- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- I-1177-968/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. (R. L.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. L. su skundu (b. l. 1–22) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 12 500 Eur neturtinės žalos už tai, kad jo laikymo sąlygos Lukiškių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų.
2. Pareiškėjas skundžia laikotarpį nuo 2015-03-18 iki 2016-11-17, kuriuo buvo laikomas Lukiškių TI-K su pertrauka, iš viso 304 dienas. Minėtu laikotarpiu nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas. Jis buvo laikomas perpildytose kamerose. Atsakovės atstovo pateikti duomenys apie kamerose laikomų asmenų skaičių vertintini kritiškai, nes juose nurodytas vidutinis perkeliamų asmenų skaičius, o asmenų vardinio sąrašo Lukiškių TI-K nepateikė. Pareiškėjui tenkantis kameros plotas turėtų būti skaičiuojamas pagal kameroje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, neįskaičiuojant įrenginių ir baldų užimamo ploto. Turi būti atsižvelgiama tik į grindų plotą, neužimtą jokiais daiktais. Pareiškėjo teigimu, tardymo izoliatoriuje asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, nes Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas) 1.3.1 punkte nustatyta 3,6 kv. m minimali riba neteko galios. Skunde nurodoma, kad kameros buvo užimtos pertekliniais baldais, įmontuotais įrenginiais, kas iš esmės itin pablogina suimtųjų gyvenimo sąlygas, apriboja galimybę judėti patalpoje. Pareiškėjas norėdamas susisiekti su pareigūnais buvo verčiamas belsti į duris, tokie veiksmai buvo nepatogūs, žeminantys ir neefektyvūs. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K neužtikrino, jog kilus būtinybei, asmuo galėtų veiksmingai susiekti su pareigūnais. Pareiškėjas nurodė konkrečias kameras, kuriose nebuvo aliarmo skambučio, todėl kilusių konfliktų metu ir iškilus kitiems klausimams negalėjo išsikviesti budinčio pareigūno. Stovėjimas prie durų ir beldimas į duris buvo neefektyvus ir žeminantis. Pareiškėjas skundžiasi privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu, nes pagal teisės aktų reikalavimus įrengta dalinė užtvara nėra tinkamas sanitarinio mazgo izoliavimas nuo likusio patalpos ploto, sanitarinis mazgas neturėjo atskiros vėdinimo sistemos. Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo pareiškėją galėjo stebėti kameroje kartu laikomi asmenys tuo metu, kai naudojosi sanitariniu mazgu, taip pat ir priežiūrą vykdantys pareigūnai. Dėl to pareiškėjas juto gėdą, pažeminimą ir nepatogumus. Be to, sanitarinis mazgas buvo įrengtas gyvenamojoje kameroje, neturėjo savarankiškos ventiliacijos, pareiškėjas nuolat kentė nemalonius kvapus, vėdinimas per langą nebuvo efektyvus. Pareiškėjui nepakako vieno karto per savaitę maudytis duše, nors rekomenduojama tokio pobūdžio įstaigose laikomiems asmenims sudaryti sąlygas maudytis ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę, be to nebuvo sudarytos sąlygos papildomai nusiprausti duše po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje. Gyvenamojoje aplinkoje, t. y. pasivaikščiojimo kiemeliuose, panaudota draudžiama medžiaga – asbestas, taip pareiškėjui sąmoningai buvo keliamas pavojus sveikatai ar net gyvybei. Pareiškėjui neužteko pasivaikščioti gryname ore 1 valandą, taigi beveik visą parą buvo laikomas orumą žeminančiomis, antisanitarinėmis sąlygomis kamerose, kur netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, kameros blogai vėdinamos ir apšviečiamos. Lukiškių TI-K neskyrė papildomo pasivaikščiojimo laiko gryname ore, taip pat nebuvo suteikta jokių papildomų užimtumo priemonių. Pareiškėjui neužteko vietos pavalgyti prie stalo, nes stalas pritaikytas 