- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-01
- Bylos Nr.
- N1-1427-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00713-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- J. N.
- Nukentėjusysis
- G. D., A. L.
- Civilinis ieškovas
- O. D., J. L.
- Advokatai
- Eugenija Liutvinskienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. N. (P.), gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), besimokanti 10 klasėje, nedirbanti, administracine tvarka bausta, teista:
1. 2017 m. balandžio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės metu įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., tęsti mokslą;
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. N. (P.) nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, t. y. 2016 m. sausio 4 d. apie 18.35 val., veikdama kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, viešoje vietoje – miškelyje, esančiame šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją G. D. dėl chuliganiškų paskatų. Ji kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, paėmusi G. D. už parankių, ją nuvedė į minėtą miškelį, tyčia spyrė G. D. 3-4 smūgius į kojas ir vieną kartą sudavė kumščiu į žandikaulį, po ko ji kartu su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, griebė G. D. už kaklo ir pargriovė pastarąją ant žemės, o šiai nukritus, spyrė G. D. apie 6 kartus į veidą, pilvą, krūtinę, kojas, o asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, tuo metu spardė G. D. į sėdmenis, nugarą, kojas, tuo nukentėjusiajai G. D. padarydama dešinės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, nosikaulio lūžį, vertinamus nesunku sveikatos sutrikdymu.
Be to J. N. (P.) 2016 m. sausio 4 d. apie 19.00 val. viešoje vietoje – miškelyje, esančiame šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilniuje, nesunkiai sužalojo mažametę nukentėjusiąją A. L. dėl chuliganiškų paskatų, tai yra priėjo prie A. L., kurią paėmusi už rankos jėga ištempė iš „Akropolio“, už plaukų nutempė į minėtą miškelį, tyčia sudavė kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, o šiai parkritus spardė kojomis, suduodama ne mažiau 10 smūgių tuo nukentėjusiajai A. L. padarydama kairės plaštakos V delnakaulio lūžį, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, užausių srityse, tarpuakyje, akių vokuose, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamoji J. N. (P.) parodė, kad kaltę pripažįsta. Sutinka duoti parodymus iš karto. G. pažinojo. Nuėjo ir sumušė. Neatsimena, dėl ko sumušė. Yra parodymai byloje. Iš karto prisipažino. Neatsimena, kaip mušė, bet kaltę prisipažįsta. Mušė už „Akropolio“, prie miškelio. Atrodo, kad buvo daug žmonių. Kažkas pasakė, kad iškvietė greitąją ir kaltinamoji išėjo. Mano, kad civiliniu ieškiniu prašoma per daug. Gyvena iš vyro algos, jis uždirba minimumą. Turto neturi, tėvai truputį padeda. Dėl A. L. epizodo pažymi, kad tai buvo dėl vaikino. Draugė A. pasakė, kad jie pasibučiavo. Kaltinamoji supyko. Ji tuo metu su vaikinu draugavo. Žino, kad mušti negalima. Pripažįsta, kad tuo metu visiškai negalvojo. Antras epizodas irgi buvo „Akropolyje“. Buvo taip, kaip parašyta. Kaltinamosios nemušė. Buvo blaivi, nežino, iš kur ta agresija. Savo poelgį vertina blogai. Dabar taip nesielgtų. Dėl civilinio ieškinio taip pat mano, kad per didelis ieškinys. Neturi tokios pinigų sumos. Profesijos neturi. Dėl Vilniaus teritorinių ligonių kasos ieškinių nieko negali pasakyti. Civilinių ieškinių neatlygino.
Kadangi J. N. (P.), kuri yra kaltinama dviejų tyčinių apysunkių nusikaltimų padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kiti proceso dalyviai, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Duomenys dėl G. D. nesunkaus sveikatos sutrikdymo epizodo
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 5 d. kaltinamoji J. N. (P.) prisipažino kalta visiškai ir parodė, kad G. D. pažįsta iš matymo, ją porą kartų matė, tačiau iki 2016 m. sausio 4 d. nebendravo. 2016 m. sausio 4 d. link vakaro ji kartu su G., pavardės nežino (pastarosios draugė yra G. D.) ir kitais pažįstamais iš matymo asmenimis, buvo „Akropolyje“. Iš viso jų buvo apie 20 žmonių. G. jų visų paprašė sumušti G. D., kadangi pastaroji konfliktavo su G., visus įžeidinėjo. Tuo metu jai G. D. nieko nedarė ir jos neįžeidinėjo, bet kaltinamoji sutiko pastarąją sumušti. Nuo pagrindinio išėjimo visi nuėjo link galinio išėjimo, esančio prie miškelio. Kai užėjo į miškelį, ji G. D. vieną kartą spyrė į pilvą ir apie 3-4 kartus per jos kojas. Iš viso ji nukentėjusiajai spyrė apie 5 kartus. Kumščiais jos nemušė. Ji matė, kad kažkas iš jų, kas būtent, neprisimena, taip pat mušė G. D., tačiau kas, pasakyti negali. Pamena, kad kažkas nukentėjusiajai keletą kartų trenkė į nosį ir jai iš nosies pasipylė kraujas, tada kažkas pradėjo rėkti, kad jai sulaužyta nosis. Kas būtent mušė, pasakyti negali, nes nepamena, nes buvo labai daug žmonių. Kas mušė G., pasakyti negali, nes to nematė, tik kažkas jai sakė, kad mušė ir G.. G. D. buvo nukritusi ant žemės po to, kai kažkas trenkė jai į veidą. Ją kažkas patraukė į šoną ir ji nuėjo į „Akropolį“. Kai buvo „Akropolyje“, kažkas iš jos minėtų pažįstamų pradėjo rėkti, kad G. D. išvežė greitoji pagalba. Prisipažįsta kalta, nes mušė G. D., bet nosies jai nelaužė, kas sulaužė, nežino (3 t., b. l. 8-9).
Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 26 d. kaltinamoji J. N. (P.) visiškai prisipažino kalta ir parodė, kad įtarime nurodytu laiku ir aplinkybėmis miškelyje, esančiame prie prekybos centro „Akropolis“ sumušė pažįstamas iš matymo merginas G. D. ir A. L., tačiau kadangi praėjo daug laiko šiuo metu nurodyti visas aplinkybės ji negali, nes nepamena. Kiek prisimena, iš pradžių ji sumušė G. D., bet neprisimena, ar kartu su ja G. D. mušė pažįstama K. C.. Taip pat negali pasakyti su kuo ir kiek smūgių jai sudavė. Dėl kokių priežasčių sumušė G., nebepamena (3 t., b. l. 14-15).
