Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) vyresnysis patrulis surašė J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2009 m. kovo 29 d., 10.50 val., Ukmergėje, Kauno g., vairuodamas automobilį viršijo leistiną greitį 43 km/h, kai leistinas greitis yra iki 50 km/h, t. y. važiavo 94 km/h (+-1 km/h paklaida) greičiu, nepakluso policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 ir 135 punktų reikalavimus.

II.

Teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. K. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukė nustatęs, kad nurodytą dieną policijos pareigūnai M. D. ir R. M. vilkėdami tarnybines uniformas (be ryškios spalvos liemenių) vykdė neviešą patruliavimą specialiomis spalvomis nedažytu automobiliu „VW Vento“. J. K. paaiškino, kad, pamatęs jį stabdantį policijos pareigūną, pristabdė, tačiau kilus įtarimui, jog stabdantis asmuo nėra policijos pareigūnas, padidino greitį ir nuvažiavo link Jonavos, netoli kurios buvo sustabdytas kitų policijos pareigūnų. J. K. taip pat paaiškino, kad prie automobilio „VW Vento“ jis matė vieną asmenį su policijos uniforma, o kitas sėdėjo automobilyje, todėl, ar jis buvo su policijos uniforma, nematė; įtarimus, kad stabdantys asmenys nėra policijos pareigūnai, padidino tai, jog automobilis „VW Vento“ buvo su tamsintais stiklais ir atrodė labai seno modelio, o jis manė, kad policija tokių nebenaudoja. Policijos pareigūnai M. D. ir R. M. patvirtino J. K. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis savo automobilį pristabdė. Liudytojas R. M. papildomai parodė, kad pristabdęs J. K. įdėmiai pažiūrėjo į policijos pareigūnus ir padidinęs greitį nuvažiavo. Teismas konstatavo, kad J. K. argumentas, jog jis nestojo, nes bijojo, kad stabdžiusieji gali būti ne policijos pareigūnai, o tuo pačiu prarasti prabangų automobilį, nėra paneigtas jokiais byloje surinktais įrodymais. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes bei tai, kad J. K. buvo stabdomas neviešo patruliavimo būdu, kas apsunkino policijos pareigūnų identifikavimą (pareigūnai nevilkėjo ryškių liemenių, naudojosi nedažytu specialiomis spalvomis automobiliu), padarė išvadą, kad J. K., suabejojęs, jog jį stabdo policijos pareigūnai, ir dėl to nesustojęs, veikė būtinosios ginties atveju.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu nutarimu administracinės bylos teisena, remiantis ATPK 250 straipsnio 4 punktu, dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, J. K. atžvilgiu buvo nutraukta nustačius, kad J. K. veikė būtinosios ginties atveju.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

ATPK 18 straipsnyje numatyta, kad „administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos“.

Šioje byloje ginčo dėl to, kad J. K. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat, kad šį reikalavimą davė uniformuoti policijos pareigūnai nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, nekyla.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nustatė, kad J. K. vairuojamas automobilis buvo stabdomas dienos metu, Ukmergės miesto teritorijoje dėl to, kad šis viršijo leistiną greitį (b. l. 2, 6, 7, 9, 10), policijos pareigūnai vilkėjo tarnybines uniformas, pažeidėjas buvo stabdomas mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties (b. l. 26 - 27). Iš to darytina išvada, kad policijos pareigūnų apranga ir veiksmai stabdant transporto priemones visiškai atitiko Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintoje Patrulių veiklos instrukcijoje (administracinių teisės pažeidimų padarymo metu galiojusi redakcija) keliamus reikalavimus, t. y. buvo teisėti. Instrukcijoje įtvirtinta, kad transporto priemonę stabdantis policijos pareigūnas turi būti uniformuotas (68 punktas), uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku (69 punktas). Tuo tarpu reikalavimas dėvėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (kelių policijos pareigūno kombinezonus, specialiąsias liemenes, rankogalius ar kt.), taip pat dirbti tik specialiomis spalvomis dažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu, taikomas tik stabdant transporto priemones tamsiu paros metu (70.1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. kovo 21 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2006 pažymėjo, kad „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 7 punkte nurodyta, kad negali būti pripažinti pavojingu kėsinimusi įstatymo ir kitų norminių aktų apibrėžti teisėti pareigūnų ar kitų asmenų veiksmai, kuriais ribojamos žmogaus teisės ir laisvės. Siekiant užtikrinti policijos pareigūnams jiems pavestų funkcijų vykdymą saugant ir užtikrinant viešąją tvarką ir žmonių saugumą, įstatymai draudžia nepaklusti ar priešintis teisėtiems policijos pareigūnų veiksmams, nustatant už tai baudžiamąją atsakomybę“.

Pažymėtina, kad J. K. buvo stabdomas, nes padarė administracinį teisės pažeidimą (43 km/h miesto teritorijoje viršijo leistiną greitį). Pamatęs jį stabdančius policijos pareigūnus, užuot grįžęs į Ukmergės miestą ir prisistatęs policijai, jis dar padidino greitį ir nuvažiavo toliau (kaip pats teigia, į už 35 km esančią Jonavą, netoli kurios buvo sustabdytas kitų policijos pareigūnų). Duomenų apie tai, kad J. K. būtų skambinęs į policiją pasiteirauti, ar nurodytoje vietoje patruliuoja policijos pareigūnai, nėra.

Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.