Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinis skundas tenkintinas, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartis naikintina ir paliktinas galioti (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog jame ginčijamas A. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo pagrįstumas. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Dėl A. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo pagrįstumo

7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015). Taigi kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sušvelnino A. V. paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, vadovaudamasis 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

8. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą yra pabrėžiama, jog, nors A. V. nuo 2017 metų padarė 27 Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau visi šie pažeidimai buvo susiję tik su greičio viršijimu, o A. V., nepaisant to, jog važiuodavo viršydamas greitį, tačiau tą darė saugiai – per šį laikotarpį nebuvo padarytas nė vienas eismo įvykis. Su tokiu vertinimu apygardos teismas kategoriškai nesutinka. Visų pirma, pažymėtina, jog A. V. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas: 2017 metais – l kartą (ANK 416 straipsnio 2 dalis); 2018 metais – 5 kartus (ANK 416 straipsnio 2 dalis – 2 kartus, 416 straipsnio 3 dalis – 2 kartus, 416 straipsnio 4 dalis – l kartą); 2019 metais – 13 kartų (ANK 416 straipsnio 2 dalis – 4 kartus, 416 straipsnio 3 dalis – 7 kartus, 416 straipsnio 4 dalis – 1 kartą, 417 straipsnio 3 dalis – 1 kartą); 2020 metais – 6 kartus (ANK 416 straipsnio 2 dalis – 2 kartus, 416 straipsnio 3 dalis – 4 kartus); 2021 metais – 1 kartą (ANK 416 straipsnio 4 dalis) ir 2024 metais – 1 kartą (ANK 431 straipsnio l dalis). Toks nusižengimų darymas jokiu būdu negali būti laikomas atsitiktiniu, tai yra nuolatinis ir sistemingas neteisėtas elgesys. Antra, vien ta aplinkybė, jog beveik visi padaryti administraciniai nusižengimai buvo susiję su leistino greičio viršijimu, tikrai nereiškia, kad asmuo važiavo saugiai, o jau greičiau priešingai, t. y. leistino greičio viršijimas yra itin pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui. Galiausiai vien tai, kad nekilo jokių neigiamų padarinių, nemažina A. V. neteisėto elgesio pavojingumo ir nedaro jo administracinių nusižengimų mažareikšmiais. Nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, jog dėl tokio sistemingo ir neteisėto A. V. elgesio eismo įvykiai nekilo tik laimingo atsitiktinumo dėka, o ne todėl, kad asmens elgesys buvo nepavojingas ar kad A. V. vairavo saugiai. Priešinga išvada ne tik prieštarautų logikai, bet sudarytų įspūdį, jog leistino greičio viršijimas yra toks nepavojingas pažeidimas, kad asmenys už tai neturėtų būti baudžiami, o tokia praktika būtų leistina.

9. Kitas svarbus momentas, jog anksčiau A. V. yra padaręs ne vien administracinius nusižengimus, susijusius su leistino greičio viršijimu. Institucijos, surašiusios nutarimą, duomenimis, A. V. anksčiau jau ne kartą buvo vairavęs transporto priemones, būdamas neblaivus, taip pat buvo padaręs ir eismo įvykį: 1) 2003 m. balandžio 26 d. A. V. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 2003 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu jam buvo paskirta 200 litų bauda; 2) 2005 m. birželio 5 d. A. V. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė. Už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 2005 m. birželio 16 d. jam buvo paskirtas įspėjimas; 3) 2007 m. kovo 23 d. A. V. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą 2007 m. gegužės 18 d. nutarimu jam buvo paskirta l 000 litų bauda. Visi šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja A. V. asmenybę ir parodo, jog administracinės nuobaudos, nesusijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, neturėjo jokios įtakos jo elgesiui, neskatino keistis teigiama linkme ir laikytis įstatyme įtvirtintų draudimų bei įpareigojimų.

10. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė 65 metų asmuo, nes administracinio nusižengimo padarymo metu A. V. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (gimęs (duomenys neskelbtini)). A. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sutrumpinti A. V. skirtą teisės vairuoti atėmimą nagrinėjamu atveju buvo prašoma, motyvuojant būtinuoju reikalingumu. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai laikytina gynybine versija. Siekis dalyvauti darbovietėje vyksiančiame patikrinime nepateisina transporto priemonės vairavimo neturint tam teisės. Patikrinimas, atsižvelgiant ir į tai, kad įmonėje dirba kiti darbuotojai (kuriems, bylos duomenimis, teisė dalyvauti patikrinime nebuvo apribota), nelaikytinas išimtine aplinkybe, pateisinančia vairavimą neturint tam teisės. A. V. privalėjo itin atsakingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, taip pat jis, siekdamas įvykdyti profesinius įsipareigojimus ir neprarasti teisės vairuoti, turėjo būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti netekimą. Be to, apeliaciniame skunde pagrįstai yra nurodyta, jog A. V. negalėjo objektyviai paaiškinti, kodėl nepasinaudojo (duomenys neskelbtini) paslaugomis ar kodėl patikrinimas negalėjo būti atliktas jam nedalyvaujant (galiausiai patikrinimas vis dėlto ir buvo atliktas jam nedalyvaujant, ką patvirtina 2024 m. lapkričio 28 d. patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog būtinojo reikalingumo situacija nagrinėjamu atveju nebuvo susiklosčiusi.

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gailestis ir nuoširdus prisipažinimas, padarius administracinį nusižengimą, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti padėtį. Vienas svarbiausių situacijos vertinimo aspektų yra tai, jog, A. V. vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam buvo atimta 2 metams Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023 m. birželio 16 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu. Vadinasi, nagrinėjamu atveju apskritai galėjo būti sprendžiamas ne administracinės atsakomybės, o baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį (vengimas vykdyti baudžiamojo poveikio priemones) taikymo klausimas. Pažymėtina, jog už vengimą vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Taigi policijos pareigūnai ir taip pasirinko taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį A. V., t. y. jo neteisėtus veiksmus vertino ir kvalifikavo kaip administracinį nusižengimą, o ne kaip nusikaltimą. Be to, A. V. buvo paskirta tiek minimali administracinė nuobauda, tiek minimaliam terminui taikyta administracinio poveikio priemonė. Įvertinęs šias reikšmingas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato jokio pagrindo, kuriuo remiantis A. V. galėtų būti švelninama taikytina administracinė atsakomybė.

12. Aplinkybė, jog A. V. dažnai tenka išvykti darbo reikalais, savaime nesudaro pagrindo švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirtos administracinio poveikio priemonės. Aplinkybes, susijusias su darbo funkcijų tinkamu įgyvendinimu, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su kasdiene ir darbine veikla, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir A. V. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

13. Papildomai pažymėtina, jog teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis ar darbinė veikla, siejami su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstami ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas, be kita ko, yra susijęs ir su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinio poveikio priemonės tikslui, nes, sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Taigi šiuo atveju, nenustačius išskirtinai teigiamo pažeidėjo asmenybės charakterizavimo bei kitų ypatingų aplinkybių, nėra jokio pagrindo trumpinti A. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės termino. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir A. V. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai neskirti. Institucijos 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingi A. V. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežta ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus.

14. Apibendrindamas tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria buvo sušvelninta A. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas –, yra nepagrįsta, todėl naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) G. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) komisariato 2024 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.