- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-677-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08310-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Aclean LT“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė ieškinį atsakovei UAB „Aclean LT“, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 2 162,10 Eur skolą už negyvenamųjų patalpų nuomą, 40,56 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovei UAB „Aclean LT“ dėl skolos priteisimo. Ieškovei išaiškino, jog ji su ieškiniu turi kreiptis į Alytaus apylinkės teismą.
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (CPK 30 straipsnio 9 dalis). Tačiau iš šalių pasirašytos nuomos sutarties matyti, jog šalys nebuvo sutarusios dėl jos įvykdymo vietos. Konstatavo, jog vien tai, kad nuomojamos patalpos yra (duomenys neskelbtini) dar nereiškia, jog šalys nuomos sutartyje buvo sutarusios dėl jos įvykdymo vietos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 30 straipsnio 9 dalies nuostatas, todėl šiuo atveju taikytina CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinys pateikiamas teismui pagal atsakovo buveinės vietą. Nustatęs, kad atsakovės registruotos buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini) , pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareikštas ieškinys yra teismingas Alytaus apylinkės teismui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.
5. Apeliantė pažymi, jog pagrindinė teismingumo nustatymo taisyklė išdėstyta CPK 29 straipsnyje. Ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, tačiau CPK 30 straipsnio 9 dalis nustato, kad ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Ieškovė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui teikė, atsižvelgdama į tai, jog byloje keliami reikalavimai yra kildinami iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos santykių, turtas buvo nuomojamas ir pati nuomos sutartis vykdoma Vilniaus mieste, todėl reikalavimai dėl nuomos įsiskolinimo priteisimo teismingi Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kartu su ieškiniu pateiktoje 2017 m. gegužės 2 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartyje Nr. A466-29/17(2.14.1.42-TD2) 1 punkte numatant, kad patalpos išnuomojamos skalbyklos veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, Savivaldybei nėra suprantama, kaip dar aiškiau Sutartyje turi būti nurodoma veiklos vykdymo vieta. Apeliantė laikosi pozicijos, kad būtent Sutarties 1 punktas ir nurodo, kad išnuomotose patalpose adresu Antakalnio g. 124, Vilniuje, pagal šalių pasirašytą Sutartį, bus įkuriama skalbykla ir vykdoma skalbyklos veikla. Taigi, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog šalys nebuvo sutarusios dėl jos įvykdymo vietos. Teismas nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, neišnagrinėjo kartu su ieškiniu pateikiamų dokumentų, ir pačiame ieškinyje išdėstytų aplinkybių, pagrindžiančių tai, jog pagal teismingumą, atsižvelgiant į sutarties, kurios atsakovei nesilaikant ir susidarė prašoma priteisti skola, vykdymo vietą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą.
8. Apeliantė nesutinka su skundžiama nutartimi, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį tinkamai neįvertino šalių sudarytos nuomos sutarties nuostatų ir nepagrįstai konstatavo, jog šalys nebuvo susitarę dėl sutarties vykdymo vietos, todėl netinkamai aiškino CPK 30 str. 9 d. įtvirtinto alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės.
9. Teismingumas yra laikomas viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Lietuvos civilinio proceso teisėje įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąja vietą (fizinio asmens) arba juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 str.). Tačiau CPK 30 str. yra įtvirtintos ir alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 str. 9 dalyje nurodytas vienas iš tokių atvejų, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Tai reiškia, kad materialiojo teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai.
10. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš 2017 m. gegužės 2 d. Negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-29/17(2.14.1.42-TD2). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtos sutarties turinį sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju sutartyje nėra nuostatos, kuria šalys konkrečiai susitarė dėl jos įvykdymo vietos. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad šiuo atveju ieškinys yra pareikštas dėl sutarties, kurioje nurodyta jos įvykdymo vieta ir CPK 30 str. 9 d. įtvirtintas teismingumas ieškovo pasirinkimu yra galimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ginčas dėl skolos priteisimo kilo iš nuomos teisinių santykių ir sutartyje nurodytas nuomojamų patalpų adresas, savaime nereiškia, jog taikytinos CPK 30 str. 9 d. nuostatos. Toks aiškinimas, iš esmės paneigtų bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę numatytą CPK 29 str. Pažymėtina, jog tokią praktiką formuoja Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e2S-2998-340/2018, nurodydamas, jog specialiosios normos (išimtys iš bendrųjų taisyklių) negali būti aiškinamos plečiamai ar taikomos pagal analogiją, t.y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinka šios normos dispoziciją, tuo tarpu visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, šiuo atveju – bendrosios teritorinį bylų teismingumą apibrėžiančios normos.
11. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai teikė teismingumą reglamentuojančias normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.