Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. atstovo advokato G. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutarimo E. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. S. Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 5 dalyje, 168 straipsnio 7 dalyje, ir nubaustas galutine 4500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda su turto (prekių) konfiskavimu už tai, kad 2020 m. spalio 13 d., apie 13.30 val., tikrinant uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ž.“ degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose rasta akcizais apmokestintos prekės, tai yra alkoholiniai gėrimai, kurie nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis: 9 vnt. degtinės ,,Zelionaja Marka“ 1 litro talpos, 7 vnt. degtinės ,,Zelionaja Marka“ 0,7 litro talpos, 12 vnt. degtinės ,,Freitag“ 0,5 litro talpos, 8 vnt. viskio ,,G. A.“ 0,7 litro talpos, 12 vnt. viskio ,,William Lawson’s“ 0,7 litro talpos, 1 vnt. viskio ,,Jack Daniels“ 1 litro talpos, 12 vnt. brendžio ,,Torres 5“ 0,7 litro talpos, 10 vnt. vyno ,,Mula Velha“ 0,75 litro talpos, 6 vnt. vyno ,,Manhufe“ 0,75 litro talpos, 2 vnt. vyno ,,Barbeito“ 0,75 litro talpos, 14 vnt. vyno ,,Alita classic sweet“ 0,75 litro talpos. Alkoholinių gėrimų bendra vertė – 684,22 Eur, kuri viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Degalinėje taip pat rasti alkoholiniai gėrimai, paženklinti Latvijos Respublikos informacine kortele – 1 vnt. alaus ,,Aldaris“ 0,5 litro talpos, 50 vnt. alaus ,,Tuborg“ 0,5 litro talpos, 10 vnt. alaus ,,Calsberg“ 0,5 litro talpos, 24 vnt. alaus ,,Guinness“ 0,33 litro talpos, 38 vnt. alaus ,,Line brew“ 0,568 litro talpos, 11 vnt. alaus ,,Grinbergen“ 0,5 litro talpos, 25 vnt. alaus ,,Faxe“ 0,5 litro talpos, 6 vnt. alaus ,,Zwiec“ 0,5 litro talpos, 5 vnt. sidro ,,Kcider“ 0,5 litro talpos, 1 vnt. alaus ,,Helles burg“ 0,5 litro talpos, 2 vnt. alaus ,,Vienas“ 0,568 litro talpos, 6 vnt. alaus „Grimbergen“ 0,25 litro talpos. Alkoholiniai gėrimai paženklinti Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka – 8 vnt. putojančio vyno ,,Bosca“ 0,75 litro talpos, 11 vnt. degtinės ,,Lithuanian vodka“ 0,7 litro talpos, 13 vnt. degtinės ,,Lithuanian vodka“ 0,5 litro talpos, 1 vnt. brendžio ,,Torres 10“ 0,7 litro talpos, 1 vnt. vyno ,,Glintwein“ 1 litro talpos, 15 vnt. alaus ,,Tauras stipriausias“ 1 litro talpos, 8 vnt. alaus ,,Tauras tradicinis“ 1 litro talpos. E. S. pardavinėjo, laikė alkoholinius gėrimus, neturėdamas juridinę galią turinčių privalomų alkoholio produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų, ir šiais savo veiksmais pažeidė 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. 1-857 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6, 11 punktų, 2 dalies 2, 3, 5, 9 punktų nuostatas, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis – taisyklių 5 punktą.

2. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. atstovas advokatas G. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną E. S. atžvilgiu nutraukti.