2018 m. kovo 1 d. apklausos metu kaltinamoji J. N. (P.) prašė vadovautis anksčiau jos duotais parodymais (4 t., b. l. 59).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 29 d. kaip įtariamoji apklausta K. C., dėl kurios ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, parodė, kad datos šiuo metu tiksliai jau nepamena, bet tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku, ji buvo prekybos centre „Akropolis“, kur sutiko J. N. Kartu su jomis buvo dar G., jos pavardės nežino, jos sesuo D. bei vaikinai ir merginos, kurių asmens duomenų nežino. Po kurio laiko, jau buvo vakaras (buvo tamsu) prie pirmojo įėjimo į „Akropolį“ sutiko G. D. ir per „Akropolį“ nuvedė ją į šalia esantį miškelį. Kažkokios konkrečios priežasties, dėl ko vėliau ji su J. N. sumušė G., nebuvo. Tiesiog G. norėjo pakalbėti su G. D., jai skambino, o pastaroji labai ilgai važiavo į „Akropolį“. Ir kai G. D. pasirodė, taip gavosi, kad K. C. ir J. N. paėmė G. D. už parankių ir ją nuvedė į miškelį. Išankstinio susitarimo su J. N. sumušti G. D. nebuvo. Kai kurie asmenys tuo metu buvo miškelyje, kai kurie atėjo kartu su jomis. Kaip minėjo, buvo daug jai nepažįstamų vaikinų ir merginų, mano, kad buvo virš 30 žmonių. Kai vedė G. D. į miškelį, jai nieko nesakė. Kai atėjo į miškelį, ji pirma sudavė G. D. vieną kartą kumščiu į nosį, po jos smūgio G. D. nukrito ant žemės. Tada ją pradėjo spardyti J. N., tačiau kiek kartų spyrė, jau neprisimena. Po kiek laiko G. D. atsikėlė ir tada ji dar gal du kartus kumščiu sudavė jai į nosį ir iš G. D. nosies pradėjo bėgti kraujas. Nei ji, nei J. N. tuo metu G. nieko nesakė, pastaroji irgi nieko nesakė, dėl ko yra mušama, neklausinėjo. Visi kiti stovėjo šalia ir stebėjo, niekas nesikišo. Jos nustojo mušti ir išsiskyrė, jai atrodo, D. nuvedė G. D. į tualetą. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Ji su J. N. nuėjo į „Akropolio“ antrą aukštą. Žino, kad vėliau tą pačią dieną, tame pačiame miškelyje J. N. sumušė pažįstamą A. L. Ji A. nemušė, kai atėjo į miškelį, A. jau buvo sumušta, jos veidas buvo ištinęs. J. sakė, kad sumušė A. dėl vaikino (3 t., b. l. 73-74).
Ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 31 d. kaip įtariamoji apklausta K. C., dėl kurios ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, parodė, kad G. D. kojomis nespardė. Kartu su J. N. pranešime apie įtarimą nurodytu laiku prie prekybos centro „Akropolis“ sumušė G. D., tačiau ją mušė tik rankomis. Kadangi praėjo daug laiko, šiuo metu negali pasakyti konkrečiai kur ji jai sudavė smūgius. Ji pilnai patvirtina savo ankščiau duotus parodymus (3 t., b. l. 104-105).
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. sausio 4 d. nukentėjusioji G. D., parodė, kad 2016 m. sausio 4 d. 18.30 val. nukentėjusiajai būnant su D. V. jai (D. V.) paskambino kažkokia mergina ir pakvietė jas atvykti į „Akropolį“. Nuvykus į „Akropolį“, jas pasitiko J. N. ir jos draugė, kurios ji nepažįsta. Jos, pasakiusios, kad turi eiti, paėmė jas už rankų ir nusivedė į miškelį, kuris yra prie 2-ojo „Akropolio“ įėjimo. Kol buvo vedama į miškelį, nukentėjusioji su jomis nebendravo, visą laiką tylėjo. Jos taip pat nesakė, dėl kokios priežasties ją vedasi. Tuo metu draugė D. ėjo paskui jas. Būnant miškelyje, ji paklausė J. N., kodėl tai vyksta ir J. N. nieko nepalaukusi trenkė jai į veidą kelis kartus. Po smūgių ir pastūmimo ji nukrito ant žemės, po ko J. N. pradėjo ją spardyti kojomis. Spardė į įvairias kūno dalis. Jai buvo suduota apie 5-6 kartus. Šalia tos vietos buvo apie 30 jaunuolių. Mano, kad jų tarpe buvo keli J. draugai, kurie šaukdami „J.“ bandė ją atitraukti nuo jos. Vienas jos pažįstamas, vardu E., pakėlė nukentėjusiąją nuo žemės ir liepė J. nebelįsti prie jos. Tuo metu J. apsiramino ir ant jos nebepuolė. Ji iškarto su savo drauge, su kuria sutiko J. N., pasišalino. Ji kurį laiką nesiorientavo aplinkoje. Suvokė kur yra, tik būdama tualete, į kurį ją nuvedė G. V., D. sesuo. Pažiūrėjusi į veidrodį, pamatė, kad jos veidas yra kruvinas, skaudėjo lūpa, jautė, kad yra sumušta. Jos striukė taip pat buvo visa ištepta krauju. Atvykus medikams, ji su G. V. nuvyko į ligoninę. Po apžiūros jai buvo nustatytas nosies kaulo lūžimas. J. N. ji nepažįsta. Ją matė pirmą kartą. Kodėl ji buvo užpulta ir sumuša, pasakyti negali, nes su ja jokių kontaktų nėra turėjusi (1 t. , b. l. 86).
Vilniaus miesto apylinkės teisme apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu G. D. parodė, kad 2016 m. sausio 4 d. ji susitiko su drauge D. V.. Apie 18.00-18.30 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino nepažįstama mergina ir pasakė, kad reikia atvykti prie „Akropolio“ pasikalbėti, apie ką bus kalba nepasakojo. Kai jos su D. atvyko prie „Akropolio“, prie centrinio įėjimo, jas pasitiko grupė žmonių, apie 8 žmonės. Kai jos priėjo prie grupės, iš karto prie jos priėjo pažįstama K. C. ir kaip vėliau sužinojo, mergina vardu J. K. ir J. iš karto ją griebė už parankių, kažką tai pasakė ir per prekybos centrą „Akropolis“ vedė ją prie išėjimo į mišką. Kol jos vedė nukentėjusiąją prie išėjimo iš „Akropolio“ link miško, nieko nesakė, tiktai juokėsi. Nori patikslinti, kai K. ir J. ją vedė per „Akropolį“, kartu su jomis šalia ėjo G. V., E. G., D. V., A. C.. Kai išėjo iš Akropolio, jos visos su ja nuėjo link miškelio. Kai priėjo prie miškelio, K. su J. ją paleido ir ji liko stovėti viena. Priešais ją stovėjo K. ir J.. O už jų stovėjo 30-40 jaunuolių. Po to J. savo kojomis pradėjo nieko nesakydama nestipriai trankyti jai į kojas, sudavė apie 3-4 smūgius. Po to J. pasakė, kad „tuoj gausi į galvą“. Nukentėjusioji paklausė „už ką?