Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-19 · Administracinė byla Nr. I-3723-426/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-12-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-19
Bylos Nr.
I-3723-426/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01899-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus alus“
Atsakovas
Narkotikų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3723-426/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01899-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. B.,atsakovo atstovei Jurgitai Diržytei-Venslovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus alus“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus alus“ (toliau – pareiškėja, Bendrovė, įmonė) skunde (b. l. 1–3) prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. ATK2-69/19 (toliau – Nutarimas), kurios jai atsakovas skyrė 289 Eur dydžio baudą už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų ir 2 dalies 2 ir 3 punktų pažeidimą. Su šiuo Nutarimu pareiškėja nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

Skundžiamu nutarimu Bendrovė nubausta už tai, kad, neva, prekiavo vynu „Merlot 2013“ (toliau – vynas) be nustatyto pavyzdžio banderolių.

Bauda skirta už tai, jog tikrinimo metu pareiškėjai priklausančioje viešojo maitinimo įmonės prekybos salėje įrengtame atviro tipo šaldytuve laikomas ir parduodamas vynas 1 litro talpos, supiltas į permatomą plastikinį PET ir šis butelis nepaženklintas banderole, nepateikti įsigijimo dokumentai.

Bylos nagrinėjimo metu Departamente paaiškino, jog į prekybos vietą buvo atvežtas vynas 5 l pakuotėje. Banderolė buvo ant šios pakuotės, iš kurios ir buvo pilstomas. Baigiant pilstyti vyną, 5 l pakuotė (maišelis) buvo pažeistas, todėl vyno likutis išpiltas į 1 l talpos butelį, kuris buvo padėtas atviroje vietoje. Bendrovė tvirtina, kad 5 l pakuotės įsigijimo dokumentai buvo pateikti. Ginčo, jog pilstomo vyno 5 l pakuotės dokumentai buvo pateikti tiek tikrinimo metu, tiek ir su papildomais dokumentais iki bylos nagrinėjimo, nėra.

Dėl AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų ir 2 dalies 2, 3 punktų pažeidimo pareiškėja nurodo, kad teisės aktai nedraudžia supilstyti alkoholinius gėrimus į 1 l talpos tarą viešojo maitinimo įmonėse. Kadangi baigiant pilstyti vyną iš 5 l taros, maišelis buvo pažeistas ir dėl šios priežasties likęs vynas buvo supiltas į 1 l talpos tarą ir pastatytas matomoje vietoje, butelį paženklino vartotojui būtina informacija. Iš pažeistos 5 l taros supylus likučius į 1 l talpos tarą, nebuvo galimybės nei praktiškai, nei teisiškai užklijuoti naujos banderolės. To nereikalauja teisės aktai, kadangi šioje prekybos vietoje prekiaujama pilstomais alkoholiniais gėrimais. Banderolės klijuojamos ant tos taros, iš kurios jie pilstomi.

Bendrovė neginčija, kad pardavėja galimai atliko neteisėtus veiksmus, tačiau dėl tokio mažareikšmio pažeidimo (1 l talpos vyno kaina – 5,59 Eur), įmonė, daug metų prekiaujanti alkoholiniais gėrimais, turėtų mokėti pakankamai didelę baudą, bet svarbiausia – prarasti licenciją vieneriems metams. Pareiškėja mano, kad šiuo atveju yra galimybė pripažinti pažeidimą mažareikšmiu ir panaikinti atsakovo nutarimą siekiant išvengti tolimesnio bylinėjimosi ir įmonės padalinio veiklos sustabdymo vieneriems metams, todėl teismo prašo panaikinti Nutarimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje, remdamasis skunde išdėstytomis aplinkybėmis, jį prašė tenkinti. Akcentavo, kad butelis buvo su reikiamais ženklinimo rekvizitais. Pirmą kartą padarė pažeidimą. Bauda yra neadekvati sankcija už padarytą pažeidimą.

