- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-25
- Bylos Nr.
- 1-3035-1013/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-63323-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Kaltinamasis
- K. C.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Advokatai
- Stasys Karvelis
nukentėjusiajai, civilinei ieškovei ir nukentėjusiosios G. D. atstovei pagal įstatymą O. D.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Grozne, Čečėnijoje, Rusijos Federacijos pilietė, čečėnė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, teista:
1. 2017 m. kovo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais, 2017 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto;
2. 2017 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda;
kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje (BK redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.) padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. C. dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. ji, 2016 m. sausio 4 d. apie 18.35 val., veikdama kartu su J. N. (gim. (duomenys neskelbtini)), viešoje vietoje, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Vilniuje, Ozo g. 25, stebint kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad priėjo prie G. D. ir kartu su J. N. paėmusi G. D. už parankių, ją nuvedė į miškelį šalia „Akropolio“, kur J. N. tyčia spyrė G. D. 3-4 smūgius į kojas ir vieną kartą kumščiu į žandikaulį, K. C. trenkė kumščiu į nosį, po ko ji kartu su J. N. griebė G. D. už kaklo ir pargriovė pastarąją ant žemės, o šiai nukritus J. N. spyrė G. D. apie 6 kartus į veidą, pilvą, krūtinę, kojas, o ji tuo metu spardė G. D. į sėdmenis, nugarą, kojas, tuo nukentėjusiajai G. D. padaryta dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, nosikaulio lūžis, vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Be to, K. C. pažeidė viešąją tvarką, t. y. ji, 2016 m. kovo 26 d. apie 19.00 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 0,58 promilių neblaivumas), viešoje vietoje – rūkymui skirtoje vietoje, esančioje prie įėjimo į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, įžūliu elgesiu pasireiškusiu tuo, kad priėjo prie E. G., gimusios 1998 m., ir paprašė duoti cigaretę, o pastarajai atsakius, kad neturi, kumščiu trenkė E. G. į skruostą, o kita ranka tempė už plaukų, tuo padarydama nukentėjusiajai E. G. kairio žando, dešinės alkūnės poodines kraujosruvas, vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu demonstruodama nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
K. C., kaltinama vieno apysunkio ir vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Duomenys dėl 2016 m. sausio 4 d. nesunkaus žmogaus sužalojimo dėl chuliganiškų paskatų
Teisiamojo posėdžio metu, duodama parodymus dėl 2016 m. sausio 4 d. įvykio, kaltinamoji K. C. kaltę pilnai pripažino. Nurodė, kad susitiko su G. D., išsivedė ją į lauką ir pradėjo mušti. Viskas vyko prie Akropolio miškelyje. Ji vieną kartą trenkė G. D. ranka į veidą, spardė kojomis. Kiek buvo smūgių kojomis tiksliai pasakyti negali. Nurodė, kad ji iš pradžių trenkė G. D., po to ją pradėjo mušti J.. G. D. nugriuvo, ji kartu su J. N., ją paspardė ir išėjo. Aplinkui buvo ir kitų stebėtojų, kurie matė įvykį, su G. D. buvo nelabai pažįstamos, gal kiek iš matymo. Pripažino, kad abi – ji kartu su J. N. – sudavė smūgius G. D. ir rankomis, ir kojomis.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 29 d. įtariamąja apklausta K. C. parodė, kad G. D. pažįsta nuo 2015 m. rudens. Santykiai tarp jų buvo normalūs, kažkokių konfliktų tarp jų nebuvo. J. N. pažįsta mažiau. Datos šiuo metu tiksliai jau nepamena, bet tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku, ji buvo prekybos centre „Akropolis“, kur sutiko J. N.. Kartu su jomis dar buvo G., jos pavardės nežino, jos sesuo D.. Ir vaikinai, ir merginos, kurių asmens duomenų nežino. Po kurio laiko, jau buvo vakaras, buvo tamsu prie ‘Pirmojo“ įėjimo į „Akropolį“ sutiko G. D. ir per „Akropolį“ nuvedė ją į šalia esantį miškelį. Kažkokios konkrečios priežasties, dėl ko vėliau ji su J. N. sumušė G., nebuvo. Tiesiog G. norėjo pakalbėti su G. D., jai skambino, o pastaroji labai ilgai važiavo į „Akropolį“. Ir kai G. D. pasirodė, taip gavosi, kad ji ir J. N. paėmė G. D. už parankių ir ją nuvedė į miškelį. Išankstinio susitarimo su J. N. sumušti G. D. nebuvo. Kai kurie asmenys tuo metu buvo miškelyje, kai kurie atėjo kartu su jomis. Kaip minėjo, buvo daug jai nepažįstamų vaikinų ir merginų, mano kad buvo virš 30 žmonių. Kai vedė G. D. į miškelį, jai nieko nesakė. Kai atėjo į miškelį, ji pirma sudavė G. D. vieną kartą kumščiu į nosį, po jos smūgio G. D. nukrito ant žemės. Tada ją pradėjo spardyti J. N., tačiau kiek kartų spyrė, jau neprisimena. Po kiek laiko G. D. atsikėlė ir tada ji dar gal du kartus kumščiu sudavė jai į nosį ir iš G. D. nosies pradėjo bėgti kraujas. Nei ji, nei J. N. tuo metu G. nieko nesakė, pastaroji irgi nieko nesakė, dėl ko yra mušama, neklausinėjo. Visi kiti stovėjo šalia ir stebėjo, niekas nesikišo. Ar tuo metu kas nors filmavo, nepastebėjo. Jos nustojo mušti ir išsiskyrė, jai atrodo, D. nuvedė G. D. į tualetą. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Ji su J. N. nuėjo į „Akropolio“ antrą aukštą. Žino, kad vėliau tą pačią dieną, tame pačiame miškelyje J. N. sumušė pažįstamą A. L.. Ji A. nemušė, kai atėjo į miškelį, A. jau buvo sumušta, jos veidas buvo ištinęs. J. sakė, kad sumušė A. dėl vaikino. Ji gyvena VšĮ Vilniaus „SOS Vaikų kaime“, tačiau šiuo metu, t. y. nuo 2016 m. birželio 8 d. gydosi Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Gydymas planuojamas apie 12 mėnesių. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (t. III, b. l. 93).
2017 m. gegužės 31 d. įteikus galutinį įtarimą, K. C. kalta prisipažino iš dalies, kadangi G. D. kojomis nespardė. Prisipažįsta, kad kartu su J. N. pranešime apie įtarimą nurodytu laiku prie prekybos centro Akropolis sumušė G. D., tačiau ji ją mušė tik rankomis. Kadangi praėjo daug laiko, šiuo metu negali pasakyti konkrečiai, kur ji jai sudavė smūgius. Ji pilnai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus, bet šiandien išsamesnių parodymų dėl nusikalstamų veikų duoti nepageidauja, be to, nelabai viską prisimena. Išsamiai papasakos teisme. Labai apgailestauja dėl to, ką neapgalvotai padarė, nenorėdama niekam pakenkti. (t. III, b. l. 124).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 5 d. kaip įtariamoji apklausta J. N., dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad G. D. pažįsta iš matymo, ją porą kartų matė, tačiau iki 2016 m. sausio 4 d. nebendravo. 2016 m. sausio 4 d. link vakaro ji kartu su G. (jos pavardės nežino, gyvena Naujininkų raj., tikslaus adreso ir kur mokosi nežino, telefono numerio taip pat nežino), pastarosios drauge G. D., ir kitais iš matymo pažįstamais asmenimis (jų jokių asmens duomenų nežino), buvo „Akropolyje“. Viso jų buvo apie 20 žmonių. G. jų visų paprašė sumušti G. D., kadangi pastaroji konfliktavo su G., visus įžeidinėjo. Tuo metu jai G. D. nieko nedarė ir jos neįžeidinėjo, bet ji sutiko pastarąją sumušti. Nuo pagrindinio išėjimo visi nuėjo link galinio išėjimo, esančio prie miškelio. Kai užėjo į miškelį, ji G. vieną kartą spyrė į pilvą ir apie 3-4 kartus per jos kojas. Viso ji jai spyrė apie 5 kartus. Kumščiais jos nemušė. Ji matė, kad kažkas iš jų, kas būtent neprisimena, taip pat mušė G. D., tačiau kas, pasakyti negali. Pamena, kad kažkas jai keletą kartų trenkė į nosį ir jai iš nosies pasipylė kraujas, tada kažkas pradėjo rėkti, kad jai sulaužyta nosis. Kas būtent mušė, pasakyti negali, nepamena, nes buvo labai daug žmonių. Tik kažkas jai sakė, kad mušė ir G.. G. D. buvo nukritusi ant žemės po to, kai kažkas trenkė jai į veidą. Ją kažkas patraukė į šoną ir ji nuėjo į „Akropolį“. Kai buvo „Akropolyje“, kažkas iš jos minėtų pažįstamų pradėjo rėkti, kad G. D. išvežė greitoji pagalba. Prisipažįsta kalta, nes mušė G. D., bet nosies jai nelaužė, kas sulaužė, nežino (t. III, b. l. 27-28 ).