“, o J. atsakė „tu pati žinai už ką“. Po šių žodžių J. kumščiu sudavė jai į žandikaulį, sudavė į kairę pusę. Smūgis buvo stiprus, tačiau nukentėjusioji nepargriuvo, liko stovėti ant kojų. Kai K. pamatė, kad ji nuo smūgio neparkrito, ji su J. abi griebė rankomis už jos kaklo ir pagriovė ant žemės. Po to, kai pargriovė ją ant žemės, jos abi, t. y. K. C. ir J., pradėjo ją spardyti. Spardė abi apie 5 minutes. Kai ją pargriovė, ji gulėjo ant žemės, ant kairio šono. J. stovėjo jai iš priekio ir spardė kojomis, o K. stovėjo jai iš nugaros pusės ir taip pat spardė kojomis. J. jai sudavė su kojomis apie 6 smūgius. Prisimena, kad tris smūgius kaltinamoji sudavė į veidą, o kiti smūgiai į pilvą, į krūtinę, į kojas. K. sudavė dar daugiau smūgių su kojomis. Ji ją spardė per sėdmenis, į nugarą, į kojas. K. kojomis smūgių į galvą nesudavė, nepataikė. Kai ją spardė, šalia taip pat buvo D. V. Kai K. su J. nukentėjusiąją spardė, ji girdėjo, kaip D. V. paskambino jų bendrai pažįstamai J. L. ir pasakė, kad ji greitai atbėgtų prie miškelio. Kaip minėjo, maždaug po 5 minučių K. ir J. nustojo spardyti, jai atrodo, jos tiesiog pavargo ir nuo jos šiek tiek atsitraukė. Kaip tik tuo metu kai K. su J. nuo jos atsitraukė, prie jos pribėgo J. L. ir ji nukentėjusiąją pakėlė nuo žemės. Kai J. ją pakėlė, prie jų vėl pribėgo K. ir J. ir lygtai bandė nukentėjusiąją iš Julijos atimti. Tačiau J. to padaryti neleido, ją atidavė šalia stovėjusiam, iš matymo pažįstamam vaikinui. O pati nuėjo į šalį aiškintis su K. ir J.. Po kiek laiko prie jos ir vaikino priėjo G. V. ir A. C.. Jos nusivedė nukentėjusiąją į „Akropolio“ tualetą ir padėjo susitvarkyti. Buvo pastebėta, kad pas ją yra nosies lūžis. Ji ir G. V. greitosios automobiliu nuvažiavo į Santariškes. Dėl ko įvykio metu ją spardė K. ir J., nukentėjusioji nežino. Tačiau, maždaug prieš dvi savaites iki šios apklausos, jai paskambino J. N. ir pasakė, kad jos sumušimą įvykio dieną suplanavo ir organizavo G. V.. Dėl ko G. organizavo ją sumušti – nežino, J. šito nesakė. Taip pat J. jai sakė, kad ją spardė ir G. V., tačiau nukentėjusioji šito nematė ir tvirtinti to negali (1 t., b. l. 95-97).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji O. D.parodė, kad 2016 m. sausio 4 d. apie 19.00 val. jai paskambino jos dukros G. D. draugės G. mama ir pranešė, kad jos dukra buvo sumušta prie „Akropolio“ ir vežama į Santariškių vaikų ligoninę. Kai pamatė G., jos nosis buvo patinusi, mėlynė po dešine akim, buvo sužalota lūpa iš vidaus, ant jos kūno – ant pilvo, kojų matėsi mėlynės. Apžiūros metu gydytojai nustatė nosikaulių lūžį, tačiau dėl didelio patinimo negalėjo operuoti iš karto. O kai patinimas praėjo, nosies kaulas užgijo. G. jai paaiškino, kad ją sumušė nepažįstama mergaite, kuriai apie (duomenys neskelbtini) metų, kad ji net nežino už ką buvo sumušta. G. papildė, kad, kaip jos vėliau sužinojo, J. su K. už rankų išvedė iš prekybos centro, nusivedė į šalia esantį miškelį, kur ji buvo sumušta. Mušė J.. Ligoninėje G. buvo suteikta medicininė pagalba ir ji buvo paleista namo. Po šio įvykio G. keletą dienų nėjo į mokyklą, buvo šoko būsenoje, jie net kreipėsi pas neuropatologą, tikrino regėjimą po suduotų smūgių. Viskas buvo gerai. Tačiau buvo išrašyti raminantieji bei nuo skausmo vaistai. Iš dukros žodžių žino, kad po šio įvykio J. iš pradžių grasino dukrai, kad pastaroji nesikreiptų į policiją, po to prašė, kad ji atsiimtų pareiškimą bei per dukrą bandė susisiekti su A., kurią J. sumušė tą pačią dieną, po valandos. Dėl šio įvykio ir dukra ir ji patyrė moralinę žalą, nes dukra buvo sumušta be priežasties, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, todėl moralinę žalą įvertina 500 eurų. Be to, po nosikaulio lūžio jos nosis kreiva ir šią vasarą bus daroma nosies plastinė operacija (nosies pertvaros korekcija), kurios vidutinė kaina 1 100 eurų. Todėl padaryta materialinę žalą įvertina 1 100 eurų (1 t., b. l. 80-81).
2016 m. kovo 29 d. liudytoja D. V. parodė, kad 2016 m. sausio 4 d. apie 17-18 val. buvo su pažįstama G.. Jos buvo Pašilaičių mikrorajone, kai jai paskambino sesuo G.. Ji pasakė, kad reikia pakalbėti su G. ir kad jos atvažiuotų į „Akropolį“. Kai jos atvažiavo prie 1-ojo Akropolio įėjimo, pamatė apie 20 žmonių. Tarp jų buvo A. S., A. Z., K. P., J. N., M. V., K. G., A., kitų nepažįsta. J. N. ir A. Z. paėmė G. už parankių ir nusivedė į „Akropolio“ miškelį. Tuo metu kai vedė nieko nesakė. Ji, jos sesuo G. ir kiti nuėjo iš paskos. Kai atėjo į miškelį, J. N. paėmė G. už šaliko ir pirma kumščiu trenkė G. į veidą. Kas vyko toliau, ji nematė, nes pradėjo verkti ir tada M. V. ir K. G. nuvedė ją į šoną, kad ji nematyyų kas vyksta. M. V. ir K. G. ją ramino. Po kurio laiko ji pamatė G. gulinčią ant žemės ir ją spardė J. N. ir A., kurios pavardės nežino. A. ji tą kartą matė pirmą kartą, jos vardą sužinojo vėliau. A. apie (duomenys neskelbtini) metų, daugiau apie ją nieko nežino. Mano, kad J. N. ir A. spyrė gulinčiai ant žemės G. po 5-6 kartus kiekviena. Daugiausiai spyriai buvo į veidą ir šonus. Tada sesuo G. pasakė, kad visi nusiramintų, pakelė G. ir nuvedė į tualetą. G. veidas buvo sumuštas, kruvinas, ant nosies buvo mėlynė. Ji į tualetą užėjo paskutinė. Po kiek laiko liudytojos sesuo iškvietė greitąją pagalbą ir kartu su G. išvažiavo į ligoninę. Ji tuo metu nuvažiavo namo. Kai buvo mušama G., niekas nieko nesakė, dėl ko jį buvo mušama. J. N. ir A. buvo išgėrusios. Dėl ko buvo sumušta G., ji nežino (1 t., b. l. 131-132).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V., parodė, kad datos tiksliai nurodyti negali, vakare, apie 19 val. buvo „Akropolyje“ kartu su K. C. Jos neturėjo ką veikti, todėl paskambino sesei D. V. ir pasiūlė jai atvažiuoti į „Akropolį“. D. atvažiavo su G., kurios pavardės nepamena. G. jų bendra pažįstama. Jos susitiko prie pagrindinio „Akropolio įėjimo“, iš Ozo g. pusės. Tuo metu iš „Akropolio“ išbėgo labai daug žmonių, kiek būtent pasakyti negali, nes neskaičiavo. Iš vienos pusės G. už rankų paėmė J. N. Kas paėmė G. iš kitos pusės, nepamena. Per „Akropolį“ G. nuvedė prie kito išėjimo, esančio iš miškelio pusės ir pasakė visiems eiti ten. Tuo metu nieko neaiškino, kodėl G. veda prie kito išėjimo, tik sakė, kad pakalbėti. J. N. ir kiti nuvedė G. į miškelį. Kažkas pradėjo mušti G.. Kas pirmas jai sudavė, tikrai nepamena, nes jai buvo šokas. Tik matė, kad G. mušė iš kojos per veidą, per nugarą, kojas, pilvą. Apytiksliai jai buvo suduota apie 5-6 smūgiai. G. gulėjo ant žemės užsidengusi veidą. Matė, kad J. N. porą kartų iš kojos sudavė G. į veidą. Kas dar mušė, tikrai pasakyti negali, nes miškelyje buvo tamsu ir nieko nesimatė. Viskas vyko apie 5 minutes. Aplink tuo metu buvo apie 20 žmonių. Iš pažįstamų tarp tų žmonių buvo K., jos sesuo D. Liudytoja iš nugaros pusės bandė nuo G. atitraukti J. N., tačiau pastaroji ją pastūmė. Jos sesuo taip pat bandė sustabdyti, bet ją taip pat kažkas pastūmė. Po kiek laiko visi nuėjo nuo G. Tada ji ją pakėlė. G. veidas, striukė buvo kruvinos. G. pasidarė bloga, buvo jausmas, kad ji nualps. Ji nuvedė G. į „Akropolio“ tualetą, padėjo apsitvarkyti ir iškvietė greitąją pagalbą. Kai atvažiavo greitoji, ji kartu su G. nuvažiavo į Santariškių vaikų ligoninę. Girdėjo ir skaitė, kad buvo sumušta ir kita mergaitė, tačiau to momento, kai pastaroji buvo sumušta, nematė. Niekas konkrečiai nieko neaiškino, kodėl ją muša. Jai tuo metu buvo šokas (1 t., b. l. 136-137).