Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 209 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais, ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-04 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir tuo pat metu atlikdamas kasininko pareigas:

iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos sau kaip avansą išsimokėjo 503 292,58 Lt grynųjų pinigų; iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB (duomenys neskelbtini), ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios UAB (duomenys neskelbtini) bankas išėmė 354 725 Lt grynųjų pinigų; iš UAB (duomenys neskelbtini) banko kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB (duomenys neskelbtini) išėmė 1 173 250 Lt grynųjų pinigų;

taip iš viso paėmė 2 031 267,58 Lt grynųjų pinigų, iš kurių 869 313,32 Lt nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) veikloje bei jų į įmonės kasą negrąžino, tokiu būdu pasisavino 869 313,32 Lt UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų;

po bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriui – UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotajam asmeniui 2008-12-04 neperdavė UAB (duomenys neskelbtini) kasoje buvusių 239 406,17 Lt grynųjų pinigų, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą bei jas paėmė, tokiu būdu pasisavino 239 406,17 Lt UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų;kasos pajamų orderiais: 2006-06-03 MED Nr. 0047, 2006-06-14 MED Nr. 0052, 2008-09-01 MED Nr. 0115 įformino, kad jis įneša į kasą 30 200 Lt, tačiau į UAB (duomenys neskelbtini) kasą įnešė tik 4000 Lt, tuo būdu pasisavino 26 200 Lt UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų;2007-02-09 - 2007-10-17 laikotarpiu pagal kasos pajamų orderius: 2007-02-09 MED (be numerio) – 20 000 Lt sumai, 2007-02-14 MED (be numerio) – 15 000 Lt sumai, 2007-02-19 MED (be numerio) – 3 500 Lt sumai, 2007-03-01 MED (be numerio) – 15 000 Lt sumai, 2007-03-05 MED (be numerio) – 5 800 Lt sumai, 2007-03-30 MED (be numerio) – 10 000 Lt sumai, 2007-04-02 MED (be numerio) – 3 000 Lt sumai, 2007-04-04 MED (be numerio) – 2 300 Lt sumai, 2007-05-18 MED (be numerio) – 9 000 Lt sumai, 2007-05-25 MED (be numerio) – 18 000 Lt sumai, 2007-05-28 MED (be numerio) – 1 300 Lt sumai, 2007-06-08 MED (be numerio) – 40 000 Lt sumai, 2007-06-14 MED (be numerio) – 10 000 Lt sumai, 2007-06-19 MED (be numerio) – 400 Lt sumai, 2007-06-29 MED (be numerio) – 5 000 Lt sumai, 2007-07-27 MED (be numerio) – 200 000 Lt sumai, 2007-10-17 MED (be numerio) – 7 000 Lt sumai iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės E. B. gavo 365 300 Lt grynųjų pinigų, tačiau šių grynųjų pinigų neįnešė į UAB (duomenys neskelbtini) kasą, juos paėmė bei nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą, tokiu būdu pasisavino 365 300 Lt UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų;

taip A. J. iš viso pasisavino, jam užimamų pareigų pagrindu patikėtą, didelės – 1 500 219,49 Lt vertės svetimą turtą, tuo UAB (duomenys neskelbtini) padarė 1 500 219,49 Lt turtinę žalą.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2004-06-25 iki 2008-12-04 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir tuo pat metu vykdydamas kasininko pareigas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą bendrovėje, privalėdamas garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą, 2006-01-01 – 2008-12-04 laikotarpyje organizavo bei pats apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą pažeisdamas:

- vyr. buhalterei S. Z. nepateikė 2008 m. balandžio – gegužės mėnesių banko sąskaitų išrašų, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) apskaitos registruose nebuvo apskaitytas 2008-04-10 89 000 Lt pervedimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB (duomenys neskelbtini) banke, bei 2008-05-09 109 000 Lt pervedimas iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB (duomenys neskelbtini) banke įmonei UAB (duomenys neskelbtini);

- apskaitos registre (duomenys neskelbtini) apskaityta, kad 2007-02-01 A. J. iš UAB (duomenys neskelbtini) gavo 30 000 Lt paskolą, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių paskolos išdavimą A. J. arba UAB (duomenys neskelbtini) jis nepateikė;

- 2007-02-09 – 2007-10-17 laikotarpiu iš UAB (duomenys neskelbtini) direktorės E. B. pagal 17 kasos pajamų orderių priėmė 365 300 Lt, tačiau jų neapskaitė kasoje;

