- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-1379-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18949-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Ieškovas
- E. T.
- Atsakovas
- ERGO Insurance SE, Lietuvoje
- Kategorijos
- 1.1.4.3Ieškinio senatis
- 2.5.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.39.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-12 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 996,79 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2018-08-09 su atsakovu sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr.(duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas namų turtas, esantis gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Draudimo laikotarpis pagal Sutartį prasidėjo 2018-08-17 ir galioja iki 2019-08-17. 2019-02-25 kartu su šeima keliaujant aplink Teidės ugnikalnį (Tenerifė, Ispanija) iš užrakintos transporto priemonės, įsilaužus panaudojant radijo bangų nuskaitymo įrangą, buvo pavogti asmeniniai daiktai: piniginė 250,00 Eur vertės, dokumentai (vairuotojo teisės E. T. ir I. T., ID kortelės E. T. ir I. T.), banko kortelės debetinės ir kreditinės E. T. ir I. T.) ir 3 700,00 Eur gynųjų pinigų. Apie vagystę buvo pranešta policijai, kuriai pateiktas pareiškimas. Taip pat nedelsiant (2019-02-25) buvo informuota ir draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas. 2019-02-26 atsakovas pranešimu informavo, kad išnagrinėjęs jo pranešimą žalos byloje Nr. 289416-0302 1-002 apie 2019-02-25 įvykį nustatė, jog įvykis, kurio metu buvo pavogtas jo turtas, pripažintas nedraudžiamuoju ir draudimo išmoka nebus mokama. Atsakovas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad įvykis neatitinka laikino namų turto draudimo sąlygų už draudimo vietos ribų ir kad vagystės rizika galioja tik iš užrakintų patalpų. Po ilgų dar kelių susirašinėjimų atsakovas, vadovaudamasis Gyventojų turto draudimo taisyklėmis Nr. 056 (toliau – ir Taisyklės) atlygino jo dėl vagystės patirtus 503,21 Eur nuostolius ir, atskaitęs 30,00 Eur draudimo sutartyje numatytą frančizę, jam išmokėjo 473,21 Eur draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju vagystė buvo įvykdyta iš transporto priemonės, todėl nustatant draudimo išmokos dydį ir kompensaciją atsakovas turėjo vadovautis Sutarties priede „Informacija apie draudimo apsaugą” nurodytais išaiškinimais ir kompensuoti jam padarytą žalą neviršijant 3 500,00 Eur sumos. 2019-04-11 atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad sudarant Sutartį su juo buvo susitarta dėl individualių draudimo sąlygų ir kad jis pasirinko draudimo variantą „Saugus turtas“ (Taisyklių 21 skyrius). Taisyklių 3.3 punkte nurodyta, kad atsakovas, sudarydamas draudimo sutartį, naudoja standartines draudimo sąlygas, tačiau galima susitarti ir dėl individualių draudimo sąlygų, kurios turi pirmenybė prieš šias standartines draudimo taisykles. Individualios draudimo sąlygos surašomos draudimo liudijime arba prieduose. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2018-08-09 sudarytame draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini)buvo susitarta dėl papildomo draudimo, t. y. kad laikino namų turto draudimo atveju draudimo išmoka negali būti didesne nei 3 500,00 Eur, iš jų už grynuosius pinigus – 200,00 Eur, juvelyriką – 300,00 Eur. Todėl, vadovaujantis Taisyklių 14 punktu draudžiamojo įvykio atveju atsakovas atlygino tik faktiškai patirtus nuostolius iki draudimo liudijime nurodytų maksimalių draudimo išmokų, tačiau, neviršijant prarasto/sugadinto turto vertės, t. y. nagrinėjamu atveju dėl įvykusios vagystės atsakovas gali atlyginti ne daugiau, kaip 200,00 Eur už dingusius grynuosius pinigus, o visą kitą patirtą žalą turi pagristi įrodymais, kad toks turtas buvo sugadintas ar prarastas. Draudiminė apsauga atsiranda draudimo sutarties pagrindu, kai įvyksta sutartyje ar įstatymo numatytas atsitikimas, kuriam įvykus, draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (CK 6.987 straipsnis). ERGO gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje „Informacija apie draudimo apsaugą“ nurodoma, kad Namų turto draudimas už draudimo vietos ribų: nuo ugnies ir vagystes rizikų automobilio bagažinėje ir daiktadėžėje Geografinėje Europoje; nuo