Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams I. B., R. B., T. B. ir I. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovams T. B. ir I. B. ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2017 m. balandžio 5 d. ir atitinkamai 2017 m. gegužės 19 d., atsakovui R. B. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per darbovietę 2017 m. balandžio 28 d., o atsakovei I. B. – CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu 2017 m. balandžio 26 d. (el. b. l. 53, 71-73).

Kadangi atsakovai nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuris Vilniaus miesto tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 patikėjimo teise perduotas naudoti ir valdyti ieškovui (el. b. l. 11, 27-38). Tarp atsakovės I. B. ir ieškovės 2009 m. gegužės 21 d. buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1.39-N09/0928, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13-17). Nuomos sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Nuomos sutarties 3 punktu šalys susitarė, jog be pagrindinės nuomininkės I. B., bute turi teisę gyventi ir jos šeimos nariai – R. B., T. B., I. B. bei L. B. (nepilnametis, asmens kodas (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini), atakovai yra deklaravę ir savo gyvenamąsias vietas (el. b. l. 12).

Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Pagal CK 6.583 ir 6.584 straipsnius, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovai savo įsipareigojimų nevykdė ir nuomos mokesčio nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. susidarė 1 101,92 Eur įsiskolinimas. Tą patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą, taip pat mokesčių paskaičiavimo lentelės (el. b. l. 18, 20-21). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 1 101,92 Eur skolą už buto nuomą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 straipsnis, 6.589 straipsnio 1 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Nuomos sutarties 34 punktu šalys susitarė, kad nuomininkui laiku nesumokėjus nuomos mokesčio, jis privalo už kiekvieną uždelstą dieną nuo nesumokėtos sumos mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 68,04 Eur delspinigius, taikydama 0,05 procento delspinigių normą už 6 mėnesių laikotarpį (el. b. l. 19). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai praleido terminą prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 68,04 Eur delspinigius laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

UAB ,,Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010 m. spalio 8 d. sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, paskaičiuoti konkretiems objektams tenkančius mokesčius, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti, sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas vartotojams teikiant SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (el. b. l. 5-10).

Vadovaujantis CK 6.584 straipsnio 1 dalimi, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybių gyvenamosios patalpos, iš nuomininkų imamas atskirai nuo nuompinigių, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovai už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. susidarė 916,07 Eur įsiskolinimas (el. b. l. 22-24). Byloje duomenų, kad atsakovai šį įsiskolinimą būtų padengę nėra (CPK 178 straipsnis), todėl vadovaujantis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistina 916,07 Eur skola už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei solidariai iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 086,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 47 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 10,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso – 57,15 Eur (iš atsakovų I. B., R. B. ir T. B. – po 14,29 Eur, iš atsakovės I. B. – 14,28 Eur), nes iš kiekvieno atsakovo pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai 1 101,92 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto vieno euro ir 92 euro centų) skolą už buto nuomą, 68,04 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų ir 04 euro centų) delspinigius, 916,07 Eur (devynių šimtų šešiolikos eurų ir 07 euro centų) skolą už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 086,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 57,15 Eur (penkiasdešimt septynių eurų ir 15 euro centų) bylinėjimosi išlaidas – iš atsakovų I. B., R. B. ir T. B. – po 14,29 Eur (keturiolika eurų ir 29 euro centus), iš atsakovės I. B. – 14,28 Eur (keturiolika eurų ir 28 euro centus). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.