginimą siūlė tą patį kaip ir VĮ „X“. Ji UAB „M“ pradėjo dirbti nuo 2007-08-06. Jai pradėjus dirbti UAB „M“ niekas jai jokių dokumentų neperdavė, bendrovėje naudojama kompiuterinė buhalterinė programa „Būtenta“ ar „ Būtent“ neveikė, neatitiko debitas ir kreditas. Ji prašė, kad ta firma, kuri aptarnauja šią programą, ją sutvarkytų, tačiau, direktorius neturėdavo sąskaitose pinigų ir šiai firmai nemokėjo, todėl ji ir netvarkė programos. Ji apie tai sakė direktoriui, tačiau jis vis sakė, kad bandyk pati, vėliau buvo pasamdę, tačiau jos specialistai patarė iš naujo viską suvesti į kompiuterį – sąskaitų likučius. Jai niekas neperdavė jokių balansų, inventorizacijos aktų. Skolininko sąskaita kompiuteryje ne visada atitikdavo realią padėtį. UAB „M“ labai dažnai keisdavosi buhalterės, kiek žino patikrinimą darė ir VMI specialistės, tačiau ir joms trūko dokumentų. Ar buvo nustatyta direktoriaus kokia nors buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka, ji nežino. 2005 ir 2006 metų balansų ji nerado, mano, kad jie niekur nebuvo pateikinėjami. Kiek atsimena, rado tik 2006 metų pelno ir nuostolio ataskaitą. Jokios kasos knygos ji nerado. Kadangi jai nebuvo galimybės suvesti naujai į kompiuterį likučius, o buhalterinėje programoje nesutapo debito ir kredito sąskaitos, tada ji pati padidino UAB „M“ „kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ sąskaitą, kad sutaptų debitas ir kreditas. Ši suma pagal 2007 metų balansą gruodžio 31 d. yra 497 966 Lt. Po to ji jau viską vesdavo į kompiuterį. UAB „M“ kasininko pareigas atlikdavo A. J.. Ji jokių grynų pinigų neturėjo, grynais gaudavo tik atlyginimą, o bendrovės grynais pinigais disponuodavo A. J.. Kasos pajamų orderius spausdindavo ta pačia buhalterine programa pagal banko išrašus. Grynus pinigus iš banko sąskaitos turėjo teisę nuimti ir nuimdavo tik direktorius A. J.. Todėl ji jo vardu ir atspausdindavo kasos pajamų orderius. Kasos išlaidų orderius ji atspausdindavo kai tiekėjas V. ateidavo ir pasakydavo, kad direktorius davė pinigų avansiniams pirkimams. Ji atspausdindavo orderį, o jis su direktoriumi pasirašydavo. Kiek ir kam direktorius duodavo pinigų ji nematydavo, orderius išrašydavo pagal direktoriaus ar vadybininko pasakymus. Jos darbo laiku UAB „M“ jokia turto inventorizacija nebuvo atliekama, gryni pinigai kasoje nebuvo perskaičiuoti nei kartą. Ji darė suderinimus su pirkėjais ir tiekėjais. Ji pinigų likutį žinodavo tik pagal banko išrašus, buhalterinę programą. UAB „M“ kasos knygą ji spausdindavo iš Buhalterinės programos. Jai jokios kasos knygos nebuvo paliktos, todėl ji spausdino iš programos ir ankstesnio laikotarpio kasos knygą. Kiek ji atsimena, jai 2007 metų pabaigoje pradėjus tikrinti užsakovų skolas, siuntinėjo suderinimus, nusiuntė Garažų statybos ir eksploatacijos bendrovei „V.“ raštą, kad jie skolingi kažkokią tai sumą. Jie pasiskambino ir pasakė, kad jie yra neskolingi, pateikė apmokėjimus ir vėliau atsiuntė kasos pajamų orderio kvito kopiją. UAB „M“ egzemplioriaus ji nerado. Kiek prisimena iš Garažų statybos ir eksploatacijos bendrovės „V.“ pagal kasos pajamų orderius gautų lėšų dalis buvo įvesta į buhalterinę programą, kitą dalį, gavus kasos pajamų orderio kvito kopiją, įvedė į kompiuterį ir atsispausdino kasos knygą. Kokia data ji įvedė ir kurį kasos pajamų orderį, ji neatsimena. Vadybininkai už gautus iš direktoriaus pinigus turėdavo atsiskaityti. Ji kartą per mėnesį sutikrindavo ir suvesdavo. Paprastai likučio pas juos nelikdavo. Direktoriaus avansu paimtų pinigų ji nekontroliuodavo. Jis jai kartais pateikdavo atsiskaitymo dokumentus, ji tada suvesdavo ir atspausdindavo. Jai dirbant ji matė, kad direktoriui išduoto avanso likutis yra apie 1 200 000 Lt. Ji teigia jam sakiusi dėl šių pinigų. Jis jai jokių dokumentų jiems pateisinti nepateikė, pasakė, kad tai ne jos reikalas. 2007 metų balansą ji darė. Ar jį pateikė kokiai institucijai, ji neatsimena, nes išėjo iš darbo 2008 metų vasario 25 d., o Registrų centrui reikia priduoti iki gegužės 1 d., tai galėjo palikti kabinete. Pagal jai parodytus du UAB „M“ 2007 metų balanso variantus, ji mato, kad darė tik vieną – trijų lapų, kurį ji pasirašė, bei pelno nuostolių ataskaitą – vieną lapą. Šiame balanse eilutė „Kitos gautinos sumos“ - 1 194 229 Lt yra darbuotojams išduotas negrąžintas avansas, t.y. pagrinde A. J. avanso skola. Nuo 2007 metų lapkričio mėnesio ji pradėjo ieškotis darbo, nes UAB „M“ neturėjo užsakymų, pradėjo vėluoti mokėti atlyginimus, dalies buhalterinių dokumentų nerado, balansą reikėjo daryti, o nebuvo ankstesnių metų balansų, kitų buhalterinių dokumentų, gerai veikiančios Buhalterinės programos. 2008 metais kasą vesdavo R. S.. Pagal jai parodytus kasos išrašus mato, kad nesutampa 2007-12-31 pabaigos ir 2008-01-01 pradžios pinigų likutis. Ji mano, kad tai programos klaidos, nes spausdinama automatiškai iš programos, nustačius laikotarpį, o R. S. nesutikrino. Iš UAB „A“ gautus pinigus ji UAB „M“ neapskaitydavo, nes neturėdavo pagrindo nurodyti už ką jie gauti, be to UAB „A“ ir A. J. neinformuodavo, kad jie A. J. išmokėti. Ji UAB „A“ kurį laiką buvo įdarbinta – A. J. norėjo darbuotojus perkelti į UAB „A“ ir ji toliau vykdytų tą pačią veiklą, bet ji jau ieškojo darbo ir kai gavo darbo pasiūlymą iš šių bendrovių išėjo. UAB „A“ Buhalterinės apskaitos nevedė. Taip pat paaiškino, kad dirbant UAB „M“ bandė padaryti tvarką buhalterijoje, tačiau nebuvo pateikti reikalingi dokumentai. Ankstesnių metų balanso direktorius taip pat nesugebėjo pateikti. Kodėl buvo atsiradęs pinigų trūkumas, ji nežino, direktorius apie tai irgi nieko neaiškino. Grynus pinigus ir reikalus su bankais tvarkė vienas direktorius A. J. ( t. 17., b. l. 64-65, 165 ).

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p., 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojo K. B. parodymų matyti, kad jis paaiškino, jog UAB „M“ vadybininku ir darbų vadovu dirbo apie metus laiko. Jam darbo reikmėms kartais reikėdavo grynų pinigų: benzinui, įvairioms statybinėms medžiagoms pirkti, juos visada išduodavo direktorius A. J.. Gaunant pinigus pas jį pasirašydavo kasos išlaidų orderį, kurį išrašydavo ir atnešdavo jam buhalterė. Direktorius ir buhalterė dirbdavo bendroje patalpoje, kuri buvo atskirta pertvara. Gavus pinigus ir juos panaudojus – tą pačią dieną ar kitą aš direktoriui parodydavo arba ir palikdavo pirkimo dokumentus, kad pateisinti kur jis panaudojo gautus pinigus. Jeigu jis tik pažiūrėdavo dokumentus ir grąžindavo, tada juos palikdavo buhalterei. Jis neatsimena ar buvo nustatyta tvarka per kiek laiko reikia atsiskaityti už avansu duotas lėšas. Jis stengėsi iš karto likusius pinigus grąžinti direktoriui, kad neliktų skolingas. Išėjęs iš darbo neliko skolingas UAB „M“ už avansu duotus pinigus. Ar darbuotojai atsiskaitę su bendrove už paimtus pinigus, kontroliavo direktorius. UAB „M“ tam tikru laikotarpiu buvo tai viena, tai dvi buhalterės. Jos buhalterinę apskaitą tvarkydavo bendrovės buveinėje (duomenys neskelbtini) prospekte UAB „X“ patalpose, vėliau (duomenys neskelbtini). Atlyginimai buvo mokami nestabiliai, grynais pinigais. Juos išmokėdavo direktorius A. J., gavę pasirašydavo žiniaraščiuose. Vėliau E. B. jam pasiūlė dirbti UAB „A“ tą patį darbą, bet geresnėmis sąlygomis. UAB „A“ dirbo direktoriumi nuo 2009 vasario 12 dienos. Bendrovės veikla yra statybos darbai. Šiuo metu kokios tai realios veiklos įmonė nevykdo. Bendrovės vienintelė akcininkė yra E. B.. Kas liečia atsiskaitymus tarp UAB „A“ ir UAB „M“ jis pasakyti nieko konkretaus negali, nes visus finansinius reikalus tvarkė tuometinė direktorė E. B.. Kadangi atlyginimas buvo mokamas nestabiliai, tai liudytojas pradžioje išėjo iš UAB „M“, vėliau ir iš UAB „A“. UAB „M“ visus finansinius klausimus spręsdavo tik direktorius A. J.. Taip pat paaiškino, kad pinigus grynais jam išduodavo ir buhalterė, ir direktorius. Ar tai buvo įmonės pinigai, ar asmeniniai direktoriaus pinigai, jis nežino ( t. 17., b. l. 46-47, 184).

