Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) centro antro kurso moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-05-31 Biržų r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 259 str. 1 d. 5 parų areštu, vadovaujantis BK 63 str. bausmė subendrinta su 2010-03-08 nuosprendžiu E. M. pakirta 6 mėn. laisvės apribojimo bausme ir nustatyta galutinė bausmė 10 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M., 2010 m. vasario 28 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą , kitam asmeniui išėmus namo rūsio lango grotas, išstūmus langą, per langą patekus į namo vidų, atrakinant iš vidaus namo duris ir jį įleidžiant, taip abiems patekus į namo vidų, įsibrovė į R. C. gyvenamąjį namą, ir iš šio namo slapta pagrobė didelės vertės svetimą turtą – R. C. priklausančius grynuosius pinigus (litų, eurų bei svarų-sterlingų kupiūromis) ne mažesnei nei 45000 Lt sumai, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. C. ne mažesnę kaip 45000 Lt žalą.

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2010 m. vasario 28 d. apie 9 val. Biržų mieste susitiko su A. V.. A. V. jam pasiūlė įsilaužti į R. C. gyvenamąjį namą ir jį apvogti, sakė, kad ten yra daug pinigų. A. V. pažinojo D. C. bei jo brolį, R. C., ir žinojo, kad jų namuose nėra, kad jie išvykę į Anykščius. Su tokiu A. V. pasiūlymu sutikus abu kartu nuėjo prie C. namo. A. V. išėmė rūsio langą ir pro jį įlindo į namo vidų. Jam iš vidaus atidarė namo pagrindines duris ir jis pro duris taip pat pateko į namo vidų. A. V. iš karto nuėjo į salioną, atidarė spintelės duris ir iš ten ištraukė peršviečiamą užspaudžiamą krepšį su pinigais. Tame krepšelyje buvo pinigų pakeliai litų, eurų bei svarų kupiūromis. Pastebėjo, kad litai buvo kupiūromis po 500 Lt, svarai kupiūromis po 200, eurų kupiūrų dydžių nepamena. A. V. nuo kiekvienos pinigų krūvelės nuėmė po nedidelį pluoštą pinigų ir nuimtą pinigų pluoštą padavė jam. Jam paduotą pinigų pluoštą jis užsikišo už apatinių drabužių. Likusius pinigus A. V. sudėjo į tą patį krepšį ir krepšį padėjo į tą pačią vietą. Iš namų daugiau nieko neėmė. Išeinant iš namų pro garažo vartus pastebėjo link namų atvažiuojantį policijos automobilį. Juos pareigūnai norėjo sulaikyti. Bėgant pagrobtus pinigus perdavė A. V.. A. V. pabėgo, o jį pareigūnai netrukus sulaikė. Pareigūnams pamelavo, sakydamas, kad iš namų norėjo pavogti kompiuterį, todėl tuo iš pradžių ir buvo apkaltintas. Kiek tiksliai pavogė pinigų nežino, tačiau kai buvo išleistas iš policijos jam A. V. sakė, kad jie iš namų pavogė apie 20000 litų. Jam A. V. davė apie 1200 Lt, kitus pinigus leido pats. A. V. taip pat minėjo, kad C. namuose pinigus daug kartų vogė ir anksčiau paimdamas po 1000 – 3000 litų.

Motyvuojamoji dalis

Be E. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d. visiškai taip pat įrodyta:

Nukentėjusiosios R. C. parodymais. Ji parodė, kad 2010 m. vasario 28 d. kartu su sūnumi D. išvažiavo slidinėti į Anykščius. Būnant Anykščiuose D. dažnai skambinėjo draugas A. V. ir klausinėjo kada jie ketina sugrįžti. Tai jai sukėlė įtarimą. Po kažkurio laiko jai paskambino pažįstama ir pranešė, kad jų namai apvogti. Sugrįžus į namus ji iš karto pasižiūrėjo spintelėje kur plastikiniame užtraukiamame maišelyje laikė savo santaupas ar yra pinigai. Kadangi pinigai ten buvo, todėl jų neperskaičiavo ir tuomet nemanė, kad jų dalis galėjo būti pagrobta. Buvo nustatyta, kad į jų namus įsibrovė A. V. su E. M.. Jie nurodė, kad iš namų ketino pagrobti kompiuterį. Praėjus keliems mėnesiams ji perskaičiavusi plastikiniame maišelyje laikytas savo santaupas pastebėjo, kad jame trūkta 58400 Lt (34000 litų, 2000 eurų, 4100 svarų sterlingų). Po pokalbio su A. V., jis prisipažino iš jų namų pagrobęs pinigus. Šį plastikinį maišelį su pinigais laikė sekcijoje apie 3-4 mėnesius. Taip pat dar namuose atskirai lagaminėlyje buvo laikomi jos tiesioginiam darbui reikalingi pinigai sumoje iki 10000 Lt, kuriuos ji nuolat naudojo bei papildydavo, todėl ar iš ten buvo pagrobti pinigai ir kiek jų pagrobta ji nurodyti negali.

Liudytojos J. S. parodymais. Ji parodė, kad įvykio dieną prieš pietus jai būnant savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sūnus pro langą pamatė, kad prie kaimynų namo rūsio langelio du vaikinai kažką daro. Sužinojusi, kad kaimynai išvykę, ji pasižiūrėjusi pro langą pamatė, kad tame pačiame kaimynų name antrame aukšte prie užuolaidų prigludęs kažkieno veidas. Supratusi, kad į namą kažkas įsibrovė nedelsiant paskambino ir pranešė policijai. Policija labai greit sureagavo ir atvyko už poros minučių.

Įtariamojo A. V. ikiteisminio tyrimo teisėjai duotais parodymais. Jis parodė, kad 2010 m. paskutinę žiemos dieną su E. M. sutarė nueiti į R. C. namus ir paimti pinigų. Žinojo, kad D. C. su mama išvažiavęs į Anykščius. D. C. paskambinęs įsitikino, kad jie dar negrįžę. Su E. M. nuėjo prie C. namo ir įlindo pro rūsio langelį. Nuėjo į namo pirmą aukštą į svetainę iš karto prie vietos kur buvo laikomi pinigai. Pinigai buvo sudėti maišelyje krūvelėmis 200 Lt, 500 Lt kupiūromis, svaras ir eurais. Iš kiekvienos krūvytės paėmė po keletą kupiūrų. Nuimtus pinigus padavė E. M., kuriuos jis įsidėjo pas save. Likusius pinigus įdėjo į tą patį maišelį ir į tą pačią vietą. Pastebėjus, kad juos iš kito namo kažkas stebi iš namų išėjo pro garažo vartus. Tik išėjus pamatė link jų atvažiuojantį policijos automobilį. Pradėjus kartu su E. M. bėgti, E. M. jam padavė pagrobtus pinigus. Jis pabėgo, o E. M. policija sulaikė. Pinigus paslėpė prie upės ir buvo namuose iki kol atvyko policija. Policijai kaip ir E. M. pasakė, kad ėjo vogti kompiuterio. Po savaitės suskaičiavo pavogtus pinigus, jų buvo 45000 Lt. Pinigus švaistė visur kur tik galėjo ir juos per pusę metų išleido. Iki šios vagystės būdamas svečiuose pas C. ir žinodamas kur jie laiko pinigus bent du kartus iš tos pačios spintelės buvo paėmęs pinigų. Pinigus bent tris kartus taip pat ėmė iš lagaminėlio prie sofos.

Įvykio vietos apžiūros protokolu. Protokole nurodyta, kad 2010-02-28 12.05 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrint namo rūsio langelį matyti, kad grotos nėra įtvirtintos ir išsiima, langelis atsidaro į namo vidų, jame nėra vieno langelio. Prie šio langelio lauke ant sniego matyti dviejų skirtingų batų pėdsakai. Apžiūrint namo garažo duris matyti, kad jos užsikabina iš vidaus, tačiau apžiūros metu jos neužrakintos. Prie garažo vartų taip pat matyti dviejų skirtingų batų pėdsakai.

E. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, iš kurių matyti, kad E. M. vietoje parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir name esantį rūsio langelį pro kurį A. V. pateko į namo vidų, parodė namo duris, kurias jam iš vidaus atrakino A. V., namo viduje svetainės kambaryje parodė spintelę iš kurios paėmė pinigus, parodė namo rūsyje esančius garažo vartus, kuriuos atrakinę iš vidaus pabėgo iš namo, parodė kryptį kur link pabėgo ir kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

A. V. parodymų patikrinimo vietoje protokolais, iš kurių matyti, kad A. V. vietoje parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir name esantį rūsio langelį pro kurį jis pateko į namo vidų, parodė namo duris, kurias iš vidaus atrakinęs į namo vidų įleido E. M., namo viduje svetainės kambaryje parodė spintelę ir joje esančią dėžutę iš kurios paėmė maišelį su pinigais, namo rūsyje parodė esančius garažo vartus, kuriuos atrakinę iš vidaus su E. M. pabėgo iš namo, parodė kryptį kur link pabėgo, parodė vietą, kurioje jam E. M. perdavė pagrobtus pinigus, vietą, kurioje buvo sulaikytas E. M. bei vietą prie upės, kur medžio drevėje paslėpė pagrobtus pinigus.

Vertindamas aukščiau išdėstytus įrodymus, teisminio nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes bei pateikto kaltinimo E. M. pagrįstumą, teismas atsižvelgia į tai, kad E. M. yra kaltinamas įvykdęs 58400 Lt vagystę. Nukentėjusioji nurodė, kad apie tai, jog iš jos namų buvo pagrobta tokia pinigų suma pastebėjo tik praėjus porai mėnesių po vagystės. Įtariamasis A. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė žinojęs kur R. C. laiko pinigus ir būdamas pas juos svečiuose iki vagystės keletą kartų iš plastikinio užspaudžiamo maišelio bei iš lagaminėlio yra ėmęs pinigų 1000 – 3000 litų sumomis. Šią aplinkybę patvirtino ir E. M., nurodęs, kad A. V. jam ne kartą gyrėsi ėmęs po kelis tūkstančius litų iš C. namų jiems nežinant, matė pas A. V. pinigus. Tai, kad iš plastikinio maišelio, kuriame R. C. laikė pinigus buvo ir anksčiau grobiami pinigai patvirtina ir tai, kad vagystės dieną įsibrovus į namą įsibrovėliai iš karto ėjo į tą vietą kur buvo laikomi pinigai ir iš ten juos ėmė, t.y. žinojo kur jie yra laikomi. Iš to seka, kad kaltinime nurodomą dieną E. M. pagrobė mažesnę pinigų sumą nei ta pinigų suma, t.y. 58400 Lt, kurios nesant praėjus 2 -3 mėnesiams po vagystės pastebėjo R. C.. Iš bylos medžiagos, t.y. iš A. V. ikiteisminio teisėjui duotų parodymų žinoma, kad jis perskaičiavęs pagrobtus pinigus jų suskaičiavo 45000 Lt, todėl byloje laikytina įrodyta, kad E. M. su kitu asmeniu kaltinime nurodytu laiku iš R. C. namų pagrobė ne mažesnę kaip 45000 Lt sumą.

E. M. pateiktame kaltinime nurodyta, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje su A. V.. Atsižvelgiant į tai, kad A. V. atžvilgiu byla išskirta į kitą bylą ir A. V. šiuo metu nėra teisiamas, todėl jo kaip bendrininko duomenų įrašymas į E. M. kaltinimą reikštų ir A. V. pripažinimą kaltu, todėl iš E. M. pateikto kaltinimo šalintini A. V. duomenys, nurodant, kad E. M. nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad E. M., 2010 m. vasario 28 d., apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su kitu asmeniu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą , kitam asmeniui išėmus namo rūsio lango grotas, išstūmus langą, per langą patekus į namo vidų, atrakinant iš vidaus namo duris ir jį įleidžiant, taip abiems patekus į namo vidų, įsibrovė į R. C. gyvenamąjį namą, ir iš šio namo slapta pagrobė didelės vertės svetimą turtą – R. C. priklausančius grynuosius pinigus (litų, eurų bei svarų-sterlingų kupiūromis) ne mažesnei nei 45000 Lt sumai, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. C. ne mažesnę kaip 45000 Lt žalą, todėl tokia E. M. veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 3 d.

E. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad E. M. nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 p.).

Parenkant straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad buvo padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, E. M. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė, be to atsižvelgiama ir į tai, kad E. M. nusikalto būdamas nepilnamečiu, jis nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, jo kaip vykdytojo vaidmuo buvo daugiau antraeilis, iš bylos aplinkybių žinoma, kad jis pagrobtus pinigus iš karto atidavė kitam bendrininkui, o jam vėliau buvo perduota tik labai nedidelė pagrobtų pinigų dalis. Šios aplinkybės rodo į mažesnį E. M. aktyvumą įvykdant nusikaltimą ir mažesnį jo veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į šiuos motyvus E. M. parinktinas bausmės dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

E. M. po nagrinėjamos veikos padarymo buvo teistas 2010-05-31 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. 5 parų areštu ir prie šios bausmės pridėta 2010-03-08 Biržų r. apyl. teismo nuosprendžiu E. M. paskirta bausmės dalis ir jam paskirta galutinė 10 parų arešto bausmė, kurią jis jau atliko. Kadangi procesas byloje, kurioje buvo 2010-03-08 priimtas apkaltinamasis nuosprendis atnaujintas ir tęsiamas šioje byloje, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir 2010-05-31 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintinos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu ir į bausmės laiką įskaitytina visa E. M. pagal 2010-05-31 nuosprendį atlikta bausmė.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu laikotarpyje nuo 2010-06-09 12.30 val. iki 2010-06-11 12.30 val. buvo laikinai sulaikytas, todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 66 str. 1 d.)

E. M. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametis, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK nuostatos reglamentuojančios nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. E. M. kaip asmenybę neigiamai charakterizuoja tik tai, kad dar iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo 2010-01-31 buvo įvykdęs nusikaltimą (disponavimas narkotinėmis medžiagomis), už kurį buvo nuteistas po šio nusikaltimo padarymo, t. y. 2010-05-31. Taipogi iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo E. M. buvo vieną kartą baustas administracine tvarka. Taigi E. M. įvykdydamas nagrinėjamą nusikaltimą dar nebuvo teistas, o po šio nusikaltimo padarymo jis per tris metus daugiau jokių nusikalstamų veikų nepadarė, administracine tvarka baustas nebuvo, šiuo metu mokinasi, buvusios mokymo įstaigos administracijos bei namo kaimynų kaip asmenybė charakterizuojamas teigiamai. Išdėstytos aplinkybės, teismo nuomone, duoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. M. neskiriant realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o jos vykdymą atidedant ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 str.).

Byloje ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo 108847,14 Lt sumai pareiškė R. C.. Ieškinys reiškimas dėl 58847,14 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Įvertinant R. C. padarytą turtinę žalą atsižvelgiama į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad iš R. C. namų nagrinėjamo nusikaltimo padarymo dieną buvo pagrobta ne mažesnė kaip 45000 Lt suma, todėl laikytina, kad R. C. reikalavimas priteisti turtinę žalą dėl 2010-02-28 pagrobtų pinigų yra pagrįstas ir tenkintinas tik šioje dalyje. Nors E. M. nusikaltimą įvykdė ne vienas, tačiau atsakomybė yra solidarinė, todėl nesant kito kaltininko žalos atlyginimas šiuo metu priteistinas iš E. M..