- tyrimui nepateikė 2008 m. 9 - 10 mėnesių kasos knygos, 2007-02-01 – 2008-10-31 kasos registro; 2007-06-22 UAB (duomenys neskelbtini) kasos knygoje užpajamavo 70 000 Lt sumą – grynųjų pinigų įnešimą iš UAB (duomenys neskelbtini), tačiau šiai sumai kasos pajamų orderio tyrimui nepateikė;

- 2008-09-01 kasos pajamų orderiu MED Nr. 0115 įformino, kad jis įneša 12 200 Lt į kasą, tačiau jų neapskaitė kasoje;

- pagal 2008-10-28 Pinigų priėmimo kvitą BRT Nr. 20 už paslaugas UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjęs 1 000 Lt, jis UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio neišrašė, dėl ko į kasininko apyskaitą nebuvo įrašyta 1 000 Lt išlaidų;

- dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasos knygoje 2007-12-31 dienos pabaigoje įrašė 33 089,87 Lt, o perkeliant į 2008-01-01 dienos pradžią įrašė 36 589,87 Lt, t. y. dokumentais nepagrindė 3 500 Lt skirtumo;

- 2008 m. balandžio - birželio mėnesių kasos knygoje įrašė dokumentinį grynųjų pinigų likutį 1 000 Lt, kuris neatitinka su šio laikotarpį kasininko apyskaitomis, t. y. į kasininko apyskaitą 2008-04-30 neįrašytas kasos išlaidų orderis Nr. 000349 1 000 Lt sumai;

- 2008 m. liepos mėnesio kasos knygoje dokumentinį grynųjų pinigų likutį laikotarpio pabaigai įrašė 1 000 Lt, kasininko apyskaitoje įrašytas 13 863,66 Lt, t. y. į kasininko apyskaitą neįtraukta 11 456 Lt pagal 2007-07-31 kasos išlaidų orderį Nr. 0396/6 ir 402,71 Lt pagal kasos išlaidų orderį Nr. 0396/7. Į kasininko apyskaitą dokumentinis grynųjų pinigų likutis laikotarpio pabaigai įrašytas 12 863,66 Lt didesnis;

- 2008 m. rugpjūčio mėn. 1 d. - 2008 m. rugpjūčio mėn. 31 d. laikotarpio kasos knygoje kasininko bei buhalterio parašų nėra, dokumentinis grynųjų pinigų likutis 2008-08-31 įrašytas 6 634,42 Lt, tuo tarpu 2008 m. rugpjūčio mėn. kasininko apyskaitoje 2008-08-14 įformintu kasos pajamų orderiu Nr. 0114/1 į kasininko apyskaitą įrašyta – A. J. grynųjų pinigų įnešimas 24 000 Lt sumoje ir 2008-08-22 kasos pajamų orderiu Nr. 0115 įrašyta - V. M. kontoros grynųjų pinigų įnešimas 52 450 Lt sumoje. Minėtų kasos pajamų orderių į kasos knygą neįtraukė. Dokumentinis grynųjų pinigų likutis laikotarpio pabaigai kasininko apyskaitoje įrašytas 83 084,42 Lt, t. y. 76 450 Lt (6 634,42 – 83 084,42) didesnis negu kasos knygos lape. Apyskaitoje kasininko bei buhalterio parašų nėra;

UAB (duomenys neskelbtini) vardu įformintų kasos pajamų orderių iš GSEB (duomenys neskelbtini) (pateikti KPO kvitai iš GSEB (duomenys neskelbtini)) laikotarpiu nuo 2007-03-23 iki 2008-08-22 neįrašė į kasos knygą: 2007-03-23 MED Nr. 0069 – gautas avansas 10 000 Lt, 2007-04-27 MED Nr. 0071 - gautas avansas 10 000 Lt, 2008-07-18 MED Nr. 0116 – atsiskaitymas už darbus 246,24 Lt.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-03 nutarimo Nr. 719 „Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo“ (nauja redakcija nut. 2008-04-17 Nr. 370) 3 punktą, kuriame nurodyta, kad „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą ir kitas atsargas, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą...“, 51 punktą, kuriame nurodyta, kad „Inventorizacijai įforminti sudaromi inventorizavimo aprašai..“, nesudarė (tyrimui nepateikė) turto ir įsipareigojimų inventorizacijos aprašų už 2007 finansinius metus bei 2008-12-04 finansinei atskaitomybei. Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“ - 2008-12-04 finansinės atskaitomybės stulpelyje „praėję finansiniai metai“ t.y. 2007 metai, įrašyti duomenys, nesutampa su 2007 m. finansinių atskaitomybių duomenimis. Sudarytos dvi finansinės atskaitomybės už 2007 metus, tačiau nei vieni 2007 m. duomenys tarpusavyje nesutampa. Balansų duomenys nesutampa ir su 2007-12-31 datai sudaryto suvestinio apskaitos registro (Sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraštis) duomenimis.