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p., 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojos S. Z. parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog maždaug 2008 metų vasario mėnesį K. B. pasiūlė dirbti UAB „M“ vyr. buhaltere. Dar be jos buhalteriją tvarkė apskaitininkas R. S.. Kai pradėjo dirbti jai niekas buhalterinių dokumentų neperdavė, nes jau buhalterė tuo metu nebedirbo. Ji direktoriaus A. J. paprašė, kad jai buhalterinius dokumentus perduotų pagal perdavimo aktą, tačiau jis pasakė, kad nei vienai buhalterei buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti perdavimo aktu, todėl jis negali prašyti kad buvusi buhalterė jai juos perduotų raštiškai. Ji rado 2007 metų balansą su buvusios buhalterės E. K. ir direktoriaus A. J. parašais. Prie jo prisegta 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaita buvo be parašų. Taip pat kabinete buvo apie 50 segtuvų įvairių sutarčių, buhalterinių dokumentų. Direktorius nebuvo nustatęs buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos bendrovėje. Buhalterės pareiginių nuostatų (pareigybės aprašymo) taip pat nebuvo. Apskaita bendrovėje buvo vedama kompiuterine programa „Būtent“. Šioje programoje nesutapdavo turto ir nuosavybės dalys. Jos skirdavosi per milijoną litų. Jeigu viskas būtų tvarkingai į kompiuterį suvesta programoje šių dalių skirtumas turėtų būti lygus nuliui. Ji bandė sulyginti, ieškoti klaidų, tačiau jai nepavyko. Galima buvo ištaisyti tik suvedus iš naujo dokumentus už penkis metus – nuo įmonės įkūrimo. Todėl ji nieko nepakeitė, o toliau vesdavo naujus dokumentus į buhalterinę programą. Iš kompiuterio ji išsitraukdavo likučius kam UAB „M“ skolinga, tačiau parodžius juos direktoriui A. J., jis sakydavo, kad jiems jau atsiskaitę - ieškok dokumentų. Ji daugeliu atvejų jokių dokumentų šiems apmokėjimams nerasdavo. Taip ir likdavo programoje skola. Ji teigia prašydavusi direktoriaus, kad pateiktų UAB „M“ banko išrašus, kartais jis juos pateikdavo. Tada ji pagal išrašus suvesdavo atsiskaitymus, gautus pinigus. UAB „M“ kasininko pareigas atlikdavo A. J.. Įsakymo dėl kasininko nematė, bet jai bendradarbiai minėjo, kad jis buvo pasirašęs tokį įsakymą nuo pat įmonės įkūrimo. Jis visus bendrovės grynus pinigus laikydavo pas save piniginėje arba rankinėje. Koks bendrovės grynųjų pinigų likutis ji niekada nežinojo. Kartais direktorius A. J. paprašydavo jos arba R. S., kad atspausdintų kasos pajamų arba išlaidų orderį. Jis nurodydavo kam išrašyti ir kokią sumą. Juos perdavus direktoriui, po kiek laiko jis grąžindavo pasirašęs. Ant dalies orderių trūkdavo parašų, jeigu tai pastebėdavo, paprašydavo pasirašyti. Kiek atsimena dalies kasos pajamų ir išlaidų orderių iš viso negrąžino. Kasos knygas ji atspausdindavo ir sutikrindavo ar sutampa įrašai kasos knygoje su dokumentais. UAB „M“ darbuotojams medžiagų pirkimams direktorius duodavo pinigų. Po to darbuotojas juos informuodavo, kiek gavo pinigų iš direktoriaus ir pateikdavo medžiagų pirkimo dokumentus. R. S. užpildydavo reikalingus dokumentus, atspausdindavo avansines apyskaitas. Jos buvo spausdinamos kas mėnesį. Jai pradėjus dirbti direktorius pagal avansinę apyskaitą buvo skolingas apie 1 200 000 Lt. Jis žinojo, kad jis skolingas bendrovei virš milijono litų. Jis dažnai jos klausdavo, ar jo skola bendrovei pasidarė mažesnė negu milijonas. Ji žinojo, kad didžioji dalis už atliktus darbus bendrovės pinigų pervedama į UAB „A“ sąskaitą, o A. J. juos paimdavo ir įnešdavo į UAB „M“ kasą. Kaip įnešimo pagrindą prašė fiksuoti, kad grąžina paimtas pagal avansinę apyskaitą iš UAB „M“ lėšas. Vieną kartą ji užfiksavo kaip jis prašė, tačiau vėliau ištaisė, suformino kaip gautus pinigus iš UAB „A“ už UAB „M“ atliktas paslaugas ir atliko sudengimą su UAB „A“. Kiek atsimena jos išėjimo iš darbo dieną A. J. likutis pagal avansinę apyskaitą taip pat buvo maždaug milijonas litų. Ji 2008 metų gegužės mėnesį direktoriui A. J. priduoti į Registrų centrą buvo padariusi 2007 metų UAB „M“ balansą ant Juridinių asmenų registro patvirtinto blanko dviem egzemplioriais su aiškinamaisiais raštais ir pinigų srautais. Jai to balanso pasirašyti nereikėjo, toje formoje numatytas tik direktoriaus parašas. Pagal jai parodytą 2007 m. UAB „M“ balansą su pelno (nuostolių) ataskaita (trijų lapų), ji negali tiksliai pasakyti ar šį variantą ruošė. Kaip minėjo prieš tai, buvusios buhalterės E. K. parengtas jai netiko, jame buvo nesutapimų, todėl ji iš VMI paprašė, kad atsiųstų jiems pateiktą 2006 m. balanso kopiją ir pagal ją ruošė naują, jos duomenis įrašydama į 2007 m. balanso praėjusių finansinių metų stulpelį. Kodėl direktorius nepateikė balanso Registrų centrui, ji nežino. Taip pat tiksliai negali paaiškinti kodėl 2008 metų balandžio – rugsėjo mėnesiais nepasirašė kasos pajamų orderių bei kvitų. Tikriausiai juos spausdino ne ji, nes tuos kur pati spausdindavo iš karto ir pasirašydavo. Vėliau ji, atspausdinusi kasos knygos mėnesio lapą, sutikrindavo pirminius dokumentus su kasos lapo įrašais ir pasirašydavo kasos knygos mėnesio lapą. Kad dalis kasos pajamų orderių nepasirašyta, nepastebėjo. Kartais padavus direktoriui pasirašyti dokumentus, jis juos grąžindavo vis tiek be parašų. 2008-07-18 (duomenys neskelbtini) „atsiskaitymas už darbus pagal sutartį Nr. 070131/1“ 246,24 Lt ji atspausdino, pasirašė ir nuvežė į GSEB „V.“ buhalterei, jai paliko kartu su priedu prie sutarties, kurį turėjo pasirašyti bendrijos pirmininkė. Ši suma - 246,24 Lt - tai po suderinimo su bendrija nesudengtas apmokėtas likutis (pinigai buvo sumokėti, tik neišrašytas dokumentas). Kada jį grąžino atgal, ji neatsimena. Kodėl po mėnesio buvo atspausdintas antras kasos pajamų orderis tuo pačiu numeriu, ji nežino. Pagal jai pateiktus dokumentus matė, kad dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasos knygoje 2008-08-22 įrašytas 6634,42 Lt, o kasininko apyskaitoje už 2008 m. rugpjūčio mėn. 2008-08-14 įformintu kasos pajamų orderiu (duomenys neskelbtini) į kasininko apyskaitą įrašyta papildomai A. J. grynųjų pinigų įnešimas 24 000 Lt sumoje ir 2008-08-22 (duomenys neskelbtini) V. M. kontoros grynųjų pinigų įnešimas 52 450 Lt sumoje. Tai galėtų paaiškinti, kad šie orderiai galėjo būti išrašyti ir vėliau ištrinti iš programos, o vėliau kai buhalterijai juos pateikė su parašais, ji juos įvedė į kompiuterį. Prie Buhalterinės programos priėjimą turėjo daugelis asmenų: K. V., R. S., vadybininkai. Galėjo šie dokumentai būti atspausdinti keičiant prieš tai kažkokio tai dokumento duomenis. Juos pakeičiant prieš spausdinat, dokumentas atspausdinamas pakeistas, o kompiuterio atmintyje lieka pirminis. Jos darbo metu niekas jokios bendrovėje atsargų, turto inventorizacijos neatliko. Ji nematė jokių ankstesnių inventorizacijos aktų. UAB „M“ atlyginimus mokėdavo A. J.. Ji arba R. S. atspausdindavo atlyginimų žiniaraštį, kuriame buvo nurodytos įsiskolinimų darbuotojams sumos. Išmokėjus darbuotojams, direktorius įrašydavo išmokėtą sumą, darbuotojai pasirašydavo žiniaraščiuose. Vėliau direktoriaus nurodymu įsiskolinimo nebespausdindavo, tik spausdino paprastą darbuotojų sąrašą, kuriame direktorius ranka įrašydavo išmokamą sumą ir darbuotojas pasirašydavo. Realiai už darbą gaudavo po 800 Lt į mėnesį, todėl ji pradėjo ieškotis darbo ir jai E. K. pasiūlė eiti į jos darbo vietą, nes ji turėjo išeiti motinystės, o vėliau vaiko auginimo atostogų. Išėjus iš darbo UAB „M“ skolinga jai liko apie 11 000 Lt. UAB „A“ vyr. buhaltere dirbo nuo 2008 metų balandžio iki 2008 metų spalio mėnesio. A. J. prašė jos UAB „A“ sutvarkyti buhalteriją ir jis teigė, kad toliau UAB „M“ veiklą tęs UAB „A“. UAB „A“ buhalterinėje programoje buvo sukurta atskira buhalterinė sąskaita, kurioje apskaitydavo UAB „M“ pinigus. Jie buvo gaunami pagal trišales UAB „M“, UAB „A“ ir mokėtojo sutartis. Pagal UAB „M“ prašymus UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje fiksuodavo apmokėjimus UAB „M“ tiekėjams ir išmokėjimus iš banko sąskaitos bankiniu čekiu. Pavedimus darydavo pats A. J.. Jis disponavo UAB „A“ grynais pinigais bei UAB „A“ sąskaitos valdymo internetu generatoriumi. UAB „A“ direktore dirbo E. B., vėliau direktoriumi buvo paskirtas K. V.. UAB „A“ atskiro kasininko nebuvo, jo pareigas atliko E. B., tačiau praktiškai UAB „A“ pinigais disponavo A. J., jam direktorė E. B. pasirašydavo ir duodavo bankinius čekius, su kuriais jis iš banko sąskaitų pasiimdavo grynus pinigus. UAB „A“ Buhalterinės apskaitos sąskaitų plane buvo priskirta atskira sąskaita UAB „M“, kurioje fiksuodavo UAB „M“ įplaukas ir išlaidas. Tuo būdu žinodavo kiek UAB „A“ yra bendrovės „M“ pinigų. A. J. iš elektroninės bankininkystės atspausdindavo UAB „A“ banko išrašus, pagal kuriuos ji suvesdavo apkaitą. Jis banko išrašus pateikdavo nereguliariai, ji jo prašydavo, jis pažadėdavo atspausdinti, tačiau pažado neįvykdydavo. Išrašus gaudavo maždaug kas tris mėnesius. Kai reikdavo kasos dokumentų, A. J. pasakydavo kam ir kokiai sumai reikia išrašyti pirminius kasos išlaidų ar pajamų dokumentus. Ji kompiuteriu atspausdinusi šiuos dokumentus pateikdavo direktorei E. B., kuri juos vėliau grąžindavo su parašais. Šiuose dokumentuose ji taip pat pasirašydavo. Kasos knygą suvesdavo pagal turimus pasirašytus kasos dokumentus. Kodėl 16 kasos išlaidų orderių: 2008-03-07 Nr. (duomenys neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2008-03-19 Nr. (duomenys neskelbtini) - 80 000 Lt sumai, 2008-03-21 Nr. (duomenys neskelbtini) - 3 000 Lt sumai, 2008-04-08 Nr. (duomenys neskelbtini) - 80 000 Lt sumai, 2008-04-09 Nr. (duomenys neskelbtini) - 5 300 Lt sumai, 2008-04-10 Nr. (duomenys neskelbtini) - 40 000 Lt sumai, 2008-04-15 Nr. (duomenys neskelbtini) - 6 000 Lt sumai, 2008-04-18 Nr. (duomenys neskelbtini) - 7 000 Lt sumai, 2008- 05-06 Nr. (duomenys neskelbtini) - 14 000 Lt sumai, 2008-05-09 Nr. (duomenys neskelbtini) - 90 000 Lt sumai, 2008-05-10 Nr. (duomenys neskelbtini) - 18 500 Lt sumai, 2008-05-27 Nr. (duomenys neskelbtini) - 20 000 Lt sumai, 2008-06-02 Nr. (duomenys neskelbtini) - 45 000 Lt sumai, 2008-06-04 Nr. (duomenys neskelbtini) - 30 000 Lt sumai, 2008-06-05 Nr. (duomenys neskelbtini) - 10 000 Lt sumai, 2008-06-06 Nr. (duomenys neskelbtini) - 4300 Lt sumai neapskaityti UAB „A“ kasos knygoje tiksliai negali paaiškinti, nes šiuose kasos išlaidų orderiuose nėra jos parašo, todėl galėjo būti, kad jai nebuvo pateikti apskaityti kasos knygoje, arba jie buvo išrašyti vėliau, liudytojai jau nedirbant bendrovėje. Parodyto 2711 Sąskaitos bankuose - SEB 2008 metų išrašo ji nedarė, jai dirbant UAB „A“ buhalterinė apskaitos programa nebuvo naudojama. Analogiškai gali pasakyti, kad parodyto Apyvartos žiniaraščio „243505 Gautinos iš atskaitingų asmenų sumos E. B. 2008 metai Lt“ ji nevedė, nes tai irgi yra atspausdinta iš Buhalterinės programos, o ji spausdindavo MS Excel programos pagalba. Šie išrašai galėjo būti suvesti vėliau ir atspausdinti. Ji į registrus suvesdavo visus dokumentus, kuriuos pateikdavo A. J. bei K. V.. Direktorė E. B. darbe pasirodydavo tik kai reikėdavo pasirašyti dokumentus, faktiškai veiklą vykdė A. J.. UAB „A“ akcininke tuo metu buvo E. B.. Iš UAB „A“ ir UAB „M“ išėjo, nes nemokėjo atlyginimų. Taip pat paaiškino, kad direktorius A. J. suprato, jog yra skolingas apie milijoną litų. Buvo gautas nurodymas tą įsiskolinimą dengti iš UAB „A‘ finansų. Mano, kad buvo taisoma buhalterinė apskaita, dokumentai pakeisti. Koks buvo to tikslas, ji nežino ( t. 17., b. l. 69-70, 71, 166).

