Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Gytis Večerskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-22-397/2013

Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00366-2010-3

NUTARTIS

2013 m. sausio 4 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Kuzminovui, nuteistiesiems E. M., V. M., gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. M., V. M. ir M. M. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. M. pripažinti kalta pagal LR BK 182 str.2 d.,300 str.3 d. ir, taikant LR BK 54 str. 3 d., nuteista pagal LR BK 182 str.2 d.- laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams 6(šešiems) mėnesiams, įpareigojant M. M. per 1 (vienerius) metus (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal LR BK 300 str.3 d.- laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis LR BK 63 str.1,3 d.d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios -1(vienerių) metų 6(šešių) mėn. laisvės apribojimo - bausmės pridėus visą švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę – 6(šešis) mėnesius, paskita galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2(dvejus) metus, įpareigojant M. M. per 1(vienerius) metus (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos)neatlygintinai išdirbti 100(vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros , globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

V. M. pripažinta kalta pagal LR BK 182 str.2 d.,300 str.3 d., ir taikant LR BK 54 str.3 d., nuteista pagal LR BK 182 str.2 d.- laisvės apribojimu 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant V. M. per 1 (vienerius) metus (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pagal LR BK 300 str.3 d.- laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis LR BK 63 str.1,3 d.d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios -1(vienerių) metų 6(šešių) mėn. laisvės apribojimo - bausmės pridėjus visą švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę – 6 (šešis) mėnesius, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 2 (dvejus) metus, įpareigojant V. M. per 1 (vienerius) metus (skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. M. pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str.2 d.,300 str.3 d. ir nuteistas pagal LR BK 182 str.2 d.- laisvės atėmimu 1(vieneriems) metams; pagal LR BK 300 str.3 d.- laisvės atėmimu 6(šešiems) mėnesiams. Remiantis LR BK 63 str.1,3d.d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus visą švelnesnę šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę- 6 (šešis) mėnesius, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, atliekant ją pataisos namuose.

Priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui solidariai iš kaltinamųjų M. M., V. M. ir E. M. 97.596, 28 (devyniasdešimt septyni tūkstančiai penki šimtai devyniasdešimt šeši litai 28 centai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad 2007m. lapkričio 27 d. – 2010 m. vasario 26 d. laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupe su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 235479690, registruota adresu J. M. gatvė Nr.21/ S. M. gatvė 14, Kaunas, akcininkais kaltinamaisiais E. M., V. M., siekdama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą – valstybės turtą- apgaule įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, kad nuo 2007m. liepos 01 d. yra nėščia ir nuo 2008 m. sausio 02 d. bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, ir žinodama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d.,kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“, jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai bus skaičiuojama iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdama padidinti 2007 metų IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę V. M., kad fiktyviai įdarbintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigoms. V. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, vykdydama direktorės pareigas iki 2007m. lapkričio 26d., žinodama, kad įmonė jokios veiklos nevykdo, 2007-11-26 priėmė sprendimą Nr.1 dėl savęs atleidimo iš direktorės pareigų ir naujo direktoriaus paskyrimo bei sudarė darbo sutartį 2007m.lapkričio 26 d. Nr. 12, pagal kurią M. M. fiktyviai priėmė į darbą direktorės pareigoms, nustatant 12 300 Lt. atlyginimą, taip siekiant fiktyviai padidinti M. M. 2007 metų IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas. Toliau, pagal iš anksto sudarytą planą, tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto apgaule įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, akcininkas E. M., 2007 m. gruodžio 14 d. fiktyviai suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 710 Lt. paskolą, išrašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2007m.gruodžio 14 d. kasos pajamų orderis serija C Nr. 1, pasirašant kasininko pareigas atliekančiai M. M., taip siekiant buhalterinėje apskaitoje parodyti iš kokių lėšų buvo išmokėtas darbo užmokestis M. M.. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai priskaičiavus už 2007 metų IV ketvirtį 15 000 Lt. darbo užmokesčio ir M. M. suklastojus 2007 metų lapkričio - gruodžio mėn. mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie savo - M. M. - darbo laiką, suklastojus 2007m. gruodžio 14 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr.11, 2007m. gruodžio 28 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr.12, kuriuose nurodyta apie neva išmokėtą atlyginimą M. M., 2008 m. sausio 10 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr.I, 2008 m. gegužės 07 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą ir juos pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, kuriais remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir pagal 2008-05-19 sprendimą Nr.8.36-4877, 2009-01-28 sprendimą Nr.8.36-4877/2, 2010-01-28 sprendimą Nr.8.54-638, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 07d. iki 2010 m. vasario 26 d. paskyrė ir išmokėjo 97 596,28 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai; tokiu būdu M. M., veikdama tiesiogine tyčia, bendrininkų grupe su E. M., V. M., apgaule, savo ir bendrininkų naudai laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 07 d. iki 2010m. vasario 26 d. įgijo iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto didelės vertės svetimą turtą - 97 596,28 litus, padarydama valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 97 596,28 Lt. turtinę žalą.