Tokiu būdu A. J. organizavo UAB (duomenys neskelbtini) apgaulingos apskaitos tvarkymą bei pats ją apgaulingai tvarkė, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2006-01-01 - 2008-12-04 laikotarpio UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, A. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2008-12-04 dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003-12-11 Nr. IX-1889 redakcija) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą „bendrovės vadovas atsako už: 1) bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“ bei UAB (duomenys neskelbtini) įstatų (įregistruotų 2004-06-10) 6.6 punktą „bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą“, būdamas atsakingu už UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, sąmoningai blogai ją valdydamas - pasisavindamas 1 500 219,49 Lt įmonės apyvartinių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos pajamoms gauti bei bendrovės įsiskolinimams padengti, apsunkino atsiskaitymą laiku su tiekėjais ir kreditoriais, padarė lemiamą įtaką bendrovės mokumui bei sutrukdė siekti pagrindinio bendrovės tikslo – pelno gavimo, tuo nulėmė UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą bei padarė didelės turtinės žalos kreditoriams: Kauno apskrities VMI – 469 034,90 Lt, VSDFV Prienų skyriui - 348 267,02 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams – 345 121,15 Lt ir kitiems juridiniams asmenims - 1 049 535,29 Lt.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes ir nustatydamas galutinę subendrintą bausmę, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė jam bausmę prieštaraujančią teisingumo principui.

Teismo posėdyje apeliantas nuteistasis A. J. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo A. J. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas nuteistasis A. J. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltumo padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje, ir šių nusikalstamų veikų teisinio įvertinimo, tačiau nesutinka su jam paskirta galutine bausme. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmes už atskirus nusikaltimus, nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, o nustatydamas galutinę subendrintą bausmę netinkamai subendrino paskirtas bausmes. Apeliantas prašo skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę.

Apelianto prašymas taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį – netenkintinas, tačiau skundžiamas Kauno apygardos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo BK 63 straipsnio nuostatų taikymo, bendrinat nuteistajam paskirtas bausmes, todėl konstatuojama, kad nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo

Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ir atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad: 1) taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-264/2005, 2K-632/2007, 2K–395/2007 ir kt.); 2) BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-152/2009, 2K-7/2010, 2K-451/2012). Taigi, teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitų bylos aplinkybių visumai. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas privalo nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos 2K-413/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-226/2010, 2K-451/2012). Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą, bet ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimą ir siekį juos saugoti bei ginti baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė.

Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. J. nuteistas už trijų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir už šią nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 10 metų. A. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 209 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau ir už šio nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį - laisvės atėmimą iki 3 metų. Nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už jos padarymą baudžiamasis įstatymas numato kelias alternatyvias bausmės rūšis: baudą arba areštą arba laisvės atėmimą iki 4 metų. Visi nuteistojo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, padaryti aktyviais veiksmais, siekiant savanaudiškų tikslų. Nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nenustatyta ir nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tai eliminuoja galimybę nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nuteistojo nusikalstamais veiksmais padaryta 1 500 219,49 Lt dydžio turtinė žala UAB (duomenys neskelbtini) bei didelė žala šios bendrovės kreditoriams: VSDFV Prienų skyriui – 348 267,02 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams – 345 121,45 LT, kitiems juridiniams asmenims – 1 049 535,29 Lt. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis prašo skirti jam laisvės apribojimo bausmę, motyvuodamas tuo, kad tokia bausmės rūšis geriausiai užtikrintų visuomenės interesą kompensuoti neteisėtais veiksmais padarytą turtinio pobūdžio žalą, tačiau objektyviais duomenimis tokio prašymo pagrįstumo nepatvirtina. Šioje byloje nuteistajam A. J. nebuvo taikoma kardomoji priemonė - suėmimas, todėl jis turėjo realią galimybę atlyginti padarytą turtinę žalą ar bent jos dalį. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atlyginęs savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą ar bent jos dalį bendrovei ir jos kreditoriams. Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateiktas pranešimas dėl reikalavimo teisės į UAB (duomenys neskelbtini) skolą perėjimo T. C. ir reikalavimo perleidimo sutartis (duomenys neskelbtini) patvirtina tik reikalavimo teisės į skolą perleidimo kitam asmeniui faktą, tačiau šis faktas nerodo nei mažesnio nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pavojingumo, nei aiškiai mažesnio nuteistojo asmenybės pavojingumo. Iš nuteistąjį charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už administracinės teisės pažeidimus. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad A. J. buvo baustas 2010-03-02 pagal ATPK 124 (1) straipsnio 6 dalį už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis taisyklių pažeidimą 20 Lt dydžio bauda. Informacijos apie šios baudos sumokėjimą nėra (17 t., 102 b. l.). Administracinės teisės pažeidėjas nesumokėjęs paskirtos administracinės baudos, nepriklausomai nuo laikotarpio praėjusio nuo administracinės nuobaudos jam paskyrimo, laikomas turinčiu administracinės teisės nuobaudą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis dirba, turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems Kauno apylinkės teismo 2013-01-28 sprendimu iš nuteistojo priteistas išlaikymas, nes nuteistasis be teismo sprendimo atsisakė teikti vaikams išlaikymą (18 t. 46-48 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad po šioje byloje aptariamų nusikaltimų padarymo nuteistasis būtų padaręs naujus teisės pažeidimus. Visos aptartos aplinkybės neabejotinai reikšmingos nustatant konkrečios kaltininkui skirtinos bausmės dydį BK straipsnių, pagal kuriuos kvalifikuotos jo nusikalstamos veikos, sankcijų riboje, tačiau nei viena iš paminėtų aplinkybių, o taip pat ir jų visuma, negali būti pripažinta išimtine aplinkybe, rodančia, kad apelianto padarytų nusikaltimų pavojingumas yra nepalyginamai mažesnis negu rūšinis tokių nusikalstamų veikų pavojingumas, arba kad yra aiškiai mažesnis nuteistojo asmenybės pavojingumas.

Esant aptartoms, nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. J. už kiekvieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų paskirdamas laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų dydžius ženkliai mažesnius už BK straipsnių, pagal kuriuos jis nuteistas, sankcijose numatytus bausmių vidurkius, BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nepažeidė ir nuteistajam A. J. paskyrė teisingas bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija aplinkybių, kurios leistų nuteistajam A. J. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnes, negu straipsnių sankcijose numatytas, bausmes nenustatė, todėl apelianto prašymas - paskirti jam laisvės apribojimo bausmę - atmetamas.

Dėl bausmių bendrinimo

Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino jam paskirtas bausmes. Apeliantas teigia, kad visos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl teismas už jas paskirtas bausmes turėjo subendrinti apėmimo būdu.

Su tokiu apelianto skundo teiginiu teisėjų kolegija sutinka.

Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo jų padaro dvi ar daugiau ir dėl šių veikų nėra kliūčių kaltininko baudžiamajam persekiojimui. Sutapties atveju nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal skirtingus arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis, kuriose nustatytos atskiros nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys. Ši nusikalstamų veikų sutapties bendriausia traktuotė turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra ideali ar reali sutaptis. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Nustačius, kad yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą, pavyzdžiui, panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 straipsnis), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis), ir pan. Nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) įgyvendinimo. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai (kasacinė nutartis 2K-P-78/2012).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje, nuteistojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamą veikų sutaptį. Nuteistojo A. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 209 straipsnio 1 dalyje, įvykdytos tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2006-01-01 iki 2008-12-04. Nuteistojo A. J. nusikalstami veiksmai buvo apjungti vieningo sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo - pasisavinti užimamų pareigų pagrindu patikėtą didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą. Šiam tikslui pasiekti nuteistasis organizavo apgaulingą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą bei pats ją apgaulingai tvarkė (BK 222 straipsnio 1 dalis), o nuteistojo A. J. įvykdytas UAB (duomenys neskelbtini) turto pasisavindamas nulėmė UAB (duomenys neskelbtini) bankrotą (BK 209 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms A. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrinant paskirtas bausmes pagal minėtus BK straipsnius turi būti taikomos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatos. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. J. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.