2 asmenims, nuolat trūko inventoriaus, asmeninės erdvės. Dėl priverstinės nepatogios padėties valgant ne prie stalo pareiškėjui sutriko virškinimo veikla, skaudėdavo kaklą. Kartais tekdavo valgyti prie pat klozeto. Pareiškėjas negalėjo kamerose susidėti asmeninių daiktų, laisvai judėti trukdė inventorius, asmenų daiktai, maža erdvė, labiausiai pareiškėją sekino ir vargino nuolatinis pojūtis, kad kiti nepageidaujantys asmenys įsiveržia į asmeninę erdvę (45 cm aplink asmenį). Kamerose buvo nemalonus kvapas, nebuvo ventiliacijos, o džiovinami drabužiai dar labiau padidindavo drėgmės kiekį. Kameros praustuvės naudojimas ir drabužiams skalbti, ir asmeninei higienai nesuderinamas su orumą užtikrinančiomis sąlygomis. Per langus vėdinimo nepakako, pareiškėjui Lukiškių TI-K atsisakydavo išduoti valymo priemonės, vidinės kameros lango grotos apsunkino galimybes tinkamai išvalyti palangę. Stalas ir sėdimos vietos kameroje dėl erdvės stokos įrengtos labai nepatogiai, pareiškėjas negalėjo ilgai išsėdėti tokioje padėtyje, kai norėjo skaityti, rašyti laiškus, valgyti. Gulte skaityti beveik neįmanoma, nes dalį šviesos užstojo viršutinio aukšto gultas. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas stipriai paveiktas psichologiškai, kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, žeminančios, antisanitarinės, siekiama sąmoningai žiauriai elgtis pareiškėju, t. y. baudžiant jį be teismo. Pareiškėjas nuolat patyrė neigiamus išgyvenimus, psichologinį, fizinį smurtą, diskomfortą, emocinę depresiją. Dėl nežmoniškų sąlygų pablogėjo sveikata, prasidėjo nemiga, nerimas, galvos skausmai, nuolatinė baimė būti susargdintam sunkia liga, padidėjo jautrumas, dirglumas ir agresija, pasireiškė kiti sveikatos sutrikimai, kurių anksčiau nebūdavo. Dėl kankinančio dirbtinio apšvietimo dienos metu nusilpo regėjimas. Dėl tokių išgyvenimų turi būti atlyginta patirta neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 70–83) prašo pareiškėjo skundą atmesti. Pagal teisės aktų reikalavimus, keliamus atstovui teisme, pareiškėjui negali atstovauti nevyriausybinė organizacija „Justitia est fundamentum“. Nurodo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kuriais laikotarpiais pareiškėjui tenkantis minimalus kameros plotas pilnai atitiko teisės aktų reikalavimus, laikotarpiu nuo 2015-09-09 iki 2016-07-11 pareiškėjo iš viso nebuvo Lukiškių TI-K. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. Į Lukiškių TI-K atvykę suimtieji paskirstomi į gyvenamąsias kameras griežtai laikantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau – SVĮ) nustatytų izoliavimo reikalavimų. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprūpinami būtinu inventoriumi ir priemonėmis. Švarai užtikrinti Lukiškių TI-K pasirašiusi sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ dėl vabzdžių, graužikų naikinimo, patalpų priežiūros ir profilaktinių patikrinimo atlikimo. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, apstatymas baldais, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Atsakovės atstovas nesutinka, kad, apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, iš jo turi būti atimamas baldais užstatytas plotas. Nurodė, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budėtoją, tačiau nuteistieji šią signalizaciją piktybiškai gadina, todėl dalyje kamerų ši sistema sugedusi. Šios sistemos remonto ir atnaujinimo darbai įstaigoje nuolat vykdomi. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių neigiamų pasekmių, kurias, jo teigimu, sukėlė negalėjimas išsikviesti budėtojo dėl neveikiančios iškvietimo sistemos konkrečioje kameroje. Priežiūros postai išdėstyti taip, kad jiems priskirtose kamerose būtų užtikrinta laikomų asmenų nuolatinė priežiūra. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Lukiškių TI-K nurodė, kad sanitarinis mazgas kamerose atitvertas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys – apie 0,7 x 0,8 (0,56 kv. m), sanitarinio mazgo patalpoje įrengtas klozetas, praustuvas, remontuojamose kamerose veidrodžiai įklijuojami tarp glazūruotų plytelių. Atsakovės atstovas nurodė konkrečias kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpoms atitverti ir asmenų privatumui užtikrinti įrengiamos užuolaidos, taip pat kameras, kuriose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskira kabina. Pažymėjo, kad artimiausiu metu užuolaidos asmens privatumui užtikrinti bus įrengtos visose Lukiškių TI-K kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose. Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis. Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių, kita vertus, tokie atitvėrimai trukdytų priežiūros posto pareigūnams užtikrinti asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pagal teisės aktų reikalavimus Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti duše visą kūną ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 minučių, todėl šio reikalavimo atsakovės atstovas nepažeidė. Nuteistųjų ar suimtųjų drabužiai skalbiami centralizuotai, ne rečiau kaip kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai, čiužiniai po panaudojimo yra dezinfekuojami tam skirtose kamerose. Kamerų apšvietimas įrengtas pagal Departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.7 punkto reikalavimus. Pagal SVĮ 29 straipsnį, suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai nuolat tvarkomi. Lukiškių TI-K 1–3 gyvenamuosiuose korpusuose, kur laikomi suimtieji, asbesto konstrukcijose nėra. Asbesto turinčiais šiferio lakštais padengti tik kai kurių pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai, šie lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai į aplinką neišsiskiria, todėl nėra kenksmingi, šiferio lakštai kiemeliuose keičiami saugiomis medžiagomis. Lukiškių TI-K organizuojama visuomeninė ir kita naudinga veikla suimtiesiems, joje dalyvauti gali visi iniciatyvą ir norą pareiškę asmenys.
4. Byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 12 500 Eur neturtinės žalos, už tai, kad Lukiškių TI-K laikymo sąlygos prilygo kankinimui, sąmoningam žiauriam, orumą žeminančiam elgesiui – kameros buvo perpildytos, užstatytos pertekliniais baldais, netinkamai įrengtas ir privatumo neužtikrinantis sanitarinis mazgas, nebuvo reikiamo inventoriaus, neveikė aliarmo mygtukas, kamerose buvo drėgna, trūko apšvietimo, tinkamai neatliktas remontas ir grybelio šalinimo darbai, pareiškėjui suteiktas pasivaikščiojimo, prausimosi duše laikas nepakankamas, trūko užimtumo programų už kameros ribų, sudaryta nesaugi, sveikatai kenksminga, higienos reikalavimų neatitinkanti gyvenamoji aplinka, Lukiškių TI-K konstrukcijose naudojamos nuodingos medžiagos (asbestas).
6. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
7. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
8. Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-03-18 iki 2016-11-17 jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 88–91) matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-03-20 iki 2015-09-08 ir nuo 2016-07-11 iki 2016-11-16 (2016-11-17 išvyko į Vilniaus pataisos namus). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas šioje byloje pareiškėjo keliamą ginčą. Skunde pareiškėjas nenurodo savo teisinio statuso, tačiau iš jo įskaitos kortelių matyti, kad Lukiškių TI-K jam buvo taikomas suimtojo teisinis statusas (žr. SVĮ 12 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 1punktą).
9. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2015-03-20 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo laikomas kameroje Nr. 120 (plotas 7,38 m²), kurioje buvo 3 asmenys, tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 121(plotas 7,38 m²) ir tą dieną laikomas vienas; nuo 2015-03-21–2015-03-22 kameroje Nr. 121 buvo 3–4 asmenys; 2015-03-24–2015-05-10 buvo laikomas kameroje Nr. 148 (plotas 8,02 m²), kurioje buvo laikomi 2–3 asmenys; 2015-05-11–2015-05-19 buvo uždarytas į kamerą Nr. 181 (plotas 7,94 m²), kurioje laikomi 1–2 asmenys; nuo 2015-05-20–2015-06-09 buvo laikomas kameroje Nr. 166 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 2–3 asmenys; nuo 2015-06-10–2015-07-14 buvo laikomas kameroje Nr. 163 (plotas 7,56 m²), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2015-07-15–2015-07-27 buvo laikomas kameroje Nr. 189 (plotas 7,86 m²), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2015-07-28–2015-07-30 buvo laikomas kameroje Nr. 151 (plotas 7,48 m²), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; nuo 2015-07-31–2015-09-07 buvo laikomas kameroje Nr. 192 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 1–2 asmenys; 2015-09-08 perkeltas į kamerą Nr. 160 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo laikomi 2 asmenys; 2015-09-09 paleistas į laisvę; į Lukiškių TI-K pareiškėjas atvyko 2016-07-11 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas 7,31 m²), kurioje buvo vienas; nuo 2016-07-12 iki 2016-07-17 buvo laikomas kameroje Nr. 398 (plotas 32,33 m²), kurioje buvo 5–6 asmenys; nuo 2016-07-18 iki 2017-10-11 buvo kameroje Nr. 173 (plotas 7,94 m²), kurioje buvo 1–2 asmenys; nuo 2016-10-12 iki 2016-11-16 pareiškėjas buvo kameroje Nr. 257 (plotas 34,57 m²), kurioje buvo 4–7 asmenys; 2016-11-17 pareiškėjas išvyko į Vilniaus pataisos namus. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu su pertrauka Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso 302 dienas.
9.1. Įsakymo 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². SVĮ įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. k. be kita ko) reiškia, kad, vykdant suėmimą ir bausmę, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
9.2. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui būnant Lukiškių TI-K, nacionalinės teisės aktų reikalavimų neatitinkantis plotas nebuvo užtikrintas 64 dienas, t. y. 2015-03-20–2015-03-22, 2015-03-24–2015-04-15, 2015-04-19–2015-05-07, 2015-05-09–2015-05-10, 2015-05-23–2015-06-01 ir 2015-06-03–2015-06-09 dienomis, pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 m² bendro kameros ploto.
9.3. Pareiškėjas teigia, kad dalį kameros ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 m². LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Įsakymo 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotą, kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotą, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iš joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017). Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 m² asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr. LVAT 2017-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017, 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017).
9.4. Atsižvelgiant į tai, patikrinus teismo konstatuotus pažeidimo laikotarpius (žr. šio teismo sprendimo 9.2 punktą), matyti, kad šiomis dienomis pareiškėjui tenkantis kameros plotas buvo itin mažas ir nesiekė 3 m² ribos vienam asmeniui, kas laikytina pagrindu konstatuoti sunkesnį, Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą.
9.5. Įvertinęs kitus laikotarpius ir asmeniui tenkantį plotą, apskaičiuotą metodika, kai iš kameros bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo patalpos plotas, teismas pažymi, kad nacionalinėje teisėje nustatytos minimalios 3,6 m² ribos neatitiko pareiškėjui tenkantis plotas kameroje Nr. 163 (2015-06-10–2015-07-14 pareiškėjui teko 3.5 m²) ir kameroje Nr. 151 (2015-07-28–2015-07-30 pareiškėjui teko apie 3,46 m²), iš viso 38 paras. Tačiau šis trūkumas buvo labai nežymus (trūko nuo 10 iki 14 cm²), vienas iš nurodytų periodų buvo trumpalaikis (3 dienos). Be to, pareiškėjas ploto trūkumą grindžia savo įsitikinimu, kad vertinant kameros plotą, turi būti atimamas visų įrenginių ir baldų užimamas plotas, nurodo, kad visiškai buvo suvaržyta galimybė judėti, nes trukdė kartu esantys asmenys, daiktai. Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiais, kai asmeniui tenkantis kameros plotas buvo 3,46 m²–3,5 m², kamerose buvo laikomas dar su vienu asmeniu, kas, teismo vertinimu, turi teigiamos įtakos asmeninės erdvės pojūčiui lyginant su situacija, kai kameroje nuolat gyvena didelis kiekis asmenų. Teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir abstrakčius. Atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad asmenų laikymo tardymo izoliatoriuje specifika yra ta, jog atitinkamą dienos dalį jie gali būti užimti su jais susijusiuose ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme procesuose. Tokiais atvejais likusių gyvenamojoje kameroje asmenų padėtis asmeninės erdvės prasme pagerėja, jie gali daigiau ir laisviau judėti, mankštintis ir pan. (žr., pvz., LVAT 2017-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui minimalaus ploto kameroje laikotarpiais nuo 2015-06-10–2015-07-14 ir 2015-07-28–2015-07-30).
