Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Dariaus Stakeliūno pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. V., suinteresuoti asmenys – UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. V., Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, E. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui antstoliui Dariui Stakeliūnui ir suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui pranešimas apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką įteikti 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

Suinteresuotiems asmenims V. V. bei E. Š. pranešimas apie rašytinio teismo posėdžio datą ir laiką įteikti CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą. Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Atlikdamas savo funkcijas, antstolis turi teisę gauti reikalingus duomenis ir dokumentus apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus jo funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis).

CPK 585 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė. Ji nurodo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.

CPK nuostatos suteikia teismui teisę už antstolio reikalavimų nevykdymą skirti baudą (CPK 585 straipsnis, 645 straipsnis). Teismo skiriamos baudos tikslas yra ne tiek finansiškai nubausti antstolio reikalavimų nevykdantį asmenį, kiek skatinti proceso šalis tinkamai ir laiku vykdyti teisėtus reikalavimus. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 5 policijos komisariato vykdomuoju raštu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotu 2013-10-03, pagrindu antstolių Nemiros Šiugždaitės-Stakeliūnės ir Dariaus Stakeliūno kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 28,96 Eur baudos išieškojimo iš E. Š. išieškotojo Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai (v. b. l. 1-2). Vykdomojoje byloje nustačius, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020-09-02 antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilyginamų išmokų, kuriuo įpareigojo kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios minimaliąją algą ar 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios minimaliosios algos (v. b. l. 73-76). Nustatyta, kad antstolis 2020-09-01 patvarkymą išsiuntė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ tik elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (v. b., l. 76-77).

Byloje nustatyta, kad 2020-11-25 antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl neišieškomos skolos, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo nurodyti priežastis, kodėl nevykdomas išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio, kokia atlyginimo suma kas mėnesį buvo paskaičiuota skolininkui nuo vykdomojo dokumento ar patvarkymo gavimo įmonėje dienos, nurodyti, kada skolininkui buvo išmokėtas paskutinis darbo užmokestis, taip pat nurodyti, kada bus atlikta išskaita pagal vykdomąjį dokumentą, kokia suma, kada bus pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą (v. b. l. 84). Minėtas patvarkymas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. V. buvo siųstas tik elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 84-87).

Sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo už antstolio patvarkymų nevykdymą, pirmiausia turi būti nustatyta, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas už patvarkymo įvykdymą atsakingam asmeniui, ar tai padaryta tinkamai, o šis klausimas spręstinas remiantis ne tik CPK 604–605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiomis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122–123 straipsniais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar antstolio patvarkymas buvo įteiktas skolininko ar kito vykdymo proceso dalyvio adresu, ar tai padaryta tinkamai, turi būti vadovaujamasi ne tik CPK 604-605 straipsnių nuostatomis, bet ir bendrosiosmis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimą, pvz., CPK 122 ir 123 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2008; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-684/2015, 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108-469/2019). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CPK 122 straipsnio 2 dalies, 123 straipsnio 2, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką juridiniams asmenims, įtvirtina pareigą visus reikalingus įteikti dokumentus siųsti Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459-186/2015).

Juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis). Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo CPK 123 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje numatytiems asmenims diena. Jeigu procesinis dokumentas įteikiamas ne pačiam adresatui, priėmęs dokumentą asmuo privalo esant pirmai galimybei perduoti jį adresatui (CPK 123 straipsnio 5 dalis). Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip (CK 2.49 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Be to, procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604-605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio procesiniai dokumentai, jeigu yra galimybė, vykdymo proceso dalyviams įteikiami iš karto arba išsiunčiami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo ir laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus šio CPK 660 straipsnyje nustatytus atvejus. (CPK 604 straipsnis). CPK 605 straipsnyje nustatyta, kad antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1000 eurų pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta. Procesinių dokumentų siuntimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką nustato teisingumo ministras (CPK 605 straipsnio 2 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnio 2 dalis).

Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205, (toliau – Aprašas) 5 punkte nurodyta, kad vykdymo proceso šalims antstolis procesinius dokumentus, kurie Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 605 straipsnyje nustatytais atvejais turi būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis, įteikia per Antstolių informacinę sistemą. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad vykdymo proceso šalys turi teisę pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti pranešimus apie Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka į Antstolių informacinę sistemą pateiktus jiems adresuotus naujus antstolio procesinius dokumentus, taip pat gauti šių dokumentų kopijas. Pateikęs antstoliui rašytinį prašymą asmuo vėliau gali atsisakyti pranešimų apie jiems pateiktus naujus antstolio procesinius dokumentus ir šių dokumentų kopijų siuntimo savo nurodytu elektroninio pašto adresu. Šiame punkte nurodytus prašymus asmenys antstoliui taip pat gali pateikti elektroninių ryšių priemonėmis Aprašo 3 punkte nustatyta tvarka. Advokatams, advokatų padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms, jeigu šie asmenys nėra vykdymo proceso šalys, antstolis procesinius ir kitus dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis šių asmenų oficialiu elektroninio pašto adresu (Aprašo 7 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra privatus juridinis asmuo ir nepatenka į Aprašo 7 punkte nurodytų asmenų sąrašą, kuriems antstolis procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, todėl jai procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis galėtų būti įteikiami tik esant rašytiniam jos prašymui ir nurodžius elektroninio pašto adresą, kuriuo ji pageidauja gauti procesinius dokumentus (Aprašo 7 punktas), kitu atveju dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis gali būti įteikiami tik per Antstolių informacinę sistemą. Nagrinėjamu atveju nors Juridinių asmenų registrui nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialus elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) sutampa su antstolio naudotu įmonės elektroninio pašto adresu dokumentų siuntimui, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų išreiškusi valią procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat nėra duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų patvirtinusi antstolio patvarkymo gavimo faktą (atsakiusi į antstolio siųstus laiškus ar pan.). Be to, iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstoliui 2020-11-25 patvarkymą išsiuntus papildomu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo 2020-09-02 dokumentai nebuvo siųsti, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakė į antstolio patvarkymą ir patvarkymą pradėjo vykdyti (b. l. 8-11). Todėl, nesant duomenų apie 2020-09-02 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bent vienu iš CPK nustatytų būdų, patvarkymo įteikimas elektroninio pašto adresu nelaikomas tinkamu.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tiek civilinėje byloje, tiek vykdomojoje byloje pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo tinkamai informuotas apie antstolio patvarkymus ir turėjo objektyvią galimybę įvykdyti minėtus patvarkymus iki 2020-11-25, kai 2020-11-25 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įteiktas, dokumentus siunčiant papildomu el. pašto adresu. Pažymėtina, kad baudos skyrimas už antstolio reikalavimų nevykdymą negali būti formalaus pobūdžio, nes procesinių dokumentų siuntimas (siunčiant tik elektroniniu paštu) gali būti laikomas formaliu informavimo būdu, tačiau ne tokiu, kuriuo remiantis būtų galima neabejotinai daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui buvo suteikta reali galimybė susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteikiamomis galimybėmis ginti savo interesus ar realiai įgyvendinti šiuos antstolio reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ patvirtina gavusi antstolio siųstus dokumentus tik 2020-11-27, pateikė teismui duomenis, jog antstolio patvarkymas buvo pradėtas vykdyti gavus antstolio 2020-11-25 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio atliko 2020-12-20 bei 2020-12-31 mokėjimo pavedimais. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatavus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai informuota apie antstolio 2020-09-02 patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, nesant byloje duomenų, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai nevykdė antstolio reikalavimo, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo skirti baudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. V. už antstolio reikalavimų nevykdymą, todėl antstolio prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 585, 670 straipsniais,

nutaria:

antstolio Dariaus Stakeliūno prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.