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p., 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojos E. B. parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog įkūrė UAB „A“, yra bendrovės 100 procentų akcijų savininkė. Pradžioje apie metus laiko dirbo UAB „A“ direktore, vėliau direktoriumi buvo K., pavardės neatsimena. Ji liko bendrovėje administratorės pareigose. Bendrovė vykdė butų remonto veiklą. UAB „M“ direktorius A. J. paklausė ar ji sutiks, kad į jos bendrovę pervestų už UAB „M“ atliktas paslaugas pinigus, o ji vėliau juos atiduotų jam, kaip UAB „M“ direktoriui. Ji nesidomėjo kodėl taip jam reikia. Ji A. J. pažįsta gerai, juo pasitiki. Su įmonėmis, kad jos pinigus pervestų į UAB „A“ susitardavo UAB „M“ direktorius A. J.. Jis ją informuodavo, kad yra pervesti UAB „M“ pinigai į UAB „A“ sąskaitą, ji nuvažiuodavo į banką ir paimdavo grynais. Juos iš karto atiduodavo A. J.. Jis pasiimdamas iš jos grynus pinigus, kažką pasirašydavo, tačiau ji neatsimena kokį dokumentą jis pasirašydavo. Šio dokumento vienas egzempliorius likdavo pas ją, kitas pas A. J.. Šiuos dokumentus ji perduodavo buhalterei. Bendrovėje atskiro kasininko nebuvo, grynus pinigus tvarkė ji pati. 365 300 Lt grynuosius pagal kasos pajamų orderius ji perdavė kaltinamajam A. J.. Šis jai aiškino, kad pinigai reikalingi išmokėti darbuotojams atlyginimus. Jeigu iš sąskaitos paimdavo UAB „A“ priklausančius pinigus, juos apskaitydavo bendrovės kasoje. ( t. 17 ., b. l. 72, 184-185 ).

