Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-06 · Civilinė byla Nr. 2S-475-623/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
2S-475-623/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė, Henrichas Jaglinskis, Marijonas Greičius (pran.)
Skolininkas
J. P.
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-475-623/2010Procesinio sprendimo kategorija 129.4;122.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko ir pranešėjo Marijono Greičiaus,teisėjų Neringos Švedienės, Henricho Jaglinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko J. P. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria pareiškimas patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal antstolės T. G. pareiškimą skolininkui J. P. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja antstolės T. G. kontora kreipėsi į teismą su pareiškimu (b.l.1) prašydama priteisti iš skolininko J. P. 4.239, 84 Lt vykdymo išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad įvykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės 2009-02-04 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-5357-640/2009 dėl 31.367, 26 Lt išieškojimo iš skolininko J. P. išieškotojo UAB ,,Kemira GrowHow“ naudai. Skola išieškota po vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui bei vykdymo veiksmų atlikimo, todėl išieškomos bendrosios vykdymo išlaidos, faktinės vykdymo išlaidos bei atlyginimas antstoliui. Vykdant vykdomąjį dokumentą vykdymo išlaidos sudarė - 4859, 75 Lt, iš jų: 350 Lt būtinų vykdymo išlaidų, 577, 32 Lt vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, 40, 95 Lt pašto išlaidų, 3000 Lt atlyginimas antstoliui, 891,48 Lt pritaikyto indekso pagal paskaičiavimo aktą. Kadangi 619,91 Lt suma yra sumokėta, todėl prašoma priteisti likusią 4239, 84 Lt sumą.

Skolininkas J. P. nesutiko su antstolės T. G. pareiškimu nurodydamas, jog sumokėjo skolą iki antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui gavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. nutartimi patenkino antstolės T. G. kontoros pareiškimą iš dalies. Priteisė iš skolininko ūkininko J. P. 3320, 48 Lt vykdymo išlaidų antstolės T. G. kontorai. Teismas nurodė, kad pagal CPK 661 str. 2 d., raginimas įvykdyti sprendimą, vykdant teismo įsakymus, skolininkui nesiunčiamas. Skolininkas J. P. įvykdė sprendimą po vykdomosios bylos priėmimo vykdymui, todėl iš jo priteistinos visos vykdymo išlaidos.

Teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti 23, 64 litais iš skolininko J. P. priteistinas papildomas vykdymo išlaidas, kadangi iš pareiškėjos išlaidų apskaičiavimo matyti, kad už patvarkymo dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdymui parengimą, už bylos viršelį bei už patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimą paskaičiuotos papildomos išlaidos, kurios neturėjo būti skaičiuojamos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos redakcijos 3 lentelę, patvarkymo areštuoti lėšas parengimas įkainojamas 5 litais, o vykdomojoje byloje Nr. 0045/09/00402 esančio vykdymo išlaidų paskaičiavime tokios rūšies patvarkymai įkainoti 30 litų, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas šią sumą mažinti. Teismas nurodė, jog paskaičiavus septynis originalus bei keturiolika minėtų patvarkymų nuorašų ir pritaikius 1,227 indeksą, galutinė suma už patvarkymus areštuoti lėšas yra ne 309, 20 Lt kaip nurodyta vykdymo išlaidų apskaičiavime, o 94, 48 Lt.

Teismas nurodė, kad Sprendimo vykdymo instrukcijos 1 lentelės 14 punkte nustatyta, kad atlygis antstoliui sudaro 8 procentus nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 3000 Lt. Išieškota suma yra 31 559, 86 Lt. Teismas nurodė, kad 8 procentai nuo šios sumos yra 2524,79 Lt, todėl antstoliui priklauso minimalus - 3000 Lt atlygis. Atsižvelgdamas į tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 32 punkte nustatyta, kad procentais skaičiuojamos vykdymo išlaidos, įskaitant ir atlyginimą antstoliui, neindeksuojamos, teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti 681 Lt atlygio dalies, susidariusios pritaikius 1,227 vartotojų kainų indeksą.

Teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti iš skolininko J. P. priteistinas vykdymo išlaidas ir priteisti 3940, 39 Lt vykdymo išlaidų: 429, 45 Lt būtinų vykdymo išlaidų, 469, 99 Lt papildomų vykdymo išlaidų, 40, 95 Lt pašto išlaidų, 3000, 00 Lt atlygio antstoliui pagal apskaičiavimo aktą. Kadangi 619, 91 Lt suma yra sumokėta, todėl teismas priteisė likusią 3320, 48 Lt sumą antstolės T. G. kontorai.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu (b.l. 24-26) skolininkas J. P. prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį. Skolininkas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į materialines ir procesines teisės normas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantas nurodo, kad skolą išieškotojui UAB ,,Baltic Agro“ grąžino pats, antstolis neatliko jokių priverčiamųjų veiksmų skolai grąžinti, skola UAB ,,Baltic Agro“ buvo grąžinta ne per depozitinę antstolio sąskaitą, be to, skola buvo grąžinta dar iki priverstinio išieškojimo pradžios (iki arešto taikymo). Todėl teigia, kad antstolis realiai skolos neišieškojo, todėl turi būti taikoma 2009-03-30 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-93 „Dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ 40 p. nurodyta antstolio atlyginimo nustatymo tvarka, kuri turi būti proporcinga realiai išieškotai sumai (RxM) /I = (Ox3000)/31367,26 = 0 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Skolininkas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-10 nutartimi Nr. 3K-3-469/2005 ir nurodo, kad atlyginimas už vykdomojo dokumento įvykdymą antstoliui priklauso tik tuo atveju, jeigu jis įvykdė jį visą ar jo dalį, o atlyginimo dydis siejamas su antstolio realiai išieškota suma. Pareiškėjai reikalauti atlyginimo už vykdomojo dokumento įvykdymą nėra pagrindo, kadangi be turto arešto akto surašymo ir šio akto nuorašo šalims išsiuntimo, daugiau jokių išieškojimo veiksmų antstolis neatliko.

Apeliantas mano, kad skundžiama nutartis naikintina ir dėl padarytų procesinių teisės pažeidimų – pažeistas CPK 263 str., 270 str. Skundžiamoje nutartyje nepateiktas įrodymų vertinimas, nenurodyti teisiniai motyvai. Teismas nevertino skolininko pateiktų įrodymų apie įsiskolinimo savanorišką sumokėjimą.

Skundžiama nutartis negali būti realiai įvykdyta, kadangi vykdymo išlaidos priteistos antstolės kontoros naudai. Mano, kad pagal teisės aktus sprendimus vykdo ir apmokėjimą už jų vykdymą gauna ne antstolio kontora, tačiau antstolis kaip veikiantis pagal savo kompetenciją asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad 2009-03-17 antstolės T. G. kontoroje vykdymui buvo pateiktas ir 2009-03-18 antstolės patvarkymu priimtas 2009-02-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymas Nr. L2-5357-640/2009 dėl 29517, 49 Lt skolos, 1298, 77 Lt delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų bei 551, 00 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko ūkininko J. P. kreditoriaus UAB „Kemira GrowHow“ naudai (vykdomosios bylos Nr. 0045/09/00402 l. 2, 3).

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0045/09/00402 esančių dokumentų matyti, kad 2009-03-19 buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas (vykdomosios bylos l. 21-24). 2009-03-20 antstolės patvarkymais areštuotos skolininko kasoje bei banko sąskaitose esančios lėšos. 2009-03-27 antstolės kontoroje gautas UAB „Kemira GrowHow“ prašymas nutraukti vykdomąją bylą, nes skolininkas ūkininkas J. P. 2009-03-19 atsiskaitė su kreditoriumi (vykdomosios bylos l. 53). 2009-03-30 antstolės kontoroje gautas UAB „Kemira GrowHow“ pranešimas, kad skolininkas ūkininkas J. P. nėra sumokėjęs 743, 60 Lt skolos dalies, todėl prašoma nutraukti vykdomąją bylą, kai skolininkas sumokės nurodytą sumą (vykdomosios bylos l. 68). 2009-03-27 skolininkas pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį likusios skolos dalies sumokėjimą (vykdomosios bylos l. 69). 2009-04-01 buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir tą pačią dieną skolininkui išsiųstas siūlymas per 5 dienas nuo jo gavimo sumokėti vykdymo išlaidas, kuris įteiktas 2009-04-02, tačiau skolininkas to nepadarė (vykdomosios bylos l. 51, 59).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl vykdymo išlaidų antstoliui atlyginimo, kai skolininkas pats pervedė pinigus į išieškotojo sąskaitą, tačiau jau po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti ir buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.

Apeliantas teigia, jog skolą išieškotojui UAB ,,Baltic Agro“ (buvęs pavadimimas - UAB „Kemira GrowHow“) grąžino pats, antstolis neatliko jokių priverčiamųjų veiksmų skolai grąžinti, skola UAB ,,Baltic Agro“ buvo grąžinta ne per depozitinę antstolio sąskaitą, be to, skola buvo grąžinta dar iki priverstinio išieškojimo pradžios (iki arešto taikymo).

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principas taip pat reiškia ir būtinumą vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Taigi kiekvienas asmuo, dėl kurio teismas priima atitinkamą sprendimą, šiam įsiteisėjus, privalo jį įvykdyti. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti priverstinio vykdymo išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl teismo įsakymo vykdymo išlaidų atlyginimo. Teismo įsakymas yra ir vykdytinas dokumentas, ir vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 punktas). Tai reiškia, kad teismo įsakymui vykdyti nereikia išduoti vykdomojo rašto, nes pats teismo įsakymas yra vykdomasis dokumentas. Apie teismo įsakymo vykdymo tvarką skolininkui nurodoma pranešime, kurį jam išsiunčia teismas ne vėliau kaip kitą dieną po įsakymo išdavimo kartu su kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašais (CPK 437 straipsnio 2 dalis). Šiame pranešime pasiūloma skolininkui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo įteikimo dienos sumokėti kreditoriui priteistas sumas (įskaitant delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas), grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą raštu pranešti teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo; be to, nurodoma, jog, neįvykdžius šių reikalavimų, teismo įsakymas įsiteisės ir kreditorius galės kreiptis dėl priverstinio jo vykdymo (CPK 437 straipsnis). Teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu skolininkas per CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą dvidešimties dienų terminą nuo šio įsakymo įteikimo jam dienos nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis). Taigi skolininkas per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą turi arba pareikšti teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo, arba įvykdyti šį įsakymą ir raštu pranešti apie įvykdymą teismui (CPK 437 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu skolininkas per dvidešimt dienų nepareiškia prieštaravimų ir neįvykdo teismo įsakymo, kreditorius turi teisę kreiptis dėl priverstinio šio įsiteisėjusio teismo įsakymo vykdymo. Priverstinio vykdymo procesas prasideda, kai vykdomasis dokumentas, t. y. teismo įsakymas, pateikiamas antstoliui ir užvedama vykdomoji byla. Teismo įsakymo vykdymo proceso ypatumas yra tas, kad šiuo atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti šį teismo priimtą sprendimą (CPK 661 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam dvidešimties dienų terminui, per kurį skolininkas turi sumokėti kreditoriui priteistas sumas, grąžinti priteistą daiktą ir apie teismo įsakymo įvykdymą pranešti raštu teismui arba pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo (CPK 437 straipsnio 2 dalis), ir kreditoriui pateikus įsiteisėjusį teismo įsakymą antstoliui, iš karto pradedami priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad skolininkas, neįvykdęs teismo įsakymo gera valia per įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą, patirs neigiamų turtinių priverstinio teismo įsakymo įgyvendinimo padarinių – iš jo bus išieškotos priverstinio vykdymo išlaidos (CPK 610 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju skolininkas J. P. neįvykdė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-04 įsakymo per nustatytą dvidešimties dienų terminą, taip pat nepareiškė prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo. Dėl to šis įsiteisėjęs teismo įsakymas 2009-03-17 buvo pateiktas vykdyti antstoliui. Teisėjų kolegija pažymi, kad, esant tokioms aplinkybėms, antstolis, gavęs kreditoriaus pateiktą įsiteisėjusį teismo įsakymą, teisėtai pradėjo priverstinį šio įsakymo vykdymą. Byloje nustatyta, kad 2009-03-27 antstolės kontoroje gautas kreditoriaus prašymas nutraukti vykdomąją bylą, kadangi skolininkas 2009-03-19 atsiskaitė su kreditoriumi (vykdomosios bylos l. 53). Tačiau 2009-03-30 antstolės kontoroje gautas UAB „Kemira GrowHow“ pranešimas, kad skolininkas ūkininkas J. P. nėra sumokėjęs 743,60 Lt skolos dalies (vykdomosios bylos l. 68). 2009-03-27 skolininkas J. P. pateikė mokėjimo kvitą, patvirtinantį likusios skolos dalies sumokėjimą (vykdomosios bylos l. 69). Taigi tik 2009-03-27 skolininkas įvykdė visą teismo įsakymą, t.y. jau priverstinio šio įsakymo vykdymo metu, todėl turi pareigą atlyginti nurodyto teismo įsakymo vykdymo išlaidas.