Atsakovės nuomone, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsiliepimas

Atsiliepime (b. l. 18–21) nurodo, jog vadovaujantis Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – Utenos AVPK RS) 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 89-S-1724 pateikta ir Departamento surinkta medžiaga nustatyta, kad pareiškėja viešojo maitinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – maitinimo vieta), laiko, parduoda alkoholinius gėrimus, nepaženklintus banderolėmis bei neturint juridinę galią turinčių privalomų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Utenos AVPK RS pareigūnai 2019 m. sausio 18 d. atliko patikrinimą Bendrovės viešojo maitinimo vietoje ir nustatė, kad prekybos salėje įrengtame atviro tipo šaldytuve laikomas, parduodamas 1 litro talpos vyno butelis (toliau – alkoholinis gėrimas), paženklintas lipdukais, 1 litro talpos plastikinis butelis sandariai uždarytas plastmasiniu kamščiu. Minėti vyno buteliai nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, jiems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai.

Už nurodytus pažeidimus Departamentas Nutarimu skyrė Bendrovei 289 Eur ekonominę sankciją bei konfiskavo paimtą alkoholinį gėrimą.

Skundo argumentus atsakovas vertintina kritiškai, kaip subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą ir gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės. Departamento nuomone, byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos padarytų Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 2 dalies 2, 3 punktų pažeidimo sudėtį. Skundžiamas nutarimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką.

Atsiliepimas

Atsiliepime akcentuoja, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjos viešojo maitinimo vietoje buvo rastas alkoholinis gėrimas be banderolės.

Atsakovas kritiškai vertina teiginius, kad Bendrovės pateikti dokumentai (2018 m. gruodžio 17 d. Invoice Nr. (duomenys neskelbtini)) yra rasto alkoholinio gėrimo juridinę galią turintys įsigijimo ir gabenimo dokumentai. Pareiškėjo ir darbuotojos paaiškinimai, kad alkoholinis gėrimas buvo perpiltas suplyšus gamyklinei pakuotei, Departamento nuomone, vertintini taip pat kritiškai, kaip gynybinė versija siekiant išvengti atsakomybės, todėl nelaikytini patikimais. Įmonės pateikti dokumentai nepatvirtina rasto alkoholinio gėrimo įsigijimo, kadangi nesutampa talpa, nurodyta ant dokumentų, bei faktiškai rasto butelio talpa. Ant butelio nėra partijos numerio, negalima objektyviai identifikuoti pagaminimo datos ir susieti alkoholinį gėrimą su pateiktais įsigijimo dokumentais. Atsakovas akcentuoja, kad nėra galimybių įsitikinti ir patikrinti, ar tai tas pats gėrimas, kuris nurodytas įmonės pateiktuose dokumentuose.

Kritiškai vertina pareiškėjos teiginius, kad nėra ginčo dėl vyno rūšies, talpos ir kiekio sutapimo su įsigijimo dokumentais. Departamentas su šiais argumentais nesutinka. Kadangi dokumentuose pateikta informacija nesutampa su informacija ant alkoholinio gėrimo, todėl teigti, kad informacija yra tapati, Tarnybos manymu, nėra pagrindo.

Nesutinka su skundo argumentais, kad teisės aktai alkoholinius gėrimus nedraudžia viešojo maitinimo vietoje išpilstyti iš gamyklinės taros, paženklintos banderole, ir atitikusios kitus Įstatymo reikalavimus, į kitą tarą. Atsakovo nuomone, teisės aktai nedraudžia viešojo maitinimo vietoje išpilstyti alkoholinius gėrimus kliento akivaizdoje į viešajam maitinimui būdingą tarą (taures, stiklines, bokalus ir pan.). Konkrečiu atveju rastas alkoholinis gėrimas išpilstytas į plastikinį butelį, be to, nėra pagrindo teigti, kad jis išpilstytas kliento akivaizdoje.

Pareiškėjas iš esmės neginčija pažeidimo, tačiau tvirtina, kad jis turėtų būti laikomas mažareikšmiu ir negali būti panaikinta licencija.

Atsiliepimas

Atsakovas pažymi, kad pažeidimas nepatenka į mažareikšmių veikų sąrašą, nurodytą Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401, todėl negali būti pripažįstamas mažareikšmiu.

