Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-02-08 · Civilinė byla Nr. 2S-152-524/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-08
Bylos Nr.
2S-152-524/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
E. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Civilinė byla Nr. 2S-152-524/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11366-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.11.; 3.3.2.5.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, antstolis G. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

pareiškėjas kreipėsi į antstolį su 2017-08-15 skundu, juo prašė atšaukti skolininko asmeninių piniginių lėšų neviršijančių vienos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos (toliau ir MMA) įkalinimo įstaigoje areštą, kuriuo apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pareiškėjo teigimu antstolis negali nukreipti išieškojimo į sumas, kurios neviršija vieno MMA.Antstolis G. J. išnagrinėjo skundą ir 2017-08-25 patvarkymu Nr. 3.5.-17-8069 netenkino jo. Skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui. Nurodė, kad visi patvarkymai ir vykdymo veiksmai buvo atlikti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės normomis reglamentuojančiomis vykdymo procesą ir išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų.Suinteresuotas asmuo Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2017-09-21 nutartimi skundą dėl antstolio veiksmų tenkino iš dalies. Įpareigojo antstolį G. J. patikslinti 2017-07-26 patvarkymą Nr. 3.5.-17-7077 pagal išieškojimą iš skolininko pajamų reglamentuojančias CPK 733–743 straipsnių normas. Kitos skundo dalies netenkino.Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, sprendė, kad antstolis nepagrįstai įpareigojo Alytaus pataisos namus iš skolininkui priklausančių lėšų išskaityti 100 procentų nuo dalies viršijančios vieną MMA ir 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA, pervedant lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu antstolis G. J. nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-21 nutartimi, prašo minėtą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti skundą dėl antstolio veiksmų. Teigia, kad išieškojimas nebuvo nukreiptas į skolininko darbo užmokestį ar kitas pajamas, numatytas CPK 737 str., dėl šios priežasties negali būti taikomos CPK 733–743 straipsniuose numatytos taisyklės ir išskaitų dydis (70 proc.) sumoms, kurios viršija MMA.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstolis turi veikti taip, kad vykdymo veiksmai būtų teisėti ir atliekami ne tik formaliai laikantis įstatymo, bet realiai užtikrintų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolio G. J. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0091/17/00931, užvesta pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-06 išduotą vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-161-972/2017 dėl 2012,97 turtinės žalos išieškojimo iš E. B. išieškotojos Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, naudai. Antstolis 2017-07-26 patvarkymu Nr. 3.5.-17-7077, pareikalavo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Alytaus pataisos namų sąskaitoje, išskaityti 100 procentų nuo dalies viršijančios vieną MMA ir 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė (jos padėjėjas) priimdama patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo skolininkui priklausančias lėšas vadovaudamasi CPK 688 straipsniu. Tai reiškia, jog antstolė skolos išieškojimą nukreipė į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas CPK 668 str. 1 d. nuostatomis apibrėžė turtą į kurį išieškojimas negali būti nukreipiamas, t. y. išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas ir sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Šio straipsnio nuostatos yra aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Jeigu yra išieškoma iš sumų įplaukiančių į nuteistojo sąskaitą CPK LI skyriuje nustatyta tvarka kaip iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų yra taikomos CPK 736 str. 1 d. numatytos taisyklės, kurios numato ir išieškojimą iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno MMA. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Esant aukščiau nurodytam teisiniam reglamentavimui, kasacinio teismo praktikai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad antstolis nepagrįstai nusprendė patvarkymu iš skolininkui priklausančių lėšų išskaityti 100 procentų nuo dalies viršijančios vieną MMA ir 50 procentų nuo lėšų dalies, neviršijančios vieno MMA. Šiuo atveju, antstolis privalėjo taikyti CPK 733–743 straipsniuose nurodytas taisykles.Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, dėl to nėra pagrindo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017-09-21 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erika Misiūnienė