2017 m. gegužės 26 d. kaip įtariamoji apklausta J. N., dėl kurios ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad įtarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis miškelyje, esančiame prie prekybos centro „Akropolis“, sumušė pažįstamas iš matymo merginas G. D. ir A. L., tačiau kadangi praėjo daug laiko, šiuo metu nurodyti visų aplinkybių ji negali, nes nepamena. Kiek prisimena, iš pradžių ji sumušė G. D., bet neprisimena, ar kartu su ja G. D. mušė pažįstama K. C.. Taip pat negali pasakyti, su kuo ir kiek smūgių jai sudavė. Dėl kokių priežasčių sumušė G., nebepamena (t. III, b. l. 34).
Žemesnės instancijos teismas
J. N. (P.) atžvilgiu 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį (t. IV, b. l. 134-140).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. D. parodė, kad 2016 m. sausio 4 d. apie 17.00 val. susitiko su drauge D. V. ir kartu leido laiką. Po kurio laiko, apie 18.30 val., jai paskambino kažkokia mergina ir pakvietė jas atvykti į „Akropolį“. D. pasakė, kad nežinanti, kas skambino, tik paminėjo, kad balsas jai yra girdėtas. Nuvykus į „Akropolį“, jas pasitiko J. N. ir jos draugė, kurios ji nepažįsta. Jos pasakiusios, kad turi eiti, paėmė jas už rankų ir nusivedė į miškelį, kuris yra prie 2-ojo „Akropolio“ įėjimo. Kol buvo vedama į miškelį, ji su jomis nebendravo, visą laiką tylėjo. Jos taip pat nesakė, dėl kokios priežasties ją vedasi. Tuo metu draugė D. ėjo paskui jas. Būnant miškelyje, ji paklausė J. N., kodėl tai vyksta, ir ji nieko nepalaukusi trenkė jai į veidą kelis kartus. Po smūgių ir pastūmimo ji nukrito ant žemės, po ko J. N. pradėjo ją spardyti kojomis. Spardė į įvairias kūno dalis. Jai buvo suduota apie 5-6 kartus. Šalia tos vietos buvo apie 30 žmonių, t. y. jaunuolių. Kaip mano, jų tarpe buvo keli J. draugai, kurie šaukdami „J.“ bandė ją atitraukti nuo jos. Vienas jos pažįstamas vardu E., pakėlė ją nuo žemės ir liepė J. nebelįsti prie jos. Tuo metu J. apsiramino ir ant jos nebepuolė. Ji iškarto su savo drauge, su kuria sutiko ją, pasišalino. Ji kurį laiką nesiorientavo aplinkoje. Suvokė kur yra, tik būdama tualete, į kurį ją nuvedė G. V., D. sesuo. Pažiūrėjusi į veidrodį pamatė, kad jos veidas yra kruvinas, skaudėjo lūpa, jautė, kad yra sumušta. Jos striukė taip pat buvo visa ištepta krauju. G. tualete prašė iškviesti medikus. Atvykus medikams ji su G. V. nuvyko į ligoninę. Po kiek laiko į ligoninę atvyko ir jos mama. Atvykusiems medikams pasakė, kad susižalojo paslydusi ir parkritusi. Tikrąjį sužalojimo faktą pasakė mamai būnant ligoninėje. Po apžiūros jai buvo nustatytas nosies kaulo lūžis. E., kuris pakėlė ją nuo žemės, yra pažįstamas jai iš matymo, bet jo duomenų nurodyti negali. D. ir G. V. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. J. N. ji nepažįsta. Ją matė pirmą kartą. Kodėl ji buvo užpulta ir sumušta, pasakyti negali, nes su ja jokių kontaktų nėra turėjusi (t. I, b. l. 111).
Vilniaus miesto apylinkės teisme apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu nukentėjusioji G. D. parodė, kad 2016 m. sausio 4 d. ji susitiko su drauge D. V.. Apie 18.00-18.30 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstama mergina ir pasakė, kad reikia atvykti prie „Akropolio“ pasikalbėti, apie ką bus kalba, nepasakojo. Kai ji su D. atvyko prie „Akropolio“, prie centrinio įėjimo jas pasitiko grupė žmonių. Tarp jų daugiausia buvo merginos, bet buvo ir vaikinų. Iš viso buvo apie 8 žmonės. Kai jos priėjo prie grupės, iš karto prie jos priėjo pažįstama K. C. ir, kaip vėliau sužinojo, mergina vardu J.. K. ir J. iš karto ją griebė už parankių, kažką pasakė, o ką konkrečiai, šiuo metu nepamena, ir per prekybos centrą „Akropolis“ vedė ją prie išėjimo į mišką. Tuo metu jos jai nieko nesakė, tik juokėsi. Ji nesipriešino, o tiesiog ramiai ėjo. Priėjusios prie išėjimo jos ją išvedė iš prekybos centro „Akropolis“ ir toliau vedė link netoliese esančio miško. Nori patikslinti, kai K. ir J. ją vedė per „Akropolį“, kartu su jomis šalia ėjo G. V., E. G., D. V., A. Č.. Kai išėjo iš „Akropolio“, jos visos su ja nuėjo link miškelio. Kai priėjo prie miškelio, K. su J. ją paleido ir ji liko stovėti viena. Priešais ją stovėjo H. ir J.. O už jų stovėjo dar daugiau žmonių. Nori patikslinti, kad kaip K. su J. bei su aukščiau nurodytomis merginomis ją nuvedė iki miškelio, ten jau buvo grupė jaunuolių, tarp jų buvo merginų ir vaikinų, jų buvo daug, apie 30-40 žmonių. Po to J. savo kojomis pradėjo nieko nesakydama nestipriai trankyti jai į kojas, sudavė apie 3-4 smūgius. Po to J. pasakė: „tuoj gausi į galvą“. Ji tada paklausė: „už ką“, o J. atsakė: „tu pati žinai, už ką“. Po šių žodžių J. kumščiu sudavė jai į žandikaulį, į kairę pusę. Smūgis buvo stiprus, tačiau ji nepargriuvo, liko stovėti ant kojų. Kai K. pamatė, kad ji nuo smūgio neparkrito, jinai su J. abi griebė rankomis už jos kaklo ir pagriovė ant žemės. Po to, kai pargriovė ją ant žemės, jos abi, t. y. K. C. ir J., kaip vėliau sužinojo, jos pavardė N., pradėjo ją spardyti. Spardė abi apie 5 minutes. Kai ją pargriovė, ji gulėjo ant žemės, ant kairio šono. J. stovėjo jai iš priekio ir spardė kojomis, o K. stovėjo jai iš nugaros pusės, ir taip pat spardė kojomis. J. jai sudavė su kojomis apie 6 smūgius. Prisimena, kad tris smūgius ji jai sudavė į veidą, o kiti smūgiai į pilvą, į krūtinę, į kojas. K. sudavė dar daugiau smūgių su kojomis. Ji ją spardė per sėdmenis, į nugarą, į kojas. K. kojomis smūgių į galvą nesudavė, nepataikė. Ten esanti vaikinų ir merginų kompanija, kuri stovėjo šalia, į jos sumušimą niekaip nereagavo, jie nesikišo, užsiiminėjo savo reikalais. Kai ją spardė, šalia taip pat buvo D. V.. Berods, ji bandė ją užstoti, tačiau to padaryti negalėjo, kadangi toje kompanijoje buvo daugiau žmonių, nes J. ir K. stipresnės už D. ir to padaryti neleido. Be to, J. D. V. apdraskė. Kai K. su J. ją spardė, ji girdėjo, kaip D. V. paskambino jų bendrai pažįstamai J. L. ir pasakė, kad ji greitai atbėgtų prie miškelio. Kaip minėjo, maždaug po 5 minučių K. ir J. nustojo spardyti, jai atrodo, jos tiesiog pavargo, ir nuo jos šiek tiek atsitraukė. Kaip tik tuo metu, kai K. su J. nuo jos atsitraukė, prie jos pribėgo J. L. ir jinai ją pakėlė nuo žemės. Kai J. ją pakėlė, prie jų vėl pribėgo K. ir J. ir lygtai bandė ją iš Julijos atimti. Tačiau J. to padaryti neleido, ją atidavė šalia stovėjusiam, iš matymo pažįstamam, vaikinui, kurio vardo ir pavardės nežino. O pati nuėjo į šalį aiškintis su K. ir J.. Jie su tuo vaikinu liko stovėti vietoje. Jis jos klausė, ar su ja viskas gerai, kaip jaučiasi, ar reikia iškviesti greitąją pagalbą. Ji tam vaikinui nieko neatsakė, kadangi neturėjo jėgų šnekėti, todėl stovėjo ir tylėjo. Po kiek laiko prie jos ir vaikino priėjo G. V. ir A. C.. Jos pasakė tam vaikinui, kad ją perduotų joms, jos padės jai nueiti į „Akropolį“ į tualetą susitvarkyti. Tas vaikinas sutiko, perdavė ją G.i ir A. ir jos trise nuėjo į „Akropolio“, tualetą. Kai G. ir A. jai padėjo nueiti į tualetą, einant link „Akorpolio“ paskui ją ėjo visa kompanija – apie 30-40 asmenų. Ta kompanija joms nieko nedarė, nepriekaištavo, todėl G. ir A. ją nuvedė į tualetą. Tualete ją pastatė prieš veidrodį ir jos abi, G. ir A., padėjo nuplauti kraują. Kai jos su G. ir A. tvarkėsi tualete, į tualetą užėjo ta jaunuolių kompanija, tame tarpe ir