Be to, M. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 str. 3 d. už tai, kad 2007m. lapkričio 27 d.– 2010 m. vasario 26 d. laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupe su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 235479690, registruota adresu J. M. gatvė Nr.21/S. M. gatvė 14, Kaunas, akcininkais kaltinamaisiais E. M., V. M., siekdama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą – valstybės turtą - apgaule įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, suklastojo ir panaudojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o būtent: žinodama, kad nedirbs ir bus fiktyviai įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, M. M. suklastojo darbo sutartį Nr.12 2007m. lapkričio 26d., pagal kurią M. M. fiktyviai įdarbino darbdavio atstovė – direktorė V. M., nustatant 12 300 Lt. atlyginimą, ir šią sutartį patvirtino M. M. ir V. M. parašais, suklastojo 2007 metų lapkričio gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie savo - M. M. - darbo laiką ir juos patvirtino savo parašu, suklastojo 2007m. gruodžio 14 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr.11, 2007 m. gruodžio 28 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr.12, kuriuose nurodyta apie neva išmokėtą atlyginimą M. M., kuriuos patvirtino savo parašu, suklastojo valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitą 2008 m. sausio 10 d.Nr.3, kurios grafoje „Darbo apmokėjimo suma arba deklaruojamos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt,“ nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie darbo užmokestį ir patvirtino savo parašu, suklastojo 2008 m. sausio10 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr.I., suklastojo perduodamų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto (rajono) skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestras 2008m. sausio 10 d. ir patvirtino savo parašu, suklastojo 2008 m. gegužės 07 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą ir patvirtino savo parašu. Visus suklastotus dokumentus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, kuriais remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir pagal 2008 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr.8.36-4877, 2009m.sausio 28d. sprendimą Nr.8.36-4877/2, 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Nr.8.54-638, laikotarpiu nuo 2008m. gegužės 07 d. iki 2010m. vasario 26 d. paskyrė ir išmokėjo 97 596,28 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui buvo padaryta didelė – 97 596,28 litų turtinė žala.

V. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad 2007m. lapkričio 27 d. – 2010 m. vasario 26d laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupe su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas 235479690 registruota adresu J. M. gatvė Nr. 21/ S. M. gatvė 14, Kaunas, akcininkais kaltinamaisiais E. M., M. M., siekdama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą – valstybės turtą- apgaule įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, veikdama tiesiogine tyčia, žinodama, kad M. M. nuo 2007m. liepos 01 d. yra nėščia ir nuo 2008 m. sausio 02 d bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, ir žinodama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d.,kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“, M. M. motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai bus skaičiuojama iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdama padidinti 2007 metų IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas, fiktyviai įdarbino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas M. M.. V. M., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, vykdydama direktorės pareigas iki 2007m. lapkričio 26 d., žinodama, kad įmonė jokios veiklos nevykdo, 2007-11-26 priėmė sprendimą Nr.1 dėl savęs atleidimo iš direktorės pareigų ir naujo direktoriaus paskyrimo bei sudarė darbo sutartį 2007 m. lapkričio 26 d. Nr. 12, pagal kurią M. M. fiktyviai priėmė į darbą direktorės pareigoms, nustatant 12 300 Lt. atlyginimą, taip siekiant fiktyviai padidinti M. M. 2007 metų IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas; tęsiant nusikalstamą veiką, siekiant iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto apgaule įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, akcininkas E. M., 2007 m. gruodžio 14 d. fiktyviai suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 710 Lt. paskolą, išrašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2007 m. gruodžio 14 d. kasos pajamų orderis serija C Nr. 1, pasirašant kasininko pareigas atliekančiai M. M., taip siekiant buhalterinėje apskaitoje parodyti iš kokių lėšų buvo išmokėtas darbo užmokestis M. M.; tęsiant nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai priskaičiavus už 2007 metų IV ketvirtį 15 000 Lt darbo užmokesčio ir M. M. suklastojus 2007 metų lapkričio gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie M. M. darbo laiką, suklastojus 2007m. gruodžio 14 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr.11, 2007-12-28 darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr.12, kuriuose nurodyta apie neva išmokėtą atlyginimą M. M., 2008 m. sausio 10 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr.I, 2008 m. gegužės 07 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą ir juos M. M. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, kuriais remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir pagal 2008-05-19 sprendimą Nr.8.36-4877, 2009-01-28 sprendimą Nr.8.36-4877/2, 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Nr.8.54-638, laikotarpiu nuo 2008m.gegužės 07d. iki 2010 m. vasario 26 d. paskyrė ir išmokėjo M. M. 97 596,28 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai; tokiu būdu V. M., veikdama tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su kaltinamaisiais E. M., M. M., apgaule, savo ir bendrininkų naudai laikotarpiu nuo 2008m.gegužės 07 d. iki 2010m. vasario 26 d. įgijo iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto didelės vertės svetimą turtą - 97 596,28 litus, padarydama valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 97 596,28 Lt. turtinę žalą.

