Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės H. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės H. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Maneo“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės H. G. ieškinį atsakovei UAB „Maneo“ dėl skolos priteisimo kaip neteismingą tam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

7. Viena iš tinkamo teisės į teisminę subjektinių materialinių teisių gynybą įgyvendinimo prielaidų yra bylos (reiškiamo reikalavimo) teismingumas konkrečiam teismui. Teismingumo instituto tikslinė paskirtis – užtikrinti civilinio proceso tvarka nagrinėtinų bylų paskirstymą tarp bendrosios kompetencijos teismų. Vadinasi, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas privalo ex officio patikrinti, ar kreipdamasis į teismą teisminės materialinių subjektinių teisių gynybos, ieškovas šią teisę įgyvendina tinkamai, t. y. nepažeidžia civilinio proceso įstatymuose nustatytų teismingumo taisyklių. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

8. CPK 30 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvaus teritorinio teismingumo taisyklės, t. y. išvardyti atvejai, kai ieškovas turi teisę pasirinkti vieną iš galimų teismų. Šios alternatyvaus teismingumo taisyklės suteikia ieškovui teisę pasirinkti konkretų teismą, kad jis galėtų ekonomiškiau ir operatyviau įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. CPK 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta galimybė ieškovui pareikšti ieškinį dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, pagal sutarties įvykdymo vietą. Ši proceso teisės norma taikoma tais atvejais, kai šalys pagal sutarties laisvės principą sutartyje nustato jos įvykdymo vietą (CK 6.156 str. 1 d.). Tai reiškia, kad materialinio teisinio pobūdžio susitarimas tarp šalių dėl sutarties įvykdymo vietos gali turėti ir procesinių padarinių, konkrečiai, lemti alternatyviojo teismingumo galimybę šaliai. Pastebėtina, kad šiuo atveju reikšminga ne kurioje vietoje ar kuriose vietose šalys vykdo atskiras sutartines prievoles, o esminę reikšmę turi sutarties pagrindinių prievolių įvykdymo vieta.

9. Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Maneo“ dėl skolos priteisimo. Nors Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovės registruota buveinės vieta yra Tauragės g. 3, Šilalės m., Šilalės r. sav., tačiau ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad pagal tarp šalių sudarytą 2018-01-30 nuomos sutartį turtas buvo nuomojamas ir pati nuomos sutartis vykdoma (duomenys neskelbtini), ieškinį, vadovaudamasi CPK 30 straipsnio 9 dalimi, pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismui.

10. Vilniaus regiono apylinkės teismas, konstatavęs, jog ieškinys turi būti pareiškiamas apylinkės teismui pagal atsakovės buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, t. y. Tauragės g. 3, Šilalė, Šilalės r. sav. (CPK 29 str.), 2018-10-25 nutartimi sprendė, kad ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams neteismingas, todėl jį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad ieškovė su ieškiniu turėtų kreiptis į Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

11. Ieškovė, nesutikdama su minėta 2018-10-25 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad ginčo nuomos sutarties vykdymo vieta yra būtent nuomojamo daikto buvimo vietoje, todėl remiantis CPK 30 straipsnio 9 dalies norma ginčo atveju ieškinys turėtų būti teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams. Taip pat nurodė, kad vien tai, kad nuomos sutartyje nėra įrašyta žodžių, kad jos vykdymo vieta yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, kad šalys nesusitarė dėl jos įvykdymo vietos ar, kad jos vykdymo vieta yra kur nors kitur nei patalpų (nekilnojamojo daikto) buvimo vieta; šalys sutartyje neprivalo aptarti visų įmanomų jos sąlygų ir pan., kadangi kitos sutarties sąlygos pagal sutarties esmę ir pobūdį gali būti numanomos. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. Pažymėtina, jog teismingumas ieškovo pasirinkimu galimas, kai sutartyje šalys konkrečiai susitarė dėl sutarties įvykdymo vietos (CPK 30 str. 9 d.). Kai sutarties įvykdymo vieta sutartyje nėra aiškiai aptarta, o tik remiantis kitomis sutarties nuostatomis ar teisės aktų reikalavimais, yra numanoma, CPK 30 straipsnio 9 dalies norma negali būti taikoma, nes toks plečiamasis procesinės teisės normos aiškinimas išplėstų jos taikymo ribas iki taikymo visais atvejais, kada tarp šalių egzistuoja prievoliniai santykiai sutarčių pagrindu ir tokiu būdu iš esmės būtų paneigta bendroji teritorinio teismingumo taisyklė, numatyta CPK 29 straipsnyje. Tuo tarpu tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialiosios normos (išimtys iš bendrųjų taisyklių) negali būti aiškinamos plečiamai ar taikomos pagal analogiją, t.y. atitinkama specialioji taisyklė (norma) taikoma tik tam atvejui, kuris atitinka šios normos dispoziciją, tuo tarpu visais kitais atvejais taikomos bendrosios taisyklės, šiuo atveju – bendrosios teritorinį bylų teismingumą apibrėžiančios normos.

13. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje 2018-01-30 nuomos sutartyje nėra aiškiai aptarta sutarties įvykdymo vieta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog vien tai, kad nuomojamos patalpos yra (duomenys neskelbtini), dar jokiu būdu nereiškia, jog šalys nuomos sutartyje buvo sutarusios dėl jos įvykdymo vietos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės nurodomas aplinkybes, kuriomis ji grindė ieškinio teismingumo klausimą CPK 30 straipsnio 9 dalies pagrindu, teisingai išaiškino alternatyvaus teritorinio teisingumo taisykles bei pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju ieškinys turi būti pareiškiamas Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams, t. y. apylinkės teismui pagal atsakovės buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (Tauragės g. 3, Šilalė, Šilalės r. sav.). Nustačius, kad ieškovės ieškinys Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams neteismingas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atsisakė priimti (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

14. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės atskirajame skunde nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-16 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-921-381/2015, šioje byloje remtis nėra pagrindo, nes šios nagrinėjamos bylos ir apeliantės nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra analogiškos, skiriasi sutarties dalykas, jo įvykdymo tvarkos apibūdinimas sutartyse.

15. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartą palikti nepakeistą.