vaikinai. Jie pastebėjo, kad pas ją nosies lūžis. Mano, kad jie suprato, kad nosis lūžusi dėl to, kad iš karto buvo ištinusi nosis ir jie tarpusavyje buvo nepatenkinti, kas įvyko, t. y. kad sulaužė jai nosį. Po to tas vaikinas, kuriam ją prie miškelio perdavė J. L., iškvietė greitąją pagalbą. Po to, kai tas vaikinas iškvietė greitąją medicinos pagalbą, G. V. ją nuvedė prie „Akropolio“ antrojo išėjimo, kur ji laukė greitosios pagalbos. Jiems iš paskos taip pat išėjo visa ta jaunuolių kompanija: 30-40 žmonių. Greitoji atvažiavo maždaug po 10 minučių, tuomet ji ir G. V. sėdo į greitosios pagalbos automobilį ir ją nuvežė į Santariškes. Dėl ko įvykio metu ją spardė K. ir J., ji nežino. Nei viena iš jų jai šito nesakė. Tačiau maždaug prieš dvi savaites iki šios dienos jai paskambino J. N. ir pasakė, kad jos sumušimą įvykio dieną suplanavo ir organizavo G. V.. Dėl ko G. organizavo ją sumušti – nežino ir J. jai šito nesakė. Taip pat J. jai sakė, kad ją spardė ir G. V., tačiau ji šito nematė, ir tvirtinti to negali. Į prokurorės klausimą, ar J. ir K. atėjo į tualetą tuo metu, atsakė, kad tualete ji matė tiktai K., o J. tualete nebuvo, matyt ji pabėgo (t. I, b. l. 120-122).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji, nepilnametės nukentėjusiosios G. D. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė O. D.parodė, kad 2016 m. sausio 4 d. apie 19 val. jai paskambino jos dukros G. D. draugės – G. mama ir pranešė, kad jos dukra buvo sumušta prie „Akropolio“ ir vežama į Santariškių vaikų ligoninę. Tada ji susisiekė su GMP vairuotoju, kuris tai patvirtino, po ko nuvyko į vaikų ligoninę. Kai pamatė G., jos nosis buvo patinusi, po dešine akim – mėlynė, buvo sužalota lūpa iš vidaus, ant jos kūno – ant pilvo, kojų matėsi mėlynės. Apžiūros metu gydytojai nustatė nosikaulių lūžį, tačiau dėl didelio patinimo negalėjo operuoti iš karto. O kai patinimas praėjo, nosies kaulas užgijo. G. jai paaiškino, kad ją sumušė nepažįstama mergaitė, kuriai apie 17 metų, kad ji net nežino, už ką buvo sumušta. G. papildė, kad, kaip jos vėliau sužinojo, J. su K. ją už rankų išvedė iš prekybos centro, nusivedė į šalia esantį miškelį, kur ji buvo sumušta. Mušė J.. Ligoninėje G. buvo suteikta medicininė pagalba ir ji buvo paleista namo. Po šio įvykio G. keletą dienų nėjo į mokyklą, buvo šoko būsenoje, jie net kreipėsi pas neuropatologą, tikrino regėjimą po suduotų smūgių. Viskas buvo gerai. Tačiau buvo išrašyti raminamieji bei vaistai nuo skausmo. Iš dukros žodžių žino, kad po šio įvykio J. iš pradžių grasino dukrai, kad pastaroji nesikreiptų į policiją, po ko prašė, kad ji atsiimtų pareiškimą, bei per dukrą bandė susisiekti su A., kurią J. sumušė tą pačią dieną po valandos. Dėl šio įvykio ir dukra, ir ji patyrė moralinę žalą, nes dukra buvo sumušta be priežasties, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, todėl moralinę žalą įvertina 500 Eur. Be to, po nosikaulio lūžio jos nosis kreiva ir šią vasarą bus daroma nosies plastinė operacija (nosies pertvaros korekcija), kurios vidutinė kaina 1100 Eur. Todėl padarytą materialinę žalą vertina 1100 Eur. Prašo šioje byloje pripažinti ją civiline ieškove (t. I, b. l. 105-106).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. V. parodė, kad 2016 m. sausio 4 d. apie 17-18 val. buvo su pažįstama G., jos pavardės nepamena. Jos buvo Pašilaičių mikrorajone, kai jai paskambino sesuo G.. Ji pasakė, kad reikia pakalbėti su G., ir kad jos atvažiuotų į „Akropolį“. Kai jos atvažiavo prie 1-ojo „Akropolio“ įėjimo, pamatė apie 20 žmonių. Tarp jų buvo A. Š., A. Z., K. P., J. N., M. V., K. G., A., kitų nepažįsta. J. N. ir A. Z. paėmė G. už parankių ir nusivedė į „Akropolio“ miškelį. Tuo metu, kai vedė, nieko nesakė. Ji, jos sesuo G. ir kiti nuėjo iš paskos. Kai atėjo į miškelį, J. N. paėmė G. už šaliko ir pirma kumščiu trenkė G. į veidą. Kas vyko toliau, ji nematė, nes pradėjo verkti ir tada M. V. ir K. G. nuvedė ją į šoną, kad ji nematytų, kas vyksta. M. V. ir K. G. ją ramino. Po kurio laiko ji pamatė G. gulinčią ant žemės ir J. N. bei A., kurios pavardės nežino, ją spardė. A. ji tą kartą matė pirmą kartą, jos vardą sužinojo vėliau. A. apie 15 metų, daugiau apie ją nieko nežino. Mano, kad J. N. ir A. spyrė gulinčiai ant žemės G. po 5-6 kartus kiekviena. Daugiausiai spyriai buvo į veidą ir šonus. Tada sesuo G. pasakė, kad visi nusiramintų, pakėlė G. ir nuvedė į tualetą. Visi, išskyrus J. N., nuėjo į moterišką tualetą, kur jos sesuo G. padėjo G. apsiplauti veidą, susitvarkyti. G. veidas buvo sumuštas, kruvinas, ant nosies buvo mėlynė. Ji į tualetą užėjo paskutinė. Po kiek laiko jos sesuo iškvietė greitąją pagalbą ir kartu su G. išvažiavo į ligoninę. Ji tuo metu nuvažiavo namo. Kai buvo mušama G., niekas nieko nesakė, dėl ko jį buvo mušama. J. N. ir A. buvo išgėrusios. Dėl ko buvo sumušta G., ji nežino (t. I, b. l. 157-158).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V. parodė, kad datos tiksliai nurodyti negali, nes nepamena, mano, kad tai buvo šiais metais, buvo sniegas, buvo šalta, vakare, apie 19 val. buvo „Akropolyje“ kartu su K. C.. Jos neturėjo ką veikti, todėl paskambino sesei D. V. ir pasiūlė jai atvažiuoti į „Akropolį“. D. atvažiavo su G., kurios pavardės nepamena. G. jų bendra pažįstama. Jos susitiko prie pagrindinio „Akropolio“ įėjimo, iš Ozo g. pusės. Tuo metu iš „Akropolio“ išbėgo labai daug žmonių, kiek būtent, pasakyti negali, nes neskaičiavo. Iš vienos pusės G. už rankų paėmė J. N.. Kas paėmė G. iš kitos pusės, nepamena. Per „Akropolį“ G. nuvedė prie kito išėjimo, esančio iš miškelio pusės, ir pasakė visiems eiti ten. Tuo metu nieko neaiškino, kodėl G. veda prie kito išėjimo, tik sakė, kad pakalbėti. J. N. ir kiti nuvedė G. į miškelį. Kažkas pradėjo mušti G.. Kas pirmas jai sudavė, tikrai nepamena, nes jai buvo šokas. Tik matė, kad G. mušė iš kojos per veidą, per nugarą, kojas, pilvą. Apytiksliai jai buvo suduoti apie 5-6 smūgiai. G. gulėjo ant žemės užsidengusi veidą. Matė, kad J. N. porą kartų iš kojos sudavė G. į veidą. Kas dar mušė, tikrai pasakyti negali, nes miškelyje buvo tamsu ir nieko nesimatė. Viskas vyko apie 5 minutes. Aplink tuo metu buvo apie 20 žmonių. Iš pažįstamų tarp tų žmonių buvo K., jos sesuo D., kas dar, neatsimena. Ji iš nugaros pusės bandė nuo G. atitraukti J. N., tačiau pastaroji ją pastūmė. Jos sesuo taip pat bandė sustabdyti, bet ją taip pat kažkas pastūmė. Po kiek laiko visi nuėjo nuo G.. Tada ji ją pakėlė. G. veidas, striukė buvo kruvini. G. pasidarė bloga, buvo jausmas, kad ji nualps. Ji nuvedė G. į „Akropolio“ tualetą, padėjo apsitvarkyti ir iškvietė greitąją pagalbą. Kai atvažiavo greitoji, ji kartu su G. nuvažiavo į Santariškių vaikų ligoninę. Sesuo D. liko kažkur „Akropolyje“, ji jos net nematė. Girdėjo ir skaitė, kad buvo sumušta ir kita mergaitė, tačiau to momento, kai pastaroji buvo sumušta nematė (t. I, b. l. 162-163).