Iš BPK 276 str. 1 d. 2 p., 276 str. 5 d. tvarka pagarsintų liudytojos D. Č. parodymų matyti, kad ji paaiškino, jog UAB „M“ vyr. buhaltere dirbo nuo 2007 m. vasario iki 2007 m. liepos mėnesio. Jai pradėjus dirbti, buvusi vyr. buhalterė turėjo pabaigti savo darbą –sutvarkyti 2006 metų balansą, priduoti metines formas VMI, sutvarkyti 2007 metų sausio mėnesio ataskaitas. Ji teigia su direktoriumi nesutarusi, kad jam padarys 2006 metų balansą. Jai 2006 metų balanso niekas neperdavė, buvusi vyr. buhalterė bei direktorius jai buvo pažadėję, kad jį padarys, tačiau buvusi vyr. buhalterė jo neperdavė. Jai jokie buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti. Buhalterinius dokumentus ji rankiojo iš įvairių vietų: segtuvų, stalčių, dalį dokumentų jai pateikė vyr. finansininkė J. B.. Ji nežino, ar metų pabaigoje buvo atlikta turto ir įsipareigojimų inventorizacija, jos aprašų už 2007 finansinius metus jai taip pat niekas neperdavė. UAB „M“ kasininko pareigas atliko direktorius A. J.. Atskiro įsakymo ji nematė. Direktorius pats pasirašinėdavo ant kasos dokumentų. Buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta, ji tokio įsakymo nematė. Visi gryni pinigai, banko kortelės buvo direktoriaus žinioje. Jos duomenys, kaip atskaitingo asmens, nebuvo perduoti bankui. Atlyginimų ji taip pat nemokėdavo. Juos mokėdavo direktorius. Jeigu direktorius norėdavo išduoti pinigus, jis jai pasakydavo kokiai sumai ir kam išrašyti kasos išlaidų orderius. Ji atspausdindavo, pasirašydavo ir pateikdavo direktoriui. Jis jai vėliau pasirašytus grąžindavo. Kasos knyga buvo kompiuterinė, toje pačioje buhalterinėje programoje. Ką jai pasakydavo direktorius, ji suvesdavo į kompiuterį ir atspausdindavo kasos dokumentus. Kiek realiai jis gaudavo ar išmokėdavo pinigų pagal šiuos orderius ji nežinojo. Ji žinojo tik kompiuterinį pinigų likutį kasoje. Grynų pinigų ji niekada neskaičiavo, direktorius niekada – nei atėjus į darbą, nei vėliau nesakė, koks yra grynųjų pinigų likutis Banko išrašus jai direktorius leido atsispausdinti tik du kartus, apie kovo - balandžio mėnesį. Jeigu direktorius duodavo kam pinigų prekių pirkimui, jai jis nepranešdavo. Ji arba jos padėjėjas R. S. į kompiuterį iš sąskaitų įtraukdavo pirkimus, t.y. ką darbuotojas ar direktorius nupirkdavo, tačiau jai niekas nepasakydavo, kad iš įmonės kasos davė darbuotojui avansu grynų pinigų ir todėl reikia išrašyti kasos išlaidų orderį. Todėl pagal dokumentus gaudavosi, kad neva darbuotojas ar direktorius moka iš savų pinigų. Ji dėl to direktoriui nieko nesakydavo, nes už kasą jis atsakingas, jis žino, kad jeigu išdavė grynus, turi išrašyti pats arba jos paprašyti išrašyti kasos išlaidų orderį. UAB „M“ nebuvo nustatytos tvarkos per kiek laiko atskaitingi asmenys turi atsiskaityti su bendrovės kasa. Išduotus pinigus, kaip atsiskaito darbuotojai su bendrove kontroliuodavo direktorius. Ji teigia nežinodavusi kam realiai jis duodavo pinigus. Pagal jai parodytą 2007 metų birželio mėnesio kasos knygą matė, kad 2007-06-22 buvo užpajamuotas 70 000Lt įnešimas iš Medicinos banko į bendrovės kasą. Ar buvo atspausdintas kasos pajamų orderis, ji neprisimena. Jai parodytus UAB „M“ 2007-03-23 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 Lt sumai, kasos pajamų orderį 2007-04-13 (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 12 500 Lt, 2007-04-27 kasos pajamų orderio kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 000 Lt ji teigia atspausdinusi direktoriaus prašymu pagal jo pateiktus duomenis, pasirašė ir jam atidavė. Jis vėliau grąžino su parašais. Kodėl du orderiai yra vienodu numeriu, ji negali paaiškinti. Tikriausiai kompiuterinėje programoje įvyko klaida. Taip pat ji negali paaiškinti kodėl šis orderis ir kvitai neapskaityti kasos knygoje išrašymo datomis. Pagal kasos knygos 2007 m. kovo ir balandžio mėn. išrašus mato, kad gautos iš GSEB „V.“ sumos apskaitytos, tik kitais numeriais, datomis. Ji nežino kodėl taip atsitikę. Be to, mato, kad kasos knygose nėra jos parašų. Gal vėliau buvo kasos knyga perspausdinta, kas nors pakoreguota. Taip pat paaiškino, kad buvusi vyr. buhalterė L. K. jai sakiusi, kad spalio mėn. pabaigoje buvo labai didelis likutis. Kai ji jau dirbo, tai likutis nebuvo toks didelis. Pagal A. J. avanso apysakaitą suma buvo nemaža, t. y. apie 100 tūkstančių litų. Paties direktoriaus neklausė iš kur pas jį tokios sumos ( t. 17 ., b. l. 56-57, 194-195).

Iš Kauno apskrities VMI 2008-04-30 sprendimo Nr. ( 17 )- K3-187 dėl patikrinimo akto Nr. AU16-13, surašyto patikrinus UAB „M“, tvirtinimo matyti, kad 2007-07-01 UAB „M“ direktorius A. J. turėjo nepanaudotų piniginių lėšų likutį 1 187 746,64 Lt ( t. 1, b. l. 195-200, t. 2, b. l. 1-3 ).

Iš 2009-01-21 Kauno AVMI rašto Nr. ( 8.3-06 )-K- matyti, kad pateikta medžiaga dėl UAB „M“ ( į. k 300032773 ) veiklos ( t. 1, b. l. 1-165 ).

Iš 2008-08-08 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 080984 matyti, kad UAB „M“ kasoje grynųjų pinigų nėra ( t. 1, b. l. 15-17 ).

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-04 nutarties matyti, kad Kauno apygardos teismo 2008-10-20 nutartis, kuria UAB „M“ iškelta bankroto byla, palikta nepakeista ( t. 2, b. l. 198-199 ).

Iš 2010-11-30 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikiamas BUAB „M“ kreditorių sąrašas, jų pateikti ir ginčijami kreditoriniai reikalavimai ( t. 5, b. l. 15, 21-32 ).

Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-21 nutarties matyti, kad Kauno apygardos teismo 2011-05-31 sprendimas paliktas nepakeistas ( t. 18, b. l. 14-21 ).

b) Dokumentinis grynųjų pinigų likutis kasos knygos lape 2007-12-31 dienos pabaigoje įrašytas 33089,87 Lt, o perkeliant į 2008-01-01 dienos pradžią įrašytas 36589,87 Lt, t.y. 3500 Lt suma didesnis, skirtumas dokumentais nepagrįstas.

3. KPO 2008-07-18 serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – atsiskaitymas už darbus 246,24 Lt. Pateiktame KPO kvite prie vyr. buhalterės S. Z. yra parašas, kad pinigus gavo yra kasininkas A. J. ir parašas.

b) Kad būtų nustatyta finansininko ir patvirtinta UAB „M“ direktoriaus pinigų sumokėjimo tvarka ir terminas atskaitingam asmeniui, tyrimui nebuvo pateikta.

c) pagal tyrimui pateiktus dokumentus atskaitingiems asmenims išduoto avanso likutis 2008-12-31 apskaitos registre įrašytas 989156,81 Lt. Pateisinami dokumentai šiai sumai, ar, kad būtų grąžinti pinigai į įmonės kasą ar atsiskaitomąją sąskaitą, tyrimui nebuvo pateikti.

3. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“, 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „...Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, aki yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius“, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių atsakytų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka...“.

a) UAB „M“ apskaitos registrai, kurie finansiniams metams pasibaigus būtų susieti (įrišti), lapai sunumeruoti, už 2007 finansinius metus ir nuo 2008-01-01 iki 2008-12-04 (balanso sudarymui), tyrimui nebuvo pateikti.

b) UAB „M“ Buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose atsispindėtų ūkinės operacijos su UAB „A“ tyrimui nebuvo pateikti.

Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 58 straipsnio „Bendrovės finansinė atskaitomybė“ 3 dalies, kurioje nurodyta, kad „Bendrovės metinė finansinė atskaitomybė kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas...) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateikta juridinių asmenų registro tvarkytojui“.