9.6. Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad Lukiškių TI-K pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis apie kameroje laikomų asmenų skaičių siekdama išvengti atsakomybės kaip nepagrįstus. Nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad kameros plotas turėtų būti skaičiuojamas, atsižvelgiant į kameroje įrengtų gultų skaičių ir atimant visų kameros baldų plotą, nes jie neatitinka nustatyto teisinio reguliavimo ir suformuluotos teismų praktikos. Pareiškėjas savo argumentus dėl ploto kameroje trūkumo grindžia teisiniu reguliavimu, t. y. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017-04-03 įsakymu Nr.1V-247 patvirtintomis Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklėmis, kurios nenustato reikalavimų Lukiškių TI-K, negaliojo pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiais, todėl šiame ginče netaikytinos.
10. Pareiškėjas teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, juo naudojantis nebuvo užtikrinamas privatumas. Atsiliepime Lukiškių TI-K nurodo, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas atskirti sanitarinį mazgą nuo likusio kameros ploto, sanitarinis mazgas atitvertas 1,5 m aukščio pertvara; pažymėjo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu laikosi teisės aktų reikalavimų, vadovaujasi mandagumo ir etikos principais.
10.1. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
10.2. Laisvės atėmimo įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010), galiojusi iki 2015-11-01. Šios higienos normos 21 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Nuo 2015-11-01 ir ginčui aktualiu laikotarpiu tardymo izoliatorių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015). Šioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai.
10.3. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje Makarov prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys. EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015-03-10 sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 punktus).
10.4. LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017). Pagal LVAT formuojamą praktiką tualetą atskiriantis audeklas negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų (žr. 2017-07-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).
10.5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas iš esmės visą ginčo laikotarpį Lukiškių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose kartu su kitais asmenimis. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Laikotarpiu nuo 2013 metų iki 2016 metų kamerose Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417 ir Nr. 418–426 sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m pertvara, nuo 2017 metų įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Susiejus minėtus duomenis su duomenimis apie pareiškėjo laikymą konkrečiose kamerose, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais 2016-10-12–2016-11-16 buvo laikomas daugiavietėje kameroje Nr. 257, kurioje sanitarinis mazgas buvo izoliuotas nuo likusios kameros erdvės, įrengtas kaip atskira kabina. Darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu, t. y. 36 paras, Lukiškių TI-K pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu nepažeidė. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo įėjimo uždengimą užuolaida kaip netinkamą šios patalpos izoliavimą. Vadinasi, pareiškėjas likusiais laikotarpiais, t. y. 266 paras, buvo laikomas kamerose, kur Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis sanitarinis mazgas nebuvo pilnai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo privatumo minėtu laikotarpiu, o šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu.
11. Pareiškėjas neturtinę žalą prašo priteisti ir todėl, kad kamerose buvo drėgna, buvo pelėsio.
11.1. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, pagal kurios 16 punkto reikalavimus gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.; turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 punktas); ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Iš esmės analogiški reikalavimai buvo nustatyti ir iki 2015-11-01 galiojusioje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.