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. J. G., parodė, kad 2016 m. sausio pradžioje, apie 17 val. kartu su draugė M. V. nuvažiavo į prekybos ir pramogų centrą „Akropolis“. Jos buvo „Akropolyje“, kur sutiko kitus pažįstamus – D., pastarosios seserį G. ir G. (tai M. pažįstamos). Su jais buvo kitos mergaitės ir berniukai, kurių ji nepažįsta ir tą dieną matė pirmą kartą. Viso buvo apie 50 žmonių. Kažkas pasakė, kad J. nori pakalbėti su G., dėl ko turėjo vykti pokalbis, nežino. J. tą dieną ji matė pirmą kartą. Jie visi išėjo iš „Akropolio“ ir nuėjo į šalia esantį miškelį. Pirmos ėjo G., ji ėjo pati, jos niekas nevedė, po to ėjo kiti jai nepažįstami mergaitės ir berniukai, o ji kartu su M. V. ėjo iš paskos. Kažkas jai ir M. V. pasakė, kad muš G. ir jos tiesiog nuėjo kartu pažiūrėti, kas ten vyks. Kai visi atėjo į miškelį pradėjo mušti G. Kas jai sudavė pirmą smūgį pasakyti negali, nes to nematė. Vėliau pamatė, kad J. kelis kartus, kiek tiksliai pasakyti negali, sudavė G. į veidą. G. bandė gaubtu užsidengti veidą. Ji pasitraukė į šoną, o kai po kurio laiko priėjo arčiau, pamatė, kad G. gulėjo ant žemės, o ją kojomis spardė J. ir dar viena mergaitė. Tą kitą mergaitę, kuri kartu su J. spardė kojomis G. nei apibūdinti, nei atpažinti negali, tą vakarą ją matė pirmą kartą ir kaip pastaroji atrodė neįsidėmėjo. Po kurio laiko G. atsistojo ir tada J. su kita mergaite ją mušti nustojo. Visi kiti pradėjo skirstytis. D. labai verkė. Ji kartu su M. V. bandė D. nuraminti, visos kartu nuėjo į šoną, o vėliau kartu su G. nuvedė G. į „Akropolyje“ esantį tualetą. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą, nes G. iš nosies bėgo kraujas (1 t., b. l. 146-147).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K., parodė, kad 2016 m. sausį, datos tiksliai nepamena, vakare kartu su E., jo pavardės nepamena, jam 16 metų buvo „Akropolyje“. E. jam pasakė, kad vyks muštynės. Jie nuėjo į miškelį už „Akropolio“. Kai atėjo į miškelį ten jau buvo apie 30 vaikų. Viena iš mergaičių, kaip vėliau sužinojo J., pradėjo mušti kitą jam pažįstamą mergaitę G. A.. J. mušė G. kojomis ir rankomis, per šonus ir į veidą. Bendrai G. buvo suduota apie 7 smūgius. Po smūgių G. lingavo, buvo nukritusi, kai pastaroji gulėjo ant žemės J. ją taip pat mušė. Kiek matė, mušė tik J.. Pažįstama D. V. bandė skirti J.. Po to, kai J. nustojo mušti, G. nuvedė prie įėjimo į „Akropolį“ ir kažkas iškvietė greitąją pagalbą. Kol buvo mušama G., visi stovėjo tyliai, niekas nieko nesakė ir neaiškino, dėl ko buvo mušama G. J. mušdama, taip pat nieko nesakė. Tai tęsėsi apie 7 minutės. G. visas veidas buvo kruvinas, jai buvo sulaužyta nosis (1 t., b. l. 153-154).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. G., parodė, kad datos tiksliai nepamena, G. V. pasikvietė G. į „Akropolį“. Tada J. N. pasikvietė G. pasikalbėti į „Akropolio“ aikštelę. J. N. pasikvietė G. ir už rankų nusivedė. Minėtame miškelyje G. sumušė. Tada jos nuėjo iki „Akropolio“, pasirodė, kad G. nosis buvo sulaužyta, iškvietė greitąją pagalbą ir G. išsivežė į ligoninę. Prie Akropolio dar buvo G. V. sesuo D., G., kurios pavardės nepamena, R. J., K., pavardės nepamena, A., pavardės nepamena, A., taip pat pavardės nepamena ir J. N. Kokiu tikslu prie „Akropolio“ buvo kviečiama G., nežino. Matė, kad G. mušė tik J. N.. Kiek pamena, G. buvo suduota koja į veidą, kiek kartų, nematė. Tuo metu, kai buvo mušama G., J. N. nieko nesakė. Tuo metu, kai buvo mušama G., kiti stovėjo šalia, G. ir D. bandė išskirti G. su J.. G. taip pat nieko nesakė. Nuo smūgių G. buvo nukritusi ant žemės (1 t., b. l. 160-161).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. V., parodė, kad datos šiuo metu tiksliai nurodyti negali, nes nepamena, buvo žiema, vakare, apie 18 val., kartu su pažįstama K. G. atvažiavo į „Akropolį“. „Akropolyje“ susitiko pažįstamą D. Pastaroji buvo su savo draugėmis (buvo dar 5 mergaitės). D. pasakė, kad J. (jos nepažįsta) turi mušti G. Tuo metu G. „Akropolyje“ dar nebuvo, pastaroji, viena atvažiavo vėliau. Ji dar paklausė D., dėl ko muš G., tačiau D. dėl to jai nieko nepaaiškino. Jie visi laukė G. prie centrinio įėjimo į „Akropolį“. Kai po kurio laiko G. atvažiavo, visi nuėjo į miškelį, esantį už „Akropolio“. G. į miškelį ėjo pati, jos niekas nevedė. Kas jai liepė eiti į miškelį, negirdėjo, nes ėjo iš paskos. Kai jie visi atėjo į miškelį, ten buvo dar daug jai nepažįstamų merginų ir vaikinų. Vėliau priėjo dar apie 10 nepažįstamų vaikinų, kuriems buvo apie 18 metų. Iš viso susirinko apie 50 žmonių. Tada J. pirma kumščiu vieną kartą sudavė G. į nosį. Nuo to smūgio G. nukrito ant žemės ir tada priėjo dar viena jai nepažįstama mergina, kuriai apie (duomenys neskelbtini) metų, šviesių plaukų, apie 158 cm. ūgio. Ji pradėjo spardyti gulėjusią ant šono G. Ji matė, kaip ta mergina spardė G., tačiau, kiek kartų G. buvo suduota smūgių, pasakyti negali. J. G. daugiau nemušė ir sudavusį tą pirmą smūgį kažkur nuėjo, ji jos daugiau nematė. Nei J., nei mergina šviesių plaukų, nieko nesakė G., kai jos mušė. G. tuo metu taip pat nieko nesakė. Visi kiti stovėjo aplink ir žiūrėjo, kas vyksta. Po kiek laiko kažkas pasakė, kad baigtų mušti. Kol buvo mušama G., ji su K. stovėjo atokiau. Kai nustojo mušti, priėjo arčiau, matė, kad G. veidas buvo kruvinas, sumuštas, iš nosies bėgo kraujas. Kažkokia nepažįstama mergaitė nuvedė G. iki tualeto, esančio „Akropolyje“, kur padėjo nuplauti kraują. Į tualetą nuėjo ir kitos jai nepažįstamos mergaitės, nuėjo ir ji su K. ir D.. Kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir G. išvežė į ligoninę (1 t., b. l. 172-173).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 152/2016(01) matyti, kad G. D. padaryta dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, nosikaulių lūžis, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. sausio 4 d.). Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio sveikata yra sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 99).
