- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-21
- Bylos Nr.
- 2K-188/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Ona Aldona Budienė, Vytautas Piesliakas (pran.)
- Nuteistasis
- L. Š., ir J
- Kategorijos
- 1.1.5.1Būtinoji gintis (BK 28 str.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Onos Aldonos Budienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios L. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 6 d. nutarties.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 1 d. nuosprendžiu L. Š. nuteista pagal BK 286 straipsnį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir J. B., tačiau jis kasacinio skundo nepadavė.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nuosprendžiu nuteistosios L. Š. apeliacinis skundas atmestas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 1 d. nuosprendis dėl J. B. nuteisimo pagal BK 286 straipsnį 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda panaikintas ir bylą nutraukta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistosios L. Š. apeliacinis skundas atmestas, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nuteistosios L. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Š. nuteista už tai, kad 2003 m. birželio 16 d., apie 00.55 val., (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje prie (duomenys neskelbtini) buto, Klaipėdoje, kartu su J. B., panaudodami fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojams, t. y. būdama girta, L. Š. pasipriešino valstybės tarnautojai A. L.: pastūmė ją, o šiai suklupus, pagriebė už plaukų, trenkė į sieną, tokiu būdu padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji L. Š. prašo teismą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m. birželio 1 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Skunde kasatorė teigia, kad teismas vienašališkai vertino byloje esančius įrodymus ir pažeidė baudžiamojo proceso normas: BPK 301 straipsnio 1 dalį ir BPK 320 straipsnio 3 dalį. Kasatorė nurodo, kad 2003 m. birželio 16 d. jos bute įvykusius įvykius teismas vertino tik nukentėjusiosios policijos pareigūnės A. L. naudai. Kasatorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl ko 2003 m. birželio 16 d., apie 00.55 val., pas kasatorę atvyko policijos pareigūnai. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nutartyje pažymima, kad policijos pareigūnus iškvietė liudytoja L. T., tačiau liudytojos L. T. ir Ž. B. nuteistąją L. Š. apkalba.
Kasatorė nurodo, kad ne ji, o policijos pareigūnė A. L. pavartojo jos atžvilgiu smurtą, todėl jos A. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas turėtų būti vertintinas kaip būtinosios ginties pasekmė. Taip pat kasatorė teigia, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, kuria jos apeliacinis skundas atmestas, pateiktos išvados dėl jai padaryto nežymaus sveikatos surikdymo yra grįstos prielaidomis nesiaiškinant, dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios L. Š. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo.
Kolegija laiko, kad apeliacinis skundas išnagrinėtas nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normų, reguliuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 25 punkte, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Apeliacinės instancijos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, detaliai ištyrė apeliaciniame skunde buvusius argumentus. Atlikęs įrodymų tyrimą, teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, patvirtindamas jas kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas nutartyje išdėstė nuteistosios L. Š. nusikaltimo padarymą patvirtinančius įrodymus, juos išanalizavo ir nurodė, kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia surinkti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
Kasatorės teiginį, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacine tvarka, vertino tik nukentėjusiosios A. L. parodymus, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė. Apeliacinės instancijos teismas atliko BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą įrodymų tyrimą ir apklausė pirmosios instancijos teisme neapklaustus liudytojus: Ž. B., A. S., A. V. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja A. S. patvirtino savo pareiškime policijai (t. 1, b. l. 23) nurodytus duomenis, kad ji 2003 m. birželio 15 d., apie 23 val., iškvietė policiją, nes nuteistosios L. Š. bute buvo triukšmaujama. Analogiškus parodymus davė ir liudytoja Ž. B., patvirtinusi, kad A. S. neapsikentusi triukšmo 2003 m. birželio 15 d., apie 23 val., iškvietė policiją. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje pažymėjo, kad 2003 m. birželio 16 d., 00.55 val., policiją iškvietė liudytoja L. T., nes L. Š. į jos langą mėtė įvairius daiktus, grasino, įžeidinėjo. Tai patvirtina policijos pateikta administracinė bylą (t. 2, b. l. 71-72), iš kurios medžiagos matyti, kad L. Š. buvo nubausta administracine tvarka pagal ATPK 183 straipsnio 1 dalį už viešosios rimties trikdymą 2003 m. birželio 16 d., 00.55 val. Šie liudytojų A. S., Ž. B. ir I. T. parodymai buvo tinkamai ištirti teismo posėdžio metu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo jais netikėti, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad minėti liudytojai turėjo tikslą apkalbėti nuteistąją L. Š. Taigi, L. Š. BK 286 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą patvirtina ne tik nukentėjusiosios A. L., bet ir minėtų liudytojų parodymai, kuriuos teismas ištyrė ir įvertino. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad policijos pareigūnai kasatorės bute buvo teisėtai, vykdydami savo tarnybines pareigas. Nors nuteistoji L. Š. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, nesiaiškino aplinkybės, kodėl pas ją 2005 m. birželio 16 d., 00.55 val. atvyko policijos pareigūnai, šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, išsamiai pasisakė ir dėl įvykio vietos. Nors nuteistoji kasaciniame skunde teigia, kad konfliktas su policijos pareigūnais vyko ne laiptinėje, o jos bute, dėl ko buvo pažeista jos būsto neliečiamybė, apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę paneigė remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Be nukentėjusiųjų A. L. ir R. K. parodymų, kad konfliktas vyko namo laiptinėje, analogiškus parodymus apie įvykio vietą davė liudytoja Ž. B., patvirtinusi, kad po pirmojo policijos iškvietimo, antrą kartą atvykus policijos pareigūnams ji girdėjusi triukšmą namo laiptinėje, bei liudytojai T. L. ir A. Š., parodę, kad atvykę į pagalbą policijos pareigūnei A. L., konflikto dalyvius rado besigrumiančius laiptinėje. Esant tokioms aplinkybėms, kasatorės apeliacinis skundas buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas, nutartyje detaliai atsakyta į visus skunde išdėstytus argumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, reglamentuojančius bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.
Dėl būtinosios ginties (BK 28 straipsnis)
Nuteistoji L. Š. kasaciniame skunde teigia, kad jos veiksmai turėtų būti vertintini kaip būtinoji gintis, nes ji gynėsi nuo neteisėto policijos pareigūnės A. L. elgesio. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos.
Įstatyme pasakyta, kad būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų. Policijos pareigūnės A. L. veiksmai šioje situacijoje negali būti pripažinti pavojingu kėsinimusi. Atvirkščiai, policijos pareigūnai šioje byloje vykdė visuomenei naudingus Policijos veiklos įstatyme numatytus uždavinius – viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimą, todėl turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti teisėtvarkos pažeidėjus į policijos ar kitų teisėsaugos institucijų tarnybines patalpas jų asmenybei nustatyti bei įstatyme numatytais atvejais panaudoti jėgą. Policijos pareigūnui vykdant jam suteiktus įgalinimus įstatymu suteikta teisė tam tikrais atvejais panaudoti fizinę prievartą. Šie atvejai išvardyti Policijos veiklos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje. Jame pažymėta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą, gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi bei sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 7 punkte nurodyta, kad negali būti pripažinti pavojingu kėsinimusi įstatymo ir kitų norminių aktų apibrėžti teisėti pareigūnų ar kitų asmenų veiksmai, kuriais ribojamos žmogaus teisės ir laisvės. Siekiant užtikrinti policijos pareigūnams jiems pavestų funkcijų vykdymą saugant ir užtikrinant viešąją tvarką ir žmonių saugumą, įstatymai draudžia nepaklusti ar priešintis teisėtiems policijos pareigūnų veiksmams, nustatant už tai baudžiamąją atsakomybę. Ją numato BK 286 straipsnis. Taigi būtinoji gintis negalima prieš teisėtus policijos pareigūnų veiksmus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą tiek pirmą, tiek antrą kartą atvyko ne savavališkai, o teisėtai - gavę pranešimus apie neblaivių asmenų triukšmavimą naktį. Tai, kad policijos pareigūnai atvyko teisėtai, patvirtina policijos pateikta administracinė byla (t. 2, b. l. 71-72). Policijos pareigūnė A. L. fizinį smurtą, dėl kurio nuteistajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, panaudojo veikdama Policijos veiklos įstatymo ribose, t. y. siekdama užtikrinti viešąją tvarką ir pristatyti teisės pažeidėją L. Š. į policiją. Ši, savo ruožtu, siekdama išvengti pristatymo, priešinosi, kėsinosi į pareigūnės sveikatą. Atsisakiusi paklusti atvykusių policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams laikytis viešosios rimties, konfliktą inspiravo pati nuteistoji L. Š., dėl ko A. L. teko panaudoti jėgą. Tiek nukentėjusiajai A. L., tiek nuteistajai L. Š. teismo medicinos specialistų išvadomis (t. 1, b. l. 8; 48) buvo nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Bylos teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. Š. ir T. L. patvirtino, kad atvykę į pagalbą policijos pareigūnei A. L., rado L. Š. įsikibusią A. L. į plaukus. L. Š. nesiliovus smurtavus, jos atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga ir uždėti antrankiai.
Nuteistoji L. Š., priešindamasi policijos pareigūnei A. L., suprato savo veiksmų neteisėtą pobūdį. Tiek pirmą, tiek antrą kartą atvykę užtikrinti viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo policijos pareigūnai buvo uniformuoti ir prisistatė L. Š., todėl nuteistoji suvokė, kad panaudodama smurtą priešinasi būtent policijos pareigūnams. Esant šioms aplinkybėms, nuteistosios L. Š. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi ir buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį.
Rezoliucinė dalis
nuta r i a:
Nuteistosios L. Š. kasacinį skundą atmesti.