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. J. G. parodė, kad datos tiksliai nurodyti negali, nes jau nepamena, tai buvo 2016 m. sausio pradžioje, apie 17 val. kartu su drauge M. V. nuvažiavo į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“. Jos buvo „Akropolyje“, kur sutiko kitus pažįstamus – D., pastarosios seserį G. ir G. (tai M. pažįstamos). Su jais buvo kitos mergaitės, ir berniukai, kurių ji nepažįsta ir tą dieną matė pirmą kartą. Berniukų buvo mažiau, kiek tiksliai, pasakyti negali. Viso buvo apie 50 žmonių. Kažkas pasakė, kad J. nori pakalbėti su G., dėl ko turėjo vykti pokalbis, nežino. J. tą dieną ji matė pirmą kartą, jos pavardės bei kitų duomenų nežino. Jie visi išėjo iš „Akropolio“ ir nuėjo į šalia esantį miškelį. Pirmos ėjo G., ji ėjo pati, jos niekas nevedė, po to ėjo kiti jai nepažįstami mergaitės ir berniukai, o ji kartu su M. V. ėjo iš paskos. Kažkas jai ir M. V. pasakė, kad muš G., ir jos tiesiog nuėjo kartu pažiūrėti, kas ten vyks. Kai visi atėjo į miškelį, pradėjo mušti G.. Kas jai sudavė pirmą smūgį, pasakyti negali, nes to nematė. Minėti asmenys stovėjo ratu, aplink G.. Vėliau pamatė, kad J. kelis kartus, kiek tiksliai pasakyti negali, sudavė G. į veidą. G. bandė gaubtu užsidengti veidą. Ji pasitraukė į šoną, o kai po kurio laiko priėjo arčiau, pamatė, kad G. gulėjo ant žemės, o ją kojomis spardė J. ir dar viena mergaitė. Tos kitos mergaitės, kuri kartu su J. spardė kojomis G., ji nei apibūdinti, nei atpažinti negali, tą vakarą ją matė pirmą kartą ir, kaip pastaroji atrodė, neįsidėmėjo. Kai buvo mušama G., kita kažkokia jai nepažįstama mergaitė, kuri ant galvos buvo užsidėjusi gaubtą, ir kurios ji taip pat negali apibūdinti, kažką rėkė ant G.. Ką būtent, pasakyti negali. Ta mergaitė tik rėkė, bet G. nemušė. Po kurio laiko G. atsistojo ir tada J. su kita mergaite ją mušti nustojo. Visi kiti pradėjo skirstytis. D. labai verkė. Ji kartu su M. V. bandė D. nuraminti, visos kartu nuėjo į šoną, o vėliau kartu su G. nuvedė G. į „Akropolyje“ esantį tualetą. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą, nes G. iš nosies bėgo kraujas (t. I, b. l. 172-173).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K.parodė, kad 2016 m. sausio mėnesį, datos tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, gal mėnesio viduryje, vakare kartu su E., jo pavardės nepamena, jam 16 metų, buvo „Akropolyje“. E. jam pasakė, kad vyks muštynės, o jam apie tai pasakė jo pažįstami, kas tiksliai jau nepamena. Jie nuėjo į miškelį už „Akropolio“. Jie buvo atsilikę, kai atėjo į miškelį, ten jau buvo apie 30 vaikų. Viena iš mergaičių, kaip vėliau per „Facebook“ sužinojo jos vardą, J., pradėjo mušti kitą jam pažįstamą mergaitę G. A.. J. mušė G. kojomis ir rankomis, per šonus ir į veidą. Bendrai G. buvo suduota apie 7 smūgius. Po smūgių G. lingavo, buvo nukritusi, kai pastaroji gulėjo ant žemės, J. ją taip pat mušė. Kiek matė, mušė tik J.. Kiti stovėjo šalia ir žiūrėjo. Tik pažįstama D. V. bandė skirti J.. Galiausiai po to, kai J. nustojo mušti G., visi ją nuvedė prie įėjimo į „Akropolį“ ir kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Kol buvo mušama G., visi stovėjo tyliai, niekas nieko nesakė, ir neaiškino, dėl ko buvo mušama G.. J. mušdama, taip pat nieko nesakė. Tai tęsėsi apie 7 minutes. Niekas įvykio nefilmavo. L. G., gyvenanti centre, iškvietė greitąją pagalbą ir G. išvežė į ligoninę. G. visas veidas buvo kruvinas, jai buvo sulaužyta nosis (t. I, b. l. 179-180 ).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. G.parodė, kad datos tiksliai nepamena, G. V. pasikvietė G. į „Akropolį“. Tada J. N. pasikvietė G. pasikalbėti į „Akropolio“ aikštelę ir už rankų nusivedė. Minėtame miškelyje G. sumušė. Tada jos nuėjo iki „Akropolio“, pasirodė, kad G. nosis buvo sulaužyta, iškvietė greitąją pagalbą ir G. išsivežė į ligoninę. Po to įvykio ji nuvažiavo namo. Prie „Akropolio“ dar buvo G. V. sesuo – D., G., kurios pavardės nepamena, R. J., K. pavardės nepamena, A., pavardės nepamena, A., taip pat pavardės nepamena ir J. N., kurią pažįsta seniai. Kokiu tikslu prie „Akropolio“ buvo kviečiama G., nežino. Matė, kad G. mušė tik J. N.. Kiek pamena, G.i buvo suduota koja į veidą, kiek kartų, nematė. Tuo metu, kai buvo mušama G., J. N. nieko nesakė. Kiti stovėjo šalia, G. ir D. bandė išskirti G. su J.. G. taip pat nieko nesakė. Kaip tą pačią dieną buvo sumušta A., nematė, nes išvažiavo namo, bet apie tai girdėjo. Tuo metu, kai buvo mušama G., niekas to įvykio nefilmavo. Nuo smūgių G. buvo nukritusi ant žemės. Daugiau nieko papildyti negali (t. I, b. l. 186-187).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. V. parodė, kad datos šiuo metu tiksliai nurodyti negali, nes nepamena, buvo žiema, vakare, apie 18 val., kartu su pažįstama K. G. atvažiavo į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“. „Akropolyje“ susitiko pažįstamą D., jos pavardės nežino. Pastaroji buvo su savo draugėmis (buvo dar 5 mergaitės), kurių ji jokių duomenų nežino. D. pasakė, kad J. (jos nepažįsta) turi mušti G.. Tuo metu G. „Akropolyje“ dar nebuvo, pastaroji, viena atvažiavo vėliau. Ji dar paklausė D., dėl ko muš G., tačiau D. dėl to jai nieko nepaaiškino. Jie visi laukė G. prie centrinio įėjimo į „Akropolį“. Kai po kurio laiko G. atvažiavo, visi nuėjo į miškelį, esantį už „Akropolio“. G. į miškelį ėjo pati, jos niekas nevedė. Kas jai liepė eiti į miškelį, negirdėjo, nes ėjo iš paskos. Kai jie visi atėjo į miškelį, ten buvo dar daug jai nepažįstamų merginų ir vaikinų. Vėliau priėjo dar apie 10 nepažįstamų vaikinų, kuriems buvo apie 18 metų. Viso susirinko apie 50 žmonių. Tada J. (tą dieną ją matė pirmą kartą, o jos vardą sužinojo jau po įvykio, pavardės nežino) pirma kumščiu vieną kartą sudavė G. į nosį. Nuo to smūgio G. nukrito ant žemės ir tada priėjo dar viena jai nepažįstama mergina, kuriai apie 15 metų, šviesių plaukų, apie 158 cm. ūgio. Kadangi buvo jau tamsu ji kitų tos merginos bruožų neįsidėmėjo ir jos atpažinti negalės. Ji pradėjo spardyti gulėjusią ant šono G.. Ji matė, kaip ta mergina spardė G., tačiau, kiek kartų G. buvo suduota, pasakyti negali. J. G. daugiau nemušė ir sudavusį tą pirmą smūgį kažkur nuėjo, ji jos daugiau nematė. Nei J., nei mergina šviesiais plaukais nieko nesakė G., kai ją mušė. G. tuo metu taip pat nieko nesakė. Visi kiti stovėjo aplink ir žiūrėjo, kas vyksta. Po kiek laiko kažkas (kas būtent nežino) pasakė, kad baigtų mušti. Kol buvo mušama G., ji su K. stovėjo atokiau. Kai nustojo mušti, priėjo arčiau, matė, kad G. veidas buvo kruvinas, sumuštas, iš nosies bėgo kraujas. Kažkokia nepažįstama mergaitė nuvedė G. iki tualeto, esančio „Akropolyje“, kur padėjo nuplauti kraują. Į tualetą nuėjo ir kitos jai nepažįstamos mergaitės, nuėjo ir ji su K. ir D.. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir G. išvežė į ligoninę. Vėliau ji, K. ir D. nuėjo į „Akropolyje“ esantį antrą aukštą ir ten D. pasakė, kad mušė dar vieną mergaitę, tačiau, kas būtent, neminėjo. Ji to nematė. Po kiek laiko D. išvažiavo namo ir ji su K. taip pat nuvažiavo namo. Dėl ko buvo sumušta G., nežino. J. po minėto įvykio nematė, su G. taip pat nebendravo. Kad tą dieną „Akropolyje“ buvo sumušta dar viena mergaitė, nieko nežino ir dėl to nieko paaiškinti negali (t. I, b. l. 198-199).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 152/2016(01) nurodyta, kad 2016 m. sausio 18 d. 13.00 val. atlikus tyrimą, nustatyta, jog G. D. padaryta dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, nosikaulių lūžis, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. sausio 4 d.); sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; nustatyti sužalojimai nebūdingi savęs sužalojimui ir griuvimui ant kieto paviršiaus (t. I, b. l. 124).
