- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-1867-260/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02598-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Aušra Baubienė, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- V. P.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-7152-886/2017 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei V. P. (V. P.) dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2017 m. vasario 7 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovę V. P. įsileisti ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojus į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), bei sudaryti sąlygas vidaus dujų sistemos techninės būklės patikrinimui ir gamtinių dujų tiekimo nutraukimui; 2) nurodyti, kad šis įsipareigojimas turi būti įvykdytas per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo; 3) atsakovei sprendimo neįvykdžius per nustatytą terminą, nustatyti ieškovės naudai 50 Eur baudą, skaičiuojant už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo mėnesį; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ ieškovei pateikė prašymą nutraukti dėl skolos gamtinių dujų tiekimą bute, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Vykdant prašymą ieškovės darbuotojai bandė patekti į atsakovės patalpas, tačiau to padaryti nepavyko. Atsakovė, nesudarydama sąlygų ieškovės darbuotojams patekti į jos valdomas patalpas ir atjungti gamtinių dujų tiekimą, pažeidžia Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių 98, 184 punktų ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Sutarčių su buitiniais vartotojais dėl gamtinių dujų tiekimo, perdavimo ir skirstymo standartinių sąlygų aprašo 29.19 punkto nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovė V. P. ir trečiasis asmuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu už akių ieškinio netenkino.
Teismas nurodė, kad ieškovės darbuotojai du kartus (2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. sausio 9 d.) nerado atsakovės namuose, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad 2016 m. rugsėjo 7 d. trečiojo asmens UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ pranešimas atsakovei buvo išsiųstas ir įteiktas. Gamtinių dujų įstatymas dujų tiekimo nutraukimą sieja su įspėjimo apie dujų tiekimo nutraukimą gavimo faktu, tai yra, tinkamu asmens informavimu. Nesant įrodymų apie 2016 m. rugsėjo 7 d. pranešimo įteikimą atsakovei, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie dujų nutraukimą, todėl ieškinio reikalavimų negalima laikyti pagrįstais.
Gamtinių dujų atjungimas bute yra kraštutinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik tada, kai nustatoma, jog skolininkas piktybiškai nevykdo savo įsipareigojimų. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia vykdyti prievoles, kokio dydžio yra skola, per kurį laikotarpį susidarė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Ieškovė nepateikė duomenų, jog bandė įsiskolinimą iš atsakovės išsiieškoti ir kad ieškovės teisės negali būti apgintos kitais įstatymų numatytais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis).
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir priimtas netinkamai aiškinant bei pažeidžiant procesinės teisės normas.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sprendimo už akių priėmimo klausimą, ir nustatęs, kad nepakanka ieškovės reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, nesuteikė ieškovei galimybės pateikti trūkstamus įrodymus, o priėmė skubotą sprendimą ieškinį atmesti. Tokiu būdu teismas apribojo ieškovės teisę į teisminę gynybą ir pažeidė teisminės gynybos prieinamumo principą.
Ieškovė neturi įrodymų apie įspėjimo įteikimą atsakovei, tačiau turi objektyvius įrodymus, kad tokį įspėjimą išsiuntė atsakovės gyvenamuoju adresu. Teismas nepagrįstai Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje dujų tiekėjui įtvirtintą teisę apriboti/nutraukti gamtinių dujų tiekimą vartotojui, kuris laiku neatsiskaito su tiekėju, siejo tik su įspėjimo apie dujų tiekimo nutraukimą gavimo sąlyga. Teismas įspėjimo gavimo faktą vertinęs kaip vienintelę aplinkybę dujų tiekimo nutraukimui, ieškovei nustatė pernelyg aukštus, nepasiekiamus įrodinėjimo standartus.
Atsakovė, neatsiskaitydama už vartojamas dujas nuo 2015 m. vasario mėnesio, būdama apdairiu, rūpestingu bei protingu asmeniu suprato ar turėjo suprasti galimas pasekmes. Pažymėtina, kad užsakymas nutraukti dujų tiekimą už skolas atsakovei nuo 2013 metų duotas jau trečią kartą. Teismas, formaliai atmesdamas ieškinį, nepagrįstai apribojo apeliantės ir trečiojo asmens teisę pasinaudoti įstatymo suteiktu įrankiu dėl gamtinių dujų nutraukimo, tokiu būdu pažeisdamas teisminės gynybos prieinamumo principus.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nepateikti įrodymai apie tai, jog atsakovė elgiasi nesąžiningai, vengia vykdyti prievoles. Kartu su ieškiniu pateiktas išrašas iš trečiojo asmens sistemos DAAPg, kuriame yra išsamiai detalizuota abonento būklė. Iš minėto išrašo matyti, kad abonentas ne kartą buvo įspėtas laiškais apie skolas. Pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateiktas atsakovei siųstas įspėjimas, kuriame išsamiai išdėstyta, jog atsakovė yra skolinga trečiajam asmeniui 57,85 Eur sumą, taip pat nurodyta kada paskutinį kartą atsakovė mokėjo už gamtines dujas (2015 m. vasario mėnesį).