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (nauja redakcija 2003-12-18 įst .Nr. IX-1915) 15 straipsnio „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ 4 punkte nurodyta, kad „Finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis šiuo Įstatymu , verslo apskaitos standartais ir kitais norminiais aktais“ (iki 2008-08-31), „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai“ nurodyta, kad „Finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu , verslo apskaitos standartais... ir kitais norminiais aktais“ (nuo 2008-09-01); 9 punkto, kuriame nurodyta, kad „Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“; 10 punkto, kuriame nurodyta, kad „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis..“; 19 straipsnio „Finansinių ataskaitų, metinio pranešimo pasirašymas ir tvirtinimas“ nurodyta, kad „Finansines atskaitas ir metinį pranešimą pasirašo vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė )“(nuo 2008-09-01). Šiuo atveju tyrimui pateiktoje finansinėje atskaitomybėje 2008-12-04 yra direktoriaus A. J. pavardė ir parašas.

Iš tyrimui pateiktos 2008-12-04 finansinės atskaitomybės nustatyta, kad finansinės atskaitomybės stulpelyje „praėję finansiniai metai“, (šiuo atveju 2007 m.) įrašyti duomenys, kurie nesutampa su pateiktos 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenimis. Tyrimui buvo pateiktos dvi finansinės atskaitomybės už 2007 metus. Tačiau, nei vieni už 2007 m. duomenys tarpusavyje nesutampa. Dar vieni skirtingi duomenys už 2007 m. įrašyti į 2008-12-04 finansinės atskaitomybės „Praėję finansiniai metai“ stulpelį. Balansų duomenys nesutampa ir su suvestinio apskaitos registro (Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis) duomenimis 2007-12-31 datai.

c) Tyrimui, turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašai už 2007m. finansinius metus ir sudarytai 2008-12-04 finansinei atskaitomybei, nebuvo pateikti.

5. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 ir 2 dalies, kuriose nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.

Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (nauja redakcija 2003-12-18 įst. Nr. IX-1915) 28 straipsnio „Atsakomybė už finansinės atskaitomybės sudarymą“, kuriame nurodyta, kad „Už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku atsako įmonės vadovas..“ (iki 2008-08-31), 27 straipsnio „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ nurodyta, kad „Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui“ nurodyta, kad „Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompensaciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims“ (nuo 2008-09-01) .

Lietuvos Respublikos 2000-07-13 Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 5 dalies, kurioje nurodyta, kad „Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais.“, 10 dalies, kurioje nurodyta, kad „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą; 2) metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą; 5) bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui.“

Laikotarpiu nuo 2004-06-25 iki 2009-03-05 UAB „M“ direktoriaus pareigose dirbo A. J..

Dėl nesivadovavimo aukščiau nurodytais Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniais, kasos taisyklių reikalavimais, dėl išvados tiriamojoje dalyje išvardintų Buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nepateikimo už 2007 m. ir 2008-12-04 finansinių ataskaitų duomenų nesutapimo su apskaitos registrų duomenimis, dėl jų nepatvirtinimo inventorizacijos duomenimis (inventorizavimo aprašais), tyrimo metu nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2007 m. ir 2008 m. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to UAB „M“ apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams ( t. 11., b. l. 23-75).

2011-11-28 specialisto išvada Nr. 5-2/187 su priedais dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatų (t. 14, b. l. 39-90). 2012-02-28 apžiūros protokole nurodyta, kad specialistas įvertino 2012-02-15 dokumentų pateikimo protokolu ( t. 16, b. l. 180-182 ) ir 2012-02-23 raštu ( reg. Nr. 0-3779 ) gautus dokumentus ( t. 16, b. l. 184-200, t. 17, b. l. 1-20 ) bei patikslino 2011-11-28 specialisto išvadą Nr. 5-2/187. 2011-11-28 FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-2/187, įvertinus 2012-02-28 apžiūros protokole pateiktą išvadą, nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktų UAB „M“ dokumentų avanso apyskaitos už 2006 m. sausio mėnesį bei registro-„Nr.243511 A. J. apyvartos žiniaraštis“ už 2006 m. sausio 1 d. - 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpį duomenis 2006 m. sausio 1 d. A. J. kaip atskaitingas asmuo bendrovei „M“ buvo neskolingas. Pagal pateiktus tyrimui dokumentus, pateisinančius A. J. gautas iš UAB „M“ pinigų sumas, 2006 m. sausio 1 d. -2008 m. spalio 31 d. laikotarpiu A. J. kaip atskaitingas asmuo iš UAB „M“ gavo 2 035 958,14 Lt ( 2006 m. -1943852,14 Lt, 2007 m. -78650 Lt, 2008 m. -13456 Lt). Iš šios sumos 503 292,58 Lt ( 2006 m.-489836,58 Lt, 2008 m.-13456 Lt) buvo išmokėti A. J. grynais iš UAB „M“ kasos pagal 10 kasos išlaidų orderių. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus - banko sąskaitų išrašus 1 527 975 Lt (2006 m. – 1 449 325 Lt, 2007 m. -78 650 Lt) A. J. išėmė grynais iš banko sąskaitų (200 000 Lt buvo išimta iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB SEB banke, 154 725 Lt- iš banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), buvusios UAB Medicinos bankas“ bei 1 173 250 Lt - iš banko kortelės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), buvusios AB SEB banke) (duomenys pagal kiekvieną dokumentą 5 ir 8 lentelėse, o suvestiniai duomenys 12 lentelėje). Taip pat 2006 metais 4396,15 Lt iš banko kortelės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), buvusios AB SEB banke, buvo panaudoti sumokėti už prekes tiekėjams ( duomenys 5,6 lentelėse), o 294,41 Lt sumai buvo padarytas klaidų atitaisymas.

2006 m. sausio 1 d. - 2008 m. spalio 31 d. laikotarpiu A. J. išleido 1 164 554,79 Lt, registruose -„Nr.243511 A. J. apyvartos žiniaraštis“ už 2006 m. sausio 1 d. -2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, 2007 m. sausio 1 d. -2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, 2008 m. sausio 1 d. -2008 m. gruodžio 1 d. laikotarpį nurodytas sumas.

Tiriamojo laikotarpio pabaigai, t.y. 2008 m. spalio 31 d. negrąžinta suma 871 403,35 Lt, t. y. A. J. kaip atskaitingas asmuo bendrovei „M“ buvo skolingas 871 403,35 Lt. A. J. gautas 2006 metais pinigų sumas ne tik nenaudojo bendrovės „M“ veikloje, bet ir negrąžino bendrovei „M“. Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis 2008 m. lapkričio 1 d. - 2008 m. gruodžio 1 d. laikotarpiu A. J. išleido 2 090,03 Lt. Todėl 2008 m. gruodžio 1 d. A. J. skola bendrovei „M“ 869 313,32 Lt.

Dėl A. J. negrąžinto bendrovei „M“ turto – pinigų padarytas nuostolis- tiriamojo laikotarpio pabaigai, t.y. 2008 m. spalio 31 d. nuostolio suma sudarė 871 403,35 Lt, o 2008 m. gruodžio 1 d.- 869 313,32 Lt.

Kaip išdėstyta 2 klausimo tiriamojoje dalyje, pagal du kasos pajamų orderius 2006 m. birželio mėnesį į UAB ”M” kasą buvo gauta 18000 Lt, tačiau pagal juos kasos knygose apskaityta gauta pinigų suma 4000 Lt. Dėl šių 2006 metais neapskaitytų ir į kasą neįneštų piniginių sumų bendrovei ”M” padarytas 14 000 Lt nuostolis, o kasininko pareigas šiuo laikotarpiu vykdė A. J..

Kaip išdėstyta 2 klausimo tiriamojoje dalyje, 2007 m. vasario 9 d. – 2007 m. spalio 17 d. laikotarpiu pagal 16 kasos pajamų orderių, kurių numeriai nenurodyti, UAB ”M” iš UAB ”A” buvo gauta 165300 Lt ( duomenys pagal kiekvieną dokumentą nurodyti 29 lentelėje). Tačiau visi 16 kasos pajamų orderių UAB ”M” kasoje neapskaityti ir pinigai į bendrovės “M” kasą neįnešti. Taip pat neapskaityti 200000 Lt, gauti pagal 2007 m. liepos 27 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr.- iš UAB “A” direktorės E. B..

Dėl UAB “M” neapskaityto turto – pinigų padarytas 365300 Lt nuostolis. Visuose kasos pajamų orderiuose yra kasininko A. J. parašai.

Taip pat, kaip išdėstyta 2 klausimo tiriamojoje dalyje, UAB „M” kasos knygoje buvo neapskaitytas 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį iš A. J. priimta 12 200 Lt suma, kuri buvo gauta iš UAB „A”. Dėl UAB „M” neapskaityto turto – pinigų padarytas 12 200 Lt nuostolis, o kasininko pareigas šiuo laikotarpiu vykdė A. J..

Bendra pagal 2 klausime išdėstytus duomenis kasoje neapskaitytų pinigų suma 391 500 Lt ir dėl to UAB „M” dėl neapskaityto turto – pinigų padarytas 391 500 Lt nuostolis (365 300 Lt, 14 000 Lt ir 12 200 Lt). Ši pinigų suma buvo nenaudojama bendrovės „M“ veikloje.