Duomenys dėl 2016 m. kovo 26 d. viešosios tvarko pažeidimo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. C., duodama parodymus dėl 2016 m. kovo 26 d. įvykį, kaltę pilnai pripažino. Nurodė, kad atėjo į prekybos centrą „Akropolis“ (viskas vyko prie 6 išėjimo), priėjo prie E. (jos nepažinojo), paprašė cigarečių, kurių jai nedavė, susimušė ir išėjo. Tikriausiai galėjo jai trenkti į veidą. Aplinkui buvo ir įvykį matė kiti žmonės.
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. liepos 27 d. įtariamąja apklausta K. C.parodė, kad jai praneštą įtarimą suprato, kaltę pilnai prisipažįsta. 2016 m. kovo mėnesį datos ji neatsimena, vakare, laiko pasakyti negali, su draugais, kurių duomenų nurodyti nenori, atėjo į prekybos centrą „Akropolis“. „Akropolyje“ ji negėrė alkoholinių gėrimų, gėrė ankščiau prieš einant į „Akropolį“. Su kuo gėrė, neatsimena, gėrė degtinę, išgėrė nedaug, kiek, neatsimena. „Akropolyje“ susipažino su merginom, kurių vardų neatsimena, norėjo parūkyti. Prie vieno išėjimo rūkykloje pamatė stovinčias 3 paneles ir paprašė parūkyti. Jai cigarečių mergina nedavė. Ką jos jai atsakė, neatsimena. Iš pykčio, kad negavo cigaretės, sudavė vienai merginai kumščiu į veidą, kiek kartų sudavė, neatsimena. Draugės merginos atžvilgiu nieko nedarė. Ji iš merginos telefono neėmė. Galimai telefoną iš nukentėjusios panelės paėmė kas nors iš jos naujų pažįstamų. Bet, kas tiksliai, nežino, merginos jai jokio telefono nerodė. Sulaikymo metu sakė, kad telefoną paėmė D.. Kodėl taip sakė, atsakyti negali. D. tikrai tuo metu buvo su ja (t. III, b. l. 118).
2017 m. gegužėse 31 d. įteikus galutinį įtarimą, K. C. parodė, kad dėl 2016 m. kovo 26 d. epizodo (viešosios tvarkos pažeidimo) kalta prisipažįsta visiškai. Pilnai patvirtina savo ankščiau duotus parodymas, bet šiandien išsamesnių parodymų dėl minėtos nusikalstamos veikos duoti nepageidauja, be to, nelabai viską prisimena. Išsamiai papasakos teisme (t. III, b. l. 124).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G.parodė, kad 2016 m. kovo 26 d. vakare jo žmona V. Č.-G. pasakė jam, kad 2016 m. kovo 26 d. vakare prekybos centre „Akropolis“ iš jų nepilnametės dukros E. G. kažkas atėmė mobilųjį telefoną. 2016 m. kovo 27 d. apie 13.00 val. dukra papasakojo jam, kad 2016 m. kovo 26 d. apie 18.00 val. ji buvo su draugėmis prekybos centre „Akropolis“ Ozo g. 25, Vilniuje, ir prie jos ir jos draugių priėjo 3 nepažįstamos merginos, kurios paprašė pavaišinti cigarete. Dukrai su draugėmis atsisakius tai padaryti tarp jo dukros ir vienos iš nepažįstamų merginų kilo konfliktas, kurį išprovokavo nepažįstama mergina. Minėta mergina trenkė jo dukrai kumščiu į veidą, griebė už plaukų, dukra gynėsi. Grumtynių metu dukra pametė telefoną „Samsung Galaxy S3“, kurį viena iš nepažįstamų merginų paėmė ir pasišalino. Dukra telefono paėmimo fakto nematė, bet matė jos draugės (t. II, b. l. 66).
Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. G. parodė, kad jo dukra E. G. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „Huawei P7“, IMEI Nr. 357456040366695, 2016 m. kovo 9 d. telefonas sugedo ir buvo priduotas remontui į UAB „Mobiliųjų telefonų techninį centrą“, esantį prekybos centre „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilniuje. Vietoj priduoto telefono laikinai naudotis jai buvo išduotas kitas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy 3 NEO“, IMEI Nr. 355835068123165/02, kurį 2016 m. kovo 26 d. vakare prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ iš jo dukros E. G. pavogė nepažįstama mergina. Kadangi telefono „Samsung Galaxy 3 NEO“, IMEI Nr. 355835068123165/02, į UAB „Mobiliųjų telefonų techninis centras“ jie negalėjo grąžinti, atsiimant savo telefoną „Huawei P7“, sumokėjo centrui 125,20 eurus, todėl prašo šiai sumai pripažinti jį civiliniu ieškovu. Dėl 2016 m. kovo 26 d. dukrai E. G. padarytų kūno sužalojimų civilinio ieškinio nereikš, jai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. II, b. l. 67).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. G.parodė, kad 2016 m. kovo 26 d. vakare ji su draugėmis B. M. (17 m.) ir A. Š. (17 m.) buvo prekybos centre „Akropolis“ Ozo g. 25, Vilniuje. Apie 18.00 val. išėjo į kiemą šalia „Caif cafe“ ir nuėjo į prie įėjimo esančią patalpą, skirtą rūkymui, parūkyti. Tuo metu pašalinių žmonių rūkomajame nebuvo, bet šalia rūkomojo stovėjo 2 žmonės, moteris ir vyras. Netrukus į rūkymo patalpą atėjo 3 nepažįstamos merginos. Viena iš jų paklausė jos su draugėmis, ar gali pavaišinti cigarete. Jos visos atsakė, kad neturi. Tada ta mergina pradėjo replikuoti, kad visos rūko, o cigaretės neturi. Ji pasakė: „koks tau skirtumas?“. Tada ta mergina pasakė: „ką tu pasakei?“. Ji buvo nusiteikusi agresyviai, atrodė, kad tuoj ją puls. Jos draugės pradėjo ją laikyti, bet ji išsiveržė joms iš rankų. Tada jinai atėjo prie jos ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairįjį skruostą. Po to dešine ranka sugriebė ją už plaukų ir pradėjo tempti už jų. Tada ji sugriebė ją už plaukų kaire ranka. Po to ji kažkaip, kaip tiksliai neprisimena, ją apsikabino, kaip suprato norėdama smūgiuoti, o ji tuo metu dešinės rankos alkūne trenkė jai į šoną. Ji visą laiką laikė ją už plaukų ir tempė. Tada ji kažkaip kaire ranka apkabino ją per kaklą ir dešine ranka 2 kartus trenkė jai į veidą kumščiu. Po to ji laikė ją ranka už kaklo ir prašė draugių, kad ją patrauktų nuo jos, bet jos draugės bijojo prieiti, nes visos tos nepažįstamos merginos buvo neblaivios. Tada ji pasakė, kad gerai, ji pavaišins ją cigarete ir tada ji nusiramino ir ji ją paleido. Jos draugės davė jai cigaretę. Tada ta mergina pasakė, kad ji ir taip „apsivartojusi“ ir prie jos lįsti negalima. Tada ji pasakė tai merginai „taika“. Ji nieko neatsakė ir išėjo. Jos draugės išėjo kartu su ja. Po kelių minučių ji apsižiūrėjo, kad neturi savo mobilaus telefono „Samsung Galaxy S3“, kuris yra ne jos, o duotas iš taisyklos kaip pakaitinis, kol taisomas jos telefonas. Kai pasakė draugėms, kad dingo jos telefonas, jos abi pasakė jai, kad matė kaip muštynių metu pas kažkurią iš jų iškrito telefonas ir viena iš tų nepažįstamų merginų (ne ta su kuria mušėsi, o kažkuri iš kitų dviejų) paėmė nuo žemės jos telefoną. Kai pastebėjo, kad neturi telefono, nuėjo su draugėmis į prekybos centrą „Akropolis“, ieškojo tų merginų, bet nerado ir tada nuėjo į informaciją ir paprašė parodyti vaizdo kameras, kad pamatyti, kur nuėjo tos merginos, bet jiems pasakė, kad parodys tik policijos pareigūnams. Jos iškvietė policijos pareigūnus ir atvykus pareigūnams nuėjo į apsaugos pultą, kur pareigūnai žiūrėjo vaizdo įrašus, bet juose tik matėsi, kaip tos merginos po įvykio išėjo iš spaudos kiosko „Narvesen“. Visos merginos buvo apie 16-17 m. amžiaus. Ta su kuria ji mušėsi buvo apie 167 cm. ūgio, liekna, tamsių plaukų, vilkėjo juodą odinę striukę, juodus džinsus, ją atpažinti galės. Kitų merginų gerai neįsidėmėjo, tik pastebėjo, kad viena iš jų buvo neaukšta, vidutinio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, turėjo baltą šaliką, jos atpažinti negalės. Trečios merginos neįsidėmėjo visai. Po smūgio į skruostą pajuto fizinį skausmą ir dabar jai praskeltas skruostas vidinėje pusėje. Apie 18.40 val. ji nuėjo į 2 aukšte esančią „wi-fi“ zoną ir susitiko ten savo pažįstamus E. ir M. (daugiau jų duomenų nežino) ir papasakojo jiems, kas atsitiko. Jie jai pasakė, kad jas iš matymo pažįsta, kad jos buvo atėjusios prie jų ir rodė jiems baltos spalvos telefoną ir pasakė, kad sumušė vieną merginą ir paėmė iš jos telefoną ir dabar parduos jį, kad gautų pinigų (t. II, b. l. 73).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. M. parodė, kad E. G. pažįsta, ji yra jos draugė. 2016 m. pavasarį, datos tiksliai pasakyti negali, ji kartu su E. G. ir A. Š., vakare, laiko tiksliai pasakyti negali, buvo prekybos centre „Akropolis“. Būdamos „Akropolyje“, jos kartu išėjo į rūkantiems skirtą vietą parūkyti. Tai buvo prie išėjimo, šalia kurio yra SEB bankas. Joms berūkant, prie jų priėjo 3 panelės. Viena iš jų, kuri vėliau pradėjo mušti E., buvo aukšto ūgio, apie 175 cm., tamsių rudų plaukų, rudų akių; kita panelė buvo žemesnė, šviesių plaukų; trečia panelė buvo taip pat žemesnė nei pirma, tamsių plaukų, jų ilgio neatsimena. Aukštesnė mergina jos paklausė, ar jos turi cigarečių jas pavaišinti. E. panelei atsakė, kad neturi. Tuo metu mergina joms uždavė klausimą: „kaip taip, jei trise rūkote, o cigarečių neturite?“. E. jai atsakė, koks jai skirtumas ir liepė pačiai nusipirkti. Mano, kad tokie žodžiai įžeidė tą merginą, ji pasisuko link jų, pradėjo judėti ir kitoms merginoms, buvusioms su ja, pasakė, kad laikytų ją, nes ji „apsivartojusi“. Merginos ją pradėjo laikyti už rankų iš abiejų pusių, bet ji atsilaisvino, priėjo prie E. ir sudavė E. ranka per veidą. Neatsimena, ar kumščiu, ar delnu. Bet ji trenkė labai stipriai, nes E. galva atsitrenkė į rūkyklos stiklą. Po smūgio mergina dar E. pasakė jos nenervinti, nes ji „apsivartojusi ratų“. Ką atsakė E., ji neatsimena. Ji pamena, kad jos, t. y. E. ir mergina, prašiusi cigarečių, įsikibo viena kitai į plaukus. Tuo metu pamatė, kad ant žemės gulėjo baltas telefonas. Ji pagalvojo, kad tai yra ne E. telefonas, nes kiek atsimena, ji turėjo telefoną juodu korpusu. Ji matė, kad merginos, besimušančios su E., draugės pakėlė baltą telefoną. Kas konkrečiai, neatsimena. Kad jai nepažįstamos merginos pakėlė baltą telefoną, ji nesureagavo, nes tikrai nežinojo, kad tas telefonas priklauso E.. Paskui mušeikos draugės liepė jai paleisti E., ką ji ir padarė. Be to E. atsiprašė ją užpuolusios merginos, davė cigaretę ir jos išėjo. Po įvykio jos įėjo į „Akropolį“, kur E. pasigedo savo telefono. Tada jos paskambino policijai, jiems buvo liepta laukti prie „Swedbank“ įėjimo, kur privažiavo pareigūnai, su kuriais kartu pakilo į tarnybines apsaugos darbuotojų patalpas. Apsaugos darbuotojai joms parodė vaizdo medžiagą, kur matėsi, kaip 3 merginos eina Akropolyje. Jos atpažino jas. Ji nežino, ar policijos pareigūnai tas merginas sulaikė. Po to ji, E. ir A. pakilo į antrą aukštą, sutiko pažįstamus E. ir M.. Jų pavardžių ji nežino. E. ir M. jos papasakojo apie įvykį, apibūdino merginas, su kuriomis kilo konfliktas. Jie joms atsakė, kad pažįsta merginą, kuri sumušė E., bet pasakyti vardą atsisakė, pasakė, kad ji yra iš vaikų globos namų. Ji per savo pažįstamą, kuri taip pat gyvena „SOS vaikų kaime“, internetinėje svetainėje „Facebook“ susirado merginą, kurią atpažino kaip merginą sumušusią E.. „Facebook“ buvo nurodytas jos vardas, o būtent K.. Dėl K. kitų dviejų draugių ji E. ir M. nieko neklausinėjo. Jų nepažįsta, matė pirmą kartą, jų atpažinti negalės. Ji neatsimena, ar E. ir M. kažką sakė apie tai, kad K. su savo draugėmis gyrėsi dėl rasto telefono ir sakė, kur jį padėjo (t. II, b. l. 88-89).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Š. parodė, kad 2016 metais, pavasarį, datos tiksliai nežino, ji kartu su savo draugėmis B. M. ir E. G., vakare, laiko tiksliai pasakyti negali, galimai apie 19 val., buvo prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Ozo g. 25, Vilniuje. Jos su draugėmis išėjo iš „Akropolio“ ir stovėjo prie vieno iš išėjimų, rūkykloje. Pavadinimo išėjimo nežino, žino, kad jis yra už „Akropolio“ pastato. Joms berūkant, prie jų priėjo trys merginos ir viena iš jų paprašė jų duoti jai cigaretę. E. prašančiai panelei atsakė, kad jos neturi. Išgirdus tokius žodžius panelė paklausė: „kaip jūs neturite, jei pačios rūkot?