Duomenys dėl A. L. sužalojimo epizodo
Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 5 d. kaltinamoji J. N. (P.) visiškai prisipažino kalta ir parodė, kad po kiek laiko, gal po 30 minučių vėl gi jos pažįstami, kurių ji įvardinti negali jai pasakė, kad pažįstama iš matymo A. pabučiavo jos buvusį draugą E., kurio pavardės nežino. Dėl to labai supyko ir priėjusi prie A., už rankos nuvedė ją į miškelį prie „Akropolio“, kur sumušė. Sudavė jai apie 5 smūgius rankomis ir kojomis, tačiau kur pataikė nepamena. Kažkas ją patraukė nuo A., tada ji grįžo į „Akropolį“. A. norėjo eiti namo, bet jos ją antrą kartą nuvedė į miškelį, kur vėl mušė. Vėl mušė rankomis ir kojomis, bet taip pat negali pasakyti, kiek sudavė smūgių ir kur pataikė, nes to nepamena. Pamena, kad antrą kartą A. buvo nukritusi ant žemės. Tuo metu šalia buvo jos draugės 2 ar 3, kurių nepažįsta. Dėl padaryto gailisi, pažada, kad daugiau taip nesielgs (3 t., b. l. 8-9).
Papildomų apklausų metu kaltinamoji J. N. (P.) palaikė anksčiau duotus parodymus (3 t., b. l. 15, 4 t., b. l. 59).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. L., parodė, kad 2016 m. sausio 4 d. apie 19.00 val. su draugais buvo prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, esančiame Vilniuje, Ozo g. 25, praleidinėjo kartu laiką. „Akropolyje“ sutiko savo pažįstamą E., jam apie 15-16 metų, kurio striukė buvo kruvina, be to pats jis buvo girtas. Ji pasiūlė jam nueiti į tualetą ir padėti išplauti striukę nuo kraujo dėmių. E. kaip padėką už tai pabučiavo ją į žandą. Tai įvyko tualete, tuo metu ten buvo kiti jai nepažįstami žmonės. Maždaug po pusvalandžio laiko stovėjo prie įėjimo į „Akropolį“ (iš miško pusės), kai prie jos priėjo iš matymo pažįstama J., kuri jėga pradėjo ją tempti už rankos link miškelio pusės. Ji nieko nepaaiškino, tiesiog prievarta nutempė į miškelį, kur pradėjo su kumščiais smūgiuoti į įvairias kūno vietas, tampyti už plaukų, pagriovus spardė kojomis. Atbėgusi jos draugė A. (apie ją nieko nežino, tik kad ji iš SOS kaimo), pradėjo ginti ją, sakė, kad ji neleis jos mušti. Ėjo pro šalį nepažįstami vyrai, pasakė, kad tuoj iškvies policiją, todėl ji greitai spėjo pabėgti. Ji dar nespėjo grįžti į „Akropolį“, kai prie įėjimo prie jos vėl pribėgo J., kuri griebdama ją už rankos nurodė elgtis ramiai, nerėkti, kad kiti neatkreiptų į ją dėmesio, ir per prievartą nutempė ją į miškelį (nuo aikštelėje įrengtų sūpynių dešiniau). Ten kaltinamoji pradėjo nukentėjusiajai reikšti nepasitenkinimą dėl to, kad E. ją pabučiavo į žandą, kad jis jai seniai patinka, o vėliau liepė jai klauptis ant kelių ir atsiprašyti kaip prieš Dievą. Viską padarė, ką ji sakė, o ji tuo metu ją pradėjo vėl mušti. Mušė kumščiais, rankomis, į įvairias kūno vietas, trenkė kelis kartus į veidą, spardė kojomis į įvairias kūno vietas iki tol, kol atbėgo jos pažįstamos A. ir E., kurios apgynė ją. J. staiga pasišalino nežinoma kryptimi. Draugės nuvedė ją atgal į „Akropolį“. Atvykusi namo viską papasakojo savo mamai, po ko jos kartu su ja nuvažiavo į Santariškių vaikų ligoninę, kur po apžiūros gydytojai jai nustatė dviejose vietose delnakaulio skilimą ir įvairius sumušimus. Asmeniškai J. nepažįsta, su ja niekada nebendravo, jokių reikalų su ja neturėjo, apie ją nieko nežino. Pareigūnams parodžius jai nuotrauka iš „Facebook“, atpažino ją. Mušdama kaltinamoji jai pagrasino, kad jeigu ji apie tai kam nors papasakos, kaltinamoji vėl pasigaus ir sumuš. Labai bijo dėl savo saugumo. Prieš tai, tą pačią dieną, tiek šiek tiek ankščiau, ji buvo sumušusi kitą merginą (1 t., b. l. 37).