ugnies ir vagystės rizikų atostogų ir komandiruočių metu ne daugiau kaip 21 dienos laikotarpiui Geografineje Europoje. Draudimo išmoka ribojama 3 500,00 Eur vienam draudžiamajam įvykiui, įvykių skaičius neribotas. Nagrinėjamu atveju atsakovo, kaip draudiko, atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į šalių sudarytos draudimo sutartyje nustatytas draudžiamosios apsaugos sąlygas. Draudžiamosios apsaugos apimtį lemia sutartyje nustatytas draudimo objektas, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašas bei kitos sutarties sąlygos, nustatančios draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį, kuris leidžia spręsti apie draudiko prisiimtos draudimo rizikos laipsnį. Draudimo sutartyje numatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimtos rizikos mastą, draudimo sutarties ribas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovas turėjo vadovautis būtent ERGO gyventojų turto draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo prieduose („Informacija apie draudimo apsaugą“) nurodytomis sąlygomis, kurios turi pirmenybę prieš standartines sąlygas, numatytas Taisyklėse, bei vadovaujantis jomis apskaičiuoti jam atlygintiną žalą. Nagrinėjamu atveju atsakovas net neneigia, kad šalys buvo susitarusios dėl individualių draudimo sąlygų, tačiau klaidingai jas aiškina, apskaičiuojant draudimo išmoką, todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė jam išmokėti 2 996,79 Eur (3 500,00 Eur vienam draudžiamajam įvykiui – 503,21 Eur apskaičiuota mokėtina suma = 2996,79 Eur), kadangi vagystės metu iš jo buvo pavogta 3 700,00 Eur grynųjų pinigų. Sprendžiant kilusį ginčą svarbu atsižvelgti ir į tai, kad sutartį ir jos sąlygas parengė atsakovas. Jam žodžiu taip pat buvo išaiškinta, jog vagystės atveju bus kompensuojama patirta žala iki 3 500,00 Eur. Ši nuostata taip pat buvo įtvirtinta ir su sutartimi bei draudimo polisu pateiktame priede – „Informacija apie draudimo apsaugą”.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad su ieškovu buvo sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria remiantis draudimo variantu „Saugus turtas“ pagal Gyventojų turto draudimo taisykles Nr. 056 (galioja nuo 2018-06-11) buvo apdraustas Draudėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudėjas nurodė, kad namas yra nuolat gyvenamas. Ieškovas pasirinko namų turto gyvenamajame name draudimo variantą „Saugus turtas“. Taip pat buvo susitarta dėl laikino namų turto draudimo už draudimo vietos ribų papildomų sąlygų. Buvo sutarta, kad draudimo išmoka už įvykį negali būti didesne nei 3 500,00 Eur, iš jų atlyginami nuostoliai dėl prarastų grynųjų pinigų – 200,00 Eur, už juvelyriką – 300,00 Eur. Ieškovas 2019-02-25 telefonu registravo įvykį ir informavo, kad, vykstant apžiūrėti turistinį objektą iš kuprinės dingo piniginė. Atsakovas, gavęs pranešimą telefonu apie įvykį iš ieškovo, 2019-02-26 priėmė sprendimą ir įvykį, kurio metu dingo draudėjo piniginė, pripažinome nedraudžiamuoju bei atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi įvykis neatitiko laikino namų turto draudimo sąlygų už draudimo vietos ribų, nes draudimo apsauga nuo „Vagystės“ rizikos kelionės metu galioja tik kai daiktas pavogtas iš užrakintų patalpų (viešbučio, automobilio bagažinės ir pan.). Pagal Taisyklių 14 skirsnio „Laikinas namų turto draudimas“ 14.6 punktą, ugnies, vagystės draudžiamųjų įvykių atostogų ir komandiruočių metu (išvykus ne daugiau kaip 21 dienos laikotarpiu) Geografinėje Europoje draudimo apsauga nuo vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo draudžiamųjų įvykių galioja tik tuomet, jei apdraustas turtas buvo pavogtas iš užrakintų patalpų ar buvo sugadintas įsilaužus į užrakintas patalpas. Nesutikdamas su ERGO 2019-02-26 sprendimu, ieškovas pateikė detalesnę informaciją apie minėtą įvykį: „Turtas buvo pavogtas iš tvarkingai užrakintos lengvosios transporto priemonės su įjungta apsaugos signalizacija bagažinės. Vagystė buvo įvykdyta atostogų metu 2019-02-25 kai su šeima keliavome aplink Teidės ugnikalnį. Į tvarkingai užrakintą transporto priemonę buvo įsilaužta panaudojant radijo bangų nuskaitymo įrangą. Pavogti daiktai, pinigai ir įsilaužimo faktas surašytas ir konstatuotas policijos pareiškime. Pavogta piniginė su daiktais ir pinigais pastebėta sustojus pakeliui į parduotuvę išėmus kuprinę iš bagažinės. Prašau atlyginti patirtą žalą“. Įvertinus žalos administravimo metu surinktą medžiagą, atsakovas 2019-03-08 priėmė spendimą išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas piniginę įvertino 250,00 Eur, todėl ši suma buvo išmokėta už parastą piniginę. Remiantis ieškovo pateiktais kvitais, už kelionės metu prarastus dokumentus buvo išmokėta 53,21 Eur, dar 200,00 Eur atlyginta už įvykio metu prarastus grynuosius pinigus. Pritaikius 30,00 Eur išskaitą, buvo išmokėta 473,21 Eur suma. Šiuo atveju ieškovas klaidingai aiškina draudimo sutarties sąlygas. Be to, ieškovas nors ir nurodo, kad iš jo buvo pavogta 3 700,00 Eur grynųjų pinigų, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tokią suma jis turėjo įvykio dieną. Pagal draudimo sutarties sąlygas, maksimali draudimo išmoka už pavogtus grynuosius pinigus už draudimo vietos ribų yra 200,00 Eur, todėl šiuo atveju ieškovo reikalavimas visiškai nepagrįstas ir nesuprantamas. Taisyklių 25.1 punkte, įtvirtinta, kad draudžiamojo įvykio nuostolio dydį atsakovas nustato vadovaudamasis nuostolių faktu, dydžiu ir faktines aplinkybes patvirtinančiais dokumentais. Atlyginami tik faktiškai patirti nuostoliai. Taisyklių 14 skyriuje nurodyto draudžiamojo įvykio atveju atsakovas atlygina nuostolius iki draudimo liudijime nurodytų maksimalių draudimo išmokų, tačiau neviršijant prarasto sugadinto turto vertės. Tai reiškia, kad šiuo atveju ERGO dėl įvykusios vagystės ieškovui gali atlyginti ne daugiau kaip 200,00 Eur už dingusius grynuosius pinigus, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Visą kitą patirtą žalą draudėjas turi pagrįsti įrodymais, kad toks turtas buvo sugadintas ar prarastas. Šiuo atveju draudėjui buvo atlyginta už piniginę bei prarastų dokumentų gamybos kaštai. Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, žalą nebuvo pateikta, todėl atsakovui nekyla pareiga mokėti papildomos draudimo išmokos. Draudimo polise nurodyta maksimali 3500,00 Eur suma nereiškia, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui, nepriklausomai nuo nuostolių dydžio yra išmokama maksimali draudimo suma. Toks draudimo sutarties sąlygų interpretavimas prieštarautų draudimo visiško nuostolių atlyginimo principui, nes draudimo tikslas yra grąžinti asmenį į iki prieš įvykį buvusią būklę, t. y. atlyginti realius patirtus turtinius nuostolius. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 85 dalį, turto draudimas apibrėžtas kaip asmens turtinių interesų draudimas, kai draudimo išmokos dydis priklauso nuo tam asmeniui padarytų ar jo patirtų nuostolių, asmens turėtų kitų išlaidų dydžio, tačiau neviršija draudimo sumos. Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Nuostolių draudimo sutartyse, kurios yra ir turto draudimo sutartys, draudimo interesą kompensuoja draudimo išmoka, kuri negali būti didesnė už patirtą nuostolį ir kurią gauti gali tik nuostolį patyręs asmuo, t. y. asmuo, kurio draudimo interesas buvo apdraustas. Todėl asmuo, siekiantis gauti draudimo išmoką, turi pagrįsti, kad draudžiamojo įvykio metu turėjo turtinį interesą, t. y. dėl draudžiamojo įvykio patyrė nuostolių – pateikti įrodymus, pagrindžiančius, jog įvykio metu jam priklausė sugadintas turtas bei, kad tas turtas iš buvo sugadintas ar prarastas. Šiuo atveju ieškvas nurodė, kad dėl prarastos piniginės patyrė 250,00 Eur žalą, 200,00 Eur buvo kompensuoti už dingusius grynuosius pinigus, 53,21 Eur suma buvo išmokėta už prarastus dokumentus. Daugiau jokių įrodymų, kurie pagrįstų prarastą turtą ar patirtus nuostolius ieškovas nepateikė, todėl ERGO nekyla pareiga mokėti papildomos draudimo išmokos. Teisės aktuose įtvirtinta, kad nuostolių atsiradimo riziką pagal sutartį perima draudikas, suteikdamas draudimo apsaugą – įsipareigodamas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis). Tačiau draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką – suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje. Sudarius draudimo sutartį atsiranda ne draudiko „atsakomybė“, o sutartinė pareiga suteikti draudimo apsaugą.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinio argumentus ir motyvus.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į ieškinį išdėstytais motyvais.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-12 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
6.1. Taisyklių II dalies 14 skyriaus „Laikinas namų turto draudimas“ 14.4. punktas aiškiai apibrėžia, kad ieškovo pasirinktas papildomas Laikinas namų turto draudimas reiškia, jog ieškovo ir jo šeimos narių nuosavybėje esantys ir naudojami namų turto daiktai draudžiami nuo „ugnies, vagystėsė draudžiamųjų įvykių tvarkingai užrakintoje lengvosios transporto priemonės bagažinėje ir/ar daiktadėžėje Geografinėje Europoje. Draudimo apsauga galioja tik automobilyje su įjungta apsaugos signalizacija“. Taisyklių II dalies 14.6. punktas papildomai detalizuoja, kad aukščiau minėti daiktai draudžiami „ugnies, vagystės draudžiamųjų įvykių atostogų ir komandiriuočių metu (išvykus ne daugiau kaip 21 dienos laikotarpiuii) Geografinėje Europoje. Draudimo apsauga nuo vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo draudžiamųjų įvykių galioja tik tuomet, jei draustas turtas buvo pavogtas iš užrakintų patalpų ar buvo sugadintas įsilaužus į užrakintą patalpą. Kiekvieno 14 skyriuje nurodyto draudžiamojo įvykio atveju atsakovas atlygina nuostolius iki draudimo liudijime nurodytų maksimalių draudimo išmokų, tačiau neviršjiant prarasto / sugadinto turto vertės;
6.2. ERGO gyventojų turto draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent, skyriuje „Papildomi draudimai“ yra nurodyta, kad Laikino namų turto draudimo už draudimo vietos ribų draudimo suma sudaro 3 500,00 Eur ir toliau papildomai dar detalizuojama, jog draudimo išmoka negali būti didesnė nei 3 500,00 Eur, iš jų už grynuosius pinigus – 200,00 Eur, juvelyriką – 300,00 Eur;
6.3. Teismas visiškai sutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad iš jo buvo pavogta 3 700,00 Eur grynųjų pinigų suma. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja tik savo paaiškinimais, bei Ispanijos policijai pateiktu pranešimu dėl vagystės, kuriame nurodoma, kad jam padaryta 3 700,00 Eur dydžio turtinė žala. Kadangi ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, teismas jo paaiškinimus apie pavogtų grynųjų pinigų sumą, nesant kitų patikimų įrodymų, vertina kritiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Ieškovas E. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
8.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikia vadovautis ERGO gyventojų turto draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) skyriuje „Papildomi draudimai“ nurodyta nuostata, kad laikino namų turto draudimo vietos ribų draudimo suma sudaro 3 500,00 Eur. To pačio draudimo liudijimo dalyje „Terminų paaiškinimas“ nurodoma laikino namų turto draudimo sąvoka, t. y. laikinas namų turto draudimas – namų turto draudimas už draudimo vietos ribų, ne draudžiamo turto adresu esančiuose pastatuose. Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 II dalies 14 skyriuje 14.1 punkte nurodoma, kad draudimo apsauga negalioja turtui, esančiame ne pastato viduje. Vadinasi, nagrinėjamu atveju draudiminė apsauga taikoma ne draudžiamo turto adresu esančiuose pastatuose, todėl draudimo polise nurodyti draudimo išmokų ribojimai, susiję su laikinu namų turto draudimu, nagrinėjamu atveju netaikomi, kadangi vagystė buvo įvykdyta iš transporto priemonės ir ne pastate;
8.2. Teismas, spręsdamas ginčą, turėjo vadovautis liudijimo ir jo prieduose („Informacija apie draudimo apsaugą“) nurodytomis sąlygomis, kurios turi pirmenybę prieš standartines sąlygas, numatytas Taisyklėse, todėl teismas, neteisingai aiškindamas Sutarties nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra taikoma laikino namų turto draudimo apsauga, nevertinant Draudimo sutartyje nustatytų draudžiamųjų apsaugos sąlygų;
8.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikta byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizė, atskleidžianti jų įrodomąją vertę. Nagrinėjamu atveju teismas tik formaliai konstatavo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad iš ieškovo buvo pavogta 3 700,00 Eur grynųjų pinigų. Be to, atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad iš ieškovo buvo pavogta nurodyta pinigų suma ir išmokėdamas dalį draudimo išmokos tą pripažino.