11.2. Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) 2015 m. spalio mėn. atliktų patikrinimų rezultatų (98–100) matyti, kad kameroje Nr. 189 (pareiškėjas joje buvo 2015-07-15–2015-07-27) apšvietimas, oro drėgmė ir temperatūra atitiko reikalavimus, tačiau buvo nustatyta pažeidimų dėl sienų, lubų nelygumų ir aptrupėjusių dažų. VSC atlikto 2015 m. gegužės mėn. patikrinimo metu (žr. b. l. 101–104) kameroje Nr. 151 (pareiškėjas joje buvo 2015-07-28–2015-07-30) apšvietimas, oro drėgmė ir temperatūra atitiko reikalavimus, lubos ir grindys buvo lygios, pelėsio neaptikta, nustatytas pažeidimas dėl atsilupusių dažų po kriaukle, tačiau šie pažeidimai buvo pašalinti (b. l. 106–108).
11.3. Šiuo atveju pažymėtina, kad byloje esančiuose patikrinimo aktuose taip pat yra nurodyti duomenys apie laikymo sąlygų kontrolę, vykdytą tose kamerose, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, ar laikotarpiais, nesutampančiais su pareiškėjo buvimo laikotarpiais konkrečioje kameroje (žr., pvz., b. l. 112–114). Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis (b. l. 92–96), pareiškėjas su skundais dėl jo laikymo sąlygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Kad pareiškėjas neteikė skundų dėl antisanitarinių sąlygų ir VSC, kuris kompetentingas kontroliuoti pataisos įstaigas sveikatos saugos srityje, patvirtina teismui pateikti VSC dokumentai (b. l. 130–132). VSC patikrinimo aktuose dėl kamerų, kuriose artimu tikrinamam laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų dėl drėgmės, pelėsio buvimo nustatyta nebuvo. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su kamerų švara ir higiena, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
12. Pareiškėjo teigimu, kai kuriais laikotarpiais kamerose buvo per mažas stalas, visi pageidaujantys negalėjo valgyti vienu metu. Eksploatavimo taisyklių 14.6 punktas įtvirtina, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Atsakovės atstovas nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis, stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 m. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Toks kamerų įrengimas teismo vertinimu atitinka nurodytą Eksploatavimo taisyklių nuostatą. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl per mažo stalo atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo aprūpinimo baldais, kita vertus, teismo konstatuotas pažeidimas dėl pareiškėjui tekusio per mažo ploto kameroje laikytinas apimančiu ir kitus susijusius nepatogumus (žr., pvz., LVAT 2017-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).
13. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl kameros lango vidinių grotų negalėjo išvalyti palangės. Eksploatavimų taisyklių 14 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą; lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele (14.1 punktas). Atsižvelgiant į išdėstytą, vidinių grotų įrengimas, siekiant papildomai apsaugoti lango apsauginį tinklą, minėta norma nėra draudžiamas. Bylos duomenimis, Lukiškių TI-K nėra gavusi pareiškėjo skundų ar parašymo sudaryti galimybes išvalyti palangę (laikinai pašalinti vidines grotas), todėl šie skundo reikalavimai laikytini abstrakčiais, nepagrįstais ir atmetami.
14. Pareiškėjas teigia, kad jam nepakako 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. SVĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas 1 valandos trukmės pasivaikščiojimas gryname ore. Pareiškėjas nenurodė, kad egzistuoja kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių suėmimą vykdanti įstaiga turėtų jam užtikrinti ilgesnės trukmės pasivaikščiojimą gryname ore, todėl darytina išvada, kad šiuo aspektu Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių nepažeidė.
15. Pareiškėjas skunde nurodo, kad teisės aktais nustatytas minimalus viso kūno prausimo duše skaičius per savaitę (1 kartas) neatitinka tarptautinių standartų. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2015-01-01) 107 punktas nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (44 punktas). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudarytos galimybės nusiprausti duše ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo teiginys, jog atsakovės atstovas privalo suteikti papildomo laiko nusimaudyti duše po fizinės reabilitacijos (sportinės veiklos), nepagrįstas.
