- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- ATP-34-72/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00298-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pažeidėjas
- I. Ž.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Saulius Vanagas Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-34-72/2013
2013 m. sausio 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – Institucija) įgalioto pareigūno 2012 m. spalio 4 d. nutarimu I. Ž. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. („Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas“) 4 d. numatytą veiką, skiriant jam už pažeidimą teisės medžioti atėmimą 18 mėnesių ir šautuvo „TIKKA T3 3006 SPRINGFIELD“ su optiniu taikikliu „ARTEMIS – 2100“ bei dėtuve ir iššauta tūtele konfiskavimu. Nutarimu I. Ž. nubaustas už tai, kad 2012-10-04 (21 val. 30 min. sulaikytas Kupiškio rajone (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose) ties (duomenys neskelbtini) kaimu neteisėtai, neturėdamas leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius (svetimuose medžioklės plotuose), su jam priklausančiu graižtviniu šautuvu „TIKKA T3 3006 SPRINGFIELD“ medžiojo, taip pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 16.2, 58.2 ir 58.3 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs I. Ž. skundą, 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi jo netenkino. Teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimas yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, I. Ž. veika kvalifikuota teisingai, o paskirtoji nuobauda nėra per griežta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu I. Ž. prašo panaikinti Institucijos nutarimą, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012-11-23 nutartį ir perduoti Institucijai jo administracinę bylą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad su Institucijos nutarimu nesutinka, yra nubaustas nepagrįstai. Nei pagal Medžioklės įstatymo prasmę, nei pagal gramatinę žodžio „medžioklė“ prasmę jis nemedžiojo. Neneigia, kad 2012-10-04 21.30 val. buvo Kupiškio rajone ties (duomenys neskelbtini) kaimu. Nutarė išbandyti savo šautuvą, todėl vieną kartą iššovė į taikinį. Kadangi jis nemedžiojo, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos norminiai aktai, todėl jam negali būti taikoma atsakomybė už medžiojimą svetimuose medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Nurodo, kad neteisėtos medžioklės faktą įrodo tik jo paties neatsakingai parašytas prisipažinimas. Tačiau, jo manymu, to nepakanka konstatuoti buvus pažeidimą. Gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai ieškojo neva jo nušautos stirnos, tačiau nerado. Kur paslėptas šautuvas, pareigūnams parodė jis pats. Gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai sakė, kad girdėjo tris šūvius, nors jis šovė tik vieną kartą. Jeigu būtų šovęs į stirną, tai su savo turimu labai kokybišku šautuvu su optiniu taikikliu tikrai būtų pataikęs. Taigi nėra jokių objektyvių duomenų, kad padarė pažeidimą, susijusį su neteisėta medžiokle, todėl jam ATPK 85 str. 4 d. netaikytina. Išbandydamas savo šautuvą ir vieną kartą iššaudamas į medį, padarė paprastą Medžioklės taisyklių pažeidimą, kurio nenumato kitos šio straipsnio dalys, o ne medžiojo svetimuose medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius. Be to, Lietuvoje praktiškai nėra žemės ploto, kuris nebūtų priskirtas kuriam nors medžiotojų būreliui, išskyrus miestų teritoriją. Šovė stovėdamas ant keliuko. Mano, kad to tikrai nepakanka konstatuoti, jog buvo svetimuose medžioklės plotuose. Nurodo, kad Institucija nevisiškai ištyrė įvykio aplinkybes, todėl turėjo būti atliktas papildomas aplinkybių tyrimas. Mano, kad nėra surinkta neabejotinų įrodymų, jog padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 183 str. 2 d.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas A. M. prašo atmesti I. Ž. apeliacinį skundą. Nurodo, kad 2012 m. spalio 4 d. apie 19 val. telefonu gavo informaciją, jog 2012 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaimo laukuose, buvo paleisti šūviai ne jų būrelio medžiotojų ir jis buvo paprašytas padėti. 2012 m. spalio 4 d. apie 21.30 val. netoli (duomenys neskelbtini) kaimo buvo sustabdytas automobilis „VW Golf“, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) k. gyventojas, (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo medžiotojas I. Ž.. Nustatyta, kad I. Ž. iš medžioklinio karabino „TIKKA 3T“ paleido šūvį į stirnos patiną, šautuvą paslėpė po sena žole, tačiau vėliau pats šautuvą parodė jį sulaikiusiems inspektoriams. Pažymi, kad 2012 m. spalio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu I. Ž. savo paaiškinime pripažino, kad vieną kartą šovė į stirnos patiną ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs šį pažeidimą. Nurodo, kad teismas nutartyje objektyviai išnagrinėjo ir įvertino visas I. Ž. administracinio teisės pažeidimo aplinkybes bei pripažino inspektoriaus G. B. nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai nustatė padaryto administracinio teisės pažeidimo požymius.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad I. Ž. kaltė padarius ATPK 85 str. 4 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobauda, atsižvelgus į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizuota tinkamai.
I. Ž. jam inkriminuotą pažeidimą neigia tvirtindamas, jog jis ne medžiojo, o tik norėjo išbandyti šautuvą ir vieną kartą iššovė į taikinį (medį).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, išklausė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovo G. B. paaiškinimų, kaip liudytojus apklausė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnus A. M. ir G. S., kurių parodymais bei atstovo paaiškinimais, išanalizuotais kitų byloje esančių įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija, kad jis nemedžiojo, o tik išbandė ginklą. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp atstovo paaiškinimų, liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia iš esmės fiksuota Institucijos nutarime. Pabrėžtina, jog apeliantas 2012 m. spalio 4 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu savo paaiškinime pats pripažino, kad vieną kartą šovė į stirnos patiną ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs šį pažeidimą (b. l. 4-5), kas įvertinus byloje esančią įrodomąją medžiagą, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jokių abejonių dėl to, ar 2012 m. spalio 4 d. I. Ž. medžiojo, neturėjo, o vėliau pastarojo pateiktą įvykio versiją dėl ginklo išbandymo pagrįstai vertino kaip jo pasirinktą gynybos taktiką siekiant sušvelninti savo padėtį.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kupiškio rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.