Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R. (S. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 10 kartų, paskutinį kartą 2022 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo įsakymo (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį – galutine 30 arešto bausme, bausmę atlikęs 2022 m. lapkričio 11 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. sukėlė žmogui fizinį skausmą, t. y. 2024 m. balandžio 18 d., apie 18.10 val., kilus žodiniam konfliktui dėl alkoholinių gėrimų vartojimo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės, būdamas prie laiptinės durų, atidarius laiptinės duris, vieną kartą papurškė pipirinių dujų į J. K., buvusios laiptinės viduje, pusę, kurios nukentėjusiajai J. K. sudirgino nosies ir burnos gleivinę, liežuvio zoną, trachėją ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. R. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Norėdamas konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas turi nustatyti šių sąlygų visumą, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Pagal teismų praktiką taikant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą lengvinančia baudžiamąją atsakomybę laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje 27 straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Taigi ši teisės normos redakcija švelnina S. R. teisinę padėtį, todėl teismas, pasisakydamas dėl kaltinamojo (ne)pripažinimo recidyvistu, vadovaujasi ja.

Sutiktina, kad kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, ir naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuo paskutinio apkaltinamojo teismo procesinio sprendimo kaltinamajam priėmimo iki šios dienos praėjo daugiau nei dvejų metų laiko tarpas ? paskutinį kartą S. R. buvo teistas 2022 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas galutine 30 arešto bausme, bausmę atlikęs 2022 m. lapkričio 11 d. Teismas neturi duomenų apie tai, kad per šį laiko tarpą S. R. būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, taip pat kad per šį laikotarpį jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už kitų nusikalstamų veikų padarymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad absoliuti dauguma veikų, už kurių padarymą S. R. anksčiau buvo teistas, buvo padarytos nuosavybei. Priešpaskutinį kartą 2020 m. birželio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu S. R. buvo pripažintas kaltu už baudžiamojo nusižengimo (BK 178 straipsnio 4 dalis) padarymą. Paskutinį kartą, praėjus dvejų metų laikotarpiui nuo pastarojo teismo nuosprendžio jam priėmimo, teistas už nusikalstamos veikos, pavojingos žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK 145 straipsnio 1 dalis), padarymą. Nagrinėjamu atveju pirmą kartą pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, o būtent pripažintas kaltu dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo. Nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas S. R. šioje byloje nebuvo inkriminuojamas, byloje nenustatyta, kad dėl S. R. neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai, be fizinio skausmo, kiltų kažkokios kitos pavojingos pasekmės. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę. Kaip jau minėta, remiantis byloje esančiais duomenimis, S. R. nuo 2023 m. rugpjūčio 24 d. stengiasi gydytis nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo, charakterizuojamas teigiamai, reguliariai ateina į gydymosi įstaigą, visada tvarkingas, mandagus, atsižvelgia į specialistų rekomendacijas, vykdo gydymo programos keliamus reikalavimus. Kaltinamasis registruojasi Užimtumo tarnyboje, nors administracine tvarka baustas, tačiau dauguma baustumų yra ne už šiurkščius pažeidimus, o už važiavimą viešuoju transportu be bilieto. Manytina, kad tokį jo elgesį sąlygoja jo turtinė padėtis, kaip pats kaltinamasis nurodė, šiuo metu gyvena iš bedarbio pašalpos, visgi sutinka su civiliniu ieškiniu ir pasižada atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Anot kaltinamojo, negalėjo atlyginti civilinio ieškinio iki bylos išnagrinėjimo pabaigos dėl laiku neišmokėtos bedarbio pašalpos. Esant visoms pirmiau aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad S. R. asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų pagrindas jį pripažinti recidyvistu.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, sukelto fizinio skausmo intensyvumą, kilusių pasekmių sunkumą, byloje nustatytas įvykio faktines aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, taip pat S. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. R. paskyrus už nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 140 straipsnio 1 dalyje, su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant S. R. bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalis), ir uždraudžiant lankytis adresu (duomenys neskelbtini) (BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktas), vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Ši bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, teisinga ir proporcinga įvykdytam nusikaltimui.

Nukentėjusiosios atstovė gynėja advokato padėjėja baigiamosios kalbos metu kaltinamajam prašė skirti griežčiausią bausmę, t. y. terminuotą laisvės atėmimą, savo prašymą motyvuodama tuo, kad S. R. daug kartų teistas bei baustas, išvadų nepadarė. Teismas jau pirmiau aptarė S. R. ne tik teistumus ir baustumus, tačiau ir pastarojo asmenybę, spręsdamas klausimą dėl jo pripažinimo recidyvistu, todėl pakartotinai savo argumentų nekartoja. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad S. R. nėra tiek pavojingas, kad būtų teisinis pagrindas pripažinti jį recidyvistu. Analogiškai teismas pasisako ir dėl (ne)būtinumo izoliuoti kaltinamąjį nuo visuomenės. Pažymėtina, kad bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Minėta, kad, įvertins visas byloje nustatytas šiam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, tokia bausme nagrinėjamu atveju teismas laiko laisvės apribojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad tokią bausmės rūšį kaltinamajam prašė paskirti ir valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis jau ilgą laiko tarpą gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, šis gydymas neišvengiamai nutruktų paskirus jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaujantis to paties straipsnio 3 dalimi, fiziniam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme. Teismo vertinimu, skiriant kaltinamajam bausmę nagrinėjamu atveju yra tikslinga paskirti ir BK 69 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 69 straipsnio redakcija nustato, kad teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai. Baudžiamojo poveikio priemonė tokiu atveju įpareigoja kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusio asmens teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan.