Vilniaus miesto apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji A. L. parodė, kad tai buvo 2016 m. sausio 4 d. „Akropolyje“. Ji sutiko pažįstamą vaikiną tuo metu, kai ėjo link įėjimo, pasisveikino, jis buvo šiek tiek išgėręs. Ji paklausė, kas jo striukei, nes ten buvo kraujo. Nuėjo į invalidų tualetą, išvalė tam vaikinui striukę ir atidavė. Pati nuėjo į stotelę link namų, o pažįstamas vaikinas irgi kažkur nuėjo. To vaikino vardas E., jam (duomenys neskelbtini) metų. Nukentėjusioji ir A. Z. kartu valė striukę E. E. už tai padėkojo apsikabindamas, pasakė ačiū. Kai nukentėjusioji ėjo link stotelės, atbėgo J., pradėjo rėkti, kad ji eitų į lauką pasišnekėti. Ji pasakė ne, bet kaltinamoji neklausė ir paėmusi ją už rankos, tempė per „Akropolį“, o kai išėjo iš „Akropolio“, paėmė už plaukų ir tempė link miškelio. Tuo metu kai J. pradėjo tempti ją link miškelio, buvo nepažįstamų asmenų. Kai ją atitempė J. iki miškelio už plaukų, pradėjo ją daužyti iš kumščių, buvo sniego, todėl ji paslydusi nukrito ir J. ją pradėjo daužyti iš kojų. Daužė visur, daugiausia į galvą su kojomis. Kumščiais bandė trenkti, bet nukentėjusioji pasilenkdavo. Daugiau nei 10 kartų su kojomis ji gavo. Ant žemės pragulėjo gal apie 2 valandas, buvo „atsijungusi“ porą kartų, nes ji neatsimena momentų, kaip ten buvo. Spardė viską: nugara, kojas, veidą, pilvą. Ji dengėsi su rankomis veidą. Buvo ištinęs veidas, nosis sulaužyta, visur mėlynės veide. Jos porą kartų su J. matėsi „Akropolyje“, bet nebendraudavo, tik iš matymo buvo pažįstamos. J. ją visą laiką, visaip įžeidinėdavo, sakydavo, kad ji tą ir tą darė negerai, ką - tiksliai dabar negali pasakyti. Tik J. sakė, kad ji prie jo nelįstų, kad čia jos E. Ką sakė J. jai tuo metu, kai tempė link miškelio, dabar neatsimena. O kai mušė, tai sakė vėl tą patį, bet daugiausiai tai tylėjo mušdama. Gal J. galvojo, kad tarp jos su E. kažkas buvo ir užsipuolė. Bet tarp jos ir E. nieko nebuvo, ji kaltinamajai bandė tai sakyti, bet jos neklausė. Viskas vyko apie 2 valandas, t. y. susitikimas ir mušimas. Ji žino, kad tiek laiko viskas užtruko, nes ji žiūrėjo į laikrodį ir kai ėjo namo buvo apie 19.00 val. ar 19.30 val., bet realiai namo grįžo tik apie 22.30 val. J. nustojo mušti ją tada, kai pribėgo prie jos iš matymo trys pažįstamos merginos ir tą J. nustūmė, nuvedė tos drauges ją į „Akropolio“ tualetą apiprausė nuo sniego ir kraujo drabužius. Tai buvo A., E. ir R. Ji visa drebėjo, negalėjo nei žodžio pasakyti. J. nukentėjusiąją labiau sumušė antrą kartą. O pirmą kartą, prie skardžio nusivedusi J. bandė iš kumščių muštis, bet kadangi ten buvo daug medžių, nukentėjusioji už jų slėpėsi ir išvengė kumščių. Gal du kartus J. pataikė į akį jai iš kumščio. Pirmą kartą jas su J. išskyrė nepažįstami vyrai, o antrą kartą jas išskyrė pažįstamos A., E. ir R. Po pirmo karto jai susitvarkyti tualete nereikėjo, kraujas niekur jai nebėgo. Namo parvežė nepažįstama moteris. Grįžus mama pradėjo rėkti, nes ji vėlavo namo. O ji pradėjo verkti, nukrito ant žemės, pradėjo drebėti. Mama paklausė, kas nutiko. Nukentėjusioji negalėjo nieko papasakoti. Nukentėjusiajai pradėjo skaudėti riešą, tada ji mamai pasakojo kas nutiko. Jos nuvažiavo į ligoninę, jai uždėjo gipsą. Pasidarė galvos, rankos nuotraukas, nes jai skaudėjo galvą, riešą. Jos buvo Santariškių ligoninėje. J. N. po įvykio grasino, jei nukentėjusioji kažkam pasiskųs, kad vėl ją pasigaus ir sumuš (1 t., b. l. 49-52).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. L. parodė, kad 2016 m. sausio 4 d. apie 22-23 val. namo grįžo dukra A. L., kuri buvo apsiverkusi. Pastebėjo, kad visas jos veidas buvo ištinęs, rankos riešas taip pat buvo ištinęs, matėsi mėlynės. Pradėjo klausinėti, kas atsitiko ir tada A. papasakojo, kad prie „Akropolio“ esančiame miškelyje ją sumušė iš matymo pažįstama J. N.. Sumušė už tai, kad klaidingai suprato situaciją, nes A. padėjo jos tuometiniam draugui. A. pasakojo, kad minėta mergaitė už plaukų jėga nutempė dukrą į miškelį, kur stumdė, bandė suduoti smūgius su kumščiais, tačiau jos dukra bandė priešintis, apsiginti. Prie jų priėjo nepažįstami vyrai, kurie nurodė pasišalinti iš tos vietos. Tada dukra nubėgo į „Akropolį“, kur J. ją surado ir vėl jėga už plaukų nutempė atgal į minėtą miškelį, kur toliau mušė rankomis, o kai A. nukrito ant žemės, ją spardė. Kadangi A. skundėsi, kad jai skaudėjo, buvo silpna, jos nuvažiavo į Santariškių vaikų ligoninę, kur A. buvo nustatyti kairės plaštakos delnakaulio lūžis, kraujosruvos dešinės ausies, už ausų srityje, tarpuakyje, akių vokuose, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai dešiniame kelyje. A. buvo suteikta pirminė pagalba ir jos nuvažiavo namo. Kitą dieną kreipėsi pas šeimos gydytoją. Ir A., ir ji dėl šio įvykio patyrė moralinę žalą, kurią bendrai įvertina 1 500 Eur, nes teko važinėti pas gydytojus, pirkti vaistus. A. visą mėnesį po šio įvykio negalėjo ramiai užmigti, bijojo vaikščioti į mokyklą, nes mušdama dukrą J. N. grasino dukrai, kad jeigu A. pasiskųs, ji ją vėl pagaus ir sumuš. Kiek žino iš dukros žodžių, J. mušė viena. Tuo metu A. draugų, kurie galėtų paliudyti dėl minėto įvykio, nebuvo. Vėliau A. iki namų pavežė nepažįstama moteris, kurios jokių duomenų nežino (1 t., b. l. 30-31).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Z. parodė, kad ji A. lydėjo iki „Akropolio“ durų, pribėgo J. ir nusivedė ją į miškelį. Pradėjo mušti ją. J. mušė A.. A. buvo sumušta dėl to, kad apkabino J. draugą. Negali pasakyti kiek smūgių ir į kurias vietas buvo suduota A. (1 t., b. l. 179).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 29/2016 (01) matyti, kad A. L. nustatyta kairės plaštakos V delnakaulio lūžis, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, užausių srityse, akių vokuose, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016 m. sausio 4 d.) ir būdu. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl delnakaulio lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 55-56).
Motyvuojamoji dalis
Dėl J. N. veiksmų kvalifikavimo
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kuris nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų esant BK 138 straipsnio 2 dalies 1-13 punktuose nustatytoms aplinkybėms. Šioje byloje kaltinimai J. N. (P.) pateikti dėl dviejų epizodų, todėl teismas vertindamas kaltinimo pagrįstumą dėl abiejų epizodų pasisako atskirai.