“. E. jai atsakė, kad tai ne jos reikalas. Tada panelė, kuri prašė parūkyti, trenkė E. kumščiu į veidą, nuo ko E. galva atsitrenkė į rūkomojo stiklą. Kitos jai nepažįstamos panelės nieko nedarė, stovėjo prie rūkomojo įėjimo. Kiek atsimena, paskui E. ir nepažįstamoji panelė, kuri sudavė smūgį E., vieną į kitą įsikabino, prasidėjo grumtynės. Jų metu ji pamatė, kad ant žemės guli kažkoks telefonas, bet nežinojo tuo metu, kad telefonas priklauso E.. Ji ir Barbora žodžiu bandė apraminti merginas. Grumtynių metu viena iš jai nepažįstamų panelių, pakėlė telefoną. Kas konkrečiai, pasakyti negali, neatsimena. Dar nori pasakyti, kad panelė, kuri sudavė smūgį E.i, atrodė taip: rudų akių, juodų antakių, ilgi juodi plaukai. Ji buvo aukštesnė nei jos draugės. Dar viena iš merginų buvo šviesių plaukų, trečia taip pat buvo tamsių plaukų. Atpažinti panelių negalės. Kaip panelės buvo apsirengusios taip pat nurodyti negali. Po įvykio jos kreipėsi į „Akropolio“ apsaugą ir į policiją. Dar nori pasakyti, kad po viso jos pakilo į „Akropolio“ antrą aukštą, kur sutiko iš matymo pažįstamus M. ir E.. Jų kitų asmens duomenų ar kontaktinių duomenų ji nežino. Barbora ir E. jiems papasakojo apie įvykį, bet ką jie atsakė, ji neklausė. Dar nori paminėti, kad panelė, kuri sumušė E., nusikalstamos veikos padarymo metu atrodė apsvaigusi (t. II, b. l. 91-92 ).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. G.parodė, kad 2016 kovo 26 d., apie 18.10 val. patruliuodama kartu su vyriausiuoju patruliu M. L. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ prie informacijos skyriaus jų laukia pranešėja, kurią sumušė nepažįstama mergina ir atėmė jos mobiliojo ryšio telefoną. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi E. G., kuri paaiškino, kad rūkymo vietoje, esančioje prie įėjimo į prekybos centrą „Akropolis“, šalia SEB banko, prie jos priėjo nepažįstama mergina, kurį jai kumščiu trenkė per veidą. Papildė, kad jos susikabino ir mušėsi abi. Įvykio metu jai iš kišenės iškrito mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S3“, baltos spalvos korpuso. Kartu su nukentėjusiąja E. G. buvusios draugės B. M. ir A. Š., papildė, kad matė, kaip minėtą telefoną nuo grindų pakėlė ir išnešė viena iš tų trijų nepažįstamų merginų. Kartu su merginomis nuvyko į apsaugos postą, kur peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame matosi trys merginos, tarp kurių nukentėjusioji pagal veido ir kitus bruožus atpažino ją sumušusią merginą, kuri buvo aukštesnio ūgio už kitas merginas. Jokių smurto žymių ant nukentėjusiosios E. G. nesimatė, pastaroji nuo medicininės pagalbos atsisakė. Apie 21:47 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS vėl buvo gautas pranešimas, kad prekybos centre „Akropolis“ sulaikyta mergina galimai iš nepilnametės atėmusi mobilaus ryšio telefoną. Nuvykus į „Akropolį“ apsaugos darbuotojai jiems perdavė sulaikytą nepilnametę, kuri prisistatė K. C.. Sulaikyta K. C. paaiškino, kad apie 18:00 val. kartu su kitom dviem nepilnametėmis merginomis buvo rūkymo vietoje prie įėjimo į prekybos centrą „Akropolis“, kur susimušė su nepažįstama mergina, kaip vėliau paaiškėjo, su E. G.. Muštynių metu iškritusį E. G. telefoną „Samsung Galaxy“ paėmė jos pažįstama vardu D.. Sulaikyta K. C. tolimesniam aiškinimui buvo pristatyta į Vilniaus miesto 1-jį policijos komisariatą. Dėl K. C. pristatymo buvo surašytas tarnybinis pranešimas, prie kurio buvo pridėtas prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ „EuroCash1“ apsaugos darbuotojo 2016 m. kovo 26 d. pranešimas (t. II, b. l. 94).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 873/2016(01) nurodyta, kad 2016 m. kovo 30 d. atlikus tyrimą, nustatyta, kad E. G. padarytos kairio žando, dešinės alkūnės poodinės kraujosruvos, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. kovo 26 d.). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. II, b. l. 76).
Alkotesterio kvito duomenimis, K. C. 2016 m. kovo 23 d. 23,09 val. buvo nustatytas 0,58 promilių girtumas (t. III, b. l. 105).
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. gegužės 24 d. iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-00713-16, dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės, buvo išskirti dokumentai į atskirtą baudžiamąją bylą, kuriai suteiktas Nr. 01-1-25360-17 (t. III, b. l. 18-19).
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl 2016 m. sausio 4 d. nesunkaus G. D. sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas numato atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, dėl chuliganiškų paskatų. Už tokių veiksmų atlikimą įstatymas numato laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę. Pažymėtina, kad nusikalstama veika laikoma padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant pastatyti save prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas kaip padarytas dėl chuliganiškų paskatų.
Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę, padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką pripažino pilnai. Tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji K. C. patvirtino, jog 2016 m. sausio 4 d. miškelyje prie „Akropolio“ mušė nukentėjusiąją G. D. – trenkė į veidą ranka ir spardė kojomis. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. liepos 27 d įtariamąja apklausta K. C. buvo detaliai nurodžiusi mušimo aplinkybes – kumščiu keletą kartų sudavė nukentėjusiajai į nosį, tokius parodymus patvirtino ir įteikus galutinį įtarimą, taigi nuosekliai laikėsi pozicijos dėl smūgių rankomis sudavimo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji pripažino, kad mušė nukentėjusiąją ne tik rankomis, bet ir spardė kojomis, kiek kartų spyrė, konkrečiai pasakyti negali. Pripažino, kad smūgius tiek rankomis, tiek ir kojomis atliko abi – kaltinamoji K. C. bei J. N.. Be pačios kaltinamosios parodymų, kad pripažįsta kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji G. D. nurodė detales kaip K. C. su J. N. (jos atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis) miškelyje prie „Akropolio“ ją mušė – po to, kai buvo smūgiuota jai į žandikaulį, K. pamatė, kad ji nuo smūgio neparkrito, ji su J. abi griebė rankomis už jos kaklo ir pagriovė ant žemės, po to, kai pargriovė ją ant žemės, jos abi, t. y. K. C. ir J., pradėjo ją spardyti, spardė abi apie 5 minutes, K. sudavė daugiau smūgių kojomis, negu J., spardė ją per sėdmenis, nugarą, kojas. Dėl ko nukentėjusioji G. D. buvo mušama, ji nežino, to jai K. C. nesakė. Nukentėjusiosios O. D. parodymais, kai pamatė dukrą, jos nosis buvo patinusi, mėlynė po dešine akim, buvo sužalota lūpa iš vidaus, ant jos kūno – ant pilvo, kojų matėsi mėlynės, apžiūros metu gydytojai nustatė nosikaulių lūžį, tačiau dėl didelio patinimo negalėjo operuoti iš karto. Aplinkybę, kad G. D. buvo mušama ne tik kitoje baudžiamojoje byloje nuteistos J. N., bet ir dar vieno asmens, patvirtina liudytojų K. J. G. bei M. V. parodymai. Specialisto išvada Nr. G 152/2016(01) patvirtina, jog nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – G. D. padaryta dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, nosikaulių lūžis, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.
Taigi, aptarti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog kaltinamoji K. C. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją G. D.. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai specialisto išvadoje yra įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad kaltinamoji K. C., kaip nustatyta nukentėjusiosios G. D., liudytojų parodymais, nukentėjusioji buvo išvesta iš prekybos centro „Akropolis“ į šalia esantį miškelį ir nukentėjusiosios atžvilgiu buvo imtasi smurtinių veiksmų, patvirtina, kad kaltinamosios tyčia buvo nukreipta į asmens sužalojimą. Kaltinamoji K. C. trenkė nukentėjusiajai į veidą, spardė ją gulinčią ir tai rodo, kad veika padaryta tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji buvo mušama viešoje vietoje – prie prekybos centro „Akropolis“ esančiame miškelyje, stebint daugybei pašalinių asmenų. Nei kaltinamoji, nei nukentėjusioji ar kiti asmenys nenurodė priežasties, kodėl nukentėjusioji buvo mušama. Nukentėjusioji neatliko jokių veiksmų, nukreiptų prieš kaltinamąją, dėl to laikytina, jog kaltinamoji mušė nukentėjusiąją neturėdama jokios dingsties smurtauti prieš ją, savo veiksmais viešoje vietoje ji rodė aiškią nepagarbą aplinkai, todėl veikė dėl chuliganiškų paskatų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamosios K. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas dėl 2016 m. kovo 26 d. viešosios tvarkos pažeidimo
Veikos padarymo metu galiojusios BK 284 straipsnio 1 dalis numatė, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad K. C. padarė jai inkriminuotą BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatytą nusikalstamą veiką. Viso proceso metu – tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo – K. C. pripažino savo kaltę dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė nusikalstamos veikos aplinkybes. Jos kaltę, padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir nukentėjusiosios E. G., liudytojų B. M. bei A. Š. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. K. C. įžūlūs veiksmai pasireiškė tuo, kad ji tyčia naudojo smurtą prieš nukentėjusiąją E. G., tokiais veiksmais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, dėl jų atsirado padariniai – nežymus nukentėjusiosios E. G. sveikatos sutrikdymas, atliekant šiuos veiksmus viešoje vietoje – prie įėjimo į prekybos centro Akropolį esančioje rūkymo zonoje – aplinkui esant ir tretiesiems asmenims, buvo pažeistos asmenų teisės į normalią ir ramią aplinką. Dėl nurodytų argumentų teismas konstatuoja, kad kaltinamosios K. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.).