R. C. taip pat reikalauja priteiti 447,14 Lt turtinę žalą dėl išlaidų medikamentams. Ji nurodo, kad dėl įvykdytos veikos vartojo daug medikamentų, todėl prašo, kad jų išlaidos jai būtų priteistos. Iš R. C. pateiktų receptų, vaistų įsigijimo kvitų matyti, kad jai receptai buvo išrašomi ir vaistai perkami praėjus beveik metams ir daugiau po įvykdytos veikos. Jokie dokumentai nepagrindžia, kad vaistų pirkimas ar kreipimasis pas gydytojus buvo sąlygotas nagrinėjamo nusikaltimo. R. C. netgi nurodė, kad po šio nagrinėjamo nusikaltimo jos šeimos atžvilgiu buvo įvykdytas dar grubesnis nusikaltimas (plėšimas), buvo kėsintasi į sveikatą ir gyvybę, kas ženkliai turėjo įtakos jos sveikatos pablogėjimui. Iš to seka, kad nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad R. C. reikalavimas priteisti 447,14 Lt turtinę žalą yra susijęs su nagrinėjama veika, todėl R. C. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo šioje dalyje atmestinas.

Įvertinant R. C. patirtą neturtinę žalą atsižvelgiama į tai, kad R. C. dėl iš jos pagrobtos gan didelės pinigų sumos patyrė išgyvenimus, stresą, nes buvo prarasti jos sunkiai uždirbti pinigai, patyrė nepatogumus, nes privalėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas, negalėjo ir negali iki šiol disponuoti savo piniginėmis lėšomis, todėl tai vertintina kaip R. C. patirta neturtinė žala. (LR CK 6.250 str. 1 d.)

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad iš R. C. buvo pagrobta didelė pinigų suma, kurią, kaip ji teigė, ilgai ir sunkiai uždirbo, ji iš jos pagrobtų pinigų jokios dalies nėra atgavusi iki šiol, dėl šios įvykdytos veikos ji patyrė stresą ir išgyvenimus, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad R. C. atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas nėra smurtinis, o susijęs su jos nuosavybės pagrobimu, be to iš teisminio nagrinėjimo nustatytų aplinkybių žinoma, kad R. C. pakankamai neatsakingai saugojo savo turtą, t.y. pakankamai ilgą laiką laikė didelę sumą pinigų namuose, o ne kokioje nors saugykloje ar banke, apie pinigų laikymą žinojo jos namuose esantys vaikai bei kiti besilankantys asmenys, o tai, teismo nuomone, rodo pačios R. C. rizikingą elgesį saugant savo turtą. Be to, apie pinigų vagystę R. C. pastebėjo praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui tuo pati iš dalies užkirsdama kelią teisėsaugos pareigūnams nedelsiant imtis paieškos veiksmų ir surasti jos pagrobtą turtą. Atsižvelgiant į šiuos motyvus R. C. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis ženkliai mažintinas.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį bei jų atvykimo išlaidų apmokėjimas (191,29 Lt), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 103 str., 105 str.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 str. 2 d., teismas

nuspren d ė:

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d. ir jį nuteisti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti 2010-05-31 Biržų r. apyl. teismo nuosprendžiu E. M. paskirtą bausmę ir galutinę bausmę E. M. paskirti 3 (tris) metus 5 (penkias) dienas laisvės atėmimo.

Į E. M. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiškai įskaityti 10 (dešimties) parų arešto bausmę E. M. atliktą pagal 2010-05-31 Biržų r. apyl. teismo nuosprendį, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010-06-09 12.30 val. iki 2010-06-11 12.30 val. (dvi paros laikino sulaikymo), vieno laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams 6 mėnesiams ir jam paskirti auklėjamojo poveikio priemones: turtinės žalos atlyginimą įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajai R. C. ne mažiau kaip 10 000 Lt turtinės žalos ir elgesio apribojimą, įpareigojant 12 mėnesių laikotarpyje kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą, o mokslus pabaigus pradėti dirbti, be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 45 000 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius litų) turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo;

Valstybei 191,29 L (vieną šimtą devyniasdešimt vieną litą 29 cnt.) proceso išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.