Bendra dėl A. J. kaip atskaitingo asmens ir kasininko negrąžinto ir neapskaityto kasoje turto – pinigų bendrovei „M“ padaryta nuostolių suma tiriamojo laikotarpio pabaigai, t.y. 2008 m. spalio 31 d. sudarė 1262903,35 Lt (871403,35 Lt ir 391500 Lt), o 2008 m. gruodžio 1 d.- 1260813,32 Lt ( 869 313,32 Lt ir 391500 Lt)“.

Toks vykdytas bendrovės turto - pinigų naudojimas neatitiko UAB „M“ įstatų (įregistruoti 2004 m. birželio 10 d.) 2.1. p., kuriame numatyta pagrindiniai bendrovės veiklos tikslai, o tame tarpe tikslas „ racionaliai naudoti bendrovės lėšas, turtą bei kitus išteklius“. LR akcinių bendrovių ( 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 37 str. 12 d. 1 p.nustatyta, kad „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“. UAB „M” įstatų ( įregistruoti 2004m. birželio 10 d. ) 6.6 p. taip pat numatyta, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“.

2008 m. spalio 20 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „M“ iškeLta bankroto byla. 2009 m. vasario 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtinti UAB „M“ kreditorių reikalavimai, kurių bendra suma 2 452 236,99 Lt (iš šios sumos 2 211 958,36 Lt sudarė skolos bei 240 278,63 Lt delspinigiai). Tai rodo, kad bendrovės „M“ padarytas 2211958,36 Lt nuostolis kreditoriams. Minėta teismo nutartimi patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 654 997,86 Lt reikalavimas. Iš šios sumos 469 034,90 Lt sudarė nesumokėti mokesčiai bei 185 962,96 Lt delspinigiai. Taip pat teismo nutartimi patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriaus 376 832,32 Lt reikalavimas. Iš šios sumos 348 267,02 Lt sudarė nesumokėti mokesčiai bei 28 565,30 Lt delspinigiai. Bendra finansinių reikalavimų suma valstybei sudarė 1 031 830,18 Lt, iš jos 817 301,92 Lt sudarė nesumokėti mokesčiai bei 214 528,26 Lt delspinigiai. Teismo nutartimi patvirtinti ir 345 126,67 Lt darbuotojų ir 1 075 280,14 Lt kitų kreditorių reikalavimai. Iš šios sumos 1 394 656,44 Lt sudarė skolos (345 121,15 Lt darbuotojų ir 1 049 535,29 Lt kitų kreditorių) bei 25 750,37 Lt delspinigiai (5,52 Lt darbuotojų ir 25 744,85 Lt kitų kreditorių).

Šie duomenys rodo, kad A. J. gautas pinigų sumas nenaudojo bendrovės „M“ veikloje ir negrąžinta pinigų suma tiriamojo laikotarpio pabaigai, t.y. 2008 m. spalio 31 d. sudarė 1 262 903,35 Lt. Tai rodo, kad šios pinigų sumos būtų užtekę padengti visas priskaičiuotas mokesčių ir delspinigių sumas valstybei, kurios sudarė 1 031 830,18 Lt.

Po bankroto bylos iškėlimo, kaip rodo tyrimui pateiktų dokumentų duomenys, kasoje buvęs 239 406,17 Lt pinigų likutis neperduotas bankroto administratoriui - UAB „X”, nes 2009 m. vasario 3 d. UAB „M” materialinių vertybių perdavimo aktu, kuriuo buvo perduotas turtas, pinigai neperduoti, o bankroto administratorius dėl to pateikęs ieškinį Kauno apygardos teismui ( 2010 m. rugsėjo 8 d. patikslintas ieškinys dėl žalos atlyginimo). Dėl to bendrovei „M” padarytas 239 406,17 Lt nuostolis.

Todėl bendra dėl A. J. kaip atskaitingo asmens ir kasininko negrąžinto bei neapskaityto kasoje ir neperduoto bankroto administratoriui turto – pinigų bendrovei „M“ padaryta nuostolių suma 1 500 219,49 Lt ( 869 313,32 Lt, 391 500 Lt ir 239 406,17 Lt ) (14 t. b. l. 57-60 , 17 t., b. l. 22, 23).

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2007-2008 metais tvarkant UAB „M” atsiskaitymų su UAB „A” buhalterinę apskaitą buvo nesilaikoma :

1. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001 11 06 Nr. IX- 574) 6 str. 2 d. bei 16 str. 1 d., nes apskaitos registruose neužfiksuota 198 000 sumokėjimo bendrovei „A” iš banko sąskaitų operacijos, t.y. UAB „M” neapskaityta 2008 m. balandžio 10 d. 89 000 Lt pervedimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB Parex banke, bei 2008 m. gegužės 9 d. 109 000 Lt pervedimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB Ūkio banke. UAB „M” buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų apie pinigines operacijas AB Ūkio banke, nes „Sąskaitų plane” nenumatyta ir sąskaita pinigų apskaitai AB Ūkio banke.

2. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001 11 06 Nr. IX- 574) 6 str. 2 d., nes UAB „M” kasoje neapskaityti 165 300 Lt, kurie 2007 m. vasario 9 d. – 2007 m. spalio 17 d. laikotarpiu buvo gauti iš UAB „A” direktorės E. B., ir kurių priėmimui buvo išrašyta 16 kasos pajamų orderių:

Dok. dataDok. Nr.Suma, LtPinigų priėmimo pagrindas2007 02 09(Duomenys neskelbtini) Nr.-20000,0020070209 prašymą2007 02 14(Duomenys neskelbtini) Nr.-15000,0020070214 prašymą2007 02 19(Duomenys neskelbtini) Nr.-3500,0020070219 prašymą2007 03 01(Duomenys neskelbtini) nr.-15000,0020070301 prašymą2007 03 05(Duomenys neskelbtini) Nr.-5800,0020070305 prašymą2007 03 30(Duomenys neskelbtini) Nr.-10000,0020070330 paskolos sutartį2007 04 02(Duomenys neskelbtini) nr.-3000,0020070402 paskolos sutartį2007 04 04(Duomenys neskelbtini) Nr.-2300,0020070404 paskolos sutartį2007 05 18(Duomenys neskelbtini) Nr.-9000,0020070518 paskolos sutartį2007 05 25(Duomenys neskelbtini) Nr.-18000,0020070525 prašymą2007 05 28(Duomenys neskelbtini) nr.-1300,0020070528 prašymą2007 06 08(Duomenys neskelbtini) Nr.-40000,0020070608 prašymą2007 06 14(Duomenys neskelbtini) Nr.-10000,0020070614 prašymą2007 06 19(Duomenys neskelbtini) Nr.-400,0020070619 prašymą2007 06 29(Duomenys neskelbtini) Nr.-5000,0020070629 paskolos sutartį2007 10 17(Duomenys neskelbtini) Nr.-7000,0020071015 paskolos sutartįIš viso x165300,00 x

Visuose 16 kasos pajamų orderių yra kasininko A. J., kad gavo pinigus, parašai. Taip pat tyrimui pateiktas 2007 m. liepos 27 d. UAB „M“ kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) Nr.-, pagal kurį iš UAB „A” direktorės E. B. priimta 200 000 Lt, kurie, kaip nurodyta orderyje, gauti pagal „2007 07 27 prašymą“. Kasos pajamų orderyje yra pinigų įnešėjo bei kasininko - A. J. parašai. Tačiau šis orderis UAB „M” kasoje neapskaitytas ir pinigai į bendrovės „M” kasą neįnešti.

Kadangi pinigai neapskaityti ir į bendrovės „M” kasą neįnešti, tai dėl neapskaityto turto – pinigų padarytas bendrovei „M” 365 300 Lt nuostolis.

Taip pat tvarkant UAB „M” buhalterinę apskaitą 2006, 2008 metais buvo nesilaikoma:

1. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001 11 06 Nr. IX- 574) 6 str. 2 d. ir 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 17 p., nes UAB „M” kasos knygoje buvo neapskaitytas 2008 m. rugsėjo 1 d. kasos pajamų orderis Nr.0115, pagal kurį iš A. J. priimta 12 200 Lt suma. Dėl to UAB „M” kasoje buvo sumažintas grynų pinigų likutis ir dėl neapskaityto turto – pinigų bendrovei „M” padarytas 12 200 Lt nuostolis.

2. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 16 str. 3 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 17 p., nes kasos knygoje užregistruotos dvi ūkinės operacijos neatitinka išrašytuose kasos pajamų orderiuose nurodytų sumų t.y. 2006 m. birželio 3 d. pagal kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) priimta 4 000 Lt iš A. J., tačiau kasos knygoje 2006 m. birželio 3 d. apskaityta tik 2 000 Lt pinigų suma bei 2006 m. birželio 14 d. pagal kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) priimta 14 000 Lt iš A. J., tačiau kasos knygoje 2006 m. birželio 14 d. apskaityta tik 2 000 Lt pinigų suma. Dėl šių 2006 metais neapskaitytų ir į kasą neįneštų piniginių sumų bendrovei „M” padarytas 14 000 Lt nuostolis.

3. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 Nr. IX- 574) 12 str. 1 d. bei 16 str. 3 d., nes apskaitos registre užfiksuota grynų pinigų gavimo operacija nepagrįsta apskaitos dokumentais t.y. atsiskaitymų su A. J. kaip atskaitingu asmeniu apskaitos registre – „243511 A. J. apyvartos žiniaraštis” apskaityta, kad 2007 m. vasario 1 d. A. J. gavo 30 000 Lt paskolos, kuri paimta iš UAB „A”, tačiau, pagal UAB „A” tyrimui pateiktų dokumentų duomenis, tokia paskolos suma neišduota nei A. J., nei UAB „M” vardu.

Skyriuose 1.1 ir 1.3 bei aukščiau išdėstyti duomenys rodo, kad UAB „M“ neužtikrino LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001 11 06 Nr. IX- 574) 4 str., kuriame nustatyta, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama“, reikalavimų. Dėl to už 2006 - 2008 metus iš dalies negalima nustatyti UAB „M” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaip išdėstyta 1-3 klausimų tiriamosiose dalyse, pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad bendrovei „M“ buvo padaryta nuostolių, kurių bendra suma tiriamojo laikotarpio pabaigai, t.y. 2008 m. spalio 31 d., sudarė 1 270 903,35 Lt, o 2008 m. gruodžio 1 d. – 1 268 813,32 Lt. Kaip rodo išdėstyti duomenys, dėl A. J. kaip atskaitingo asmens ir kasininko negrąžinto ir neapskaityto kasoje turto – pinigų bendrovei „M“ padaryta nuostolių suma tiriamojo laikotarpio pabaigai, t.y. 2008 m. spalio 31 d., -1 262 903,35 Lt, 2008 m. gruodžio 1 d. – 1 260 813,32 Lt, dėl UAB „A“ negrąžinto bendrovei „M“ turto - pinigų padarytas 8000 Lt nuostolis. Taip pat įskaitant 1 klausimo tiriamojoje dalyje nurodytą A. J. neperduotą 239 406,17 Lt sumą bankroto administratoriui, bendra nuostolių bendrovei „M“ suma 1 508 219,49 Lt ( 1 268 813,32 Lt ir 239 406,17 Lt), iš jų dėl A. J. kaip atskaitingo asmens ir kasininko negrąžinto ir neapskaityto kasoje bei neperduoto administratoriui turto – pinigų bendrovei „M“ padaryta nuostolių suma 1 500 219,49 Lt ( 1260813,32 Lt ir 239406,17 Lt).

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001 11 06 Nr. IX- 574) 21 str. 1 d. nustatyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”. UAB „M” direktoriumi dirbo A. J.. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001 11 06 Nr. IX- 574) 11 str. 1 d. nustatyta, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą”.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo ( 2001-11-06 Nr. IX- 574) 14 str. 2 d. nustatyta, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 p. nustatyta, kad „įmonių vadovai, finansininkai ir kasininkai atsako, kad jų įmonėse būtų laikomasi šių taisyklių” ( galiojo iki 2007 m. gruodžio 28 d.) bei „už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” (2007 m. gruodžio 19 d. Nr.1360 redakcija). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 22 p. nustatyta, kad “kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų pinigų saugumą ir visus nuostolius, kuriuos ūkio subjektas gali patirti tiek dėl sąmoningų jo veiksmų, tiek dėl netinkamo arba nesąžiningo pareigų vykdymo”. Pagal dokumentų duomenis UAB „M” kasininko pareigas vykdė J.“.

A. J. kaip atskaitingas asmuo gautas iš UAB „M“ pinigų sumas ne tik nenaudojo sumokėti mokesčius valstybei, skolas kreditoriams, bet iš viso nenaudojo bendrovės „M“ veikloje.

LR akcinių bendrovių ( 2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 37 str. 12 d. 1 p. nustatyta, kad „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“. UAB „M” įstatų ( įregistruoti 2004m. birželio 10 d. ) 6.6 p. taip pat numatyta, kad „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ ( t. 14., b. l. 39, t. 16., b. l. 179, t. 17., b. l. 21-32 ).

Dėl Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies.

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, sprendžiant, ar bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas bendrovės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas, neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama, atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Teismai šiuo atveju turi remtis teisminio nagrinėjimo metu nustatytais duomenimis, patvirtinančiais kaltininko sumanymą bendrovės turtą naudoti (ar ir patį tokio turto naudojimą) bendrovės reikmėms.

Kita vertus, bendrovės vadovo neteisėtas disponavimas jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu, šio turto paėmimas pats savaime dar nereiškia, jog yra padaryta BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika. Būtinasis turto pasisavinimo požymis yra turtinės žalos nukentėjusiajam padarymas. Taigi, ir kvalifikuojant bendrovės vadovo veiką kaip turto pasisavinimą, reikia įvertinti, ar neteisėtai disponuojant bendrovės turtu ar jį paimant, bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Ši žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal bendrovės Buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu BK 183 straipsnio prasme ( kasacinė nutartis Nr. 2K-P-78/2012 ).

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. J. dėl šio nusikaltimo padarymo savo kaltės nepripažino. Jis aiškina, kad jokių pinigų nepasisavino, juos panaudojo bendrovės reikmėms, t. y. sumokant darbuotojams atlyginimus, mokesčius, atsiskaitant už paslaugas ir pan. Be to, mano, kad viena iš dirbusių buhalterių padarė netikslią suvestinę. Tokius kaltinamojo aiškinimus teismas vertina kritiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-04 A. J. dirbo UAB „M“ direktoriumi. Kartu jis atliko ir kasininko pareigas. Apklausti liudytojai L. K., E. K., S. Z., D. Č. (jos dirbo UAB „M“ buhalterėmis ) paaiškino, kad visus finansinius reikalus tvarkė vienas direktorius A. J., jos grynųjų pinigų niekada nematė. Liudytojai K. V., K. B. taip pat paaiškino, kad visus reikalus su grynaisiais pinigais tvarkė vienas direktorius A. J.. Liudytoja E. B. (buvusi UAB „A“ direktorė ) taip pat paaiškino, kad A. J. prašymu jų bendrovei pervestus pinigus ji paimdavo grynais ir atiduodavo A. J.. Kartu patvirtino, kad jam grynais buvo atiduoti ir 365 500 Lt. Pažymėtina, kad ir pats kaltinamasis A. J. teismo posėdyje pripažino, kad visus reikalus su grynaisiais pinigais tvarkė vienas. Iš 2012-02-28 apžiūros protokolo (t. 17, b. l. 21-32) matyti, kad specialistas įvertino 2012-02-15 dokumentų pateikimo protokolu ( t. 16, b. l. 180 – 182) ir 2012-02-23 raštu ( reg. Nr. 0-3779 ) gautus dokumentus (t. 16, b. l. 183, t. 17, b. l. 20) bei patikslino 2011-11-28 specialisto išvadą Nr. 5-2/187 dėl UAB „M“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (t. 14, b. l. 39-90). Iš šio protokolo matyti, kad specialistas nurodė, jog UAB „M“ direktorius A. J. gaudavo įvairias pinigų sumas, tačiau jų į bendrovės kasą neįnešdavo, nors visuose kasos pajamų orderiuose yra A. J. parašai. Gautos pinigų sumos nebuvo naudojamos bendrovės veikloje, pinigai bendrovei nėra grąžinti. Bendra dėl A. J. kaip atskaitingo asmens ir kasininko negrąžinto bei neapskaityto kasoje ir neperduoto bankroto administratoriui turto – pinigų bendrovei „M.“ padaryta nuostolių suma 1 500 219,49 Lt (869 313,32 Lt, 391 500 Lt, 239 406,17 Lt). Tai, kad kaltinamasis padarė bendrovei turtinę žalą, patvirtina jau minėtas Kauno apygardos teismo 2011-05-31 sprendimas, kuriuo ieškovei BUAB „M“ iš atsakovo A. J. priteista 1 596 222,15 Lt žalai atlyginti ( t. 5, b. l. 70-74 ). Iš Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-21 nutarties matyti, kad minėtas Kauno apygardos teismo sprendimas paliktas galioti (t. 18, b. l. 14-21).

Iš virš išdėstytų įrodymų matyti, kad visi grynieji pinigai buvo pas kaltinamąjį, tik jis atlikdavo piniginius atsiskaitymus, t. y. būtent kaltinamasis, o ne kas kitas turėjo priėjimą prie grynųjų pinigų. Nors kaltinamasis ir teigia, kad minėtus pinigus panaudojo bendrovės ūkio reikmėms, tačiau tokių įrodymų nėra surinkta. Iš to darytina išvada, kad pinigai buvo panaudoti kaltinamojo asmeninių poreikių tenkinimui. Tuo pačiu jis padarė bendrovei turtinę žalą.

Tokiu būdu teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d. yra visiškai įrodyta ir jo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalies.

