Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 17 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio (toliau –str.) 2 dalį (toliau – d.). nutrauktas vadovaujantis BK 38 str., teistas:

1) 2016 m. birželio 7 d. pagal BK 140 str. 2 d. – 10 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2017 m. lapkričio 27 d. pagal BK 140 str. 2 d. – 8 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 m. ir 3 mėn.;

3) 2017 m. gruodžio 21 d. pagal BK 140 str. 2 d., 64¹ str., bausmę subendrinus su 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant pataisos namuose; bausmę atliko 2019 m. balandžio 3 d.;

4) 2019 m. lapkričio 18 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsniu – 40 parų arešto bausme;

5) 2020 m. rugsėjo 1 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsniu - 1 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

6) 2021 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Šiuo metu pataisos įstaigoje atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. balandžio 24 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia spyrė vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į nugarą, bei kumščiu sudavė į galvą savo šeimos narei - sugyventinei E. S., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. gegužės 1 d., apie 20.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo šeimos narei - sugyventinei E. S., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai dešinio žando sumušimą, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. balandžio 24 d., apie 21.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė vieną kartą į pilvą ir vieną kartą į nugarą, bei kumščiu sudavė į galvą savo šeimos narei - sugyventinei E. S., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios E. S., liudytojų parodymai, apžiūros protokolai bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įrodymai ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2021 m. gegužės 1 d. apie 20.20 val. adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu E. S., neblaivus sugyventinis E. M. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam nustatytas 1,98 promilių girtumas, kumščiu sudavė nenustatyta smūgių skaičių į veido sritį (lūpą). Įvykio metu E. S. buvo sukeltas fizinis skausmas, paskirtas objektų tyrimas (1 t., b. l. 169).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo - E. S., smurtavęs asmuo - E. M.. Matomas sužalojimas E. S. lūpoje. Pridėta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 181-184).

Iš alkoholio kiekio prietaiso matavimo panaudojimo žurnalo kopijos nustatyta, kad E. S.2021-05-01 d. 21.01 val. nustatytas 3,44 promilių neblaivumas, o E. M. 2021-05-01 d. 22.27 val. nustatytas 1,98 promilių neblaivumas (2 t., b. l. 6-7).

Specialisto išvadoje Nr. G 757/2021(02) nurodyta, kad E. S. padarytas viršutinės lūpos - dešinio žando sumušimas, muštinė žaizda viršutinėje lūpoje - nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 26-27).

Byloje ištirtų ir aukščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, jog E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. gegužės 1 d., apie 20.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą į veidą savo šeimos narei - sugyventinei E. S., taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė jai dešinio žando sumušimą, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamo veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti du tyčiniai, baigti, nesunkūs nusikaltimai; į padarytų veikų motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamos priežasties, prieš fiziškai silpnesnį asmenį - moterį, kuri kaip patvirtino yra galimai nėščia, ji patyrė fizinį skausmą, buvo sužalota, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis E. M. teisiamas septintą kartą už analogiškus nusikaltimus, t. y. už smurtavimą prieš tą patį šeimos narį – sugyventinę E. S., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 134-144, 145-153), 2015 m. kovo 17 d. prokuroro nutarimu jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu, baustas administracine tvarka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šeimos neturi (2 t., b. l. 154-159, 160, 161, 168), registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje (2 t., b. l. 165). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas E. M. vertina kaip nusikalsti linkusią asmenybę, kuriam švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės skyrimas iš esmės jokios įtakos nepadarys. Iš kaltinamojo asmenybės matyti, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią, yra linkęs nusikalsti, t. y. smurtauti. Be to, BK 56 straipsnis nurodo, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnio už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą tik griežčiausią - terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 str.), ir pastarąją individualizavus, jam skirtinos sankcijoje numatytos bausmės didesnės nei vidurkis. Bausmė skirtina atlikti pataisos įstaigoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis (atsižvelgiant, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, o nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia, griežtos bausmės nesiekia), paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį ir paskirti subendrintą bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar kaltinamas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu, kaltinamojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, kaip jau minėta, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, ir įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar kaltinamas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių jis iš esmės savo elgesio kritiškai nevertina, jau nebe pirmą kartą yra teisiamas dėl nusikalstamų veikų padarymo naudojant smurtą to paties nukentėjusiojo – šeimos nario, sugyventinės E. S., atžvilgiu, neanalizuoja savo netinkamų poelgių ir neieško to priežasčių, tačiau vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, smurtauja, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir kaltinamajam turėtų būti taikomas bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas. E. M. buvo suteikta daug progų pasitaisyti, jam anksčiau buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas), ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinis paleidimas, tačiau tai reikiamos įtakos E. M. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Tai, kad kaltinamasis labai gailisi, nurodė, kad daugiau taip nesielgs, tai nei kaltinamojo kaltės, nei padarytų veikų pavojingumo nemenkina ir nesudaro pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nesudaro pagrindo išvadai, kad taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam E. M. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu E. M. buvo sulaikytas nuo 2021 m. balandžio 24 d. 22.40 val. iki 2021 m. balandžio 26 d. 15.39 val. ir nuo 2021 m. gegužės 1 d. 22.25 val. iki 2021 m. gegužės 3 d. 15.19 val. (2 t., b. l. 39-42). Paleidus, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens, kurios paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos (2 t., b. l. 107-108, 110-111, 119-120).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmenas, kurios saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje (1 t., b. l. 66, 76, 184, 199).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 313,35 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Antanas Jarašius, parinktas ir paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (3 t., b. l. 7). Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę, turtinę padėtį, į tai, jog jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kas turės įtakos jo turtinei padėčiai, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas parinktas ir paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 1,79 Eur, neviršija galimos nepriteistinos proceso išlaidų sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti subendrintą – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti E. M. sumažintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2021 m. vasario 11 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2021 m. rugpjūčio 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 24 d. 22.40 val. iki 2021 m. balandžio 26 d. 15.39 val. ir nuo 2021 m. gegužės 1 d. 22.25 val. iki 2021 m. gegužės 3 d. 15.19 val.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu E. M. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip iki bausmės vykdymo pabaigos.

Kardomąsias priemones: rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo asmens, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, kurios saugomos byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.