NTAKD kritiškai vertina pareiškėjos argumentus, susijusius su licencijos panaikinimu. Pažymi, kad skundžiamu sprendimu nebuvo priimtas sprendimas dėl licencijos panaikinimo, todėl šie argumentai nėra susiję su byla.

Departamento nuomone, Bendrovė, teigdama, kad paskirta bauda yra per didelė, savo argumentų nepagrindė įrodymais, todėl pagrindo mažinti minimalią baudą nėra teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad pareiškėjos nurodyti argumentai yra jos gynybinė pozicija ir nepaneigia atsakovės nustatytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Utenos AVPK RS pareigūnai 2019 m. sausio 18 d. atliko patikrinimą Bendrovės viešojo maitinimo vietoje ir nustatė, kad prekybos salėje įrengtame atviro tipo šaldytuve laikomas, parduodamas 1 litro talpos vyno butelis (toliau – alkoholinis gėrimas), paženklintas lipdukais, kuriuose nurodyta: „Merlot 2013“ / Raudonas sausas vynas / Alk. 12-13 tūrio proc. Talpa L / Gamintojas: „(duomenys neskelbtini) / Importuotojas: UAB „Vilniaus alus“, (duomenys neskelbtini)1 litro talpos plastikinis butelis sandariai uždarytas plastmasiniu kamščiu. Minėti buteliai vyno „Merlot 2013“ nepaženklinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, jiems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai (b. l. 38–39)

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. vasario 20 d. raštu Nr. 89-S-1724 pateikė medžiagą Departamentui (b. l. 26).

Departamentas 2019 m. kovo 4 d. surašė protokolą (b. l. 24–25).

Departamentas Nutarime (b. l. 56–60) konstatavo, kad pareiškėja viešojo maitinimo vietoje, laiko, parduoda alkoholinius gėrimus, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis bei neturint juridinę galią turinčių privalomų alkoholinių gėrimų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Departamento vertinimu pareiškėja pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus ir 2 dalies 2, 3 punktus.

Vertinama, ar pagrįstai pareiškėja nubausta už AKĮ pažeidimą.

Pareiškėja pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalies 2 punktą, kurie draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti, laikyti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

Taip pat atsakovas nustatė, kad pareiškėja pažeidė ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kuris draudžia Lietuvos Respublikoje parduoti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis.

Atsakovas konstatavo ir Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto, kuris draudžia Lietuvos Respublikoje laikyti alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis, pažeidimą.

Alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis tvarka nustatyta 2004 m. balandžio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 408 patvirtintose Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklėse.

Atsakovo vertinimu, pareiškėjai netaikomos išimtys nustatytos minėtų taisyklių 21 punkte ir pati pareiškėja šių aplinkybių neginčijo, todėl sutiktina su atsakovu, kad Bendrovė laikoma pažeidusia Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 2 dalies 3 punktą, t. y. bylos medžiaga nustatyta. Kad ji laikė ir pardavinėjo alkoholinį gėrimą nepaženklintą banderolėmis.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad Bendrovės viešojo maitinimo vietoje buvo rastas alkoholinis gėrimas be banderolės, t. y. 1 litro talpos vyno butelis paženklintas lipduku, kuriame nurodyta: „Merlot 2013“ / Raudonas sausas vynas / Alk. 12–13 tūrio proc.

Pasak pareiškėjos, buvo pateikti vyno įsigijimą patvirtinantys dokumentai, o vynas, suplyšus 5 litrų pakuotei, buvo perpiltas į kitą tarą. To nedraudžia jokie teisės aktai.

Teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti dokumentai (b. l. 46–54) nepaneigia atsakovo nustatytų aplinkybių. Atsakovas nutarime detaliai įvertino įmonės pateiktus dokumentus (sąskaitas, banderolių panaudojimo žurnalą) bei paties vadovo paaiškinimus. Jokių kitų duomenų teismui pareiškėja nepateikė. Taigi tikrinimo metu buvo rastas ir laikomas vynas be banderolių, o įgijimo dokumentai pateikti 5 l tūrio talpai (b. l. 28–35). Sutiktina su atsakove, kad nesutampa šio alkoholinio gėrimo talpa nurodyta ant dokumentų bei prekybos vietoje rasto, ant butelio nėra partijos numerio, pagaminimo datos. Akivaizdu, kad dokumentuose pateikta informacija nesutampa su informacija ant butelio rasto alkoholinio gėrimo. Taigi, pareiškėjos skundo argumentai, kad buvo pateikta tapati informacija, nėra pagrindo. Pareiškėjos pozicija, kad plyšus tarai buvo perpiltas vynas į 1 l talpą, jokiais duomenimis nepagrįsta ir, teismo vertinimu, yra jos gynybinė pozicija. Šiuo atveju pakanka nustatyti minėtos AKĮ normos dispozicijos draudimo nepaisymą.