Pažymėtina, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 69 straipsnio redakcija nustatė, kad šia baudžiamojo poveikio priemone asmuo gali būti įpareigojamas atlyginti tik turtinę žalą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968). Byloje nukentėjusiajai pareiškus civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojanti BK 69 straipsnio redakcija šiuo atveju laikytina sunkinančia kaltinamojo teisinę padėtį, kaltinamajam S. R. neskirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė kalbant apie įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai jos patirtą neturtinę žalą.

Tačiau skiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę S. R. įpareigojamas atlyginti nukentėjusiosios J. K. patirtą 18,96 Eur turtinę žalą, nustatant vieno mėnesio jos atlyginimo terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kartu teismas pažymi, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti nukentėjusiajai ir jos patirtą neturtinę žalą.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 100 Eur neturtinės žalos ir 18,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, t. y. išviso dėl 118,96 Eur patirtos žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl kaltinamojo S. R. veiksmų įvykio metu ir jais sukeltų padarinių nukentėjusiosios sveikatai, patyrė neigiamus išgyvenimus, buvo šokiruota ir sukrėsta, po įvykio dar kurį laiką buvo sunku užmigti. Atsirado nepasitikėjimo ir baimės dėl keršto jausmas, apėmė nerimas ir nesaugumo jausmas grįžti į namus. Buvo pirkti ir vaistai. Prie civilinio ieškinio prideda medicinos dokumentų išrašus, duomenis iš portalo E.sveikata.lt ir vaistinės mokėjimo kvitą (b. t. 2, b. l. 3–9).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodytus neteisėtus veiksmus ir fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė S. R., jo veiksmai ir kilusi žala yra susieta priežastiniu ryšiu, tad nukentėjusioji turi teisę į jos patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Visų pirma teismas pasisako dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajai. J. K. prašė priteisti iš kaltinamojo 18,96 Eur išlaidų, patirtų dėl vaistų įsigijimo, atlyginimą. Teismui pateikti medicinos dokumentų išrašai, kvitas, (b. t. 2, b. l. 6–9), pagrindžia J. K. nurodomos prašomos priteisti pinigų sumos dydį, šios išlaidos laikytinomis protingomis. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu šių išlaidų dydžio neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiosios naudai iš kaltinamojo priteistini 18,96 Eur jos nurodytoms išlaidoms atlyginti.

Minėta, kad civiliniame ieškinyje nukentėjusioji taip pat prašo priteisti jai 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį.

Byloje neginčijamai nustačius, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kuris buvo juntamas ir po įvykio, konstatuotina, kad ji patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginta. Spręsdamas klausimą dėl J. K. priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas atsižvelgia į tai, kad J. K. fizinis skausmas buvo sukeltas tyčiniais kaltinamojo veiksmais, nukentėjusiajai degino burnos ir nosies gleivines, patyrė skausmus krūtinės ląstoje, sunku buvo šnekėti, nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes (kaltinamasis nurodė, kad specialiai taip pasielgė, nes norėjo pakenkti nukentėjusiajai). J. K. taip pat teigė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus, po įvykio buvo labai sunku užmigti, atsirado baimė dėl keršto, nerimas ir nesaugumo jausmas grįžti į namus. S. R. neginčijo šios civilinio ieškinio dalies. Įvertinus pirmiau aptartas sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, taip pat iš kaltinamojo šiuo teismo nuosprendžiu priteistinos turtinės žalos dydį, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos dydis – 100 Eur, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ši pinigų suma priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamojo S. R.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiosios J. K. advokato padėjėja J. Tutinienė baigiamųjų kalbų metu prašė teismo priteisti J. K. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos sudaro 181,50 Eur. Nukentėjusiąją viso proceso metu atstovavo advokato padėjėja, kuriai už suteiktas paslaugas buvo sumokėta minėta pinigų suma. Tai patvirtina byloje esantys pinigų pervedimo banko sąskaitų išrašų kopijos (b. t. 2, b. l. 14–15). Spręsdamas klausimą dėl prašomos priteisti pinigų sumos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu S. R. pripažintas kaltu dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo, dėl tokių jo veiksmų nukentėjusioji buvo priversta kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, dalyvauti baudžiamajame procese, kuriame ją atstovavo profesionali teisininkė, kuri taip pat padėjo jai surašyti civilinį ieškinį. Byla buvo išnagrinėta per tris teismo posėdžius. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaudamasis pirmiau aptartu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, jų dydis nėra neproporcingai didelis, todėl nukentėjusiosios atstovės advokato padėjėjos prašymas tenkintinas visiškai, priteisiant J. K. 181,50 Eur jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimui.

Kaltinamajam S. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1, b. l. 132–133), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD diskas su garso įrašais, gautais iš BPC bei policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis daryti vaizdo įrašai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas Nr. 1, kuriame yra dujų balionėlis „Defense Nato RED Pepper Gel 2000 000“, perduotas saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302?307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. R. (S. R.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, neskiriant intensyvios priežiūros, ir įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant lankytis adresu (duomenys neskelbtini), bei vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 69 straipsniu (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), S. R. (S. R.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti nukentėjusiosios J. K. patirtą 18,96 Eur (aštuoniolikos eurų 96 ct) turtinę žalą, nustatant vieno mėnesio jos atlyginimo terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. R. (S. R.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės J. K. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti J. K. iš kaltinamojo S. R. (S. R.) 118,96 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų 96 ct) jos patirtai žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, išieškoti iš S. R. (S. R.) nukentėjusiosios J. K. naudai 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimui.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD diskas su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro bei policijos pareigūnų kūno („Body“) kameromis daryti vaizdo įrašai, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką Nr. 1, kuriame yra dujų balionėlis „Defense Nato RED Pepper Gel 2000 000“, perduotą saugojimui į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.