Atsakovė yra skolinga ne ieškovei, o trečiajam asmeniui, ieškovė teisiniu reglamentavimu yra įpareigota tik užtikrinti savalaikį dujų tiekimo nutraukimą. Ieškovė, gavusi trečiojo asmens prašymą dėl dujų nutraukimo, jo teisingumo bei pagrįstumo netikrina. Sutartiniai gamtinių dujų tiekimo santykiai, apimantys atsakovės teisę vartoti gamtines dujas ir pareigą už jas atsiskaityti bei trečiojo asmens pareigą jas tiekti atsakovei bei pasinaudoti sutartyje ir teisės aktuose numatytomis priemonėmis atsakovei nevykdant įsipareigojimų, sieja atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB „Lietuvos dujų tiekimas“.
Atsiliepimas
Atsakovė V. P. ir trečiasis asmuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, prašydama juos priimti, t. y. AB „Lietuvos paštas“ 2017 m. balandžio 28 d. raštą ir 2015 m. vasario 11 d. išrašus iš informacinės sistemos G. Š. dokumentais apeliantė grindžia savo apeliacinio skundo argumentus, nurodo, kad šie dokumentai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
Naujai pateiktais įrodymais apeliantė grindžia apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovės prievolėmis trečiajam asmeniui atsiskaityti už suvartotas dujas laikotarpyje nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2017 m. balandžio 30 d. Šie įrodymai, apeliantės vertinimu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, susijusias su atsakovės sąžiningumu bei siekiu vykdyti prievoles.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teikiamų naujų duomenų sudarymo laiką, į tai, kad šių dokumentų apeliantė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme ir jais remiasi savo apeliaciniame skunde, prašymą dėl įrodymų priėmimo tenkina ir pateiktus įrodymus priima.
Apeliaciniame skunde keliamas netinkamo proceso teisės normų taikymo klausimas, teismui vertinant įrodymus ir priimant sprendimą už akių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2016 m. rugsėjo 7 d. kreipėsi į ieškovę prašydamas atjungti atsakovei nuosavybės teise priklausančiam butui dujų tiekimą. Vykdant prašymą ieškovės darbuotojai 2016 m. lapkričio 14 d. ir 2017 m. sausio 9 d. bandė patekti į atsakovės patalpas, tačiau to padaryti nepavyko (2016 m. lapkričio 14 d. buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo (perplombavimo) aktas, 2017 m. sausio 9 d. pažyma). 2017 m. vasario 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė įpareigoti atsakovę V. P. įsileisti ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ darbuotojus į patalpas adresu (duomenys neskelbtini), bei sudaryti sąlygas vidaus dujų sistemos techninės būklės patikrinimui ir gamtinių dujų tiekimo nutraukimui, pareiškė kitus reikalavimus, susijusius su gamtinių dujų tiekimo nutraukimu. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu už akių ieškinio netenkino. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė ieškovė.
Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė buvo tinkamai įspėta apie pareigų nevykdymą, kaip numatyta Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje, nors ieškovė neturi pareigos tikrinti trečiojo asmens prašymus.
Pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis sumokėti, laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Apie energijos tiekimo nutraukimą, sustabdymą ar apribojimą tiekimo įmonė privalo iš anksto pranešti abonentui; energijos tiekimą nutraukti, sustabdyti ar apriboti be suderinimo su abonentu ar be jo išankstinio įspėjimo leidžiama tik tais atvejais, kai tai būtina siekiant išvengti avarijos ar likviduoti energijos tiekimo tinklų avariją (CK 6.390 straipsnio 3, 4 dalys).
Gamtinių dujų tiekimo įmonė turi teisę nutraukti gamtinių dujų perdavimą, skirstymą ar tiekimą tiems vartotojams, kurie po rašytinio įspėjimo gavimo neapmokėjo sąskaitų už sunaudotas gamtines dujas arba jų transportavimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo, o visi kiti vartotojai – per 10 dienų nuo rašytinio įspėjimo gavimo (Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalis). Analogiška sąlyga įtvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 1-248 patvirtintų Gamtinių dujų tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 157 punkte.