Nesutiktina su pareiškėjos skundo argumentais, kad teisės aktai alkoholinius gėrimus nedraudžia viešojo maitinimo vietoje išpilstyti iš gamyklinės taros, kuri buvo paženklinta banderole ir atitiko kitus AKĮ reikalavimus, į kitą tarą. Kaip nustatyta, buvo rastas alkoholinis gėrimas išpilstytas į plastikinį butelį ir nėra duomenų, kad jis išpilstytas kliento akivaizdoje.

Pareiškėja nurodo, kad Bendrovės darbuotoja, kuri buvo nubaustas už prekybą alkoholiniais gėrimais be banderolių, sumokėjo paskirtą baudą.

Ta aplinkybė nešalina Bendrovės atsakomybės. LVAT yra išaiškinęs 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013, kad juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą.

Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009, 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Toks Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų, kad nebūtų padaryta žala žmogaus sveikatai ir gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1038/2009, 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1561/2010).

Svarbu pažymėti ir tai, kad AKĮ ūkio subjektams nustatytas draudimo parduoti ar laikyti atitinkamų reikalavimų neatitinkančius alkoholinius gėrimus pažeidimo sudėtis yra formali (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012). Taigi alkoholinių produktų laikymo turint tikslą juos parduoti prasmė (tuo atveju, kai šie produktai gauti ir laikomi jų prekybos vietose) AKĮ taikymo prasme sutampa su tokių produktų laikymu, todėl konkrečiu atveju nebūtina nustatyti prekių pardavimo faktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1186/2007).

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai ir teisingai pripažino, jog pareiškėja pažeidė AKĮ nuostatas parduoti ir laikyti alkoholio alkoholinius gėrimus, nepaženklintus banderolėmis. Akcentuotina tai, kad AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais ir ūkio subjektas visuomet atsako už savo darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą, nustačius formalią tokio pažeidimo sudėtį.

Pareiškėja teigia, kad padarytas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Teismas tai vertina kaip Bendrovės subjektyvų požiūrį, ji savo teiginiams pagrįsti konkrečių aplinkybių nenurodė. Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektas, gali atlikti tik tokius veiksmus, kuriuos jam suteikia teisės aktai. Kaip minėta, padarytas AKĮ pažeidimas nepatenka į mažareikšmiu veikų sąrašą, nurodytą Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401, todėl ir negali būti pripažįstamas mažareikšmiu. Šiuo aspektu atsakovas padarė pagrįstas išvadas.

Pažymėtina, kad atsakovas Nutarime pareiškėjai skirdamas nuobaudą, įvertino tai, kad Bendrovė tokio pobūdžio pažeidimą padaro pirmą kartą, rastų alkoholinių gėrimų, pažeidžiančių AKĮ reikalavimus, nėra didelis, ir tai atsakovas vertino kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taigi, atsakovas Nutarime pagrindė pareiškėjai skirtą baudą ir ją tinkamai individualizavo. Teismo vertinimu, pareiškėjai skirta minimali bauda yra proporcinga padarytam AKĮ pažeidimui. Pagrindų šią baudą mažinti teismas nenustatė.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju Departamentas tinkamai įvertino patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė pažeidė AKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, to paties straipsnio 2 dalies 2, 3 punktus, atsakovė, Nutarimu skyrė ekonominę sankciją, kuri yra adekvati bei proporcinga, alkoholio produktai konfiskuoti pagrįstai. Teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo šį Nutarimą panaikinti ar pakeisti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus alus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė