- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-328-796/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00308-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- O. P.
- Atsakovas
- P. P.
- Trečiasis asmuo
- notarė G
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės O. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui P. P. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, trečiasis asmuo notarė G. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui P. P., prašydama pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės ir K. P. bendrąja jungtine nuosavybe bei priteisti iš atsakovo ieškovei visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat suformulavo prašymą išreikalauti iš akcinės bendrovės (toliau – AB) SEB banko duomenis apie K. P. paskolos padengimą pagal 2013 m. (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kas, kada ir kokio dydžio įmokas padarė. Ieškovė nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės sutuoktinis ir atsakovo tėvas K. P.. Ieškovė su mirusiuoju draugavo nuo 2010 m., nors tuo metu mirusysis dar buvo formaliai vedęs, tačiau su sutuoktine faktiškai negyveno. Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta mirusiojo santuoka su jo tuomete sutuoktine. Nutraukus santuoką jis gavo 20 000,00 Lt (5 792,40 Eur) kompensaciją. Panaudojant šią kompensaciją ir gavus 95 200,00 Lt (27 571,83 Eur) paskolą ieškovė ir mirusysis K. P. pastarojo vardu 2013 m. (duomenys neskelbtini) nusipirko butą, adresu (duomenys neskelbtini), už 112 000,00 Lt (32 437,44 Eur). 2013 m. (duomenys neskelbtini) K. P. surašė testamentą, nurodė, kad minėtas butas (jam priklausanti dalis) po jo mirties atiteks po 1/2 ieškovei ir atsakovui. (duomenys neskelbtini) ieškovė susituokė su mirusiuoju. Mirus K. P. draudimo bendrovė padengė visą likusį kreditą. Ieškovė kreipėsi į banką, kad šis pateiktų duomenis apie kredito sumokėjimą, tačiau bankas atsisakė tokius duomenis pateikti. Visi ieškovės ir mirusiojo pinigai, jiems gyvenant kartu iki santuokos, laikytini bendrąja daline nuosavybe, taip pat ir butas laikytinas bendrąja daline nuosavybe, kadangi tą butą ieškovė ir mirusysis siekė įsigyti kaip bendrą, bendram gyvenimui. Mano, jog yra pagrindas minėtą butą pripažinti ieškovės ir mirusiojo bendrąja jungtine nuosavybe.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovei nustatytas terminas iki 2022 m. sausio 31 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, jog:
Šalies argumentai
2.1 Pateiktu ieškiniu ieškovė prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti ieškovės ir K. P. bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau ieškinio dėstomojoje dalyje nurodo, kad visi ieškovės ir mirusiojo pinigai gyvenant kartu iki santuokos laikytini bendrąja daline nuosavybe, taip pat ir butas laikytinas bendrąja daline nuosavybe. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių taip pat galima suprasti, kad reikalavimas reiškiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsniu, reglamentuojančiu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
2.2 Ieškinyje ieškovė nurodė, kad mirusysis K. P. surašė testamentą, pagal kurį patvarkė, kad jam priklausanti buto dalis po jo mirties atitektų po 1/2 ieškovei ir atsakovui. Tačiau tokią aplinkybę patvirtinančio įrodymo ieškovė nepateikė. Ieškovė pateikė sunkiai įskaitomą testamento kopiją, tačiau duomenų, kad jis būtų pripažintas negaliojančiu, nepateikta.
2.3 Teismo nuomone, ieškovė turėtų patikslinti ieškinį bei aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą (nurodyti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remsis įrodinėdama reikalavimą) ir galutinai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodyti, kokį reikalavimą reiškia pateiktu ieškiniu).
Žemesnės instancijos teismas
2.4 Teismas pažymėjo, jog ieškovė nurodo, kad buto įsigijimui panaudota paskola, kuri buvo grąžinta iš bendrų pinigų. Todėl ieškovei siūlyta nurodyti įrodymus, kuriais remdamasi ieškovė įrodinės šias aplinkybes.
2.5 Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovė nepateikė aktualių duomenų apie turto, kuris yra ginčo objektu, nuosavybės teises. Ieškovės pateiktas Nekilnojamo turto registro išrašas išduotas 2013 m. rugsėjo 16 d. Tai teismas laikė ieškinio trūkumu.
2.6 Teismas nurodė, jog prie ieškinio pridėta K. P. testamento kopija yra nekokybiška, dalis dokumento turinio neįskaitoma, todėl tai taip pat laikė ieškinio trūkumu. Ieškovė įpareigota pateikti arba dokumento originalą, arba vientiso turinio kokybišką ir įskaitomą dokumento kopiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės O. P. ieškinys atsakovui P. P. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, trečiasis asmuo notarė G. K., laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
3.1 2022 m. sausio 20 d. teismo nutarties kopija dėl procesinio dokumento trūkumų išsiųsta ieškovei per atstovą per Elektroninių paslaugų portalą (EPP) 2022 m. sausio 20 d. ir įteikta 2022 m. sausio 21 d.
3.2 Teismas pažymėjo, jog ieškovė nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų teismo nustatytu terminu nepašalino, nenurodė priežasčių, kodėl trūkumai negalėjo būti pašalinti, neprašė pratęsti teismo nustatyto termino trūkumams pašalinti. Todėl teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
4. 2022 m. vasario 1 d. 08.42 val. teisme gautas ieškovės 2022 m. sausio 31 d. prašymas dėl trūkumų šalinimo. Ieškovė nurodė, jog vykdydama teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo pateikia teismui išrašą iš Nekilnojamojo turto registro apie butą, kokybiškesnę testamento kopiją ir išrašą iš Testamentų registro, iš kurio matyti, kad testamentas yra galiojantis. Pažymėjo, jog ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra aiškiai suformuoti ieškinyje. Dalykas – buto pripažinimas bendrąja daline nuosavybe, o pagrindas – jo įsigijimui panaudotos bendros lėšos viršija pusę buto kainos.
5. Teismas 2022 m. vasario 1 d. priėmė rezoliuciją, nurodė, jog byla išnagrinėta iki ieškovės advokatui pateikiant prašymą, kuris pateiktas praleidus terminą ir net neprašius jo atnaujinti, todėl grąžintinas su priedais pateikusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1 Ieškovės nuomone, nė viena iš teismo nurodytų aplinkybių nelaikytina ieškinio trūkumu. Pažymi, jog tai, kad ji neskundė nutarties dėl trūkumų pašalinimo, savaime nereiškia, kad ji pripažįsta, jog teismo nurodytos aplinkybės, kurios įvardijamos kaip trūkumai, yra ieškinio trūkumai. Ieškovė atsižvelgė į teismo nutartyje dėl trūkumų pašalinimo išdėstytas aplinkybes ir prašyme dėl trūkumų šalinimo teismui pateikė prašomus duomenis, t. y. kokybiškesnę testamento kopiją, naują Nekilnojamojo turto registro išrašą apie butą ir išrašą iš Testamentų registro.
4.2 Pažymi, jog ieškinyje aiškiai buvo nurodyta, kad aplinkybes apie paskolos grąžinimą ieškovė įrodinės išrašais iš banko. Ieškovė prašė teismo juos išreikalauti, nes bankas atsisakė išrašus pateikti ieškovei.
4.3 Ieškovė mano, kad ieškinio dalykas yra aiškus ir konkretus, nurodo, jog ji jo nesiruošia tikslinti.
4.4 Pažymi ir tai, jog teismas ginčijamą nutartį priėmė praėjus tik 38 minutėms nuo darbo dienos pradžios, nelaukdamas, ar dokumentai nebus pateikti kitu būdu, pavyzdžiui, paštu, elektroniniu paštu. Nurodo, jog dažnai elektroninė bylų sistema užstringa, neleidžia išsiųsti dokumento arba tiesiog sistema jo neišsiunčia, kaip buvo šiuo atveju. Prašymas dėl trūkumų buvo surašytas 2022 m. sausio 31 d., t. y. laiku, tačiau dėl kažkokių techninių kliūčių neišsisiuntė. Tai buvo pastebėta tik kitą rytą, todėl iš karto buvo pakartotas išsiuntimas ir teismas jį gavo praėjus 4 minutėms po ginčijamos nutarties priėmimo. Surašant ir teikiant prašymą jo pateikimo terminas nebuvo praleistas, todėl nebuvo pagrindo prašyti atnaujinti terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl pagrindo laikyti ieškinį nepaduotu ir jo grąžinimo jį pateikusiam asmeniui
9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe laikytas nepaduotu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui, nes nebuvo ištaisyti teismo nustatyti ieškinio trūkumai.