Atsiliepimas
9. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti apelianto apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-10 sprendimą nepakeistą.
10. Atsiliepimo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
10.1. Priimdamas sprendimą, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus.
10.2. ERGO gyventojų turto draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini), o būtent, skyriuje „Papildomi draudimai“ yra nurodyta, kad Laikino namų turto draudimo už draudimo vietos ribų draudimo suma sudaro 3 500,00 Eur ir toliau papildomai dar detalizuojama, jog draudimo išmoka negali būti didesnė nei 3 500,00 Eur, iš jų už grynuosius pinigus – 200,00 Eur, juvelyriką – 300,00 Eur;
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo ir sutiko su ERGO argumentais, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad iš jo buvo pavogta 3700,00 EUR grynųjų pinigų suma. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja tik savo paaiškinimais, bei Ispanijos policijai pateiktu pranešimu dėl vagystės, kuriame nurodoma, kad jam padaryta 3700,00 Eur dydžio turtinė žala. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimus apie pavogtų grynųjų pinigų sumą, nesant kitų patikimų įrodymų, todėl pirmos instancijos teismas tokį ieškovo teiginį įvertino kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
12. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo Evaldo Tamašausko ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
13. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad reikia vadovautis ERGO gyventojų turto draudimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) skyriuje „Papildomi draudimai“ nurodyta nuostata, kad laikino namų turto draudimo vietos ribų draudimo suma sudaro 3 500,00 Eur. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju draudiminė apsauga taikoma ne draudžiamo turto adresu esančiuose pastatuose, todėl draudimo polise nurodyti draudimo išmokų ribojimai, susiję su laikinu namų turto draudimu, nagrinėjamu atveju netaikomi, kadangi vagystė buvo įvykdyta iš transporto priemonės ir ne pastate. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnyje nurodyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis (apdraustajam), įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Taigi draudimo paskirtis – apsaugoti asmens turtinius interesus kompensuojant draudėjo turtinius praradimus, kuriuos jis patiria atsitikus draudiminiam įvykiui. Kadangi draudimo sutartimi draudimo objektui (turtiniams interesams) suteikiama apsauga – įsipareigojimas mokėti draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis) – nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis (standartinės sąlygos), tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis.
15. Byloje nustatyta, kad 2018-08-09 šalys sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo apdraustas namų turtas, esantis gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini). Draudimo liudijimo skyriuje „Papildomi draudimai“ šalys susitarė dėl Laikino namų turto draudimo už draudimo vietos ribų (draudimo suma 3 500,00 Eur), taip pat numatė, kad draudimo išmoka už šio tipo draudimą negali būti didesnė nei 3 500,00 Eur, iš jų už grynuosius pinigus – 200,00 Eur, juvelyriką – 300,00 Eur (b. l. 6). Draudimo liudijimo skyriuje „Terminų paaiškinimas“ nurodyta, jog laikinas namų turto draudimas – namų turto draudimas už draudimo vietos ribų, ne draudžiamo turto adresu esančiuose pastatuose (b. l. 7).
