Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Artūro Ridiko (pirmininkaujantysis), Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-12-09 nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 3 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams trims mėnesiams; vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2010-12-07 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 6 mėnesiams, kuri 2011-06-27 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista: iš A. V. – R. C. 1300 Lt atstovavimo išlaidų, valstybei 239,20 Lt proceso išlaidų; iš A. V. ir kitu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteisto E. M. solidariai – R. C. 45000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Be to, šiuo nuosprendžiu atšauktas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas vykdomasis raštas dėl 45000 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos išieškojimo R. C. iš E. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. vasario 28 d. apie 10.30 val., (duomenys neskelbtini) veikdamas bendrininkų grupėje su E. M. (kurio atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išimdamas namo rūsio lango grotas ir išstumdamas langą, per langą pateko į namo vidų, atrakindamas iš vidaus namo duris ir į namus įleisdamas E. M., taip abiems patekus į namo vidų, įsibrovė į R. C. gyvenamąjį namą, ir iš šio namo slapta pagrobė didelės vertės svetimą turtą – R. C. priklausančius grynuosius pinigus (litų, eurų bei svarų-sterlingų kupiūromis) ne mažesnei kaip 45000 Lt sumai, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. C. ne mažesnę kaip 45000 Lt žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas skundu iš esmės neneigia savo kaltės dėl BK 178 str. 3 d., neginčija veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme bei prašo ją sušvelninti, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį, baudžiamąją bylą bei įvertinusi visas bylos aplinkybes konstatuoja, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl šioje dalyje tenkintinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Jos paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti ir atimti galimybę nuteistam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nepilnamečiams bausmės skiriamos vadovaujantis BK VIII skyriuje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais bei taisyklėmis ir atsižvelgiant į BK XI skyriuje įtvirtintus papildomus, specifinius bausmių individualizavimo reikalavimus. Be bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 str., teismas atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą bei į nepilnamečio elgesį po nusikaltimo padarymo (BK 91 str. 2 d.). Pagal BK 91 str. 3 d. terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką, taip pat teisingai parinko A. V. laisvės atėmimo bausmės rūšį ir nustatė jos dydį. Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į BK 178 str. 3 d. numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį – apeliantas padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, į padarytos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę – nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę apylinkės teismas vadovavosi sankcijoje numatytos bausmės ribomis ir BK 91 str. numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumais.

Apeliantas tvirtina, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Tačiau šis nuteistojo teiginys nepagrįstas. BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažįstama tik tuomet, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų pripažįsta esmines bylos aplinkybes bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo – laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Iš bylos matyti, kad A. V. parodymai proceso metu kito, be to, jis pripažino bei reiškė gailestį tik dėl dalies nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių. Apylinkės teismas tai pagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes toks nuteistojo prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, o gailėjimasis tėra deklaratyvus pareiškimas siekiant palankesnio sprendimo savo atžvilgiu. Todėl nuteistojo skundas dalyje dėl lengvinančios aplinkybės pripažinimo netenkinamas.

Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas bausmės dydį A. V., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, į kurias privaloma atsižvelgti skiriant bausmę ir pagrįstai jam už BK 178 str. 3 d. numatytą nusikaltimą skyrė 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė, kurios dydis yra mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį, bei galutinė subendrintoji bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams, nėra per griežta.

Nuosprendyje apylinkės teismas iš esmės konstatavo, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas A. V. gali užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad jis buvo inkriminuoto nusikaltimo iniciatorius, pagrindinis vykdytojas, be to, po šio nusikaltimo jis padarė kitą, BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti, apylinkės teismas nuosprendyje nesvarstė galimybės taikyti A. V. BK 92 str. nuostatas. Tuo tarpu kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą.

Pagal BK 92 straipsnį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, A. V. inkriminuoto sunkaus nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokėsi, šiuo metu nuo nusikaltimo padarymo yra praėję daugiau nei penkeri metai, apeliantui už šį nusikaltimą paskirta bausmė neviršija penkerių metų, be to, apelianto bendrininkui E. M. už to paties nusikaltimo padarymą buvo pritaikytas švelnesnis įstatymas – BK 92 str.

Nors po šio nusikaltimo padarymo neilgai trukus A. V. padarė dar vieną nusikalstamą veiką, vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad jam būdinga kriminalinė, antivisuomeniška elgsena ir jis nevertas teismo pasitikėjimo. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad A. V. be aukščiau paminėtų nepilnametystės laikotarpiu padarytų nusikalstamų veikų būtų padaręs dar kokių kriminalinių veikų, ar kurie paskutiniuoju metu jį neigiamai charakterizuotų. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad A. V. savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme ir baudžiamasis procesas nuteistajam jau padarė pakankamą auklėjamąjį poveikį. Esant visoms išvardintoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, o realus bausmės vykdymas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principui. Todėl bausmės vykdymas A. V. atidėtinas taikant BK 92 str. 1 d. nuostatas bei skiriant jam auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 str.).

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje proceso metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl nepritaikyto BK 92 str., t.y. dėl neteisingai pritaikyto įstatymo (BK 328 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija be kita ko pastebi, kad apylinkės teismas skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje neteisingai nurodė apelianto A. V. ankstesnį teistumą apibrėžiantį baudžiamojo įstatymo straipsnį – vietoj BK 178 str. 2 d. nurodė BK 259 str. 1 d. Todėl šis rašymo apsirikimas, kuris nustatytų ir aprašytų bylos faktinių aplinkybių, kvalifikavimo bei bausmės neįtakoja, ištaisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-12-09 nuosprendį:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-12-09 nuosprendžiu A. V. paskirtos galutinės subendrintos trejų metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausimės vykdymą, pagal BK 92 straipsnį atidėti dvejiems metams ir vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 84 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajai R. C. ne mažiau kaip 3000 Eur turtinės žalos, elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose (jo gyvenamojoje vietoje) nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ir uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę – suėmimą A. V. panaikinti.

A. V. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-04-01 iki 2015-03-09 įskaitytinai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 9 d.

Ištaisyti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014-12-09 nuosprendžio įžanginėje dalyje rašymo apsirikimą ir nurodyti, jog A. V. buvo teistas 2010-12-07 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.