Be to, V. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 str. 3 d. už tai, kad 2007 m. lapkričio 27d. 2010 m. vasario 26 d. laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytoje vietoje, veikdama bendrininkų grupe su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 235479690, registruota adresu J. M. gatvė Nr.21/ S. M. gatvė 14, Kaunas, akcininkais kaltinamaisiais E. M., M. M., siekdami apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą – valstybės turtą- apgaule įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto suklastojo ir panaudojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o būtent: žinodama, kad M. M. nedirbs ir bus fiktyviai įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, V. M. suklastojo darbo sutartį Nr.12 2007 m. lapkričio 26 d., pagal kurią ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio atstovė, fiktyviai įdarbino M. M., nustatant 12 300 Lt. atlyginimą, ir šią sutartį patvirtino V. M. ir M. M. parašais, suklastojo 2007m.lapkričio 26 d. sprendimą Nr.1 dėl savęs atleidimo iš direktorės pareigų ir naujo direktoriaus paskyrimo ir juos patvirtino savo parašu. Suklastotus dokumentus M. M. pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, kuriais remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir pagal 2008m. gegužės 19 d. sprendimą Nr.8.36-4877, 2009 m. sausio 28 d. sprendimą Nr.8.36-4877/2, 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Nr.8.54-638, laikotarpiu nuo 2008m.gegužės 07 d. iki 2010m. vasario 26 d. paskyrė ir išmokėjo 97 596,28 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui buvo padaryta didelė – 97 596,28 litų turtinė žala.

E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad 2007 m. lapkričio 27d. – 2010m. vasario 26 d. laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 235479690, registruota adresu J. M. gatvė Nr.21/ S. M. gatvė 14, Kaunas, direktore M. M., akcininke V. M., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą – valstybės turtą- apgaule įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, žinodamas, kad M. M. nuo 2007m.liepos 01 d. yra nėščia ir nuo 2008m. sausio 02 d. bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, žinodamas, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“ , jai motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sueis dveji metai bus skaičiuojama iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų, siekdamas padidinti 2007 metų IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas, E. M., pasirašydamas 2007m.gruodžio 14 d. kasos pajamų orderyje serija C Nr. 1, išrašytame UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, suklastojo nurodytus duomenis apie suteiktą 22 710 Lt. paskolą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo suteikta fiktyviai, taip siekiant buhalterinėje apskaitoje parodyti iš kokių lėšų buvo išmokėtas darbo užmokestis M. M.; tęsiant nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai priskaičiavus už 2007 metų IV ketvirtį 15 000 Lt. darbo užmokesčio ir M. M. suklastojus 2007 metų lapkričio -gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodyti žinomai neteisingi duomenys apie savo - M. M. - darbo laiką, suklastojus 2007m.gruodžio 14 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr.11, 2007m. gruodžio 28 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr.12, kuriuose nurodyta apie neva išmokėtą atlyginimą M. M., 2008m. sausio 10 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr.I, 2008 m. gegužės 07 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą ir juos pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, kuriais remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin.2007, Nr. 132-5346) iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir pagal 2008 m. gegužės19 d. sprendimą Nr.8.36-4877, 2009 m. sausio 28 d. sprendimą Nr.8.36-4877/2, 2010 m. sausio 28 d.sprendimą Nr.8.54-638, laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 07d. iki 2010m. vasario 26 d. paskyrė ir išmokėjo 97 596,28 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai;tokiu būdu E. M., veikdamas tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su M. M., V. M., apgaule, savo ir bendrininkų naudai laikotarpiu nuo 2008m. gegužės 07 d. iki 2010m. vasario 26 d. įgijo iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto didelės vertės svetimą turtą -97 596,28 litus, padarydamas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 97 596,28 Lt. turtinę žalą.

Be to, E. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 3 d. už tai, kad 2007 m. lapkričio 27 d. – 2010m. vasario 26 d. laikotarpyje, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytu laiku, Kauno mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas 235479690, registruota adresu J. M. gatvė Nr.21/ S. M. gatvė 14, Kaunas, direktore M. M., akcininke V. M., siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą – valstybės turtą- apgaule įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, suklastojo kasos pajamų orderį, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o būtent: 2007m.gruodžio 14 d. kasos pajamų orderyje serija C Nr. 1 pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nurodydamas apie neva suteiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą 22 710 Lt. sumai, taip siekiant buhalterinėje apskaitoje parodyti iš kokių lėšų neva buvo išmokėtas darbo užmokestis M. M.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius remdamasis neva pagrindžiančiais duomenimis apie pagrįstumą gaunamo atlyginimo ir iš kokių lėšų buvo sumokėtas M. M. darbo užmokestis, pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d., iš 2007 metų IV ketvirčio draudžiamųjų pajamų apskaičiavo ir pagal 2008m.gegužės 19 d. sprendimą Nr.8.36-4877, 2009m. sausio 28 d. sprendimą Nr.8.36-4877/2, 2010 m. sausio 28 d. sprendimą Nr.8.54-638, laikotarpiu nuo 2008m. gegužės 07d. iki 2010m. vasario 26 d. paskyrė ir išmokėjo 97 596,28 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui buvo padaryta didelė – 97 596,28 litų turtinė žala.