2.1. Skunde advokatas nurodo, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą E. S. iš karto paaiškino, jog alkoholį degalinėje laikė savo reikmėms, nes mažiau nei už mėnesio turėjo būti švenčiamas jo žmonos gimtadienis, o alkoholis buvo kaupiamas ilgą laiką ir perkamas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Jungtinėje Karalystėje. Patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas alkoholio pardavimo faktas, šis pažeidimas inkriminuotas vadovaujantis teismų praktika, pagal kurią didelis alkoholio kiekio laikymas prilyginamas šio alkoholio prekybai. Teismas ignoravo aplinkybę, jog alkoholis buvo laikomas pagalbinėse užrakintose degalinės patalpose, kurios nenaudojamos degalinės veiklai, o raktas nuo šių patalpų net nebuvo laikomas degalinėje. Patikrinimo metu E. S. vyko į namus atsivežti raktų nuo užrakintos patalpos. Tai, kad alkoholis buvo laikomas užrakintoje patalpoje, degalinėje net nelaikant rakto nuo jos, akivaizdžiai patvirtina faktą, jog šiuo alkoholiu nebuvo ne tik prekiaujama, bet ir neketinta to daryti, nei bendrovės darbuotojai, nei pirkėjai neturėjo fizinės galimybės patekti į patalpas, kuriose buvo laikomas asmeninėms šeimos reikmėms reikalingas alkoholis.

2.2. Advokato teigimu, šioje byloje teismas pasirinko aiškią ir neginčijamą policijos pareigūnų pozicijos palaikymo ir jų veiklos spragų, neteisėtų veiksmų glaistymo bei legalizavimo taktiką ir bet kokių pažeidėją išteisinančių įrodymų atmetimą, nors byloje surinkti duomenys patvirtina, kad pareigūnai peržengė teisėtumo ribas, atliko tokius veiksmus, kurie trukdytų nustatyti teisingas faktines aplinkybes ir jų pagrindu atsakomybėn traukiamam asmeniui apsiginti. Teismo nurodyta teismų praktika skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Be to, naujesnė, nei nurodyta skundžiamame nutarime, teismų praktika suformulavo naują taisyklę – „nesant nustatyto realaus alkoholinių gėrimų pardavimo fakto, daryti vienareikšmišką išvadą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais būtų galima tuo atveju, jei byloje būtu surinkta įrodymų apie pareiškėjo turimą tikslą prekiauti kavinėje laikomais alkoholiniais gėrimais (parduodamo alkoholinio gėrimo kainos nustatymas, alkoholinių gėrimų įtraukimas į kavinės meniu, alkoholinių gėrimų eksponavimas prekybos vietoje, didelis laikomų alkoholinių gėrimų kiekis ar pan.)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-737-525/2016).

2.3. Skundo autorius atkreipia dėmesį, kad degalinės pagalbinėse patalpose rastas alkoholis buvo sukauptas visos šeimos (5 asmenų). Įstatymas nenumato, jog keli asmenys negali vienoje vietoje laikyti alkoholinius gėrimus asmeniniams poreikiams. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, taip pat turi būti įrodyta, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Šioje byloje taip pat kilo ginčas dėl to, kad buvo atliktas neteisėtas UAB „Ž.“ patikrinimas, nes jis atliktas ne pavedime tikrinti nurodytu laiku – 2020 m. spalio 12 d., o kitą dieną, tai yra 2020 m. spalio 13 d. Teismas sprendė, jog tai nereikšminga aplinkybė, t. y. buvo padaryta techninė/rašymo klaida ir nevertino tai kaip esminio proceso pažeidimo. Toks teismo motyvas yra neteisėtas, nes šią išvadą teismas padarė remdamasis neteisėtai patikrinimą atlikusio pareigūno tarnybiniu pranešimu. Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo taisyklės yra patvirtintos Generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-549 (toliau – Taisyklės). Taisyklių 9 punktas nustato, kad „Policijos pareigūnai privalo turėti policijos įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą ir Taisyklėse nustatyta tvarka užregistruotą pavedimą atlikti ūkio subjekto veiklos patikrinimą“. Pavedimas tikrinti UAB „Ž.“ 2020 m. spalio 13 d. policijos pareigūnams nebuvo išduotas.