16. Pareiškėjas teigia, kad kai kuriose kamerose neveikė pareigūnų iškvietimo sistema. Eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimo moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Atsakovės atstovas nurodė, kad šias sistemas nuteistieji neretai sugadina, jos nuolat yra taisomos, tačiau net ir neveikiant budinčiojo iškvietimo sistemai, Lukiškių TI-K prižiūrėtojai nuolat stebi nuteistuosius. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas vidinio ryšio sistemos gedimus skunde siejo su galima grėsme, t. y. prielaidomis. Pareiškėjui konkrečiai nenurodžius, kokiose konfliktinėse, pavojingose situacijose Lukiškių TI-K pareigūnai nereagavo į pareiškėjo kreipimusis, nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
17. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamojoje ir bendro naudojimo aplinkoje yra asbesto, kuris nuodingas ir kelia pavojų sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998-09-28 nutarimu Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ uždraudė Lietuvos Respublikos teritorijoje naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose. Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtino, kad I ir II korpusų pasivaikščiojimų kiemelių kontūrai yra padengti šiferio lakštais; šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi. Byloje nėra pateikta įrodymų apie asbesto sukeltą žalą pareiškėjo sveikatai. Dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) pareiškėjas nesikreipė į kompetentingas institucijas, kurios būtų atlikusios aplinkos kenksmingumo matavimus. Taigi, teismo vertinimu, net ir padarius išvadą, kad Lukiškių TI-K konstrukcijose buvo aptartos draudžiamos medžiagos, ji negalėjo daryti neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai. Tokią teismo išvadą patvirtina LVAT praktika (žr. pvz., 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015).
18. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K nebuvo papildomo užimtumo. Vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte įtvirtinta, kad suimtiesiems tardymo izoliatoriuje rekomenduojama organizuoti naudingą darbą ar kitą tikslingą veiklą. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu, suimtieji gali užsiimti individualia darbine ar kūrybine, moksline, menine veikla. Atsakovės atsiliepime nurodytos papildomo užimtumo veiklos ir priemonės. Šiais teiginiais teismas neturi pagrindo netikėti. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, atsakingus pareigūnus dėl pageidavimų dalyvauti naudingoje, pozityvioje veikloje. Pareiškėjui skunde abstrakčiai konstatavus, kad nebuvo organizuojamas jo užimtumas, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos jo teisės savanoriškai dalyvauti Lukiškių TI-K vykdomoje tikslingoje laisvalaikio veikloje, renginiuose, naudotis esančiais informacijos šaltiniais (biblioteka, interneto prieiga).
19. Pareiškėjo teigimu, dėl jo laikymo Lukiškių TI-K antisanitarinėmis, nehumaniškomis sąlygomis pablogėjo jo fizinė sveikata (sutriko virškinimas, galėjo nusilpti regėjimas), išsivystė nerimas, apatija, depresija, buvo stipriai pakenkta jo psichikai. Į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 135–142) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K medicinos specialistams konsultacijų ar apžiūrų metu neteikė skundų dėl minėtų negalavimų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl sveikatos pablogėjimo, atmestini kaip abstraktūs nepagrįsti.
20. Apibendrinus aukščiau išdėstytas išvadas, konstatuotina, kad pareiškėjas iš 302 jo buvimo Lukiškių TI-K parų, 64 paras pareiškėjui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, ir 266 dienas buvo laikomas kamerose, kuriose netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (sanitarinio mazgo pažeidimai 64 dienas sutapo su laikotarpiais, kai pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus plotas, t. y. 2015-03-20–2015-03-22, 2015-03-24–2015-04-15, 2015-04-19–2015-05-07, 2015-05-09–2015-05-10, 2015-05-23–2015-06-01 ir 2015-06-03–2015-06-09). Kitokio pobūdžio pažeidimų ginčo laikotarpiu teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į minimalų asmeniui tenkantį kameros plotą, privatumą, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 1 700 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 1 700 Eur suma.
21. Pareiškėjas skunde išdėsto daugiau argumentų, susijusių su jam nepriimtinomis laikymo sąlygomis Lukiškių TI-K, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų. Todėl dėl jų teismas nepasisakys. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. L. (R. L.) (a. k. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.