Dėl G. D. sveikatos sutrikdymo
Šioje byloje J. N. (P.) nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog duomenų, pagrindžiančių kaltinamosios kaltę yra pakankamai, todėl jai pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Kaltinamoji tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 8-9, 14-15, 4 t., b. l. 59) pripažino, jog 2016 m. sausio 4 d. miškelyje prie „Akropolio“ mušė nukentėjusiąją, jai spyrė apie 5 kartus. Ji sutiko sumušti nukentėjusiąją, nors nukentėjusioji nieko nedarė ir kaltinamosios neįžeidinėjo. Kitų asmenų parodymai taip pat patvirtina kaltinamosios padarytą nusikaltimą. K. C., dėl kurios ikiteisminis tyrimas išskirtas, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad kaltinamoji spardė nukentėjusiąją (3 t., b. l. 73-74, 104-105). Ikiteisminio tyrimo metu tiek apklausiama policijoje, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nurodė, kad J. N. – P. miškelyje prie „Akropolio“ trenkė jai į veidą, spardė kojomis ją gulinčią. Kaltinamoji nukentėjusiajai nepaaiškino, dėl ko smurtavo (1 t., b. l. 86, 95-97). Nukentėjusioji O. D. teigė, kad kai pamatė dukrą, jos nosis buvo patinusi, mėlynė po dešine akim, buvo sužalota lūpa iš vidaus, ant jos kūno – ant pilvo, kojų matėsi mėlynės. Dukra nurodė, kad buvo nuvesta prie į „Akropolio“ esantį miškelį ir sumušta, mušė J. (1 t., b. l. 80-81). Liudytoja D. V. nurodė, kad atėjus į miškelį J. N. paėmė G. už šaliko ir pirma kumščiu trenkė G. į veidą. Vėliau G. buvo spardoma gulinti. Niekas nieko nesakė, dėl ko ji buvo mušama (1 t., b. l. 131-132). Liudytoja G. V. teigė, kad matė, jog kaltinamoji porą kartų iš kojos sudavė G. į veidą. Niekas nieko neaiškino, kodėl ją muša (1 t., b. l. 136-137). Liudytoja K. J. G. taip pat matė, kad kaltinamoji kelis kartus sudavė nukentėjusiajai į veidą, spardė ją gulinčią ant žemės (1 t., b. l. 146-147). Liudytojas E. K. parodė, kad J. pradėjo mušti nukentėjusiąją. Mušė kojomis ir rankomis, per šonus ir į veidą. G. buvo suduota apie 7 smūgius. Po smūgių G. lingavo, buvo nukritusi, kai pastaroji gulėjo ant žemės, J. ją taip pat mušė. Niekas nieko nesakė ir neaiškino, dėl ko buvo mušama G. (1 t., b. l. 153-154). Liudytojos E. G. ir M. V. taip pat patvirtino, kad kaltinamoji mušė nukentėjusiąją (1 t., b. l. 160-161, 172-173). Specialisto išvada Nr. G 152/2016(01) patvirtino, jog nukentėjusioji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 99).
Taigi, aptarti duomenys vienareikšmiškai patvirtino, jog kaltinamoji naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją. Nukentėjusiosios patirti sužalojimai, kurie yra įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra laikytini kaltinamosios neteisėtų veiksmų padariniu. Kaltinamoji trenkė nukentėjusiajai į veidą, spardė ją gulinčią ir tai rodo, kad veika padaryta tiesiogine tyčia. Pažymėtina, jog nukentėjusioji buvo mušama viešoje vietoje, stebint daugybei pašalinių asmenų. Nei kaltinamoji, nei kiti asmenys nenurodė jokios priežasties, kodėl nukentėjusioji buvo mušama. Nukentėjusioji neatliko jokių veiksmų, nukreiptų prieš kaltinamąją, ką pripažįsta ir pati kaltinamoji. Todėl laikytina, jog kaltinamoji mušė nukentėjusiąją neturėdama jokios dingsties smurtauti prieš ją, savo veiksmais viešoje vietoje ji rodė aiškią nepagarbą aplinkai, todėl veikė dėl chuliganiškų paskatų. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamosios veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Dėl A. L. sveikatos sutrikdymo
J. N. (P.) taip pat pareikštas kaltinimas dėl nukentėjusiosios A. L., kuri nusikaltimo padarymo metu buvo mažametė, nežymaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą. Pati kaltinamoji pripažino, kad pažįstama iš matymo A. pabučiavo jos buvusį draugą E. Dėl to labai supyko ir priėjusi prie A., už rankos nuvedė ją į miškelį prie „Akropolio“, kur sumušė. Sudavė jai apie 5 smūgius rankomis ir kojomis. Vėliau antrą kartą nuvedė į miškelį, mušė rankomis ir kojomis (3 t., b. l. 8-9, 15; 4 t., b. l. 59). Nukentėjusioji nurodė, kad „Akropolyje“ sutiko pažįstamą E., tualete nuvalė jo kruviną striukę, už ką jis padėkojo. Po kiek laiko J. ją nutempė į miškelį prie „Akropolio“. Ten kaltinamoji ją daužė iš kumščių, nukritusią spardė į galvą. Iš pradžių jas išskyrė nepažįstami vyrai, o antrą kartą jas išskyrė iš matymo pažįstamos merginos (1 t., b. l. 37, 49-52). J. L. nurodė, kad grįžusi dukra papasakojo, kad prie „Akropolio“ esančiame miškelyje ją sumušė iš matymo pažįstama J. N., nes dukra padėjo jos tuometiniam draugui. Priėjo nepažįstami vyrai, kurie nurodė pasišalinti iš tos vietos. Tada dukra nubėgo į „Akropolį“, kur J. ją surado ir vėl jėga už plaukų nutempė atgal į minėtą miškelį, kur toliau mušė rankomis, o kai A. nukrito ant žemės, ją spardė (1 t., b. l. 30-31). Liudytoja A. Z. parodė, kad ji A. lydėjo iki „Akropolio“ durų, pribėgo J. ir nusivedė ją į miškelį. Pradėjo mušti ją. J. mušė A.. A. buvo sumušta dėl to, kad apkabino J. draugą. Negali pasakyti kiek smūgių ir į kurias vietas buvo suduota A. (1 t., b. l. 179). Specialisto išvadoje Nr. G 29/2016 (01) nurodoma, jog A. L. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Taigi, iš aptartų duomenų matyti, jog kaltinamoji neabejotinai naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Dėl šio smurtavimo nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Akivaizdu, kad spardydama gulinčią nukentėjusiąją kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Nukentėjusioji nusikaltimo metu buvo jaunesnė nei 14 metų, t. y. mažametė. Smurtas prieš ją buvo naudojamas viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties. Kaltinamoji kilusio nesusipratimo net nebandė spręsti taikiai, smurtą prieš nukentėjusiąją naudojo net du kartus. Todėl akivaizdu, kad ji veikė iš chuliganiškų paskatų. Teismas konstatuoja, jog kaltinamosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu iki 5 metų.
Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, į padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai), jų padarymo aplinkybes (dėl mažareikšmių priežasčių smurtavo prieš nepilnametę ir mažametę nukentėjusiąsias), į pasekmes (nukentėjusiosioms nesunkai sutrikdyta sveikata) ir padarytą žalą, kuri nėra atlyginta, į kaltinamosios asmenybę – jai (duomenys neskelbtini) metų, nusikaltimus padarė būdama (duomenys neskelbini) metų; administracine tvarka bausta (3 t., b. l. 24-28), teista (3 t., b. l. 29-36), tačiau, pažymėtina, veikos padarymo metu buvo neteista, dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydyta (3 t., b. l. 38-40). Iš 2016 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) mokyklos charakteristikos matyti, kad J. N. (P.) mokosi šioje mokykloje. Dėl prasto lankomumo ir mokymosi kartoja 10 klasės programą. Šiuo metu mokyklą lanko, nors ir ne visas pamokas. Yra ūmaus būdo, mėgstanti vadovauti, dėl ko ankstesniais metais ne kartą konfliktavo su mokytojais ir kitais mokiniais. Buvo skirta drausminė nuobauda. Šiais mokslo metais išsakė pasiryžimą keisti savo elgesį ir požiūrį į mokymąsi, kol kas žodžio laikosi. Tvarkinga, domisi muzika (3 t., b. l. 23). Jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikaltimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Pažymėtina, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę vadovaudamasis ir bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ( BK 91 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kartu su bausmių ypatumų nepilnamečiams normų taikymu turi būti vadovaujamasi ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama bausmė, kurios paskirtis įtvirtinta BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad kaltinamoji padarė du apysunkius nusikaltimus, nukentėjusiosios nepilnametė ir mažametė buvo brutaliai sumuštos, teismas nemato pagrindo skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, ir daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai J. N. (P.) BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punkto sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 41 str., 50 str. 2 d., 91 str.), o pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą taip pat šioje sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 41 str., 50 str. 2 d., 91 str.). Paskirtos bausmės J. N. (P.) bendrinamos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalys; įstatymo Nr. X-1233 redakcija). Tačiau atsižvelgiant aukščiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajai J. N. (P.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 str.). Atidėdamas bausmės vykdymą teismas skiria J. N. (P.) BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones – įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Kadangi byla išnagrinėta taikant BPK 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamoji prisipažino kalta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu skiriama bausmė švelninama vienu trečdaliu.
Dėl civilinių ieškinių
BPK 109 straipsnyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje byloje yra pareikšti keturi civiliniai ieškiniai, dėl kurių pagrįstumo teismas pasisako atskirai.
Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Jeigu kaltė pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.
Vertindamas priteistinų žalų dydį kiekvienai nukentėjusiųjų, teismas įvertina tai, kad jų abiejų sužalojimai iš esmės yra panašūs, įskaitant ir lūžius: vienu atveju nosikaulio lūžis, kitu – delnikaulio.
Civilinė ieškovė O. D. buvo pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 1 100 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos (1 t., b. l. 83), tačiau teisiamojo posėdžio metu iki pradedant įrodymų tyrimą žodžiu patikslino civilinį ieškinį, nurodydama, jog reiškia bendrą 1600 EUR civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pažymėtina, jog ji yra nukentėjusiosios nepilnametės G. D. įstatyminė atstovė (motina), iš teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, jog ji civilinį ieškinį reiškė būtent nepilnametės G. D. interesais, nes ir pačiame ieškinyje nenurodė, jog būtų pati, kaip nepilnametės motina, patyrusi neturtinės žalos.
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. N. (P.) padarė nukentėjusiajai G. D. kūno sužalojimus, įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškinys yra per didelis. Įvertinęs aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamosios ir asmens, dėl kurio tyrimas yra išskirtas, veiksmų nukentėjusioji G. D. patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, dvasius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jos fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai. Nors J. N. (P.) nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, tačiau ji yra jauno amžiaus, darbinga. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, nepilnametei nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų sunkumą ir pasekmes, į kaltinamosios amžių, darbingumą, į tai, kad savanoriškai ji neatlygino nukentėjusiajai nė dalies žalos, įvertinus teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios G. D. įstatyminės atstovės prašoma 1600 Eur neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamosios J. N. (P.) priteistina G. D. naudai – 800,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.). Nors J. N. (P.) kaltinama, jog sužalojimus G. D. padarė veikdama su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, tačiau būtent pastarojo asmens kaltės klausimas šioje byloje nenagrinėtas, todėl nesprendžiamas ir klausimas dėl solidariosios arba dalinės atsakomybės.
Civilinė ieškovė J. L. yra pareiškusi 1 500 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 33). Pažymėtina, jog ji yra nukentėjusiosios nepilnametės A. L. įstatyminė atstovė (motina), iš teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų galima daryti išvadą, jog ji civilinį ieškinį reiškė būtent nepilnametės A. L. interesais, nes ir pačiame ieškinyje nenurodė, jog būtų pati, kaip nepilnametės motina, patyrusi neturtinės žalos.
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji J. N. (P.) padarė nukentėjusiajai A. L. kūno sužalojimus, įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamoji su civiliniu ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškinys yra per didelis. Įvertinęs aplinkybių visumą teismas pripažįsta, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji A. L. patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, pažeminimą, dvasius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitus nepatogumus, todėl atsiradusios pasekmės jos fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad buvo padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai. Nors J. N. (P.) nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi, tačiau ji yra jauno amžiaus, darbinga. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, mažametei nukentėjusiajai tyčiniais veiksmais padarytų sužalojimų sunkumą ir pasekmes, į kaltinamosios amžių, darbingumą, į tai, kad savanoriškai ji neatlygino nukentėjusiajai nė dalies žalos, įvertinus teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios A. L. įstatyminės atstovės prašoma 1500 Eur neturtinė žala yra per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamosios J. N. (P.) priteistina A. L. naudai – 800,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).
Vilniaus teritorinės ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo iš J. N. (P.) priteisti 161,76 Eur turtinei žalai dėl A. L. gydymo atlyginti, šią sumą pagrindžiant gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 63-65).
Vilniaus teritorinės ligonių kasas civiliniu ieškiniu prašo iš J. N. (P.) priteisti 56,41 Eur turtinei žalai atlyginti dėl G. D. gydymo, šią sumą pagrindžia gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 108-110).
Atsižvelgiant į byloje gautus prašymus, civilinis ieškinys buvo išnagrinėtas civilinio ieškovo įgaliotam Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti. Padarytos ir prašomos priteisti žalos dydį (dėl abiejų nukentėjusiųjų gydymo) patvirtina duomenys, užfiksuoti Gydymo paslaugų apskaitos išraše, todėl civiliniai ieškiniai yra tenkintini. Teismui nekyla abejonių, kad civiliniame ieškinyje nurodyta žala atsirado dėl J. N. (P.) nusikalstamų veiksmų, todėl ji privalo padarytą žalą atlyginti, iš jos priteistina 218,17 EUR Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (BPK 109 str., 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).
Proceso išlaidų byloje nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskai su E. K., D. V., G. V., E. G., A. Z., K. P. apklausų vaizdo įrašais; A. L. ir G. D. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašais; vaizdo įrašu, pateiktu savanoriško daiktų (dokumentų) pateikimo protokolu (4 t., b. l. 71-75) paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 16) paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti J. N. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Pripažinti J. N. (P.), kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose ir paskirti jai 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, J. N. (P.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant J. N. (P.) visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
J. L. civilinį ieškinį, pareikštą nepilnametės A. L. interesais, tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. N. (P.) 800,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo A. L. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
O. D. civilinį ieškinį, pareikštą nepilnametės G. D. interesais, tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. N. (P.) 800,00 EUR neturtinės žalos atlyginimo G. D. naudai. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinius dėl 161,76 EUR turtinės žalos dėl A. L. gydymo bei dėl 56,41 EUR turtinės žalos G. D. gydymo tenkinti visiškai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš J. N. (P.) priteisti iš viso 218,17 EUR turtinės žalos atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskus su E. K., D. V., G. V., E. G., A. Z., K. P. apklausų vaizdo įrašais; A. L. ir G. D. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją vaizdo įrašais; vaizdo įrašu, pateiktu savanoriško daiktų (dokumentų) pateikimo protokolu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.