Apelianto argumentas, jog skolą kreditoriui skolininkas grąžino pats, antstolis neatliko jokių priverčiamųjų veiksmų skolai grąžinti, todėl antstolis neturi teisės reikalauti atlyginimo už vykdymo veiksmus, atmestinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007 konstatavo, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti LR teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-93 ,,Dėl teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1 R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo“ 52 punkte, pagal kurį kai skolininkas įvykdo sprendimą pasibaigus raginime arba siūlyme nustatytam terminui, jis turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta teismo įsakymo vykdymo proceso ypatumas yra tas, kad šiuo atveju skolininkui nesiunčiamas raginimas įvykdyti šį teismo priimtą sprendimą (CPK 661 straipsnio 2 dalis). Todėl skolininkui, neįvykdžius teismo įsakymo gera valia per įstatyme nustatytą dvidešimties dienų terminą, jis turės atlyginti visas vykdymo išlaidas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Remiantis valstybės nustatytu vykdymo išlaidų teisiniu reglamentavimu susiklosto teisėti antstolių ekonominiai lūkesčiai. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą.

Kolegijos nuomone, nuostata, kad antstoliui neturi būti mokamas atlyginimas, jei skolininkas priverstinio vykdymo procese pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, reikštų antstolio teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tas faktas, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas pats sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, kad skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia, nes tą jis padaro jau prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Antra vertus, šis faktas nėra pagrindas laikyti, kad antstolis neįvykdė vykdomojo dokumento, nes jis faktiškai neišieškojo išieškotinos sumos. Šiuo atveju svarbu tai, kad skolininkas įvykdė atitinkamą vykdomąjį dokumentą pasibaigus terminui, per kurį jis galėjo įvykdyti jį gera valia, t. y. prasidėjus priverstinio vykdymo procesui. Be to, pozicija, kad nurodytu atveju antstoliui turi būti atlyginamos tik faktiškai turėtos vykdymo išlaidos, reikštų, jog būtų padengiamos tik faktinės vykdymo sąnaudos, t. y. antstolio kontoros sąnaudos, kurios neapima antstolio, kaip fizinio asmens, uždarbio, t. y. tokiu atveju antstolis galėtų padengti tik turėtas išlaidas, tačiau negalėtų užsidirbti iš savo veiklos, t. y. negautų atlyginimo kaip fizinis asmuo. Tokia situacija panaikintų jo motyvaciją efektyviai vykdyti vykdomuosius dokumentus. Taigi teisėtų lūkesčių principo pažeidimas gali turėti neigiamą poveikį sprendimų vykdymo veiksmingumui.

Skolininkas rūpinosi skolos grąžinimu, pats pervedė išieškotojui skolą, tačiau tik po to, kai baigėsi dvidešimties dienų terminas, per kurį jis turėjo įvykdyti teismo įsakymą, ir buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. Teisėjų kolegija, pažymi ir tai skolininkas, įvertinęs savo galimybes atsiskaityti su išieškotoju per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų terminą teismo įsakymui įvykdyti, turėjo teisę kreiptis į teismą, prašydamas atidėti ar išdėstyti šio teismo įsakymo vykdymą (CPK 284 straipsnis) ir tokiu būdu siekti išvengti priverstinio teismo įsakymo vykdymo proceso.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai priteisė iš apelianto vykdymo išlaidas, todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 83 str. 1 ir 3 d., 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

n utarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 10 d. palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Marijonas GreičiusTeisėjai Neringa ŠvedienėHenrichas Jaglinskis