Nuteistasis E. M. prašo panaikinti 2012-06-01 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 str. 2 d., BK 330 str. 3 d., ir priimti naują, išteisinantį nuosprendį, jam nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d., o palikus apkaltinamąjį nuosprendį, prašo paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, nesiaiškino aplinkybių su civiliniu ieškovu, dėl ko padarė prielaidomis grįstas išvadas.

Dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 3 d. Apeliantas tvirtina, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kasos pajamų orderis buvo suklastotas. Nurodo, kad jis turėjo realias galimybes investuoti į šeimos verslą, turėjo susitaupęs lėšų. Teismas visiškai nesiaiškino aplinkybės, kad bendrovė ne tik išmokėjo darbo užmokestį direktorei M. M., tačiau sumokėjo su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius - tiek VSDFV, tiek VMI. Tai, kad teismas šias aplinkybes aiškinosi atmestinai, rodo ir tai, kad nuosprendyje nurodyta, kad bendrovė "(duomenys neskelbtini)" liko skolinga VSDFV - 3.459 Lt, nors faktiškai bendrovė VSDFV sumokėjusi avansu 182,52 Lt daugiau. Ši aplinkybė patvirtina, kad jo suteikta paskola iš tiesų buvo reali. Teismas konstatuodamas, kad darbo užmokestis M. M. nebuvo išmokėtas, nepripažino, kad įmokos VSDFV ir VMI, susijusios su darbo užmokesčiu yra neteisingos, o manydamas, kad M. M. neteisėtai buvo priskaičiuota ir išmokėta motinystės pašalpa, šių lėšų iš civilinio ieškinio neatėmė. Bendrovė turėjo verslo organizavimo metu ir daugiau išlaidų, kurios nors ir nėra atspindėtos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tačiau jas patvirtina jo paties, M. M. ir liudytojos Z. J. parodymai, todėl nėra pagrindo teigti, kad įmonė realių išlaidų neturėjo ir tuo pagrindu kelti abejonę dėl apelianto įneštų lėšų realumo. Apeliantas įsitikinęs, kad pirmos instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, spręsdamas dėl kasos pajamų orderio suklastojimo, teismas įrodymus vertino šališkai ir neobjektyviai, nevertino kaltinamųjų nurodytų aplinkybių, jų neaptarė, nors nuosprendyje privalėjo dėl kiekvienos aplinkybės pasisakyti ir motyvuotai vieną ar kitą įrodymą atmesti arba priimti. Jo teigimu, nei kaltintojas, nei teismas priimdamas nuosprendį, nepagrindę šio kaltinimo jokiais duomenimis - padarė tik prielaidą - neva pinigų įnešta nebuvo, todėl negalėjo būti išmokėtas ir darbo užmokestis.

Be to, apeliantas pažymi, kad teismas bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoseklus, pripažinęs įrodymų būtinumą, vėliau savo priimtų protokolinių nutarčių pats nevykdė, nemotyvavo, kodėl šių duomenų nebereikalauja, be to, teismas nagrinėdamas bylą pažeidė rungimosi principą, atimdamas teisę kaltinamiesiems aiškintis dėl vieno ar kito įrodymo pagrįstumo. Kaltinamųjų gynėjų prašymas dėl specialistės iškvietimo į posėdį, buvo atmestas, tokia šališka teismo pozicija pažeidė šalių rungimosi principą, bei teisę į gynybą, kadangi dėl šios išvados pagrįstumo abejonės nėra pašalintos.

Apeliantė pažymi, kad teismas pripažino kaltintojo inkriminuotą jos ginamajai kaltinimą pagrįstu, tačiau nuosprendyje nepasisakė dėl esminio kaltinimo pagal BK 182 str. 2 dalį požymio. Šio kaltinimo pradžioje mano ginamoji yra kaltinama apgaule siekusi savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą tuo tarpu kaltinimo pabaigoje yra nurodoma, kad ji veikdama su M. M. ir E. M. ir bendrininkų naudai įgijo didelės vertės turtą. V. M. nesilaukė, ji neplanavo eiti motinystės (tėvystės) atostogų, ne jai buvo išmokėta motinystės pašalpa, todėl akivaizdu, kad kaltinime esant prištaravimams dėl esminės kaltinimo aplinkybės, grubiai buvo pažeistos jos ginamosios teisės į gynybą. Dėl kaltinimo formuluotės, kad ji įgijo didelės vertės turtą savo ir bendrininkų naudai, šioje dalyje teismas kaltinimo iš viso netyrė ir neanalizavo. Apeliantė nurodo, kad teismas ne tik šališkai tyrė įrodymus, tačiau jų rinkime buvo nenuoseklus. Apklausus liudytoją I. A.-Genevičienę, įpareigojo ją pateikti paminėtų dokumentų patvirtintas kopijas, kurios nebuvo pateiktos, ir byla buvo narinėjama toliau, įrodymų tyrimas baigtas nesprendžiant šių įrodymų klausimo. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo pažeistas rungimosi principas. Kaltinamųjų gynėjų prašymas dėl specialistės iškvietimo į posėdį, buvo nepagrįstai atmestas.