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad vagystė buvo įvykdyta iš užrakintos transporto priemonės 2019-02-25 ieškovui kartu su šeima keliaujant aplink Teidės ugnikalnį (Tenerifė, Ispanija), t. y. ne draudžiamo turto adresu (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, nuostatos dėl laikino namų turto draudimo galėtų būti taikomos tik tuo atveju, jei vagystė būtų įvykusi ne draudžiamo turto adresu esančiuose pastatuose, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes vagystė buvo įvykdyta iš transporto priemonės ir ne pastate. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas netinkamai aiškina draudimo sąlygas. Pažymėtina, jog draudimo liudijime pateiktas laikino namų turto draudimo apibrėžimas (žr. 15 punktą) konkretizuotas Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr. 056 II dalies 14 skyriaus „Laikinas namų turto draudimas“ 14.4. punkte, kuriame numatyta, jog ieškovo ir jo šeimos narių nuosavybėje esantys ir naudojami namų turto daiktai draudžiami nuo „ugnies, vagystės draudžiamųjų įvykių tvarkingai užrakintoje lengvosios transporto priemonės bagažinėje ir/ar daiktadėžėje Geografinėje Europoje. Draudimo apsauga galioja tik automobilyje su įjungta apsaugos signalizacija“ (b. l. 26). Taisyklių II dalies 14.6. punktas papildomai detalizuoja, kad aukščiau minėti daiktai draudžiami „nuo ugnies, vagystės draudžiamųjų įvykių atostogų ir komandiruočių metu (išvykus ne daugiau kaip 21 dienos laikotarpiui) Geografinėje Europoje. Draudimo apsauga nuo vagystės su įsilaužimu ir vandalizmo draudžiamųjų įvykių galioja tik tuomet, jei apdraustas turtas buvo pavogtas iš užrakintų patalpų ar buvo sugadintas įsilaužus į užrakintą patalpą“. Atsižvelgiant į nurodytas Gyventojų turto draudimo taisyklių nuostatas ir draudimo liudijimo nuostatas, darytina išvada, jog laikinas namų turto draudimas siejamas su namų turto draudimu už draudimo vietos ribų, tačiau minėtas draudimas nėra siejamas išimtinai su draudiminiais įvykiais, įvykusiais tik iš už draudimo vietos ribų esančių pastatų. Dėl išdėstytų aplinkybių apelianto nurodyti teiginiai, jog vagystė buvo įvykdyta iš užrakintos transporto priemonės ir ne pastate, nereiškia, jog nagrinėjamu atveju neturi būti taikomos draudimo liudijimo sąlygos dėl laikino namų turto draudimo bei numatyti draudimo išmokos ribojimai.
17. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog liudijimo ir jo prieduose nurodytos sąlygos turi pirmenybę prieš standartines sąlygas, numatytas Taisyklėse, tačiau nesutiktina su skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas suteikė pirmenybę Gyventojų turto draudimo taisyklių nuostatoms. Susipažinus su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, rėmėsi tiek šalių sudaryto draudimo liudijimo nuostatomis, tiek ir Taisyklių nuostatomis, kuriose pateikiami detalesni tam tikrų sąvokų apibrėžimai. Apelianto nurodytame priede „Informacija apie draudimo apsaugą“ esančios nuostatos yra skirtos namų turto draudimui gyvenamajame name (b. l. 8), todėl nustatančius, kad nagrinėjamu atveju taikytinas laikinas namų turto draudimas ir jo nuostatos, minėtame priede nurodytos sąvokos ir taisyklės nėra aktualios.
18. Apelianto teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepateikė byloje surinktų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų analizės ir tik formaliai konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad iš ieškovo buvo pavogta 3 700,00 Eur grynųjų pinigų. Apeliantas akcentavo, jog atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad iš ieškovo buvo pavogta nurodyta pinigų suma ir išmokėdamas dalį draudimo išmokos tai pripažino. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais taip pat nesutinka.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad iš jo buvo pavogta 3 700,00 Eur suma, o vien ieškovo, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimai ir Ispanijos policijai pateiktas pranešimas dėl vagystės, nesudarė pagrindo daryti priešingos išvados. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju būtent ieškovui, siekiančiam prisiteisti didesnę draudimo išmoką, kyla procesinė našta įrodyti, jog draudiminiu įvykiu jam buvo padaryta daugiau žalos, nei nustatė draudikas, todėl įrodinėjimo našta negali būti perkeliama teismui (CPK 178 straipsnis). Ieškovui nepateikus įtikinimų įrodymų dėl fakto buvo ar jo nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstais sprendė, jog byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų ieškovo nurodytą aplinkybę dėl pavogtos 3 700,00 Eur sumos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo E. T. ieškinį atsakovui ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančiam per Lietuvos filialą, dėl draudimo išmokos priteisimo, tinkamai taikė civilinės teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisininius santykius ir draudimo išmokos mokėjimą, civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pakankamo pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
22. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus ieškovo apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Atsakovas prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo E. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-12 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.