Taisyklių 101.5 punkte nurodyta ieškovės teisė vartotojui nesilaikant esminių sutarties ir (ar) teisės aktų reikalavimų ir (ar) prašant tiekimo įmonei sutartyje, taisyklėse ir teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atjungti vartotojo dujų sistemą nuo skirstymo sistemos. Analogiška ieškovės teisė nutraukti dujų skirstymą vartotojams įtvirtinta minėtų Taisyklių 165 punkte, o Taisyklių 166 punktas reglamentuoja, jog „atsakomybė už prašymo teisingumą ir jo pasekmes tenka prašymą pateikusiam perdavimo sistemos operatoriui ar tiekimo įmonei“.
Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliantės teiginiu, kad jai nėra numatyta pareiga tikrinti trečiojo asmens prašymo teisingumą ir pagrįstumą. Tačiau civiliniame procese vyrauja rungimosi principas, kuriuo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įstatymas dujų tiekimo nutraukimą sieja su įspėjimo apie dujų tiekimo nutraukimą gavimo faktu, tai yra, tinkamu asmens informavimu. Ieškovei, reiškiant reikalavimą įpareigoti atsakovę įsileisti ieškovės darbuotojus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sudaryti sąlygas patikrinti vidaus dujų sistemos techninę būklę ir nutraukti gamtinių dujų tiekimą, tenka pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimų pagrįstumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovės įsiskolinimo dydį bei jos pareigą informuoti atsakovę apie dujų nutraukimą. Tokius įrodymus apeliantė pateikė tik su apeliaciniu skundu. Nesant įrodymų apie tinkamą 2016 m. rugsėjo 7 d. įspėjimo įteikimą atsakovei, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie dujų tiekimo nutraukimą, todėl pagrįstai ieškinio reikalavimą laikė nepagrįstu.
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir turėjo visas procesines galimybes, tačiau nepareikalavo iš ieškovės trūkstamų papildomų įrodymų, patvirtinančių apie jos pareigos įvykdyti atjungimo užsakymą pranešimą atsakovei, nors tokios jos pareigos teisės aktai nenustato. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog šios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus ir neturi teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva, ši pareiga tenka ieškovei. Be to, pati ieškovė savo ieškinyje nurodė, jog sutinka su sprendimo už akių priėmimu, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį, t. y. ji suprato, jog teismas, negavęs atsiliepimo ir nusprendęs dėl sprendimo už akių priėmimo, atliks tik pačios ieškovės pateiktų įrodymų formalų vertinimą.
Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje dujų tiekėjui įtvirtintą teisę apriboti/nutraukti gamtinių dujų tiekimą vartotojui, kuris laiku neatsiskaito su tiekėju, siejo tik su įspėjimo apie dujų tiekimo nutraukimą gavimo sąlyga.
Teisėjų kolegija nustatė, kad su ieškiniu ieškovė pateikė 2016 m. rugsėjo 9 d. atsakovei adresuotą pranešimą, kuriuo ji informuojama apie susidariusį įsiskolinimą, terminą įsiskolinimui sumokėti bei įspėjama, jog nustatytu terminu nesumokėjus skolos, be papildomo pranešimo bus inicijuojamas dujų tiekimo nutraukimas. Šis pranešimas atsakovei išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini). Su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė 2017 m. balandžio 28 d. AB „Lietuvos paštas“ raštą, kuriame nurodyta, jog šis pranešimas 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo išsiųstas atsakovei, tačiau įrodymų apie pranešimo įteikimą atsakovei ieškovė nepateikė.
Gamtinių dujų įstatymo 57 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad gamtinių dujų perdavimas, skirstymas ar tiekimas vartotojams nutraukiamas, kai po rašytinio įspėjimo gavimo jie neapmoka sąskaitų už suvartotas gamtines dujas arba jų transportavimą ir su tuo susijusias paslaugas. Taigi, įstatymas dujų tiekimo nutraukimą sieja su įspėjimo apie dujų tiekimo nutraukimą gavimo faktu, tai yra, tinkamu asmens informavimu. Nesant įrodymų apie tinkamą 2016 m. rugsėjo 7 d. pranešimo įteikimą atsakovei, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie dujų tiekimo nutraukimą.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantės apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė aukštus įrodinėjimo apie pranešimo įteikimą gavėjai standartus. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovė nesiėmė leistinų ir įmanomai maksimalių pastangų, dėl atsakovės tinkamo informavimo siekiant nutraukti dujų tiekimą. Todėl, atsižvelgdama į tai, kad tarp šalių yra susiklostę vartojimo teisiniai santykiai, sprendžia, jog siekiant apginti vartotojos (atsakovės) interesus, ieškovė turėjo dėti didesnes pastangas ir imtis veiksmų maksimaliai užtikrinant atsakovės teisę būti informuotai apie ketinimą nutraukti dujų tiekimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.