2.4. Apeliantas skunde pažymi, jog patikrinimas 2020 m. spalio 13 d. buvo atliktas surašant Taisyklėse numatytos formos aktą, tačiau pažeidžiant šių Taisyklių 35 punktą, nustatantį, kad „Ūkio subjekto veiklos patikrinimo akto dėstomojoje dalyje turi būti aprašyta ūkio subjekto veiklos patikrinimo eiga, jo rezultatai, kas konkrečiai tikrinta, kas nustatyta“. Policijos pareigūnai akte nenurodė svarbių faktinių aplinkybių, kad patalpos, kuriose buvo rasti alkoholiniai gėrimai, buvo užrakintos ir patalpų raktų degalinėje nebuvo, o E. S. patikrinimo metu buvo išsiųstas namo atvežti degalinės veiklai nenaudojamų patalpų raktų. E. S. atvežus raktus, patalpos buvo atrakintos ir tuomet surašytas patikrinimo aktas, jame melagingai nurodant, kad į patalpas iš degalinės patalpų patenkama per neužrakintas duris.

2.5. Advokato nuomone, sistemiškai vertinant byloje esančius įrodymus, galima daryti pagrįstą išvadą, jog teismas iš esmės klaidingai aiškino ir taikė teisės normas, apibrėžiančias administracinio nusižengimo protokolui keliamus teisėtumo reikalavimus ir tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Teismas pripažino, jog patikrinimas, kurio pagrindu buvo surašytas protokolas ir grindžiamas kaltinimas, atliktas pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką, tačiau vertino, kad šis pažeidimas nesudaro pagrindo laikyti jį neteisėtu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. spalio 13 d. patikrinimas, kuris traktuotinas kaip įrodymų byloje rinkimo veiksmas, atliktas neturint galiojančio pavedimo, nes pavedimo galiojimas buvo pasibaigęs. Dėl šios priežasties neaišku, ar teismas pakankamai įsigilino į patikrinimo, kaip įrodymų rinkimo veiksmo, atlikimo aplinkybes. Šiuo atveju atlikto patikrinimo rezultatai negali būti pripažįstami leistinais įrodymais byloje, nes iš neteisėto veiksmo negali atsirasti teisėti padariniai.

2.6. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį, kad pareigūnai vykdė viešojo administravimo subjekto funkcijas ir turėjo, be kita ko, laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų. VAĮ 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas. Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų. Teisėtais gali būti laikomi tik tokie pareigūnų atlikti veiksmai (aktai), įskaitant ir akto ar protokolo surašymą, kurie atlikti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintais pagrindais bei tvarka. Jokios teisės normos neleidžia legalizuoti neteisėtų pareigūnų veiksmų atgaline data.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato viršininkas Š. M. prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. atstovo advokato G. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

5. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs E. S. bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis padarė jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 209 straipsnio 5 dalyje ir 168 straipsnio 7 dalyje. Jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas analizuojamu atveju priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi E. S., nesudaro pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

6. ANK 209 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, prekybą akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija dešimt, bet neviršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. ANK 168 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už alkoholinių gėrimų pardavimą mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose be licencijos. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra inkriminuotas alkoholinių gėrimų, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis – laikymas ir pardavinėjimas, neturint juridinę galią turinčių privalomų alkoholio produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

7. Nesutikdamas su administracinių nusižengimų padarymu, E. S. nurodo, jog alkoholį degalinėje laikė savo reikmėms, nes neužilgo turėjo būti švenčiamas jo žmonos gimtadienis, be to, alkoholis buvo kaupiamas ilgą laiką visų penkių šeimos narių ir perkamas įvairiose valstybėse (ne tik Lietuvoje). Apylinkės teismas ignoravo aplinkybę, jog alkoholis buvo laikomas pagalbinėse užrakintose degalinės patalpose, kurios nenaudojamos degalinės veiklai, o raktas nuo šių patalpų nebuvo laikomas degalinėje. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vertinimu, UAB „Ž.“ patikrinimas buvo neteisėtas, nes jis atliktas ne pavedime tikrinti nurodytu laiku – 2020 m. spalio 12 d., o kitą dieną. Be to, patikrinimo metu surašytas aktas neatitinka Taisyklių 35 punkto, nes jame nenurodyta svarbi faktinė aplinkybė, t. y. kad patalpos, kuriose buvo rasti alkoholiniai gėrimai, buvo užrakintos ir šių patalpų raktų degalinėje nebuvo, E. S. patikrinimo metu buvo išsiųstas namo atvežti degalinės veiklai nenaudojamų patalpų raktų.