Nuteistosios M. M. gynėja advokatė N. G. prašo 2012-06-01 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį – M. M. išteisinti, nepadarius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 2 d.

Apeliantė teigia, kad teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kuris turi būti panaikintas. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad jos ginamoji padarė BK 300 str. 3 d. numatytą nusikaltimą, t.y. suklastojo akcininko sprendimą bei darbo sutartį. Šių dokumentų realumą patvirtina sekantys duomenys: M. M., tiek V. M. patvirtino darbo sutarties darymo aplinkybes: M. M. norėjo įsidarbinti, o V. M., kaip bendrovės direktorė ir akcininke, sutiko ją priimti dirbti, o pati iš šių pareigų išeiti. Sudarius 2007-11-26 darbo sutartį Nr. 12, apie M. M. darbo santykių UAB "(duomenys neskelbtini)" atsiradimą, iš karto buvo informuota VSDFV, pateikiant teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka nustatytos formos pranešimą. Tapusi UAB "(duomenys neskelbtini)" direktore, ir turėdama tikslą organizuoti įmonės veiklą viešojo maitinimo srityje, M. M. parengė naujus bendrovės įstatus, kadangi ankstesniuose bendrovės įstatuose maitinimo veikla nebuvo numatyta, tuo tarpu naujuose bendrovės įstatuose, ši veikla tapo pagrindine. Pagal sudarytą darbo sutartį su M. M., UAB "(duomenys neskelbtini)" sumokėjo visus su darbo santykiais susijusius mokesčius tiek VSDFV, tiek VMI. M. M. patvirtino, kad jai buvo išmokėtas darbo užmokestis, ką patvirtina darbo užmokesčio žiniaraščiai. Tapusi UAB "(duomenys neskelbtini) direktore, M. M. aktyviai veikė bendrovės interesais, atlikdama savo, kaip direktorės, pareigas. Elektroninio susirašinėjimo duomenys ir laiškų siuntimo laikas patvirtina, kad patalpų nuomos klausimai, ketinimai dėl baldų ir įrangos įgijimo, paraiškos lizingui pateikimas ir daugybė kitų komercinių pasiūlymų bei alternatyvų paieška vyko M. M. darbo įmonėje metu, kas patvirtina M. M. darbo UAB "(duomenys neskelbtini)" realumą. Akivaizdu, kad šių aplinkybių visuma rodo, kad tiek 2007-11-26 sprendimas Nr. 1, tiek 2007-11-26 darbo sutartis Nr. 12 buvo realinės ir jokių duomenų dėl jų suklastojimo - žinomai neteisingų duomenų šiuose dokumentuose įrašymo – nėra, todėl kaltinimas dėl sprendimo ir darbo sutarties suklastojimo yra nepagrįstas.

Nurodo, kad teismo padarytos išvados dėl M. M. kaltės pagal LR BK 182 str. 2 d., įrodymo, yra nepagrįstos, nes jas teismas grindė prielaidomis, įrodymus analizuodamas paviršutiniškai, o dalies įrodymų esmę iškraipė. Teismas liuidytojų I. A.-Genevičienės, Z. R. parodymus vertino neobjektyviai ir neteisingai, iškraipant jų esmę. Teismas nepagrįstai M. M. darbo užmokestį lygino su V. M. darbo užmokesčiu, tuo pagrindu laikydamas jį nerealiu, nes V. M. buvo tik formali nevykdančios jokios veiklos bendrovės direktorė, o M. M. pradėjo dirbti direktore 2007 metų pabaigoje, t.y. esant ekonominiam pakilimui, ji aktyviai dirbo, atliko savo pareigas, todėl jai nustatytas darbo užmokestis buvo realus. Bylos duomenys patvirtina M. M. išsilavinimą, jos turėtą patirtį maitinimo įstaigose, todėl ji realiai galėjo atlikti darbo sutartyje numatytas pareigas. Apeliantės nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad darbui UAB "(duomenys neskelbtini)" M. M. netrukdė kitoje bendrovėje jos atliekamos pareigos. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad jos ginamoji M. M. yra kaltinama savo ir bendrininkų naudai įgijusi didelės vertės svetimą turtą, tačiau nei teismas, nei kaltintojas nenustatė, kokią naudą gavo bendrininkai - ši aplinkybė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjama, tačiau teismas ją pripažino įrodyta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir gynėja prašė skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistųjų V. M. ir M. M. gynėjos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o nuteistojo E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Visi apeliaciniai skundai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais ir skunduose išsakyti prašymai yra tapatūs, todėl kolegija nagrinėja ir pasisako dėl visų skundų kartu.