Dėl bausmės skyrimo
Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.
Kaltinamosios K. C. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi įstatymo uždraustas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, jog K. C. 0,58 promilių girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymui, todėl tai jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažintina.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai K. C., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas apysunkis ir vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nusikaltimais sukeltos pasekmės – sutrikdyta sveikata), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, į tai, kad nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, be to, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji veikų padarymo metu buvo nepilnametė, dėl nusikalstamų veikų padarymo gailisi, į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – netekėjusi, nedirbanti, nesimokanti, teista, bausta administracinėmis nuobaudomis. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai K. C. už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.), padarymą paskyrus 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu, K. C. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, skiriant kaltinamajai K. C. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji K. C. prisipažino esą kalta, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajai K. C. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio, 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgiant į teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kad nėra įvykdytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendis, kuriuo K. C. paskirta bausmė – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda, šiuo nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrintinos, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 8 MGL baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai. Bylos duomenys patvirtina, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, siekiant užtikrinti įtariamosios realų dalyvavimą procese, įtariamajai K. C. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 29 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant dviejų mėnesių suėmimo terminą, jį skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 27 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 66 straipsniu, K. C. skirto suėmimo laikas įskaitytinas į bausmę.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu kaltinamoji K. C. buvo nepilnametė, vadovaudamasis BK 81 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jų kiekį ir skirtiną bausmę, bausmės vykdymą atidėti minimaliam įstatyme nustatytam vienerių metų laikotarpiui. BK 92 straipsnio 2 dalis numato, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamajai K. C. skirtina BK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta auklėjamoji priemonė – įspėjimas.
Sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo galiojimo klausimą, teismas pažymi, kad, vadovaujantis BPK 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, suimtą nuteistąjį teismas nedelsdamas paleidžia iš suėmimo teismo posėdžių salėje, kai tokiam asmeniui atideda bausmės vykdymą. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad K. C. bausmės vykdymas atidedamas, teismas sprendžia, kad K. C. paleistina iš suėmimo.
Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Byloje buvo pareikšti trys civiliniai ieškiniai, kuriuos pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, E. G. ir O. D..
Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio teismas pažymi, kad šis ieškinys, išskyrus ikiteisminius tyrimus, jau yra pilnai tenkintas baudžiamojoje byloje, kurioje J. N. pripažinta kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymu G. D. atžvilgiu. Dėl to teismas sprendžia, kad šis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Dėl E. G. pareikšto civilinio ieškinio pažymėtina, kad jo pagrįstumas grindžiamas tik mobiliojo ryšio telefono, kuris pavogtas 2016 m. kovo 26 d. įvykio metu, praradimu, tačiau pagal bylos duomenis 2017 m. gegužės 24 d. iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-00713-16, dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės, buvo išskirti dokumentai į atskirtą baudžiamąją bylą, kuriai suteiktas Nr. 01-1-25360-17. Dėl šios aplinkybės teismas sprendžia, kad yra pagrindas E. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.
Dėl O. D. civilinio ieškinio teismas pažymi, kad iš į bylą pateikto civilinio ieškinio reikalavimų matyti, jog O. D. prašė priteisti 1600 eurų žalos, kurią sudaro 1100 eurų turtinė ir 500 eurų neturtinė žala, atlyginimo, kuri patirta dėl jos nepilnametės dukters G. D. sužalojimo. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nuosprendžio matyti, kad išnagrinėjus J. N. atžvilgiu išskirtą baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir O. D. priteista 800 eurų neturtinės žalos atlyginimo, motyvuojant tuo, kad sužalojimai G. D. buvo padaryti ne tik J. N., bet ir kito asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas, veiksmais. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. C. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko. Šioje baudžiamojoje byloje teisiamojo posėdžio metu civilinė ieškovė O. D. pareiškė, kad atsisako reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašo priteisti 800 eurų turtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad iki šiol veido plastinė operacija jos dukrai G. D. nebuvo atlikta, tiksli operacijos kaina nėra žinoma, tik buvo žiūrėta internete, kiek tai kainuotų, planuoja eiti pas specialistą. Minėta suma siejama su būsimos dukters G. D. veido plastinės operacijos išlaidomis. Taigi nagrinėjamu atveju turtinės žalos dydis byloje nebuvo pagrįstas tai patvirtinančiais dokumentais, be to, ir pati civilinė ieškovė pripažino, kad šiai dienai negali pagrįsti turtinės žalos dydžio, kadangi plastinė operacija dėl veido sužalojimo dar nebuvo atlikta ir iki teisiamojo posėdžio dienos dar nėra kreiptasi į plastikos chirurgus.
Pagal BPK 115 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad tiksliai apskaičiuoti O. D. padarytos turtinės žalos dydžio nėra galimybės, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti civilinei ieškovei O. D. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl kitų klausimų
Iš bylos medžiagos matyti, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įtariamosios K. C. ekstradicijos patyrė 711,16 eurų išlaidų (t. IV, b. l. 141-146).
Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-366/2010, 2K-210/2011, 2K-342/2013).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 26 d. buvo priimtas nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus – iš ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-00713-16 atskirtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-63323-17 dėl įtariamajai K. C. inkriminuojamų nusikalstamų veikų; ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl to, kad 2017 m. birželio 12 d. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-00713-16 surašytas kaltinamas aktas, tačiau K. C. nebuvo įteiktas, kadangi ši pasislėpė. 2018 m. liepos 11 d. priimtas nutarimas paskelbti įtariamosios K. C. paiešką. 2017 m. liepos 11 d. įtariamosios K. C. paskelbta paieška. 2018 m. kovo 27 d. įtariamajai K. C. paskirtas suėmimas už akių, surašytas Europos arešto orderis ir paskelbta tarptautinė paieška. 2018 m. liepos 12 d. iš LKPB Tarptautinių ryšių valdybos gautas pranešimas, kad įtariamoji K. C. sulaikyta Estijoje. 2018 m. liepos 27 d. įtariamoji konvojuota iš Estijos į Lietuvą.
Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad K. C., žinodama apie jos atžvilgiu vykstantį ikiteisminį tyrimą, išvyko iš Lietuvos siekdama pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo. Taigi, išlaidas, susijusios su K. C. perdavimu Lietuvos Respublikai, nulėmė pačios kaltinamosios veiksmai, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir priteistinos iš K. C. (BPK 105 str. 1 d.).
Visos dėl K. C. perdavimo pagal Europos arešto orderį patirtos išlaidos yra pagrįstos, patvirtintos byloje esančiomis sąskaitomis faktūromis ir kitais dokumentais bei sudaro 711,16 Eur, todėl šios išlaidos iš K. C. priteistinos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
Kaltinamajame akte nurodyti daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikos tirti ir nagrinėti (CD su E. K. bei G. V. apklausų vaizdo įrašais; CD su G. V., A, Z., K. P., E. G. apklausų vaizdo įrašais; CD su nepilnametės nukentėjusiosios G. D. 2016 m. birželio 9 d. apklausos vaizdo įrašu), yra saugomi baudžiamojoje byloje Nr. N1-1427-1057/2018, kuri yra išnagrinėta 2018 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimant apkaltinamąjį nuosprendį J. N. (P.) atžvilgiu. Dėl to teismas papildomai nepasisako dėl šių daiktų likimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 2 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (red. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) ir skirti jai 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, K. C. už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2016 m. gruodžio 31 d.) padarymą skirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir skirti kaltinamajai K. C. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, kaltinamajai K. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio, 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 8 MGL baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką (nuo 2018 m. liepos 27 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 81 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui ir skirti K. C. auklėjamo poveikio priemonę – įspėjimą.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 309 straipsnio 1 dalies 7 punktu, K. C. paleisti iš suėmimo teismo posėdžių salėje.
Civilinio ieškovo E. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį palikti nenagrinėtą.
Pripažinti civilinei ieškovei O. D. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Priteisti iš K. C. Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos 711,16 Eur proceso išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.