10. Ieškovė su tokiu teismo procesiniu sprendimu nesutinka, jos nuomone, nė viena pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartyje nurodyta aplinkybė nelaikytina ieškinio trūkumu, be to, prašymas dėl trūkumų šalinimo buvo surašytas 2022 m. sausio 31 d., t. y. laiku, tačiau dėl kažkokių techninių kliūčių neišsisiuntė, o tai buvo pastebėta tik kitą rytą, todėl iš karto buvo pakartotas išsiuntimas ir teismas ieškovės prašymą dėl trūkumų šalinimo gavo praėjus 4 minutėms po ginčijamos nutarties priėmimo. Surašant ir pateikiant prašymą dėl trūkumų šalinimo jo pateikimo terminas nebuvo praleistas, todėl nebuvo pagrindo prašyti atnaujinti terminą prašymo pateikimui.
11. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė nusprendė neskųsti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas iki 2022 m. sausio 31 d. pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, ir 2022 m. vasario 1 d. 08.42 val. pateikė teismui 2022 m. sausio 31 d. prašymą dėl trūkumų šalinimo bei papildomus įrodymus.
12. Įvertinus apeliantės prašymo dėl trūkumų šalinimo parengimo datą „2022 m. sausio 31 d.“, taip pat tai, jog kartu su šiuo prašymu pirmosios instancijos teismui teikti dokumentai buvo ieškovės surinkti daug anksčiau (t. y. 2022 m. sausio 26 d. ir 27 d. gauti išrašai iš viešųjų registrų, taip pat buvo teikiama (duomenys neskelbtini) testamento kopija), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti apeliantės pozicija, jog prašymas dėl trūkumų šalinimo buvo surašytas ir bandyta jį pateikti teismui laiku, t. y. 2022 m. sausio 31 d., tačiau dėl techninių kliūčių šis prašymas neišsisiuntė, tai buvo pastebėta tik kitą rytą ir iš karto 08.42 val. buvo pakartotas išsiuntimas. Šių aplinkybių kitoks vertinimas ir laikymas, jog ieškovė praleido terminą prašymui dėl trūkumų šalinimo paduoti, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtų formalus ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
13. Kartu su 2022 m. sausio 31 d. prašymu dėl trūkumų šalinimo pirmosios instancijos teismui buvo pateikti dokumentai – 2022 m. sausio 26 d. Testamentų registro išrašas, 2022 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas bei K. P. (duomenys neskelbtini) testamento kopija, kurių nepateikimą, pateikimą neaktualios datos ar neaiškios kokybės pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartyje laikė ieškinio trūkumais.
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, jog ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą. Ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Taip pat teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės.
15. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, susijusių su įrodymų nepateikimu, pateikimu neaktualios datos ar nekokybiškos kopijos, nelaiko ieškinio trūkumais, kadangi šalis turi teisę teikti įrodymus, o ne pareigą (CPK 42 straipsnio 1 dalis), be to, klausimą dėl įrodymų (ne)pateikimo teismas gali išspręsti ir parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Taip pat įvertinus aplinkybę, kad ieškovė atsižvelgė į teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties motyvus ir pateikė 2022 m. sausio 26 d. Testamentų registro išrašą, aktualios datos, t. y. 2022 m. sausio 27 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą bei kokybišką, įskaitomą K. P. (duomenys neskelbtini) testamento kopiją, šios aplinkybės negalėjo būti pagrindu pirmosios instancijos teismui vertinti, kad ieškovė 2022 m. sausio 20 d. nutartyje nurodytų procesinio dokumento trūkumų, susijusių su įrodymų (ne)pateikimu, teismo nustatytu terminu nepašalino.
16. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas taip pat pasiūlė ieškovei nurodyti įrodymus, kuriais remdamasi ieškovė įrodinės aplinkybes, kad turto (buto) įsigijimui panaudota paskola buvo grąžinta iš esmės santuokos metu ir per kelerius metus iki santuokos gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį įgytų bendrų pinigų. Nors pirmosios instancijos teismas įrodymų nepateikimo dėl šių aplinkybių nelaikė ieškinio trūkumu, ieškovei pateikė tik pasiūlymą nurodyti įrodymus, kuriais remdamasi ieškovė įrodinės šias aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškinyje ieškovė dėl šių aplinkybių buvo nurodžiusi, jog ji kreipėsi į banką, kad šis pateiktų duomenis apie kredito sumokėjimą, tačiau bankas atsisakė tokius duomenis pateikti. Kartu kaip ieškinio priedą ieškovė pateikė AB SEB banko 2021 m. gruodžio 20 d. atsakymą Nr. 07.04.05.03-6848 dėl informacijos neteikimo. Taip pat ieškovė ieškinyje suformulavo teismui prašymą išreikalauti iš AB SEB banko duomenis apie K. P. paskolos padengimą pagal 2013 m. (duomenys neskelbtini) kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kas, kada ir kokio dydžio įmokas padarė. Nors, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įrodymų nepateikimo dėl šių aplinkybių nelaikė ieškinio trūkumu, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo pasiūlymas ieškovei dar kartą nurodyti įrodymus, kuriais remdamasi ieškovė įrodinės aplinkybes, kad turto (buto) įsigijimui panaudota paskola buvo grąžinta iš bendrų pinigų, yra nepagrįstas ir šioje stadijoje perteklinis.
17. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartyje taip pat nurodė, jog ieškovė turėtų patikslinti ieškinį bei aiškiai suformuluoti ieškinio faktinį pagrindą (nurodyti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remsis įrodinėdama reikalavimą) ir galutinai suformuluoti ieškinio dalyką (nurodyti, kokį reikalavimą reiškia pateiktu ieškiniu). 2022 m. sausio 31 d. prašyme dėl trūkumų šalinimo ieškovė nurodė, jog ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra aiškiai suformuoti ieškinyje. Dalykas – buto pripažinimas bendrąja daline nuosavybe, o pagrindas – jo įsigijimui panaudotos bendros lėšos viršija pusę buto kainos. Atskirajame skunde ieškovė taip pat nurodo, jog, jos nuomone, ieškinio dalykas yra aiškus ir konkretus, ji jo nesiruošia tikslinti.
18. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).
19. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovė išsamiai aprašė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas, CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat ieškovė suformulavo aiškų ieškinio reikalavimą – pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės ir K. P. bendrąja jungtine nuosavybe (ieškinio dalykas, CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). O aplinkybė, kad ieškinyje yra vartojama tiek sąvoka „bendroji jungtinė nuosavybė“, tiek sąvoka „bendroji dalinė nuosavybė“, apeliacinės instancijos teismo nuomone, gali būti patikslinta ir parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo vertinti, kad ieškovės ieškinys yra su trūkumais, kad ji jų nėra pašalinusi, ir šiuo pagrindu laikyti ieškinį nepaduotu bei grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. Formaliai taikant trūkumų ištaisymo institutą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą, gali būti apribota asmens teisė į teisminę gynybą, vilkinamas procesas.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažindamas, kad ieškovė teismo nustatytu terminu nepašalino ieškinio trūkumų ir kad yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, tokią nutartį priėmė skubotai, tinkamai neįvertinęs, ar ieškovės ieškinys yra su esminiais trūkumais, kurie kliudo teismui priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą, trūkumų ištaisymo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
22. Nors atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, tačiau pažymėtina, jog ieškinio priėmimo klausimą privalo išspręsti pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas (CPK 137 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinėje instancijoje
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad prideda notarės pažymą. Atskirasis skundas teismui buvo pateiktas per EPP sistemą, tačiau priedas nebuvo pateiktas. Įvertinus šias aplinkybes, naujų įrodymų priėmimo klausimas nespręstinas. Tačiau atsižvelgiant į šios bylos procesinę baigtį, išaiškintina ieškovei, jog ji turimus ir su byla susijusius įrodymus gali pateikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir ieškovės O. P. ieškinio atsakovui P. P. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, trečiasis asmuo notarė G. K., priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.