1.Dėl kaltinimo pagal BK 182 str.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus ar teisėtus valdytojus. Sukčiavimo esmė ir yra apgaulės panaudojimas, o dėl to svetimas turtas įgyjamas neteisėtai. Apgaulė – tai turto savininko ar teisėto valdytojo suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko nuosavybėn. Apgaulė sukčiaujant yra esminė, o tai reiškia, kad suklaidinimas privalo turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistųjų E. M., V. M. ir M. M. veiksmuose pasireiškė būtent visi anksčiau išdėstyti sukčiavimo požymiai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad visi trys kaltinamieji veikdama bendrininkų grupe, siekdami apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą – valstybės turtą - apgaule įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei siekdami padidinti 2007 metų IV ketvirčio draudžiamąsias pajamas, veikdami tiesiogine tyčia, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei V. M. fiktyviai įdarbinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigoms M. M., 2007-11-26 priėmė sprendimą Nr.1 dėl savęs atleidimo iš direktorės pareigų ir naujo direktoriaus paskyrimo bei sudarė darbo sutartį 2007m.lapkričio 26 d. Nr. 12, pagal kurią M. M. fiktyviai priėmė į darbą direktorės pareigoms, nustatant 12 300 Lt. atlyginimą. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, akcininkas E. M., 2007 m. gruodžio 14 d. fiktyviai suteikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22 710 Lt. paskolą, išrašant UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu kasos pajamų orderį, taip siekiant buhalterinėje apskaitoje parodyti iš kokių lėšų buvo išmokėtas darbo užmokestis M. M.. Toliau tęsiant nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ M. M. suklastojus darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščius bei 2008 m. gegužės 07 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, juos pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, kuriais remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pagal pagal pateiktus dokumentus apskaičiavo draudžiamas pajamas ir laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 07d. iki 2010 m. vasario 26 d. paskyrė ir išmokėjo M. M. 97 596,28 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, tokiu būdu jie įgijo iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto didelės vertės svetimą turtą - 97 596,28 litus, padarydama valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 97 596,28 Lt. turtinę žalą.

Nuteistųjų nurodomi argumentai, kad jie nepadarė BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, nepagrįsti ir paneigti pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais. Skunduose teigiama, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog M. M. išmokėtas darbo užmokestis buvo nerealus, nes neįvertino to, kad M. M. pradėjo dirbti direktore 2007 metų pabaigoje, t.y. esant ekonominiam pakilimui, į jos pareigas įėjo visas verslo organizacinis darbas, todėl jai nustatytas darbo užmokestis buvo logiškas ir teisingas, pagrįstas ūkiniu būdu ir įprastas verslo aplinkoje. Kolegija sutinka, jog vien ta aplinkybė, kai asmens darbo užmokesčio dydis neatitinka realaus jo atlikto darbo, nėra pagrindas pripažinti asmenį sukčiavus. Kita vertus, vien tai, jog teisės normomis nėra reguliuojamas maksimalus darbo užmokestis, nereiškia absoliučios darbdavio ir darbuotojo laisvės šioje srityje. Šioje byloje V. M. ir M. M. galėjo susitarti dėl gana didelio M. M. darbo užmokesčio ir net jei jos įdarbinimas ir tokio atlyginimo nustaytmas sutapo su tuo laikotarpiu, kuris buvo reikšmingas skaičiuojant motinystės (tėvystės) pašalpą, tai ši aplinkybė pati savaime nerodo nusikalstamų veiksmų. Jeigu šalys sutarė, kad M. M. verta tokio darbo užmokesčio, šalis siejo realūs darbo santykiai, o darbdavys darbuotojai ir sumokėjo tiek, kiek buvo sutarta, tai tokia veika neužtrauks baudžiamosios atsakomybės. Tačiau byloje esantys įrodymai vis dėlto leidžia daryti kitokią išvadą.

Nors nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose mini įvairius BPK normų, susijusių su įrodymų vertinimu bei jų išdėstymu nuosprendyje pažeidimus, tačiau sutikti su šiais argumentais nėra pagrindo. Iš pačių kaltinamųjų parodymų bei bylos duomenų matyti, kad įmonė, kurioje direktore buvo įdarbinta M. M., kelis metus jokios veiklos nevykdė, 2007 m. bendrovėje nėra apskaityta jokų pajamų iš veiklos, jie ruošėsi atidaryti restoraną, tačiau pinigų restorano atidarymui neturėjo, kreipėsi dėl paskolos į bankus, paskolos negavo, dėl ko planas dėl restorano atidarymo žlugo. Pati M. M. parodė, kad atlyginimas jai buvo mokamas iš jos sutuoktinio E. M., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, bendrovei suteiktos paskolos, dėl kurios bendrovė patyrė nuostolį. Šios aplinkybės neginčijamai įrodo, kad dėl įmonės finansinės padėties direktorei M. M. nebuvo galimybių mokėti tokio dydžio atlyginimo, koks buvo nurodytas darbo sutartyje bei kituose dokumentuose, įtakojusiuose jai išmokėtos pašalpos dydį, jai išėjus vaiko gimdymo ir auginimo iki dvejų metų atostogų, todėl akivaizdu, kad toks M. M. įdabinimo sutartyje ir kituose dokumentuose nurodytas jai mokamas darbo užmokestis buvo įrašytas fiktyviai, iš tiesų jai jo neišmokant, o tokiu būdu turint tikslą iš VSDF biudžeto gauti motinystės pašalpą, t.y. samoningai siekiant apgaule pasisavinti svetimą turtą.

Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius kaltinamųjų, liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, padarė teisingą išvadą, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog visi kaltinamieji turėjo išankstinį tikslą apgaule M. M. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę į motinystės, bei motinystės (tėvystės) pašalpas, mokamas iš Valstybinio socialinio draudimo biudžeto lėšų, ko pasekoje jis ketinimas buvo realizuotas ir užvaldyta VSDFV biudžeto lėšos 97 596,28 Lt sumoje užvaldytos.

2. Dėl kaltinimo pagal BK 300 str.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. M. ir M. M. suklastojo dokumentus, t.y. kad 2007m. lapkričio 27 d.– 2010 m. vasario 26 d. laikotarpyje, veikdamos bendrininkų grupe siekdami apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą – valstybės turtą - apgaule įgyti motinystės (tėvystės) pašalpą iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, suklastojo ir panaudojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. , o būtent: žinodama, kad nedirbs ir bus fiktyviai įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, M. M. suklastojo darbo sutartį Nr.12 2007 m. lapkričio 26d., pagal kurią M. M. fiktyviai įdarbino darbdavio atstovė – direktorė V. M., nustatant 12 300 Lt. atlyginimą, ir šią sutartį patvirtino M. M. ir V. M. parašais, taip pat suklastojo ir kitus dokumentus : 2007 metų lapkričio gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie savo - M. M. - darbo laiką ir juos patvirtino savo parašu, 2007m. gruodžio 14 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr.11, 2007 m. gruodžio 28 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį Nr.12, kuriuose nurodyta apie neva išmokėtą atlyginimą M. M., kuriuos patvirtino savo parašu, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaitą 2008 m. sausio 10 d.Nr.3, joje nurodydama žinomai neteisingus duomenis apie darbo užmokestį ir patvirtino savo parašu, 2008 m. sausio10 d. pranešimą apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr.I., suklastojo perduodamų į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto (rajono) skyrių dokumentų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestras 2008m. sausio 10 d. bei 2008 m. gegužės 07 d. prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. Visus suklastotus dokumentus pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, kuriais remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius paskyrė ir išmokėjo 97 596,28 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai.

O E. M. 2007 m. gruodžio 14 d. kasos pajamų orderyje serija C Nr. 1 pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nurodydamas apie neva suteiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą 22 710 Lt. sumai, taip siekiant buhalterinėje apskaitoje parodyti iš kokių lėšų neva buvo išmokėtas darbo užmokestis M. M.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius remdamasis neva pagrindžiančiais duomenimis apie pagrįstumą gaunamo atlyginimo ir iš kokių lėšų buvo sumokėtas M. M. darbo užmokestis, jai paskyrė ir išmokėjo 97 596,28 Lt. dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui buvo padaryta didelė – 97 596,28 litų turtinė žala.

Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikro ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas pasireiškia tikrovės neatitinkančių duomenų į jį įrašymu.

Apelianto E. M. skundo teiginiai, kad jis turėjo realias galimybes investuoti į šeimos verslą, turėjo susitaupęs lėšų, kad teismas visiškai nesiaiškino aplinkybės, kad bendrovė ne tik išmokėjo darbo užmokestį direktorei M. M., tačiau sumokėjo su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius - tiek VSDFV, tiek VMI, kas įrodo, jog jame nurodyta sumą jis iš tiesų investavo į bendrovę ir jo pasirašytas kasos pajamų orderis nebuvo suklastotas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomyės.

Byloje nustatytos aplinkybės, kad bendrovė pajamų iš veiklos neturėjo, o bendrovės akcininkui E. M. suteikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 22710 Lt paskolą, paskola buvo panaudota M. M. darbo užmokesčio išmokėjimui bei mokesčiams sumokėti, M. M. 2007 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais dėl nepagrįstai įforminto darbo užmokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidėjo bendrovės sąnaudos dėl ko bendrovė patyrė 20097 Lt nuostolį, akivaizdžiai patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 14 d. kasos pajamų orderis (serija C Nr. 1) buvo suklastotas, nes E. M. jį pasirašė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, nurodydamas apie neva suteiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą 22 710 Lt. sumai, taip siekiant buhalterinėje apskaitoje parodyti iš kokių lėšų neva buvo išmokėtas darbo užmokestis M. M., tačiau iš tiesų paskola suteikta nebuvo ir šie pinigai realiai M. M. alyginimui išmokėti taip pat nebuvo panaudoti.