8. Aptariant pirmiau išdėstytus argumentus, pažymėtina, kad UAB „Ž.“ patikrinimas buvo atliekamas pagal 2020 m. spalio 12 d., 16.38 val., registruotą ir pasirašytą pavedimą Nr. 20-IL-33418. Patikrinimo tikslas buvo nustatyti, ar įmonėje yra akcizais apmokestinamų ir neapmokestinamų prekių (pagrindas – anoniminis pranešimas apie prekybą alkoholiu). Patikrinimas atliktas 2020 m. spalio 13 d., nors pavedime nurodyta, kad jį reikia atlikti 2020 m. spalio 12 d. (b. l. 90). Dėl šio neatitikimo Jonavos rajono policijos komisariato viršininkas Š. M. 2021 m. sausio 6 d. rašte (b. l. 11) paaiškino, jog minėtame pavedime yra padaryta techninė klaida. Iš tiesų, pavedimas buvo nurodytas atlikti 2020 m. spalio 13 d., 2020 m. spalio 12 d. jis objektyviai nebūtų galimas įvykdyti, nes pareigūnų darbo laikas yra iki 17 val., o pavedimas sukurtas 16.38 val., tai patvirtina ir byloje esanti pavedimo registravimo metaduomenų kortelė (b. l. 13). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog šiuo atveju buvo padarytas rašymo apsirikimas, kuris negali būti vertinamas kaip grubi procesinė klaida, juo labiau, tai nedaro pareigūnų veiksmų patikrinimo metu neteisėtais. Atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas įmonės patikrinime dalyvavęs pareigūnas – vyresnieji tyrėjai A. B., J. S., R. V. ir vyriausiasis tyrėjas V. F., nebuvo suinteresuoti E. S. ar jo vadovaujamai įmonei kaip nors pakenkti, kadangi šių asmenų nesiejo jokie santykiai – darbiniai, šeiminiai, draugystės ir pan. Todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad šie asmenys savo rašytuose tarnybiniuose pranešimuose ar įmonės patikrinimo akte sąmoningai nurodė neteisingą informaciją ar ją iškraipė E. S. nepalankia linkme.

9. Visi keturi patikrinime dalyvavę pareigūnai surašė tarnybinius pranešimus, kuriuose detaliai nurodė, kur buvo rasti alkoholiniai gėrimai, nepaženklinti banderolėmis. Pirmasis tarnybinį pranešimą viršininkui 2021 m. sausio 14 d. pateikė vyriausiasis tyrėjas V. F.. Jis nurodė, kad atvykus į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), juos pasitiko UAB „Ž.“ savininkas E. S., kuris ir buvo supažindintas su pavedimu, šis geranoriškai aprodė degalinės patalpas. Degalinės prekybos salėje ir šioje salėje esančiose prekių lentynose draudžiamų daiktų nerasta. Tačiau iš prekybos salės pro neužrakintas duris patekus į pagalbines patalpas, dešinėje pusėje, ant laiptų, rasti alkoholiniai gėrimai. Laiptais užlipus į antrą aukštą, taip pat rasta alkoholinių gėrimų, dalis kurių buvo be banderolių (b. l. 17). Kiti patikrinime dalyvavę tyrėjai tarnybinius pranešimus surašė 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. sausio 19 d. (b. l. 15, 16, 18) ir juose patvirtino iš esmės analogiškas aplinkybes. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš karto po atlikto patikrinimo E. S. pateikė rašytinį paaiškinimą (b. l. 94), kuriame nurodė, kad su nustatytu pažeidimu sutinka, nežinojo, kad alkoholinių gėrimų degalinės patalpose laikyti negalima. Jokių pastabų dėl patikrinimo fiksavimo eigos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė, t. y. nepažymėjo, kad į pagalbines degalinės patalpas buvo patekta tik jam nuvykus į namus ir atvežus raktą nuo šių patalpų. Minėta aplinkybė paaiškėjo tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur vyresnioji tyrėja R. V. patikslino, jog vienos patalpos durys iš tiesų buvo užrakintos ir E. S. vyko į namus atvežti šios patalpos raktų. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad alkoholiniai gėrimai buvo rasti skirtingose vietose (patalpose), t. y. tiek pirmame aukšte, tiek antrame aukšte. Pagalbinės patalpos, esančios pirmame aukšte, buvo užrakintos, o į antrame aukšte esančias patalpas pareigūnai pateko laisvai. Taigi, aplinkybė, jog vienos patalpos buvo užrakintos, nekeičia fakto, jog buvo laikomi alkoholiniai gėrimai, nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis.

10. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog E. S. patikrinimo metu pareigūnams nurodė, kad antrame aukšte, kur buvo rastas šampanas, viskis, yra jo ofiso patalpos (darbo kabinetas). Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme jis aiškino, kad darbo metu alkoholio nevartoja ir jį visada laiko rakinamose patalpose, raktas būna paliktas namuose, kad jis alkoholio nesuvartotų, nes yra mėgėjas išgerti. Tokie neatitikimai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymuose liudija, kad versija dėl alkoholio kaupimo būsimoms šeimos šventėms (žmonos gimtadieniui ir pan.) yra gynybinė. Be to, ir rasto alkoholio kiekis (329 įvairios talpos butelių) bei jo įvairovė (degtinė, vynas, alus, viskis, brendis, šampanas) patvirtina, kad šis alkoholis buvo laikomas ne asmeniniams poreikiams, tačiau komercijai (pardavimui), nors UAB „Ž.“ neturi licencijos verstis alkoholinių gėrimų prekyba. Banderolėmis buvo nepaženklinta 93 įvairių alkoholinių gėrimų buteliai, šių gėrimų bendra vertė yra 684,22 Eur (b. l. 103), t. y. viršija 10, bet neviršija 50 BBND, todėl E. S. pagrįstai nubaustas pagal ANK 209 straipsnio 5 dalį.

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A858-2241/2012, A-1951-629/2020, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3723-426/2019 ir kt.). Alkoholio gaminių laikymas vietoje, kurioje taip pat vykdoma mažmeninė prekyba, neatsiejamai susijęs su šių gaminių pardavimo siekiu. Todėl aplinkybė, jog alkoholiniai gėrimai buvo rasti ne prekybos salėje, o pagalbinėse degalinės patalpose, nenurodytos šių gėrimų kainos ir pan., nekeičia E. S. siekio juos parduoti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo anksčiau yra baustas už alkoholio pardavinėjimą toje pačioje UAB „Ž.“ degalinėje, todėl teigti, kad jis nesuvokė pakartotinai daromų nusižengimų pobūdžio, teisinio pagrindo nėra. Taigi, pagal ANK 168 straipsnio 7 dalį jis nubaustas taip pat pagrįstai.

12. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnio nuostatose. Pagal jas, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi ne teismo tvarka), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

13. Šiuo atveju apylinkės teismas E. S. paskyrė galutinę 4 500 Eur baudą, kuri, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra per griežta. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui už atskirus padarytus nusižengimus buvo parinktos baudos didesnės nei inkriminuotų straipsnių sankcijų vidurkiai, tačiau nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pažeistos, nes šiuo atveju nenustatyta jokių E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Priešingai, Administracinių nusižengimų registro išrašas (b. l. 126–133) liudija, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi galiojančių nuobaudų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, be to, anksčiau (2017 m. gruodžio mėnesį) jis yra baustas ir už analogiško nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 7 dalyje, padarymą, kas rodo, jog E. S. reikiamų išvadų nedaro ir savo elgesio nekoreguoja, todėl negali tikėtis ir švelnaus baudžiamumo. Jokių išimtinių aplinkybių, liudijančių susidarius kokią nors išskirtinę situaciją, nenustatyta, todėl skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. liepos 5 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. atstovo advokato G. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.