Kaltinamasis A. J., iš dalies pripažindamas savo kaltę dėl šio jam inkriminuojamo nusikaltimo, teigė, jog jis bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė ne apgaulingai, bet aplaidžiai. Jis aiškino, kad bendrovėje buvo buhalterės, tačiau jos nesugebėjo dirbti, pridarė daug klaidų, nesuvedė dokumentų. Kaltinamasis tai aiškina savo aplaidumu, nes pasitikėjo žmonėmis. Tačiau byloje nustatyta priešingai.

Atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, specialisto išvada buvo konstatuota, jog UAB „M“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2007-02-01 iki 2008-10-31 buvo tvarkoma nesivadovaujant Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 bei vėlesnių pakeitimų ir papildymų reikalavimų, t. y. pažeidžiant minėto įstatymo 4, 6, 12, 14, 16, 17, 19, 21 straipsnių nuostatas. Dėl nesivadovavimo aukščiau nurodytais Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniais, kasos taisyklių reikalavimais, dėl išvados tiriamojoje dalyje išvardintų Buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nepateikimo už 2007 m. ir 2008-12-04 finansinių ataskaitų duomenų nesutapimo su apskaitos registrų duomenimis, dėl jų nepatvirtinimo inventorizacijos duomenimis ( inventorizavimo aprašais) tyrimo metu nebuvo galimybės iš dalies nustatyti 2007 m. ir 2008 m. įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl to UAB „M“ apskaita nėra tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

Šią specialisto išvadą iš dalies patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų L. K., E. K., S. Z. ir D. Č. paaiškinimai (jos visos dirbo UAB „M“ buhalterėmis ). Liudytoja L. K. paaiškino, kad jai pradėjus dirbti bendrovėje jokie dokumentai perduoti nebuvo. Buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka nebuvo nustatyta. Lapkričio mėnesio A. J. avansinėje apyskaitoje trūksta dalies pajamų dokumentų, eilutėje „iš viso gauta“ esantis skaičius neatitinka visų jo pajamų sumą. Liudytoja E. K. paaiškino, kad jai pradėjus dirbti bendrovėje niekas jokių balansų, inventorizacijos aktų neperdavė. Bendrovėje nebuvo nustatyta buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka. 2005 ir 2006 metų balansų, kasos knygos atėjusi dirbti nerado. Liudytoja S. Z. paaiškino, kad jai pradėjus dirbti bendrovėje niekas buhalterinių dokumentų neperdavė. Direktorius nebuvo nustatęs buhalterinių dokumentų saugojimo tvarkos. Liudytoja D. Č. paaiškino, kad jai pradėjus dirbti bendrovėje jokie buhalteriniai dokumentai perduoti nebuvo. Ji nežino, ar metų pabaigoje buvo atlikta turto ir įsipareigojimų inventorizacija, jos aprašų už 2007 metus jai taip pat niekas neperdavė. Buhalterinių dokumentų saugojimo tvarka bendrovėje nebuvo nustatyta.

BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: ,,Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros...“. Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos Buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) Buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) Buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) Buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtinos pasekmės : dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamu atveju aktuali tik viena iš minėtų alternatyvių veikų - apgaulingas teisės aktų reikalaujamos Buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos Buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai Buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių Buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Pagal BAĮ 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos Buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. J., būdamas UAB „M“ direktorius ir tuo pat metu vykdydamas kasininko pareigas, būdamas atsakingas už Buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, 2006-01-01 – 2008-12-04 laikotarpyje organizavo bei pats apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2006-01-01 – 2008-12-04 laikotarpio UAB „M“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. yra visiškai įrodyta. Jo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl Lietuvos Respublikos BK 209 straipsnio 1 dalies.

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. J. dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaLtės nepripažino. Jis aiškina, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad bankroto byla jo bendrovei nebūtų iškelta. Tačiau byloje yra nustatyta priešingai.

LR BK 209 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams. Blogu įmonės valdymu laikomas ūkinės, komercinės ar finansinės veiklos vykdymas pažeidžiant elementarius protingam ir rūpestingam šeimininkui keliamus reikalavimus, kai tokia veikla sąlygoja kaltininko įmonės visišką nemokumą ir turimo turto praradimą, tuo sukeliant pavojų kaltininko kreditorių turtiniams interesams. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek neveikimu, tai gali būti: per didelis išlaidavimas – kai kaltininkas, valdydamas įmonę, žymiai daugiau išleidžia, nei gauna iš veiklos pajamų arba kai tokios išlaidos nepateisinamos dėl įmonės esamos ekonominės padėties ar turimo turto ir todėl kaltininko įmonės veiklos efektas yra neigiamas; sąmoningai atliekamos labai rizikingos operacijos – kai dėl tokių operacijų susiduriama su itin didele turtinių nuostolių rizika; sąmoningai nesilaikoma elementarių ir visuotinai pripažintų atsargumo civilinėje apyvartoje priemonių; sąmoningai neplėtojama įmonės veikla, piktybiškai nevykdomos sutartys prarandant prekių ar paslaugų rinkas, teisminiu ar neteisminiu keliu išieškomos skolos, kai skolų dydis lyginant su įmonės turtu yra esminis. Nusikalstami padariniai įstatyme apibrėžiami žodžiais „dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams“. Nusikalstamo bankroto sudėtis reikalauja turtinės žalos padarymo bent dviem asmenims – kreditoriams, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška turi viršyti 150 MGL sumą.

Kaip jau minėta, 2008-12-04 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „M“ buvo iškeLta bankroto byla. 2009-02-06 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti bankrutuojančios UAB „M“ kreditorių finansiniai reikalavimai kurių bendra suma 2 452 236,99 Lt. Iš šios sumos 2 211 958,36 Lt sudarė skolos bei 240 278,63 Lt delspinigiai. Tai rodo, kad UAB „M“ kreditoriams padarytas 2 211 958,36 Lt nuostolis ( detalus kreditorių sąrašas 105,106 prieduose prie specialisto išvados Nr. 5-2/187 ). Minėta teismo nutartimi patvirtintas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 654 997,86 Lt reikalavimas. Iš šios sumos 469 034,90 Lt sudarė nesumokėti mokesčiai bei 185 962,96 Lt delspinigiai. Taip pat teismo nutartimi patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Prienų skyriaus 376 832,32 Lt reikalavimas. Iš šios sumos 348 267,02 Lt sudarė nesumokėti mokesčiai bei 28 565,30 Lt delspinigiai. Bendra finansinių reikalavimų suma valstybei sudarė 1 031 830,18 Lt, iš jos 817 301,92 Lt sudarė nesumokėti mokesčiai bei 214 528,26 Lt delspinigiai. Teismo nutartimi patvirtinti ir 345 126,67 Lt darbuotojų ir 1 075 280,14 Lt kitų kreditorių reikalavimai. Iš šios sumos 1 394 656,44 Lt sudarė skolos (345 121,15 Lt darbuotojų ir 1 049 535,29Lt kitų kreditorių) bei 25 750,37 Lt delspinigiai (5,52 Lt darbuotojų ir 25 744,85 Lt kitų kreditorių),t. 5, b. l. 26-33 )). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad kaLtinamasis A. J. pasisavino jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės – 1 500 219,49 Lt vertės svetimą turtą, šių pinigų bendrovės reikmėms nepanaudojo. Apklausta specialistė A. B. 2012-03-14 paaiškino, kad A. J. negrąžinta bendrovei „M“ 1 500 219,49 Lt suma buvo svarbiausia priežastis, nulėmusi UAB „M“ bankrotą ( t. 17, b. l. 45 ).

Iš viso to matyti, kad kaltinamasis A. J., sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelės turtinės žalos kreditoriams, nes turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL sumą.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. J. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 209 str. 1 d. yra visiškai įrodyta, o jo veika kvalifikuota teisingai.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis A. J. anksčiau neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis (praėję daugiau nei vieneri metai), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesilankė ir nebuvo gydytas, psichikos sveikatos centre neregistruotas. Jis dirba, susituokęs, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems Kauno apylinkės teismo 2013-01-28 sprendimu priteistas išlaikymas (t. 18, b. l. 46-48 ). Byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių jį charakterizuoti neigiamai, kaip ir nėra duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo A. J. būtų padaręs naujus teisės pažeidimus.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant pagal LR BK 11 straipsnio nuostatas, kaltinamasis A. J. padarė vieną sunkų nusikaltimą (BK 183 str. 2 d.), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 str. 1 d.) ir vieną nesunkų nusikaltimą ( BK 209 str. 1 d.). Kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 183 str. 2 dalyje, sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Byloje nėra nustatytų būtinų sąlygų BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui. Atsižvelgiant į tai ir į anksčiau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 str., 297 - 299 str., 301 - 303 str., 308 str.,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., 209 str. 1 d., 222 str. 1 d., ir nuteisti:

pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 6 mėnesiams; pagal BK 209 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK) iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą. Nuosprendžiui įsiteisėjus ją pakeisti į suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo A. J. sulaikymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - UAB „M“ Buhalterinės apskaitos dokumentus (12 006 lapai) ir UAB „A“ Buhalterinės apskaitos dokumentus (1315 lapų), saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdyboje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti BUAB „M“ administratoriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būt apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.