Apeliacinių skundų argumentai dėl nepagrįsto kaltinimo suklastojus darbo sutartį, laikytini iš dalies pagrįstais. Iš visų kaltinamųjų paaiškinimų seka, kad M. M. po jos įdarbinimo atliko įvairius darbus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla : parengė naujus bendrovės įstatus, parengė verslo plano projektą dėl restorano atidarymo, ieškojo patalpų restoranui, tarėsi dėl baldų gamybos. Šiuos parodymus patvirtina liudytojų Z. R., K. Č. Z. J. parodymai, rašytinė bylos medžiaga. Šie duomenys nepaneigia fakto, kad M. M. iš tiesų vykdė darbus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla bei jokiais bylos duomenimis nepatvirtinta, kad ji negalėjo realiai dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog tyrimui nepateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareiginiai nuostatai, sutartys bei darbo apimtį ir krūvį patvirtinantys dokumentai, kad tyrimo metu iš pateiktų dokumentų nenustatyta, kokį darbą M. M. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ar išvis dirbo, kad M. M. kvalifikacija neatitiko jos nurodytos veiklos, bei tai, kad ji tuo pačiu metu dirbo ir kitoje darbovietėje, nėra tie faktai, kurie kategoriškai patvirtintų, jog M. M. realiai nedirbo pagal darbo sutartį, todėl negalėjo teismui duoti pagrindo spręsti, kad M. M. realiai nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo įdarbinta fiktyviai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš kaltinimo pagal BK 300 str. 3 d. šalintinos aplinkybės, susijusios su kaltinimais dėl fiktyvaus darbo, o būtent: M. M. iš kaltinimo šalintinos aplinkybės, jog ji žinodama, kad nedirbs ir bus fiktyviai įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, suklastojo darbo sutartį Nr.12 2007m. lapkričio 26 d., pagal kurią M. M. fiktyviai įdarbinta bei suklastojo 2007 metų lapkričio gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie savo - M. M. - darbo laiką ir juos patvirtino savo parašu; V. M. šalintinos iš kaltinimo aplinkybės, jog ji žinodama, kad M. M. nedirbs ir bus fiktyviai įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, V. M. suklastojo darbo sutartį Nr.12 2007 m. lapkričio 26 d., pagal kurią ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio atstovė, fiktyviai įdarbino M. M., ir šią sutartį patvirtino V. M. ir M. M. parašais, suklastojo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr.1 dėl savęs atleidimo iš direktorės pareigų ir naujo direktoriaus paskyrimo ir juos patvirtino savo parašu.

Aukščiau aptartais argumentais patvirtinus, kad darbo sutartyje ir kituose dokumentuose nurodytas darbo užmokestis M. M. realiai išmokėtas nebuvo, laikytina, kad visi kiti dokumentai, susiję su jos darbo užmokesčio dydžiu – M. M. pasirašyti dokumentai: 2007m. gruodžio 14 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštis Nr.11, 2007 m. gruodžio 28 d. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštis Nr.12, valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinės ataskaita 2008 m. sausio 10 d.Nr.3, 2008 m. sausio10 d. pranešimas apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 metų IV ketvirtį Nr.I., perduodami į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno miesto (rajono) skyrių dokumentai apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas rejestras 2008m. sausio 10 d. bei 2008 m. gegužės 07 d. prašymas skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, o taip pat susiję su jos atlyginimo išmokėjimu , t.y. E. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko, pasirašytas 2007 m.gruodžio 14 d. kasos pajamų orderis serija C Nr. 1, kuriame nurodyta apie neva suteiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą 22 710 Lt. sumai, - buvo suklastoti, įrašant juose tikrovės neatitinkančius faktus.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistųjų V. M. ir M. M. gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliaciniai skundai tenkintini dalinai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistinas, iš esmės nekeičiant padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, o tik pašalinant iš nuosprendžio nustatomosios dalies aplinkybes apie nusikalstamas veikas, kurių nuteistosios nepadarė.

Paskirdamas nuteistiesiems bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, tiek jam bendrindamas, pirmosios instancijos teismas BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Sumažinus nuteistosioms V. M. ir M. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtį, mastą, keisti joms paskirtąsias bausmes pagrindo nėra, jų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas visuomenei, sukeltos pasekmės yra išlikę tokie patys.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, BPK 328 straipsnio 3 punktu,

nutarė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybes, kad: M. M., žinodama, kad nedirbs ir bus fiktyviai įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, suklastojo darbo sutartį Nr.12 2007m. lapkričio 26 d., pagal kurią buvo fiktyviai įdarbinta bei suklastojo 2007 metų lapkričio gruodžio mėnesių darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie savo - M. M. - darbo laiką ir juos patvirtino savo parašu; V. M. žinodama, kad M. M. nedirbs ir bus fiktyviai įdarbinta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas, suklastojo darbo sutartį Nr.12 2007 m. lapkričio 26 d., pagal kurią ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbdavio atstovė, fiktyviai įdarbino M. M., ir šią sutartį patvirtino V. M. ir M. M. parašais, suklastojo 2007 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr.1 dėl savęs atleidimo iš direktorės pareigų ir naujo direktoriaus paskyrimo ir juos patvirtino savo parašu.

Nuteistojo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.